Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. K., M. K., uždarosios akcinės bendrovės „Molai“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. D., R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Jūrmazgė“ patikslintą prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „VLL Group“, atstovaujanti nemokumo administratorės uždarosios akcinė bendrovės „Bankroto lyderiai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, M. K., E. M., R. K., A. K., M. T., V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Molai“, D. M., I. J. D., uždaroji akcinė bendrovė ,,Hortivita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VLL Group“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d.

2. Pareiškėjai S. D., R. D. ir UAB „Jūrmazgė“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

3. Pareiškime nurodė, kad LUAB „VLL Group“ siejo glaudūs ryšiai su UAB „Arvadas“, kadangi LUAB „VLL Group“ akcininkas buvo R. K., kuris buvo ir UAB „Arvadas“ akcininkas bei vadovas. 2012 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur); 2012 m. spalio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 53 000 Lt (15 349,86 Eur); 2013 m. sausio 2 d. UAB „VLL Group“ su UAB „Arvadas“ sudarė subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties objekto kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur). UAB „VLL Group“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinių operacijų registras parodo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur. 2020 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 ir 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) paaiškėjo aplinkybės, kad LUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorė neturi UAB ,,Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp šalių sudarytas sutartis; UAB „Arvadas“ šių sutarčių įvykdyti negalėjo ir nevykdė, nes neturėjo įrangos bei darbuotojų, galinčių atlikti plovimo–valymo darbus. Pareiškėjai padarė išvadą, kad tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutartys buvo fiktyvios, išmokant pinigines lėšas UAB „Arvadas“ buvo iššvaistytas LUAB „VLL Group“ turtas. Šių ekonomiškai nenaudingų sandorių tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarymas ir vykdymas turėtų būti pripažinti kaip tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

4. 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „VLL Group“ akcininkų sutartyje, kurią pasirašė M. K., I. J. D., R. K. ir V. T., nustatyta, kad katerio buhalterinė vertė sutarties sudarymo dienai yra 90 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), jo pagaminimo išlaidos – 103 894,13 Eur, 4 500 Eur buvo sumokėta už katerio projektą. 2019 m. balandžio 16 d. UAB „VLL Group“, kurią atstovavo direktorius R. K., su UAB „Corpus Novum“ sudarė žvejybinio / pramoginio katerio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria kateris parduotas už 30 000 Eur kainą, įskaitant PVM. Pareiškėjai padarė išvadą, kad R. K., pažeisdamas 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartį, sudarė bendrovei nuostolingą turto pardavimo sandorį ir ši aplinkybė turėtų būti pripažinta kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-223-812/2022 pagal ieškovės LUAB „VLL Group“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas R. K. nupirko iš LUAB „VLL Group“ automobilį „Mercedes Benz“ už 11 600 Eur, tačiau pagal pirkimo–pardavimo sutartį su bendrove neatsiskaitė. Kadangi 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp LUAB „VLL Group“ ir R. K. buvo ekonomiškai nenaudinga, todėl jos sudarymas ir vykdymas turėtų būti pripažintas kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Pareiškėjai nurodė, kad LUAB „VLL Group“ įsipareigojimai kreditorei UAB „Jūrmazgė“ susidarė nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., kreditoriui S. D. – nuo 2017 m. lapkričio 2 d., kreditoriui R. D. – 2018 m. vasario 28 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui – nuo 2019 m. liepos 16 d. Tačiau pagal LUAB „VLL Group“ banko sąskaitų išrašus, A. K. prašymus matyti, kad atsakovės finansinė veikla buvo organizuojama taip, kad išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama žemesnės arba tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, jog kreditoriai VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Jūrmazgė“, S. D., R. D. faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimų, nes bendrovė neturėjo pakankamai turto bei pinigų. Mano, kad šios aplinkybės turėtų būti pripažintos kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). LUAB ,,VLL Group“ banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje ING banke, operacijos nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. vykdytos neteisėtai, nes nuo 2019 m. spalio 23 d. VSDFV Klaipėdos skyrius, antstolė V. D., antstolis J. P. buvo priėmę sprendimus dėl sąskaitų blokavimo, t. y. piniginių lėšų arešto. 2019 m. lapkričio 11 d. buvęs bendrovės direktorius A. K. išsiuntė prašymą antstolei R. V. gautas LUAB ,,VLL Group“ lėšas nukreipti būtent į Nyderlandų ING banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ lėšas pervesti į minėtą Nyderlandų banko sąskaitą. Šios aplinkybės parodo, kad buvo sąmoningai siekiama išvengti VSDFV Klaipėdos skyriaus, VMI, antstolės V. D., antstolio J. P. priimtų sprendimų dėl piniginių lėšų arešto.

7. Buvęs LUAB „VLL Group“ vadovas A. K. nepateikė nemokumo administratorei debitorių sąrašo, kreditorių ir turto sąrašų, bendrovės pardavimų sąskaitų faktūrų nuo 2019 m. liepos mėn. LUAB „VLL Group“ turėjo banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. NL45 INGB 0990 1167 19 ING banke Nyderlandų Karalystėje, tačiau nemokumo administratorei nebuvo perduoti ING banko sąskaitų išrašai iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, arba prisijungimo priemonės prie minėtų banko sąskaitų. Be šių duomenų nemokumo administratorė neturėjo galimybės patikrinti bendrovės sandorių iki bankroto bylos iškėlimo, negalėjo tinkamai vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nurodytų funkcijų, operatyviai ir rezultatyviai vykdyti bankroto procedūrų.

8. Patikrinus LUAB ,,VLL Group“ ING banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad A. K. 2020 m. balandžio 22 d. (po 2020 m. balandžio 8 d., kai įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) į jo asmeninę banko sąskaitą buvo pervesta 2 500 Eur, UAB ,,OLANLITA“ 2020 m. balandžio 20 d. buvo pervesta 250 Eur.

9. LUAB „VLL Group“ buhalterinių operacijų registro duomenimis nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. buvo išrašyta 429 086,13 Eur dydžio sąskaitų už parduotas prekes ir paslaugas, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nupirkta prekių bei paslaugų už 44 410,79 Eur, nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 145 035 Eur. LUAB „VLL Group“ nemokumo administratorei neperduoti apskaitos dokumentai, nėra galimybės įvertinti 429 086,13 Eur dydžio bendrovės pardavimų ir 44 410,79 Eur pirkimų, negalima iš paslaugų gavėjų išreikalauti 145 035 Eur. LUAB „VLL Group“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra paslėpti, sunaikinti arba neišsaugoti, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nėra galimybės išieškoti įsiskolinimą, šios aplinkybės turėtų būti pripažintos kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte).

10. Pareiškėjai, remdamiesi 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00009-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, teigė, kad M. T. norėjo LUAB „VLL Group“ kontraktus parduoti UAB „Headex Group“. LUAB „VLL Group“ ekonominė veikla buvo sąmoningai sutrikdyta ir perkeliama į kitas įmones, todėl preziumuoja, jog LUAB „VLL Group“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

11. LUAB „VLL Group“ 2018 metų balanso duomenys parodė, kad bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-205 664 Eur). 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad pagal LUAB „VLL Group“ 2018 metų balanso duomenis bendrovė buvo nemoki, tačiau LUAB „VLL Group“ vadovai M. K., E. M., R. K. ir A. K. nesiėmė priemonių jos mokumui atkurti, nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio dalies 1 punkte, ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. LUAB „VLL Group“ esant nemokiai, buvo didinami bendrovės įsiskolinimai sudarant paskolos sutartis bei ekonomiškai nenaudingus turto perleidimo sandorius. Tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, nebuvo vykdomas ĮBĮ ir kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo, kai bendrovės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl pareiškėjai preziumavo, kad LUAB „VLL Group“ bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

12. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime nurodyta, kad R. K. parodė, jog 2019 m. spalio 14 d. sudaryta notarine sutartis, kuria su D. M. atsisakė turimų LUAB „VLL Group“ akcijų UAB „Molai“ naudai už simbolinius 2 Eur. Nutarime nurodyta, kad R. K. parodė, jog jautė M. T. spaudimą perleisti akcijas, todėl 2019 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Molai“ 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų įsigijo už bendrą 2 Eur kainą, turėtų būti vertinama fiktyviu sandoriu. 2017 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi 33 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų buvo parduoti už 100 000 Eur.

13. 2019 m. spalio 15 d. priimtas UAB „VLL Group“ vienintelio akcininko UAB „Molai“ sprendimas, kuriuo R. K. atšauktas iš direktoriaus pareigų, jos vadovu paskirtas A. K.. 2019 m. spalio 17 d. buvo surašytas materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas, pagal jį M. K. perdavė, o UAB „Molai“ direktorė V. T. priėmė UAB „VLL Group“ Olandijos banko ING prisijungimo prie banko įrangą (informaciją). UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė V. T. nevykdė imperatyvių ABĮ 37 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes su A. K. nesudarė darbo sutarties, dėl to jis negalėjo eiti direktoriaus pareigų; ji taip pat nevykdė ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkto imperatyvių reikalavimų, nes nesprendė klausimo dėl UAB „VLL Group“ tinkamo vadovo paskyrimo. V. T. negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais, taip fiktyvus 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų perleidimas UAB „Molai“ ir fiktyvus A. K. paskyrimas UAB „VLL Group“ direktoriumi reiškė galutinį bendrovės sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

14. 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad atliekamas UAB „VLL Group“ skolos, atsiradusios pagal 2019 m. gegužės 8 d. notarės patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. 2075, įskaitymas. UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios ING banke, išrašas parodo, kad UAB „Lantelis“ 2019 m. spalio 31 d. buvo pervesta 10 000 Eur, 2019 m. lapkričio 18 d. pervesta 2 123,80 Eur, 2019 m. lapkričio 22 d. – 15 400 Eur; M. T. 2019 m. gruodžio 3 d. buvo pervesta 13 740 Eur (iš viso 41 263,80 Eur). UAB „Lantelis“ akcininkas ir vadovas yra M. T.. UAB „Molai“ atstovė V. T. Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 nurodė, kad UAB „VLL Group“ Olandijos banko ING prisijungimo prie banko įrangą (informaciją) perdavė M. T., todėl darytina išvada, jog M. T. pats sau ir savo įmonei UAB „Lantelis“ iš UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. pervedė 41 263,80 Eur. UAB „VLL Group“ sudarinėjo reikalavimo perleidimo sutartis su M. T., iš UAB „VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos piniginės lėšos M. T. ir jo įmonei UAB „Lantelis“, todėl darytina išvada, kad A. K. paskiriant fiktyviu UAB „VLL GROUP“ direktoriumi galėjo būti siekiama realizuoti M. T. interesus atgauti lėšas iš UAB „VLL GROUP“, pirmiau už kitus kreditorius.

