- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 1S-1347-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00587-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 93-296 taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad E. L., nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011-03-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK(toliau – BK) 129 str. 1 d., 146 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.1 p., laisvės atėmimu - 8 metams.
Bausmės pradžia – 2009-01-06, bausmės pabaiga – 2017-01-06.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-04-22 nutarimu Nr. 93-296 nutarė taikyti nuteistajam E. L., lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 8 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 3 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-06-11 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos. Skunde jis nurodė, kad teismas nagrinėdamas Komisijos nutarimą tinkamai nesprendė ar nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, bei kitas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimui dėl paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teismas atsižvelgė į tas aplinkybės, kurios visiškai neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui, kad bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo įvykdymą, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Teismas neatsižvelgė, kad nuteistasis yra atlikęs daug didesnį nei įstatyme nustatyta, teismo paskirtos bausmės dalį, nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, kompiuterio operatoriaus specialybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, paleistas įsidarbintų, pataisos įstaigoje tinkamai koreguoja savo elgesį, darbo neatsisakė, įvykdė Komisijos rekomendacijas. Teismas atsižvelgė tik į neatliktos bausmės dalį ir, kad bausmę atlieka dėl sunkaus nusikaltimo, tačiau nėra įstatymo leidžiančio teismui tokiu pagrindu atsisakyti paleistį nuteistąjį lygtinai. Jam dėl įvykdyto nusikaltimo sunkumo buvo skirta griežta bausmė, nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas, atsižvelgta į visuomenės interesus. Teismas priimdamas nutartį pažeidė BVK 157 str. 1 d., nes nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei pateikė prašymą. Komisija atsižvelgus į visas aplinkybes nutarė taikyti lygtinį paleidimą, o teismas be jokio faktinio pagrindo mano, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. L. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja nuteistąjį lygtinai paleisti.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. bausmę atlieka už apysunkį (neteisėtas laisvės atėmimas) ir labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą). Šios veikos pasižymi itin dideliu pavojingumu. Nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių rodo ir jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, nes atlikdamas bausmę jis net 18 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, buvo 14 kartų baustas nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad jis privalo laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. E. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika tiek socialinio tyrimo, tiek psichologinės tarnybos išvadoje įvertinta kaip vidutinė, pagrindiniai šią riziką didinantys veiksniai nurodyti lėšų tvarkymas ir pajamos (priteistas civilinis ieškinys, dalis yra padengta), gyvenimo stilius ir draugai (buvo įtakojamas bendrininkų grupės), mastymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų veiksmų pasekmių, linkęs greitai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe).
Šiuo atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į padarytų nusikaltimų pavojingumą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad E. L. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 19 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 8 metai), dar gana didelė ir tikrai nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Bausmės tikslai, teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, buvo skatintas, mokosi, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, likęs bausmės dydis, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog E. L. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Visų aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu E. L. pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos, jam taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. balandžio 22 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo E. L. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.