15. M. T., kaip faktinį UAB „VLL Group“ vadovą, pareiškėjai įtraukė suinteresuotu asmeniu. UAB „VLL Group“ nuo 2019 m. spalio 14 d. visų akcijų savininkės UAB „Molai“ akcininkė ir vadovė nuo 2017 m. gruodžio 12 d. buvo V. T.. Ji nurodė, kad UAB „Molai“ faktinis vadovas buvo M. T., todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 3K-3-466-690/2016 ir Nr. e3K-3-20-684/2021 pateiktais išaiškinimais, UAB „Molai“ ir V. T. bei M. T., kaip faktinis UAB „Molai“ vadovas, kurie turėjo vykdyti UAB „VLL Group“ dalyvio funkcijas, įtraukti suinteresuotais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjų S. D., R. D. ir UAB „Jūrmazgė“ patikslintą prašymą dėl LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu patenkino ir LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažino tyčiniu; pareiškėjui R. D. priteisė 4 650 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų: M. K., E. M., R. K., A. K., UAB „Molai“, D. M., iš kiekvieno po 750 Eur. Teismas atmetė suinteresuoto asmens R. K. prašymą paskirti baudą pareiškėjams S. D., R. D. ir UAB „Ju?rmazge?“ už piktnaudžiavimą jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis.

17. Teismas, įvertinęs, kad LUAB „VLL Group“ akcininkų (D. M., R. K., UAB „Molai“) bei vadovų (M. K., E. M., R. K., A. K.) veiksmai (neveikimas), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punkte pateiktą išaiškinimą, įvertino, jog klausimas dėl LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

18. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties iškelti atsakovei UAB „VLL Group“ bankroto bylą priėmimo metu UAB „VLL Group“ akcininkė buvo UAB „Molai“. UAB „VLL Group“ direktoriumi nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo M. K. (12 metų); nuo 2006 m. lapkričio 13 d. jis buvo bendrovės akcininku. Po jo įgaliojimų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „VLL Group“ vadovavo 4 direktoriai, kurių įgaliojimai nesitęsdavo nė metų (vidutiniškai po 6-9 mėn.).

19. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje LUAB „VLL Group“ nemokumo momentas nėra nustatytas, tačiau, remiantis bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, spręstina, kad jau nuo 2018 metų rudens, o vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ buvo nemoki. Taigi direktoriumi dar esant M. K. (jis vadovavo iki 2018 m. liepos 31 d.), bendrovė jau buvo nemoki (balansas sudarytas tik metams pasibaigus). Vėliau, keičiantis vadovams, jie neabejotinai žinojo neigiamus LUAB „VLL Group“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, todėl bendrovei akivaizdžiai esant nemokiai, nė vienas iš vadovų nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

20. Pareiškėjams S. D., R. D. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d., 2021 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, o pareiškėjai UAB „Jūrmazgė“ Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu priteistos atlyginti sumos. Vadinasi, dar iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. kovo 3 d., iš LUAB „VLL Group“ jau buvo priteistos skolos minėtiems kreditoriams, kurių bendrovė nesumokėjo, o tai reiškia negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

21. Teismas konstatavo, kad LUAB „VLL Group“ direktoriaus M. K. vadovavimo pabaigoje, bendrovė jau buvo nemoki ir dirbo nuostolingai, kadangi 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos sudarė 666 374 Eur, o turtas – 462 260 Eur. Bendrovės įsipareigojimai buvo pradelsti, nuolat didėjo, ji tinkamai nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, neturėjo turto jų finansiniams reikalavimams patenkinti. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 17 d. Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-1875 patvirtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. jau nebuvo mokamas darbo užmokestis ir LUAB „VLL Group“ darbuotojams.

22. Nustačius, kad bendrovė vėliausiai nuo 2018 metų dirbo nuostolingai, bendrovės vadovas ir (ar) akcininkas, jau žinodamas(-i) 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, turėjo suvokti, jog bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau vadovas ir (ar) akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik 2020 m. sausio 14 d. į teismą kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyrius (toliau – VSDF Klaipėdos skyrius). Teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį.

23. Teismas, svarstydamas klausimą dėl kitų tyčinio bankroto pagrindų, pažymėjo, kad, nepaisant kitų aplinkybių, dažna vadovų kaita per nuo nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo buvusį ypač trumpą laikotarpį (1,7 metus) nesudaro pagrindo vertinti, jog bendrovė buvo valdoma gerai ir efektyviai, kad vadovai turėjo aiškią verslo vystymo strategiją bei tikslus ir jų įgyvendinimo planą, turėjo numatę apsisaugojimo nuo nepamatuotų rizikų būdus. Teismo nuomone, nėra objektyvių duomenų paneigti, kad tokie faktiniai duomenys dėl dažnos vadovų kaitos buvo sąmoningai tyčia sukurti bendrovei tyčia privesti prie bankroto, toliau bloginant jau nemokios bendrovės padėtį. Teismas pabrėžė paskutinio vadovo A. K. vadovavimo laikotarpį nuo 2019 m. spalio 16 d. ir jo didelę patirtį, apie kurią pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 (iš viso 19 įmonių), ir nusprendė, kad jam neabejotinai buvo žinoma vadovavimo juridiniam asmeniui perėmimo tvarka, tačiau jis vadovavo bendrovei aplaidžiai ir epizodiškai. Nesant galimybės atstatyti bendrovės mokumą, A. K. privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Buvusių vadovų atsikirtimus, kad bankrotas ištiko ne dėl tyčia blogo jos valdymo bei sudarytų nenaudingų sandorių, o dėl nepavykusių su verslo rizika susijusių sprendimų, ar, jog bendrovė negalėjo tęsti veiklos dėl prasidėjusios pasaulinės COVID–19 pandemijos, nes ji negalėjo siųsti darbuotojų į Olandiją, teismas įvertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad sprendimų, kuriuos lėmė nepasiteisinusi verslo rizika buvę vadovai nenurodė. COVID–19 pandemijos esminę įtaką verslo nesėkmei teismas įvertino paneigiančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuris patvirtina, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas buvo paskelbtas ir nustatytas tik nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val., t. y. jau po bankroto bylos LUAB „VLL Group“ iškėlimo.

25. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog M. K., kaip LUAB „VLL Group“ direktorius ir akcininkas, bei UAB „Arvadas“ (įregistruota 1993 m. spalio 21 d.), kurios direktorius R. K., paskirtas nuo 1996 m. birželio 6 d., sudarė bendrovei nenaudingus sandorius: 1) 2012 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur); 2) 2012 m. spalio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties kaina – 53 000 Lt (15 349,86 Eur); 3) 2013 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo, preliminari sutarties kaina – 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 nustatė, kad 2012 m. UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentai nebuvo perduoti LUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorei, todėl nėra galimybės pateikti 2012 m. spalio–lapkričio mėn. UAB ,,Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų. Tačiau iš pateikto UAB „VLL Group“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinių operacijų registro matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur. Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, tiek 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) paaiškėjo aplinkybės, kad LUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorė neturi UAB ,,Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB ,,VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis. Be to, nustatyta, kad UAB „Arvadas“ šių sutarčių įvykdyti negalėjo ir nevykdė, nes neturėjo įrangos bei darbuotojų, galinčių atlikti plovimo–valymo darbus. Teismas padarė išvadą, kad tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutartys buvo fiktyvios, darbuotojų joms vykdyti UAB „Arvadas“ neturėjo, sutartys sudarytos atstovaujant asmenims, kurie atitinkamais laikotarpiais buvo ir UAB ,,VLL Group“ direktoriais. Teismas nusprendė, kad, išmokant pinigines lėšas UAB „Arvadas“, buvo iššvaistytas UAB „VLL Group“ turtas. Teismas vadovavosi 2022 m. lapkričio 4 d. papildomoje specialisto išvadoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-538-480/2023 nurodytomis aplinkybėmis, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 1 d. UAB „Arvadas“ aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.3 punktas), pagal 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Arvadas“ pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Arvadas“ veikla buvo nuostolinga, kadangi pastaroji aktyvios veiklos nevykdė (išvados 7.5 punktas). Už 2012 m. LUAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentų perdavimą pareigas perimančiam vadovui buvo atsakingas sutartis pasirašę M. K. ir R. K.. Atitinkamai tokias pat pareigas turėjo ir kiti vėliau vadovavę direktoriai, kurių paskutinis, A. K., dokumentus privalėjo perduoti nemokumo administratorei.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 8 d. LUAB „VLL Group“ akcininkai M. K., I. J. D., R. K. ir V. T. pasirašė akcininkų sutartį dėl bendrovės turto (kateris) perleidimo tretiesiems asmenims ateityje bei tam tikrų kitų klausimų, kurioje nurodė, jog katerio buhalterinė vertė (savikaina) sutarties sudarymo dieną yra 90 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Akcininkai susitarė, kad pagrindinis šios sutarties tikslas yra dividendų išmokėjimas akcininkams, bendrovei pardavus katerį. Šalys susitarė, kad bendrovės vadovas bus įpareigotas imtis visų priemonių parduoti turtą už rinkos kainą, o pardavus turtą (katerį), ne vėliau kaip per 10 dienų bus sušauktas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu bus priimtas sprendimas įpareigojantis bendrovę išmokėti dividendus. Bendrovės dokumentuose pažymėta, kad UAB „VLL Group“ priklausiusio nebaigto statyti katerio pagaminimo išlaidos sudarė 103 894,13 Eur, be to, 4 500 Eur buvo sumokėta už katerio projektą. UAB „VLL Group“ 2019 m. balandžio 16 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja UAB „Corpus Novum“, kuria pardavėja įsipareigojo parduoti, o pirkėja nupirkti nebaigtą statyti 9,14 x 3,10 m žvejybinį / pramoginį katerį su nesumontuotomis dalimis (langai, durys, sanitariniai mazgai); kateris parduotas už 30 000 Eur kainą įskaitant PVM. Pirkėjai išrašyta 30 000 Eur dydžio 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra. Teismas nusprendė, kad šis sandoris bendrovei buvo akivaizdžiai nenaudingas: 1) nepateikta duomenų, jog akcininkai, sudarydami 2017 m. gruodžio 8 d. sutartį, turėjo priežastį nustatyti nepagrįstai didelę katerio kainą, o ir sąmoningas tokios katerio vertės padidinimas neatitiktų protingumo bei verslo logikos kriterijų; 2) aplinkybę, kad po 1 metų ir 4 mėnesių kateris parduotas už daugiau negu tris kartus mažesnę kainą (30 000 Eur), teismas įvertino kaip nenaudingą sandorį, nes nebaigtas statyti ir nenaudojamas kateris negalėjo nusidėvėti taip ženkliai; 3) kateris parduotas UAB „Corpus Novum“, kurios direktorius E. M. ir UAB „VLL Group“ akcininkas D. M. yra susiję asmenys, t. y. sūnus ir tėvas. Teismas padarė išvadą, kad R. K. sudarė bendrovei nuostolingą turto (katerio) pardavimo sandorį, pažeisdamas 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartį; duomenų, jog šį sandorį sudaryti privalėjo nenustatyta, todėl šį sandorį pripažino kaip ekonomiškai nenaudingą, atitinkantį tyčinio bankroto požymį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

27. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-223-812/2022 patenkino ieškovės LUAB „VLL Group“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo R. K. 11 600 Eur skolą bei kitas išmokas. Ieškinio reikalavimas buvo grindžiamas 2019 m. balandžio 5 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria atsakovas R. K. už 11 600 Eur nupirko iš ieškovės UAB „VLL Group“ automobilį Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų bendrovei nesumokėjo, o nurodė, kad, būdamas bendrovės vadovu, jis paskolino jai 99 078 Eur, sudarydamas paskolos sutartis. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas R. K. pateikė į bylą 2019 m. gegužės 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pasirašytą atsakovo, kaip ieškovės kreditoriaus, tačiau aktas nebuvo pasirašytas bendrovės. Teismas išnagrinėtoje byloje padarė išvadą, kad atsakovas R. K. neįrodė, jog tinkamai atsiskaitė su ieškove pagal 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir jos pagrindu parengtą PVM sąskaitą faktūrą serija VL Nr. 3063, todėl atsakovo prievolė nepasibaigė įskaitymu. Byloje pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įvertino LUAB „VLL Group“ ekonomiškai nenaudingu sandoriu, atitinkančiu tyčinio bankroto požymį (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

28. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-175-512/2021 pagal ieškovo M. T. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Jūrmazgė“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Jūrmazgė“ patikslintą priešieškinį atsakovei UAB „VLL Group“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ar niekiniu. Šioje byloje ieškovas nurodė, kad M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „VLL Group“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui M. T. jos reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininkės UAB „Jūrmazgė“, t. y. teisę reikalauti, ką UAB „VLL Group“ įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018. Teismas sprendimu ieškinio netenkino, o patikslintą priešieškinį patenkino ir pripažino 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė iš ieškovo M. T. atsakovei UAB „Jūrmazgė“ 4 125 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tuo vadovaujantis tyčinio bankroto byloje pirmosios instancijos teismas LUAB „VLL Group“ akcininko M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažino nenaudinga LUAB „VLL Group“, atitinkančia tyčinio bankroto požymius.

29. Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovė LUAB „VLL Group“, atstovaujama nemokumo administratorės, pareiškė ieškinį atsakovams R. K. ir A. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. T. ir UAB „Molai“. Ieškovė prašė pripažinti 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio materialiojo turto priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 9 110,01 Eur žalos atlyginimą ir kitas susijusias sumas. Teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 ieškinio dalį patenkino ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei LUAB „VLL Group“ 9 110,01 Eur žalos atlyginimą ir kitas sumas; kitą ieškinio dalį (atsakovo R. K. atžvilgiu) atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-735-936/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantis 2019 m. lapkričio 8 d. susitarimas dėl ofiso patalpų nuomos pratęsimo, 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis patvirtina, jog A. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. realiai vykdė ieškovės vadovo pareigas; byloje nustatyta, kad ieškovės turtas (dokumentai ir daiktai) 2019 metų pabaigoje buvo perkeliami į kitas patalpas. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino pakankamomis paneigti atsakovo A. K. nemokumo administratorei 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad jis nežino, kur yra ieškovės turtas.

30. Pareiškėjai reikalavimą dėl LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė ir 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad, nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius padarytos nusikalstamos veikos, tačiau 2020 m. spalio 23 d. nutarime paminėti duomenys apie įvykusius konfliktus tarp buvusių LUAB „VLL Group“ direktorių ir akcininkų bylos nagrinėjimo metu nepaneigti, todėl, nutarimą vertindamas kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad LUAB „VLL Group“ ekonominė veikla dėl R. K., M. K., M. T. savanaudiškų interesų sąmoningai buvo trikdoma ne vienerius metus, o pelningi kontraktai dėl vykstančių tarpusavio nesutarimų galimai buvo perkelti į kitas įmones.

31. Atsakovės bankroto byloje VSDFV Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė duomenis (DOK-3790), kad nuo 2019 m. spalio 23 d. buvo areštuotos LUAB „VLL Group“ banko sąskaitos, o sprendimus dėl sąskaitų arešto buvo priėmęs VSDFV Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir antstoliai V. D. bei J. P.. VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad neturėjo informacijos apie LUAB „VLL Group“ turimą sąskaitą Nyderlandų Karalystės banke ING Nr. (duomenys neskelbtini) bei, jog šioje banko sąskaitoje laikomos lėšos ir vykdomi mokėjimai. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtintas LUAB „VLL Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra suma yra 206 349,81 Eur, o lėšų ir turto atsiskaityti su kreditoriais bendrovė neturi.

32. Teismas įvertino, kad pirmiau konstatuoti bendrovei ekonomiškai nenaudingi sprendimai ir jos veiklos organizavimas apribojant arba panaikinant kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą, iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

33. Iš neapmokėtų LUAB „VLL Group“ sąskaitų sąrašo matyti, kad nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidarė neapmokėta 145 035,88 Eur skola. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtintų LUAB „VLL Group“ kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 206 349,81 Eur, iš jų įkeisto turto turėtojo VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimas – 13 147,20 Eur, o pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimai – 79 381,72 Eur. Minėta, kad pareiškėjams S. D. ir R. D. LUAB „VLL Group“ buvo skolinga nuo 2017 m. lapkričio 2 d. (skola susidarė nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d.), tačiau į bylą pateikti bendrovės banko išrašai patvirtina, jog nepaisant šių skolų, bendrovė nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 30 d. iš viso kitiems kreditoriams pervedė 87 483,63 Eur, tačiau neatsiskaitė su ankstesniais kreditoriais. Teismas įvertino, kad mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nenustatyta, jog sumokėtų lėšų gavėjai turėjo prioritetą prieš kitus mokėjimus. Teismas nusprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje preziumuojama tyčinio bankroto sąlyga.

34. Ieškinyje pateiktų faktų, aplinkybių, motyvų bei juos pagrindžiančių dokumentų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo finansinių sunkumų susidarymo 2018 metais, o nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovei tapus nemokiai, LUAB „VLL Group“ buvo valdoma neūkiškai, neužtikrinta jos kreditorių interesų apsauga, valdymo organų bei jos dalyvių tarpusavio priešprieša, bendrovei bei jos kreditoriams žalingų sandorių sudarymas, tyčia nulėmė bendrovės bankrotą ir esminį jau nemokios bendrovės finansinės padėties pabloginimą, iš esmės apsunkino ir panaikino kai kurių kreditorių galimybes gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo esant priežastiniam ryšiui, teismas nusprendė, kad egzistuoja visos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatytos ir preziumuojamos tyčinio bankroto sąlygos, sutiko su pareiškėjais, jog yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai.

35. ĮBĮ nesant reikalavimo nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį, teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisakė.

36. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų S. D., R. D., UAB „Ju?rmazge?“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismas nutarė patenkinti, suinteresuoto asmens R. K. prašymą paskirti pareiškėjams baudą už nepagrįstą pareiškimo pateikimą, pusę paskirtos baudos priteisiant R. K., teismas įvertino nepagrįstu, todėl netenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

37. Suinteresuotas asmuo M. K. atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį dėl M. K., t. y.:

1.1. panaikinti nutarties 32 punkte nurodytus motyvus ir išvadas, siejamas su M. K.: <...> taigi direktoriumi dar esant M. K., kadangi jis vadovavo iki 2018 m. liepos 31 d., įmonė greičiausia jau buvo nemokios būklės <...>; antroje metų pusėje jis paliko įmonę <...>, neabejotinai žinant neigiamus LUAB „VLL Group“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, jai akivaizdžiai esant nemokiai, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo;

1.2. panaikinti nutarties 36 punkte nurodytus motyvus ir išvadas, siejamas su M. K.: <...> kaip minėta, yra pagrindo spręsti, kad UAB „VLL Group“ direktorius M. K. įmonę paliko šiai jau esant nemokiai ir toliau dirbant nuostolingai, kadangi 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos sudarė 666 374 Eur, o įmonės turtas 462 260 Eur. Įmonės įsipareigojimai tapo pradelsti, o įsipareigojimai nuolat didėjo, įmonė tinkamai nevykdė prievolių kreditoriams, neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti;

1.3. panaikinti nutarties 47 punkte nurodytus motyvus ir išvadas dėl 2012–2013 metų sandorių tarp UAB „Arvadas“ ir UAB „VLL Group“ (2012 m. sausio 2 d. Nr. 2012/01/02-VLL-ARV, 2012 m. spalio 2 d. Nr. 2012/10/02-VLL-ARV, 2013 m. sausio 2 d. Nr. 2013/01/02-VLL-ARV) tariamo fiktyvumo ir jų siejimo su bendrovės bankrotu, t. y. panaikinti teismo nutarties dalis, kiek jos siejamos su M. K.: <...> į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog M. K. sudarė įmonei nenaudingus sandorius;

1.4. panaikinti nutarties 50 punkte nurodytus motyvus ir išvadas, siejamas su M. K.: <...> tačiau teismas šias argumentais netiki, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog tiek Klaipėdos apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, tiek 2022 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) paaiškėjo aplinkybės, jog UAB „VLL Group“ bankroto administratorė neturi UAB „Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis; UAB „Arvadas“ sutarčių įvykdyti negalėjo ir nevykdė, nes neturėjo įrangos bei darbuotojų; todėl darytina išvada, jog tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutartys buvo fiktyvios, nes darbuotojų joms vykdyti įmonė neturėjo, sutartys sudarytos atstovaujant asmenims, kurių tiek vienas, tiek kitas atitinkamais laikotarpiais buvo ir UAB „VLL Group“ direktoriais, vadinasi, išmokant minėtas pinigines lėšas UAB „Arvadas“, buvo išvaistytas UAB „VLL Group“ turtas;

1.5. panaikinti nutarties 51 punkte pateiktas išvadas, kiek jos siejamos su M. K.: <...> dėl aplinkybės, jog UAB „VLL Group“ bankroto administratorė neturi UAB „Arvadas“ išrašytų sąskaitų faktūrų pagal tarp UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytas sutartis, teismas pažymi, kad <...> už 2012 m. UAB „VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentų perdavimą pareigas perimančiam vadovui buvo atsakingas sutartis pasirašę M. K.;

1.6. panaikinti nutarties 52 punkte pateiktas išvadas ir motyvus dėl nenaudingų sandorių sudarymo, kiek jos siejamos su M. K.: <...> toliau sekę veiksmai, susiję su UAB „VLL Group“ veikla ir jos turto tvarkymu patvirtina, kad UAB „VLL Group“ vadovai sudarė ir daugiau jai nenaudingų sandorių;

1.7. panaikinti nutarties 58 punkte pateiktas išvadas ir motyvus, siejamas su M. K.: <...> teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, kad sandoris įmonei akivaizdžiai nebuvo naudingas, vertintina, jog katerio pardavimas už 30 000 Eur, turint omenyje, kad akcininkai susitarė jo vertei esant 90 000 Eur be PVM, įmonei nebuvo naudingas. Nebaigtas statyti ir nenaudojamas kateris negali nusidėvėti tiek ženkliai;

1.8. panaikinti nutarties 67 punkto išvadas, siejamas su M. K., t. y. <...> LUAB „VLL Group“ ekonominė veikla dėl minėtų asmenų <...> M. K. savanaudiškų interesų buvo trikdoma ne vienerius metus ir tai daroma sąmoningai, o pelningi kontraktai dėl vykstančių tarpusavio nesutarimų galimai perkeliama į kitas įmones;

1.9. panaikinti iš nutarties 72 punkto išvadą dėl UAB „VLL Group“ nemokumo momento: <...> būdama nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;

1.10. panaikinti iš nutarties 74 punkto išvadą dėl UAB „VLL Group“ nemokumo momento ir netinkamo valdymo, kiek tai siejama su M. K.: nuo finansinių sunkumų susidarymo 2018 metais ir įmonei nuo 2018 m. gruodžio 31 d. tapus nemokiai;

1.11. panaikinti nutarties 82 punkto išvadą dėl bylinėjimosi išlaidų, kiek tai siejama su M. K.: pareiškėjui R. D. priteistina 4 650 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, ją lygiomis dalimis priteisiant iš suinteresuotų asmenų, t. y. visų buvusių įmonės vadovų ir akcininkų (akcininkų nuo 2018 metų), atitinkamai priteisiant po 750 Eur iš kiekvieno;

1.12. atmesti pareiškėjų S. D., R. D. ir UAB „Jūrmazgė“ patikslinto prašymo dėl LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalį, kiek jis siejamas su M. K.;

1.13. priteisti iš pareiškėjų S. D., R. D., UAB „Jūrmazgė“ suinteresuotam asmeniui M. K. bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

38. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino vienintelio bylos nagrinėjime dalyvavusio pareiškėjo R. D. paaiškinimų, duotų 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdyje, kad pretenzijos M. K. reiškiamos tik už jo vadovavimo laikotarpį, t. y. iki 2018 m. liepos 31 d. Pareiškėjai apibrėžė M. K. atsakomybės ribas, o pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai jas išplėtė.

38.2. R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad M. K. sudarė akcijų perleidimo sutartį 2019 m. gegužės mėn., kitų suinteresuoto asmens tyčinių veiksmų, dėl kurių LUAB „VLL Group“ tapo nemoki, pareiškėja nenurodė. Teismas turėjo įvertinti, kad R. D. nurodytas sandoris yra ne dėl bendrovės turto, o M. K. asmeninio turto – akcijų, dėl kurio bendrovės turtas nepakito. Be to, suinteresuotą asmenį M. T. spaudė parduoti akcijas.

38.3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartyje, iškeldamas bankroto bylą, įvertino bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ir juos įvertino nepakankamais konstatuoti, kad ji tapo nemoki 2018 metų rudenį ar vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Paminėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir nagrinėjamoje byloje teismas dėl tų pačių, jau bankroto byloje įvertintų, balanso duomenų negalėjo daryti kitos išvados dėl nemokumo momento. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi konstatavo, kad šios nutarties priėmimo metu bendrovė ūkinės veiklos nevykdė, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

38.4. Teismas nustatė, kad M. K. buvo atleistas akcininkų balsų dauguma nuo 2018 m. liepos 31 d. Pirmosios instancijos teismas pateikė nepagristą išvadą, kad bendrovės vadovu buvęs M. K. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ar vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo pareigą kreiptis dėl pelningus kontraktus turinčios ir veiklą plečiančios bendrovės bankroto iškėlimo.

38.5. Teismas neįvertino pareiškėjų neginčijamų duomenų, kad M. K. jo vadovavimo laikotarpiu sudarė bendrovei itin pelningus kontraktus. Teismas neįvertinęs šių aplinkybių neatskleidė 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytų nuostolių kilmės ir klydo darydamas išvadas. Didinant bendrovės plėtrą į užsienį, tris kartus padidinant darbuotojų skaičių, aišku, kad buvo reikalinga sukurti tam būtiną infrastruktūrą, jos sukūrimui bendrovė skolinosi pinigines lėšas. Nėra duomenų, kad skolintos lėšos buvo panaudotos ne bendrovės interesais. Iš planuotų vystomos veiklos pajamų (apie 5 mln. Eur planuotų pajamų ir apie 8 proc. pelno) buvo planuojama padengti išlaidas. Vien tik 2018 metais bendrovė iš šių kontraktų generavo 3 166 319 Eur pajamų; šios pajamos buvo gaunamos ir toliau, po M. K. atleidimo iš darbo. M. K. vadovaujant, buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Įrodymų visuma liudija apie bendrovės veiklos augimą 2018 metais, o ne nemokumo būseną.

38.6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad LUAB „VLL Group“ pagrindinė veikla buvo darbuotojų nuoma užsienio bendrovėms; bendrovė turėjo filialą Olandijoje. 2019 metų žiemą kilo COVID-19 pandemija, dėl kurios buvo esmingai suvaržyta darbuotojų migracija. Oficialiais duomenimis COVID-19 virusas Nyderlandus pasiekė 2020 m. vasario 27 d. Tai rodo verslo nesėkmę, o ne tyčinius veiksmus, siekiant sukelti bankrotą.

38.7. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00009-20 paminėta, kad M. T. asmeninio konflikto su užsakovu J. V. G. (J. W. G.), atstovaujančiu „Stip United“ kompaniją, metu, UAB „VLL Group“ neteko užsakymų, dėl to patyrė finansinių sunkumų. M. T. konfliktas su bendrovės užsakovais, galėjo turėti įtakos užsakymų sumažėjimui.

38.8. Pirmosios instancijos teismas išvadas, kad UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ sudarytos subrangos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos bendrovei grindė įsiteisėjusiais teismų sprendimais, bylose, kuriose M. K. nedalyvavo, todėl nesukūrė prejudicinių faktų suinteresuotam asmeniui. Šie sandoriai priežastiniu ryšiu nėra susiję nei su bendrovės nemokumu, nei su tyčiniu bankrotu. 2012 m. sausio 2 d. sutartis Nr. 2012/01/02-VLL-ARV, 2012 m. spalio 2 d. sutartis Nr. 2012/10/02-VLL-ARV, 2013 m. sausio 2 d. sutartis Nr. 2013/01/02-VLL-ARV nebuvo apsimestiniai sandoriai, jos buvo vykdomos, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur. Pareiškėjas R. D. pripažino, kad šie sandoriai nesukėlė nemokumo. Be to, teismas neįvertino, kad LUAB „VLL Group“ akcininke buvo I. J. D., o UAB „Arvadas“ akcininku buvo jos sutuoktinis S. D., kuriuos abu atstovavo pareiškėjas R. D.; UAB „Arvadas“ darbams vykdyti naudojosi R. D. vadovaujamos UAB „Jūrmazgė“ darbuotojais ir technika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalintinos iš skundžiamos nutarties 47–50 punktuose pateiktos teismo išvados ir motyvai dėl 2012–2013 metų sandorių tarp UAB „Arvadas“ ir UAB „VLL Group“, lėmusių bankrotą, kiek jie siejami su M. K..

38.9. M. K. perdavė visus bendrovės dokumentus naujajam vadovui. Neaišku, kodėl M. K. siejamas su aliuminio konstrukcijos perdavimo sandoriu (skundžiamos nutarties 57–58 punktai). Teismas iš esmės klaidingai įvertino nebaigtą gaminti katerio rėmo aliumininę konstrukciją, kaip daiktą – katerį, todėl esmingai klydo vertindamas sandorio rinkos vertę ir jo (ne)naudingumą bendrovei. Pareiškėjai byloje neįrodinėjo aliuminio konstrukcijos vertės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad bendrovė nuo 2019 m. balandžio 6 d. nutraukė šalutinę katerių gamybos veiklą ir tokios nebaigtos konstrukcijos tolimesnis sandėliavimas bei laikymas bendrovei būtų atnešęs tik nuostolius. Kadangi M. K. nesusijęs su aliuminio konstrukcijos pardavimu, todėl naikintinos iš nutarties 57–58 punktuose padarytos išvados, kiek jos siejamos su M. K..

38.10. Pirmosios instancijos teismo nutarties 67 punkto išvada M. K. atžvilgiu objektyviai nepagrįsta dėl joje nurodytų argumentų; M. K. neturėjo savanaudiškų tikslų ir naudos negavo, nesudarė nenaudingų bendrovei sandorių, neperkėlė kontraktų, priešingai – paliko bendrovei sudarytus pelningus sandorius. Todėl teismo nepagrįstos 67 punkto išvados, tiek kiek jos siejamos su M. K., yra naikintinos.

38.11. LUAB „VLL Group“ tuo metu buvo vienintelė M. K. veikla, o direktoriaus atlyginimas vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl jis siekė išsaugoti bendrovę, tikėjo jos perspektyva. Byloje nėra įrodymų, kad M. K. nevykdė įstatymuose, bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų ar netinkamai ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, kas neleistų nustatyti bendrovės veiklos rodiklius paskutiniais veiklos metais bei tikrąją jos turto vertę. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis keistina, panaikinant išvadas ir motyvus M. K. atžvilgiu, nepagrįstai siejančius jį su LUAB „VLL Group“ tyčiniu bankrotu.

2. Suinteresuotas asmuo R. K. atskirtuoju skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarti? ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant prašymą LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu; 2) teismui konstatavus pareiškėjų S. D., R. D., UAB „Ju?rmazge?“ piktnaudžiavimą jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio tvarka už nepagrįstą pareiškimo pateikimą paskirti jiems baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant R. K.; 3) priteisti iš pareiškėjų S. D., R. D., UAB „Ju?rmazge?“ suinteresuotam asmeniui R. K. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai, klaidingai, ir netgi skirtingai konstatavo LUAB „VLL Group“ nemokumo momentą. Viena vertus, skundžiamos nutarties 28 punkte nurodė, kad pagal LUAB „VLL Group“ 2018 metų balanso duomenis bendrovė jau buvo nemoki. Kita vertus, skundžiamos nutarties 32 punkte nurodė, kad spręstina, jog bent jau nuo 2018 metų rudens, o vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ buvo nemoki. Teismas konkrečiai nenurodė, kada LUAB „VLL Group“, kokio konkretaus sandorio įtakoje ir kurio vadovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė tapo nemokia. Teismas neteisingai nustatė nemokumo momentą.

39.2. Klaipėdos apygardos teismas iškeldamas bankroto bylą UAB „VLL Group“ konstatavo bendrovės nemokumo momentą – prašymo iškelti bankroto bylą dieną, o ne pateiktos paskutinės finansinės ataskaitos suformavimo bei pateikimo valstybės įmonės Registrų centrui metu. Nemokumo momento nustatymas 2018 m. gruodžio 31 d., ar anksčiau, siejant su 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, nepagrįstas, kadangi iš 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad bendrovės 462 260 Eur turtą sudarė 138 949 Eur materialusis turtas ir 321 159 Eur trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos – 666 374 Eur. Pabrėžtina, kad 662 975 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos nepatvirtina, kad tai yra pradelsti įsipareigojimai. Bendrovė šiuos įsipareigojimus turės sumokėti per ataskaitinį laikotarpį. Bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. pagal paskolos sutartis 56 298 Eur buvo skolinga R. K. (balanse įtraukta i? mokėtinas sumas), tačiau paskolos sutarčių tarp R. K. ir LUAB „VLL Group“ grąžinimo terminai balanso sudarymo datai nebuvo pasibaigę. Balanse nurodyta, kad po vienerių metų mokėtinas 3 399 Eur įsipareigojimas. Vien iš šių duomenų matyti, kad (56 298+3 399) 59 697 Eur – nėra pradelsti įsipareigojimai. Kita vertus, LUAB „VLL Group“ turėjo daugiau nepradelstų įsipareigojimų 2018 metų balanso pateikimo dienai, kuriuos patvirtintų jos pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ar bendrovės naudojamos buhalterinės programos „Centas“ duomenys. Nemokumo administratorei šiuos duomenis turėjo perduoti jos buvęs vadovas A. K..

39.3. Tais atvejais, jeigu formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir i? balansą įrašyto turto vertės santykis yra toks, kokio formaliai reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dali? konstatuoti, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu. Teismas nenustatinėjo, ar i? balansą įrašyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, nevertino finansinių rodiklių dinamikos. LUAB „VLL Group“ intensyviai vykdė veiklą tiek iki 2018 m. gruodžio 31 d. (pardavimo pajamos 3 152 825 Eur), tiek ir po to (įplaukos vien per bankines sąskaitas Lietuvos bankuose sudarė 1 400 787,17 Eur), buvo mažinami finansiniai įsiskolinimai. 2018 metais padidėjęs darbuotojų skaičius, išaugusios pardavimo pajamos akivaizdžiai patvirtina, kad buvo siekiama išlaikyti bendrovę bei didinti jos pajėgumus, o ne sąmoningais veiksmais ją privesti prie bankroto.

39.4. R. K. LUAB „VLL Group“ vadovavo trumpą laikotarpi? nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 15 d., t. y. vos 6 mėnesius. Skundžiamoje nutartyje nurodyti įsiskolinimai susidarė ne R. K., o prieš ji? buvusio direktoriaus E. M. vadovavimo laikotarpiu. Per trumpą R. K. vadovavimo laikotarpi? bendrovės įsiskolinimai ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 223 502,10 Eur iki 170 496,75 Eur, t. y. 53 005,35 Eur dydžiu. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. buvusios bendrovės 145 035,88 Eur skolos 67 167,02 Eur ji buvo skolinga R. K. (skolos grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs), skola kitiems kreditoriams sudarė tik 77 868,86 Eur, tai iš esmės patvirtina R. K. pastangas vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės balanso duomenimis, bendrovė iki R. K. vadovavimo pradžios jau buvo patyrusi 395 817 Eur nuostolių, ir tokia būsena atsirado dėl tuo laikotarpiu vadovavusio asmens. Todėl nepagrįsti argumentai, kad R. K. pažeidė ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą inicijuoti bankroto procesą. Be to, R. K. nuo 2019 m. vasario 8 d. pradėjęs eiti LUAB „VLL Group“ direktoriaus pareigas vykdė pareigą parengti bendrovės 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus.

39.5. R. K., siekdamas pritraukti i? LUAB „VLL Group“ naują akcininką ir tuo pačiu investuotoją (UAB „Molai“), laidavo savo asmeniniu turtu UAB „Molai“ už prievoles, kurios susidarė įsigyjant LUAB „VLL Group“ akcijas. Vėliau R. K. M. T. buvo priverstas parduoti bendrovės akcijas už 1 Eur, mainais už laidavimo panaikinimą, tačiau M. T. netesėjus pažado, teisminiu keliu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2910-565/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00420-2020-5) 2020 m. spalio 5 d. teismo sprendimu nuspręsta atleisti R. K. nuo 2018 m. sausio 8 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/18-10.2 prisiimtos prievolės.

39.6. Pareiškėjai tvirtina, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas tuo laikotarpiu, kuomet jų pačių teisė buvo ginčijama. Pareiškėjai neįgyvendino savo teisės kreiptis i? teismą ir priverstiniu būdu išieškoti jiems priklausančių sumų daugiau kaip tris metus. Pareiškėjų reikalavimai vykdytinumo pareigą įgijo apskritai tik prieš pat bankroto bylos iškėlimą. Be to, pareiškėjų i? bylą pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, o taip pat bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad su šiais kreditoriais nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo nuolat atsiskaitoma, net ir tuo laikotarpiu, kai jų finansiniai reikalavimai buvo ginčijami nagrinėjamose civilinėse bylose, o pradelsimai susidarė tik už atskirus ir pavienius laikotarpius.

39.7. R. K., kaip LUAB „VLL Group“ vadovas, tinkamai įgyvendino jam priskirtą pareigą perduoti bendrovės akcininko paskirtam naujam vadovui A. K. jos turtą bei buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal bendrovėje susiklosčiusią praktiką, dokumentai ir pačiam R. K., E. M. nebuvo perduoti perdavimo aktais. Kadangi dokumentų buvo daug, tai patvirtino ir pats A. K. bei M. T. atstovas, kadangi dalis dokumentų buvo ir pas M. T., dokumentus perimdavo apskaitą tvarkiusios buhalterės. A. K. atveju – jo paskirta buhalterė A. P., kuri po kelių dienų nuo jos paskyrimo parengė ir pasirašė 2019 m. spalio 31 d. skolų suderinimo aktus. R. K. perduoti dokumentai pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimą buvo pateikti ikiteismini? tyrimą atliekančiai institucijai.

39.8. LUAB „VLL Group“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi i? Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir A. K., tretiesiems asmenims M. T. ir UAB „Molai“ dėl ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir 9 110,01 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė tvirtino, kad aktas buvo pasirašytas tik dėl akių, realiai neperduodant turto. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1373-862/2021, 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu žalos atlyginimą priteisė tik iš atsakovo A. K., o kitą ieškinio dali? atmetė. Tai patvirtina, jog teismas R. K. neteisėtų veiksmų ar žalos LUAB „VLL Group“ atžvilgiu nenustatė, jis tinkamai įgyvendino pareigą perduoti bendrovės turtą ir dokumentus naujai paskirtajam direktoriui A. K.. Be to, kaip matyti iš 2023 m. spalio 23 d. suinteresuoto asmens UAB „Molai“ pateikto atsiliepimo 1 priedo, 2019 m. spalio 17 d. UAB „Molai“ direktorė V. T. perdavė, o LUAB „VLL Group“ direktorius A. K. perėmė LUAB „VLL Group“ banko IMG prisijungimo prie banko įrangą / informaciją. Todėl R. K. negali būti siejamas su netinkamu dokumentų ar sąskaitų išrašų bei prisijungimo priemonių prie banko sąskaitų perdavimu nemokumo administratorei.

39.9. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00009-20 dėl BK 183 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O tai reiškia, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad iš bendrovės dokumentų negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros.

39.10. Pareiškėjai jau kreipėsi i? teismą su prašymu apriboti R. K. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-137-253/2022 netenkino pareiškėjų prašymo bei nutartyje konstatavo, kad vien bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas sankcijai – apribojimui eiti vadovo ar valdymo organo nario pareigas – taikyti; byloje nėra duomenų, jog buvęs vadovas bankroto bylos neinicijavo sąmoningai; priešingai, R. K., siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, į ją investavo savo asmenines lėšas, todėl bendrovei bylą inicijavo ne pats vadovas, o VSDFV Klaipėdos skyrius. Atsižvelgiant į prejudicinius faktus, nustatytus civilinėse bylose Nr. e2-1373-862/2021, Nr. e2A-735-936/2022, Nr. eB2-137-253/2022 jau yra konstatuota, kad R. K. buvo atidus ir rūpestingas LUAB „VLL Group“ vadovas bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų susijusių su LUAB „VLL Group“ valdymu ar juo labiau galimu tyčiniu bankrotu.

39.11. UAB „VLL Group“ subrangos sutarčių su UAB „Arvadas“ sudarymas nereiškia, kad jos buvo įgyvendintos. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, kurios duomenimis vadovaujasi ir teismas, buvo sprendžiamas ginčas ne dėl subrangos sutarčių sudarymo ar jų įgyvendinimo teisėtumo, o dėl 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir žalos atlyginimo laivams „Autrimpas“, „Hardy 9.40“ ir „Baltas“, t. y. visiškai nesusiję su subrangos sutartimis, sudarytomis tarp UAB „Arvadas“ ir UAB „VLL Group“.

39.12. Civilinėje byloje Nr. e2-942-343/2022 (Nr. e2-538-480/2023) R. K. pateiktose UAB „Verus auditus“ 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 22/05/25 UAB „Arvadas“ tiriamasis veiklos laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 19 d.; UAB „Verus auditus“ 2022 m. lapkričio 4 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. 22/11/04 UAB „Arvadas“ tiriamasis veiklos laikotarpis nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Akcentuotina, kad 2012 m. sausio 2 d., 2012 m. spalio 2 d., 2013 m. sausio 2 d. subrangos sutarčių vykdymas dėl plovimo–valymo darbų, 2017 metais ir vėliau jau buvo pasibaigęs, jos nebuvo vykdomos, todėl logiška, jog UAB „Verus auditus“ tirtu UAB „Arvadas“ veiklos laikotarpiu šie sandoriai specialisto išvadose nėra minimi, juolab kad ir apmokėjimas pagal minėtas subrangos sutartis tarp šių bendrovių nebuvo vykdomas.

39.13. 2023 m. rugsėjo 18 d. UAB „Arvadas“ buhalterės M. Š. buhalterinė pažyma patvirtina, kad pagal subrangos sutartis UAB „Arvadas“ buvo apmokėta iš viso 105 100 Lt (30 439,07 Eur), o ne 382 616 Lt ir 39 754,34 Eur, kaip nurodoma pareiškėjų patikslintame 2023 m. spalio 5 d. prašyme. Darytina išvada, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. UAB „Arvadas“ UAB „VLL Group“ suteikė kitas paslaugas nei nurodyta subrangos sutartyse. Be to, UAB „Arvadas“ subrangos sutarčių įgyvendinimo metu turėjo pakankamai resursų valymo–plovimo darbų atlikimui. Teismas įvertino UAB „Arvadas“ darbuotojų skaičių nuo 2017 metų, kai tuo tarpu kvestionuojamų subrangos sutarčių dėl plovimo–valymo darbų įgyvendinimas vyko 2012–2013 metais. Aplinkybės, susijusios su UAB „VLL Group“ ir UAB „Arvadas“ subrangos sutartimis, buvo ir yra žinomos patiems pareiškėjams, kaip šių įmonių akcininkams.

39.14. 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutarti? dėl bendrovės turto (kateris) perleidimo tretiesiems asmenims ateityje bei kitų klausimų pasirašė UAB „VLL Group“ akcininkai M. K., I. J. D., R. K. ir V. T.; pagrindinis šios sutarties tikslas – pardavus turtą išsimokėti dividendus akcininkams. 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos faktūros sudarymo metu LUAB „VLL Group“ akcininkai buvo D. M., UAB „Molai“ ir R. K.. Būtent pastariesiems pagal 2017 m. gruodžio 8 d. bendrovės akcininkų sutarti? dėl jos turto (katerio) perleidimo tretiesiems asmenims, pardavus jį, turėjo būti išmokėti dividendai. Tačiau pardavus kateri?, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai bendrovės reikmėms, nė vienas iš akcininkų nereikalavo išmokėti dividendų, kaip buvo numatyta 2017 m. gruodžio 8 d. sutartyje. Darytina išvada, kad katerio pardavimas, žinant bendrą bendrovės finansinę būklę, tolimesnės veiklos pobūdi?, katerio išlaikymo kaštus, jo paklausą bei rinkos kainas, buvo akceptuotas visų sandorio metu veikiančių akcininkų, nereikalaujant sutartyje aptartų dividendų išmokėjimo.

39.15. Katerio pagaminimo išlaidos (103 894,13 Eur) nepagrįstos bendrovės pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neatitinka 2017 m. gruodžio 8 d. LUAB „VLL Group“ akcininkų sutartyje nurodytos katerio buhalterinės vertės (savikainos). Tiesiogiai turėtas išlaidas galėtų patvirtinti tik pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nebuvo pateikti. Nebaigtos statybos katerio rinkos kainą vaizdžiai apibūdino vienas iš bendrovės akcininkų D. M., katerio vertę susiejęs su jo pagaminimui skirto metalo kaina. Iš 2024 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktų UAB „Gliceris“ dokumentų matyti, kad nebaigtos statybos ir tos pačios komplektacijos kateris, maždaug po pusmečio (2019 m. spalio 10 d.) buvo perparduotas UAB „Gliceris“ už 31 000 Eur.

39.16. Suinteresuotam asmeniui R. K. tapus UAB „VLL Group“ vadovu bei įvertinus perspektyvios, o ne nuostolingos veiklos kryptis, nuo 2019 m. balandžio 6 d. buvo nutraukta katerių gamybos veikla, panaikinta šios veiklos projektų vadovo pareigybė, taip siekiant išvengti su katerio išlaikymu susijusių didėjančių nuostolių, tai sudarė pagrindą kiek įmanoma operatyviau organizuoti nebaigtos statybos katerio pardavimą.

39.17. LUAB „VLL Group“ nemokumo administratorė dar 2021 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį?? dėl 11 600 Eur skolos priteisimo už R. K. parduotą transporto priemonę Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei negauto atsiskaitymo už ją. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo metu LUAB „VLL Group“ R. K. buvo skolinga didelę pinigų sumą, dėl to, siekiant sumažinti esamus įsiskolinimus, buvo padaryta tarpusavio užskaita, t. y. bendrovės skola R. K. buvo sumažinta 11 600 Eur dydžiu pagal transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutarti?. Pažymėtina, kad R. K. 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistas sumas LUAB „VLL Group“ sumokėjo. Konstatuotina, kad R. K. buvo bendrovės debitoriumi, už parduotą transporto priemonę yra realiai atsiskaitęs. Nagrinėjamu atveju jokie interesai nėra pažeisti, o buvo sureguliuoti CPK nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas nenurodo, koks yra priežastinis ryšys tarp transporto priemonės Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įsigijo R. K., ir LUAB „VLL Group“ nemokumo.

39.18. R. K. nėra ir nebuvo susijęs su kompanija „Headex Group“, su kuria yra siejamas galimas LUAB „VLL Group“ veiklos perkėlimas. Iš suinteresuoto asmens R. K. parodymų ikiteisminio tyrimo byloje akivaizdu, kad jam buvo žinoma tik apie galimą M. T. ketinimą bendrovės veiklą perkelti i? šią kompaniją, o ne apie realų šio ketinimo įgyvendinimą, juo labiau kad R. K. nuo 2019 m. spalio 17 d. pagrindinės bendrovės akcininkės UAB „Molai“ sprendimu buvo atleistas iš LUAB „VLL Group“ direktoriaus pareigų. Jokių duomenų susijusių su LUAB „VLL Group“ darbuotojų ar turto perkėlimu į kitas įmones pareiškėjai nepateikė, o tai yra būtina preziumuojant tyčinį bankrotą pagal IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

39.19. Suinteresuotas asmuo R. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. nebuvo LUAB „VLL Group“ vadovas, todėl nėra susijęs su pinigų pervedimais, kuomet buvo areštuotos LUAB „VLL Group“ banko sąskaitos ir apie tai negali paaiškinti.

39.20. Pareiškėjų prašymas LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu didžiąja dalimi grindžiamas šios bendrovės valdymo organų veiksmais (neveikimu) 2012–2020 metų laikotarpiu, t. y. veiksmus, kurie buvo daugiau nei prieš dešimt metų. Pareiškėjai kvestionuoja valdymo organų veiksmus iki pat LUAB „VLL Group“ bankroto bylos iškėlimo. Be to, pareiškėjai prašyme pateikia selektyviai atrinktus duomenis, tiek iš kitų civilinių bylų ar procesinių dokumentų, kurie neatspindi tikrosios faktinės situacijos, tokiu būdu nepagrįstai i? procesą įtraukiant asmenis, kuriems suteikiamas suinteresuoto asmens procesinis statusas. Pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl pastariesiems skirtina bauda, pusę paskirtos baudos priteisiant R. K..

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Molai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarti? ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti prašymą LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu; suinteresuotam asmeniui atlyginti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Nors LUAB „VLL Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, tačiau skundžiama nutartimi nebuvo nustatyti ir įvardyti kalti subjektai. Vis dėl to, rezoliucinėje dalyje teismas įvardijo konkrečius asmenis, iš kurių nuspręsta priteisti bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui. Teismas laikė UAB „Molai“ (vieną iš bendrovės dalyvių) atsakingą už LUAB „VLL Group“ tyčinį bankrotą. Pareiškėjai privalėjo įrodyti, o teismas – pagrįsti vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės sąlygas. Deliktinė civilinė atsakomybė dėl kreditorių patirtos žalos pirmiausia turėjo būti individualizuota. Skundžiamojoje nutartyje nėra atskleista, kokia gi dalyvio UAB „Molai“ veika nulėmė ir buvo priežastiniame ryšyje su LUAB „VLL Group“ nemokumu ir (ar) esminiu padėties pabloginimu.

40.2. Iš teismo pateiktų išaiškinimų galima spręsti, kad vienintelis tyčinio bankroto požymis, su kuriuo tariamai siejama dalyvio UAB „Molai“ atsakomybė, yra ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymas. Skundžiamoje nutartyje nėra išskiriamas konkretus vadovas ar kažkuris vienas iš akcininkų, bet apsiribojama apibendrintais pareiškimais dėl bendrovės valdymo organų (buvusių vadovų) ir dalyvių (akcininkų) veiklos (neveikimo), lėmusios bendrovės bankroto pripažinimą tyčiniu.

40.3. Pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei sietina su faktu, kad bendrovė tapo nemoki. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad bendrovė tapo nemoki 2018 metais, tačiau konkrečiai nenurodė, kada tiksliai UAB „VLL Group“, kokių konkrečių sandorių ar veiksmų įtakoje ir kurio vadovo vadovavimo laikotarpiu ji tapo nemoki. Teismas, konstatuodamas bendrovės nemokumą 2018 metais, nepagrįstai rėmėsi tik Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria LUAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla.

40.4. Bendrovė gali būti pripažįstama nemokia tik tada, jeigu ji nevykdo kreditoriams savo įsipareigojimų, negali ir (ar) negalės atsiskaityti su jais ir jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodinėjo šių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie bendrovės nemokumą nesivadovaudamas šiuo kriterijumi. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki pat bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, atsiskaitė su kreditoriais, tarp jų su VSDFV bei VMI. Vien tik iš į bylą pateiktų LUAB „VLL Group“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad jos apyvarta per 2019 metus buvo ne mažiau kaip 1 600 000 Eur, todėl 2019 metais bendrovė negalėjo būti laikoma nemokia.

40.5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar jos akcininkai apskritai žinojo, kada realiai galėjo sužinoti apie bendrovės finansinę būklę. Teismas privalėjo vertinti, kaip pareigas šiuo klausimu skirtingais laikotarpiais vykdė bendrovės vadovai ir kokių veiksmų ėmėsi valdymo organai, kad informuoti dalyvius apie jos finansinę situaciją. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dalyvio UAB „Molai“ veiksmai ar neveikimas buvo LUAB „VLL Group“ tyčinio bankroto priežastis.

40.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LUAB „VLL Group“ finansinė veikla buvo organizuojama taip, jog išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama kitiems tos pačios eilės kreditoriams, tuo pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Pareiškėjų reikalavimai vykdytinumo savybę įgijo apskritai tik prieš pat bankroto bylos iškėlimą, o patys pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu paliudijo, kad nesikreipė į valdymo organus ir neinformavo jų apie savo reikalavimus. Byloje esantys bendrovės banko sąskaitų išrašai atskleidžia, kad su visais kreditoriais, įskaitant ir pareiškėjus, buvo atsiskaitoma iki pat bankroto bylos iškėlimo. Teismas nesigilino ir byloje nėra pateikta duomenų, kiek aktualiu laikotarpiu LUAB „VLL Group“ turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir ar jų buvo tiek, kad neužtektų jos turimų lėšų su visais atsiskaityti. Net preziumuojant, kad kažkurie atsiskaitymai su kreditoriais būtų traktuojami kaip formaliai pažeidžiantys CK 6.930¹ straipsnio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, būtina nustatyti, kad tokiais atsiskaitymais buvo sąmoningai siekiama apriboti atskirtų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į turtą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad mokėjimai, bendrovei įprastai atsiskaitant su kreditoriais, ženkliai sumažino kitų kreditorių (pareiškėjų) galimybes atgauti skolas.

40.7. UAB „Molai“ tapo LUAB „VLL Group“ daliniu akcininku nuo 2017 m. gruodžio 29 d., įgydami 1/3 bendrovei priklausančių akcijų. Tuo metu bendrovė vykdė įprastą ir pelningą veiklą, jos finansiniai rodikliai buvo geri ir nebuvo indikacijų apie nemokumą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dalyvio pateiktus paaiškinimus, kad 2018 metais LUAB „VLL Group“ veikloje susiklostė nepalankios aplinkybės, o dėl kelių nesėkmingų jos projektų Olandijoje ir Belgijoje bei dėl bendrovės žalos atlyginimo pralaimėtų teisminių bylų. Patirtos nesėkmės sąlygojo akcininkų ginčus ir nesutarimus dėl nuostolių padengimo būdų. Naujojo vadovo paskyrimas, UAB „Molai“ tapus vieninteliu akcininku, o taip pat bandymai iš įvairių šaltinių gauti reikalingų apyvartinių lėšų, kad užtikrinti jos veiklos tęstinumą ir įsipareigojimų vykdymą, buvo pavėluotas. Išimtinai vertinant UAB „Molai“ akcininkei priskirtą kompetenciją ir pareigas, nėra pagrindo pripažinti jos veiksmų tyčiniais, kuriais buvo siekiama bankroto. Kasdieninės bendrovės veiklos organizavimas, sprendimų dėl sandorių sudarymo ir mokėjimų priėmimas yra bendrovės valdymo organo, o ne dalyvių (akcininkų) kompetencija.

4. Pareiškėjai S. D., R. D. ir UAB „Jūrmazgė“ atsiliepimu į suinteresuotų asmenų M. K., R. K. ir UAB „Molai“ atskiruosius skundus prašo M. K., R. K. bei UAB „Molai“ atskiruosius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakytais argumentais ir šiais papildomais argumentais:

41.1. LUAB ,,VLL Group“ 2018 metų balanso duomenys įrodo, kad bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-205 664 Eur) ir bendrovė buvo nemoki, tačiau LUAB ,,VLL Group“ vadovai M. K., E. M., R. K. ir A. K. nesiėmė priemonių jos mokumui atkurti, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį).

41.2. Nei keičiantis bendrovės vadovams, nei 2020 m. balandžio 8 d. įsiteisėjus 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo LUAB ,,VLL Group“ debitorinių skolų sąrašas nebuvo sudaromas ir perduotas nemokumo administratorei. 2021 m. liepos 29 d. LUAB „VLL Group“ nemokumo administratorės veiklos ataskaitoje nurodyta, kad jai buhalterinės apskaitos registrai nebuvo perduoti, paskutinė buhalterė A. P. į prašymus nereaguoja.

41.3. M. K., R. K. ir UAB „Molai“ nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti bendrovės veiklą arba nustatyti kitas jos nemokumo priežastis, kurios būtų nesusijusios su tyčiniu bankrotu, todėl atskiruosiuose skunduose nepagristai keliamas klausimas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi netinkamai nustatytas LUAB „VLL Group“ nemokumo momentas bei netinkamai pripažinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.

41.4. UAB „Lantelis“ ir M. T. iš LUAB ,,VLL Group“ banko sąskaitos nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo išmokėta 41 263,80 Eur, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. LUAB ,,VLL Group“ pagal 2018 metų balanso duomenis buvo nemoki ir civilinėje byloje pateikti Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimai įrodo, kad LUAB ,,VLL Group“ darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. LUAB ,,VLL Group“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir kadangi nebuvo vykdomas ĮBĮ ir kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo bendrovės bankroto bylos inicijavimo, kai jos darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, preziumuojama, kad LUAB ,,VLL Group“ bankrotas yra tyčinis (IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

41.5. M. K., R. K. ir UAB „Molai“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 89 983,63 Eur atlikti mokėjimai iš LUAB ,,VLL Group“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios ING banke, buvo nulemti siekio gaivinti LUAB ,,VLL Group“ veiklą, kad tai einamieji atsiskaitymai ar atsiskaitymai su bendrovės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais, kurie galėtų būti pateisinami ir nepripažįstami tyčinio bankroto požymiu, todėl atskirųjų skundų argumentai dėl netinkamo IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo atmestini.

41.6. M. K., R. K. ir UAB „Molai“ atskiruosiuose skunduose nenurodė argumentų, paneigiančių ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto pagrindą (prezumpciją), todėl kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

41.7. M. K. atskirajame skunde iškėlė klausimą, kad nėra nuginčyti tarp UAB „Arvadas“ ir UAB „VLL Group“ sandoriai, todėl nėra priežastinio ryšio tarp šių sandorių sudarymo ir tyčinio LUAB „VLL Group“ bankroto. Tačiau kasacinis teismas išaiškino, kad nei ĮBĮ normos, reglamentuojančios tyčinį bankrotą ir jo požymius, nei kitos teisės normos neįtvirtina pareigos sandorius, kurių sudarymu įrodinėjamas įmonės tyčinis bankrotas, ginčyti teismine tvarka. Tokių sandorių nuostolingumas ir ekonominis naudingumas turi būti vertinamas nustatant jų ryšį su esmingai pablogėjusia bendrovės padėtimi ir jai sukeltais padariniais. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nuostolingus bei ekonomiškai nenaudingus sprendimus vertino išimtinai tik nustatant jų ryšį su esmingai pablogėjusia LUAB „VLL Group“ padėtimi ir jai sukeltais padariniais.

41.8. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. 2019 m. spalio 14 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią D. M., L. M. ir R. K. pardavė UAB „Molai“ 67 vnt. UAB „VLL Group“ akcijų už 2 Eur kainą. 2019 m. spalio 15 d. buvo priimtas UAB „VLL Group“ vienintelio akcininko UAB „Molai“ sprendimas, pagal kurį R. K. buvo atšauktas iš UAB „VLL Group“ direktoriaus pareigų ir jos direktoriumi paskirtas A. K.. Atsakovų, taip pat trečiojo asmens M. T. paaiškinimai, kad nuo 2019 metų vasaros siekė R. K. nušalinti nuo vadovavimo UAB „VLL Group“, bei liudytojo parodymai sudaro pagrindą išvadai, jog M. T., veikęs akcininko vardu, aktyviai dalyvavo priimant sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo, jo sprendimu UAB „VLL Group“ vadovu buvo paskirtas atsakovas A. K..

41.9. UAB „Molai“ ir jos akcininkė bei vadovė V. T. po tariamo LUAB „VLL Group“ akcijų įsigijimo realiai jokių savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino bei nesiekė to padaryti, taigi negalėjo užtikrinti LUAB „VLL Group“ veiklos tęstinumo bei atsiskaitymo su kreditoriais, todėl fiktyvus LUAB „VLL Group“ akcijų perleidimas UAB „Molai“ ir fiktyvus A. K. paskyrimas jos direktoriumi reiškė galutinį bendrovės sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą (IBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). UAB „Molai“, kaip UAB „VLL Group“ akcininkei, ir V. T., kaip UAB „Molai“ akcininkei ir vadovei, gali kilti atsakomybė dėl akcininko pareigos nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe pažeidimo, todėl UAB „Molai“ ir jos faktinis vadovas M. T. bei pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjusi UAB „Molai“ vadovės pareigas V. T. buvo pagrįstai įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą.

41.10. M. K., R. K. ir UAB „Molai“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, nenurodė argumentų, kurie patvirtintų, kad LUAB „VLL Group“ bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, o ne tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte nustatyti tyčinio bankroto požymiai ir dėl šių priežasčių LUAB „VLL Group“ bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovės LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažino tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bankroto pripažinimą tyčiniu reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

38. Byloje nustatyta, kad bankroto bylos atsakovei UAB „VLL Group“ iškėlimą inicijavo kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius, 2019 m. gruodžio 2 d. pranešimu įspėjęs atsakovę apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Bankroto byla atsakovei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi.

39. Iki 2020 m. sausio 1 d. bankroto procesą reglamentavo ĮBĮ, kuris neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ. Nagrinėjamu atveju nemokumo procesas atsakovei buvo inicijuotas galiojant ĮBĮ nuostatoms, o bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas iškeltas galiojant JANĮ.

40. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas).

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas).

42. JANĮ nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas išaiškino, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

43. Nagrinėjamu atveju bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant ĮBĮ, o pareiškėjai tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus iš esmės galiojant ĮBĮ. Todėl prašymas dėl LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai išnagrinėtas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas.

44. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

45. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

46. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

Dėl nemokumo momento

47. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas konstatuojamas, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

48. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tik jį nustačius, galima įrodinėti kitas reikšmingas aplinkybes – ar įmonės vadovas(-ai) objektyviai suvokė jos finansinę padėtį, ar sudarytais sandoriais siekė bendrovei naudingų tikslų, ar tyčia blogino nemokios įmonės padėtį ir kt.

49. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentą, pažymėjo, kad bendrovė tinkamai vykdyti prievolių negalėjo vėliausiai nuo 2018 metų antrosios pusės, o vertindamas tuos duomenis, kurie buvo pateikti byloje, remdamasis bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais už 2018 metus, nustatė, jog vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ buvo nemoki.

50. Iš byloje pateiktos LUAB „VLL Group“ balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos už 2018 metus nustatyta, kad bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 462 260 Eur, kurį sudarė 139 255 Eur ilgalaikis turtas, 321 159 Eur trumpalaikis turtas bei 1 846 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos pajamos. Ilgalaikį turtą sudarė 138 949 Eur vertės materialusis turtas ir 306 Eur vertės nematerialusis turtas; 321 159 Eur vertės trumpalaikį turtą sudarė 81 668 Eur vertės atsargos, 214 009 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 25 482 Eur pinigai bei pinigų ekvivalentai. Kai bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 666 374 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 662 975 Eur, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 399 Eur. Bendrovė 2018 metais patyrė 395 817 Eur nuostolį. Aptarti finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę.

51. Atskirajame skunde apeliantas M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl LUAB „VLL Group“ nemokumo momento, teigia, kad teismas nekonkretizavo sandorio ir veiksmų sukėlusių bendrovės nemokumą, o ji veiklą vykdė ir 2019 metais, be to, bendrovės nemokumo momentas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria jai buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

52. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad bendrovės nemokumo momentas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, kuria UAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla. Apeliantas remiasi šia aplinkybe kaip prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo esant pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki, tačiau konkretaus bendrovės nemokumo momento neįvardino. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės nemokumo momento nustatymas nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas. Todėl įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, neturi teisinės reikšmės nustatant bendrovės nemokumo momentą, nagrinėjant prašymą jos bankrotą pripažinti tyčiniu.

53. Suinteresuotas asmuo M. K. savo atskirajame skunde nurodė, kad 2018 metų balanse nurodyti 662 975 Eur dydžio įsipareigojimai susidarė dėl bendrovės plėtros užsienyje.

54. Iš tiesų byloje pateikti duomenys patvirtina, kad LUAB „VLL Group“ nuo 2011 m. sausio 1 d. vykdė veiklą Nyderlanduose, jos vykdoma veikla – laikinojo įdarbinimo agentūros, darbuotojų skaičius – 50. Suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad 2018 metais bendrovės darbuotojų skaičius buvo padidintas tris kartus, todėl ji skolinosi pinigų infrastruktūrai įrengti pagal išaugusius poreikius; įvykus bendrovės plėtrai, ji turėjo pelningų sutarčių. Tačiau kiti po M. K. bendrovei vadovavę vadovai teigė, kad tokia veiklos plėtra buvo visiškai nepamatuota ir nepasiteisino.

55. Iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ balanso duomenų, 2017 metų ataskaitiniu laikotarpiu jos įsipareigojimai sudarė 141 528 Eur, o turto ji turėjo už 333 101 Eur, kurį sudarė 187 842 Eur materialusis turtas, 13 864 Eur atsargos, 87 169 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 36 813 Eur pinigai ir jų ekvivalentai, 7 413 Eur – ateinančių laikotarpių pajamos. Pareiškėjai nurodė, kad LUAB „VLL Group“ įsiskolinimas kreditorei UAB „Jūrmazgė“ buvo susiformavęs nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., S. D. – nuo 2017 m. lapkričio 2 d., R. D. – nuo 2018 m. vasario 28 d. Pareiškėjų finansinių reikalavimų atsakovei pagrįstumas pripažintas įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais.

56. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis jau 2017 metų ataskaitiniu laikotarpiu buvo pakankamai įtempta, o jos atsiskaitymai su kontrahentais buvo sutrikę. Vadinasi, LUAB „VLL Group“ vadovas M. K. (tuo metu ir akcininkas) turėjo įvertinti bendrovės finansinę padėtį bei realias galimybes jos veiklą plėsti 2018 metais. Tai, kad bendrovės veiklos plėtra (žymiai padidinant darbuotojų skaičių ir kita) nepasiteisino, patvirtina 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose atvaizduota bendrovės finansinė padėtis, t. y. išaugęs įsipareigojimų dydis iki 666 374 Eur.

57. Nors byloje pateiktas Luminor Bank AS LUAB „VLL Group“ banko sąskaitos išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. patvirtina, kad bendrovė 2019 metais atsiskaitinėjo su kai kuriais kontrahentais, iš dalies mokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir gavo įplaukų, tačiau, viena vertus, banko sąskaitos išrašuose matyti, jog įplaukas sudarė mokėjimai pagal faktoringo sutartį, M. T. suteikė 10 000 Eur paskolą, UAB „Debitum Fori“ taip pat suteikė paskolą ir ją išmokėjo įvairiomis sumomis per 2019 metus, UAB „Factris LT1“ suteikė paskolą ir ją išmokėjo įvairiomis sumomis per 2019 metus; 1 439,90 Eur gauta iš UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“ ir 15 404,12 Eur – iš UAB „Dofita“ už suteiktas paslaugas; 30 000 Eur – iš UAB „Corpus novum“ pagal sutartį Nr. CNVLL1904; R. K., kaip akcininkas, įnešė 30 000 Eur. Iš viso Luminor Bank AS banko sąskaitoje buvo gauta 633 092,47 Eur įplaukų, o išlaidos sudarė 633 091,47 Eur.

58. Bendrovės AB Swedbank banko sąskaitos išrašas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad LUAB „VLL Group“ gavo pajamų ir turėjo išlaidų apie 770 000 Eur; jos pajamas sudarė mokėjimai tarp bendrovės banko sąskaitų, atsiskaitymai už suteiktas paslaugas, UAB „Debitum Fori“ suteikta ir įvairiomis sumomis išmokėta paskola per 2019 metus.

59. Taigi, aptarti atsakovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad LUAB „VLL Group“ 2019 metais nors dar vykdė veiklą, tačiau pajamos iš vykdomos ūkinės veiklos sudarė mažiau nei pusę visų šių pajamų, o visos bendrovės gautos pajamos, įskaitant skolintas lėšas, buvo panaudotos įsipareigojimams vykdyti. Byloje esanti suvestinė pagal kontrahentus patvirtina, kad bendrovei vadovaujant R. K., nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. spalio 16 d., šio laikotarpio pradžioje buvęs 223 502,10 Eur įsiskolinimas sumažėjo iki 170 496,75 Eur. Tačiau faktiškai to nepakako bendrovės mokumui atkurti. Kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2019 metais sugeneruoti piniginiai srautai nebuvo pakankami atkurti LUAB „VLL Group“ mokumą po 2018 metais įvykusios nesėkmingos veiklos plėtros.

60. Byloje pateiktas neapmokėtų LUAB „VLL Group“ sąskaitų sąrašas patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neapmokėtų sąskaitų suma sudaro 145 035,88 Eur; fiziniams ir juridiniams asmenims skola dėl Nyderlanduose veikusio filialo veiklos sudaro 94 200,11 Eur.

61. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimai (pvz., 2020 m. kovo 17 d.) patvirtina, kad atsakovės atsiskaitymai su darbuotojais 2019 m. rugsėjo mėn. nebuvo sklandūs, darbuotojai kreipėsi dėl jiems neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išsprendimo. Atsiskaitymai su VSDFV ir VMI taip pat buvo sutrikę, dėl to nuo 2019 m. spalio 23 d. VSDFV Klaipėdos skyrius, antstolė V. D., antstolis J. P. buvo priėmę sprendimus dėl piniginių lėšų arešto.

62. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtinti LUAB „VLL Group“ 206 349,81 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, iš jų su darbo teisiniais santykiais susiję kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 79 381,72 Eur. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nepaisant nustatyto fakto, jog bendrovė jau nuo 2018 metų gruodžio 31 d. buvo nemoki, nors 2019 metų pirmoje pusėje iš dalies dar buvo vykdomos prievolės, tačiau, kaip nurodyta nutarties 61 punkte, jau 2019 m. rugsėjo mėn. nebuvo mokamas darbo užmokestis, neatsiskaitoma su VMI bei VSDF, taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, LUAB „VLL Group“ finansiniai sunkumai tęsėsi, įsiskolinimai kreditoriams kaupėsi, bendrovės veikla nutrūko, buvo areštuotos bendrovės sąskaitos.

63. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame LUAB „VLL Group“ bankroto administratorės prašyme (DOK-288) nurodyta, kad patikrinus UAB „VLL Group“ dokumentus buvo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. buvęs bendrovės direktorius A. K. išsiuntė prašymą antstolei R. V. lėšas gautas UAB „VLL Group“ nukreipti į Nyderlandų „ING“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad toks pat prašymas 2019 m. lapkričio 27 d. buvo išsiųstas ir Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai ,,LINAVA“, lėšas pervesti į Nyderlandų banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina ne tik sudėtingą atsakovės finansinę padėtį, bet ir jos vadovų siekį išvengti pinginėms lėšoms taikyto arešto.

64. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepaisant sugeneruotų piniginių srautų bendrovės finansinės būklės dinamika 2017–2019 metais išliko neigiama, o bendrovės mokumo nepavyko atkurti iki lygio, buvusio 2017 metų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki įmonės plėtros).

65. Aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ jau buvo nemoki – bendrovės plėtra buvo neapgalvota, jos įsipareigojimai kreditoriams viršijo į jos balansą įrašyto turto vertę, jos didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o pinigai ir jų ekvivalentai sudarė nežymią dalį lyginant su įsipareigojimais kreditoriams. Įsipareigojimų kreditoriams vykdymas buvo sutrikęs dar nuo 2017 metų, o bendrovės ūkinės veiklos rezultatai 2019 metais buvo 2018 metais įvykdytos įmonės plėtros pasekmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB „VLL Group“ jau buvo nemoki.

Dėl LUAB „VLL Group“ tyčinio bankroto

66. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis).

67. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

68. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

69. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

70. Viena iš tokių pareigų nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

71. Įstatyme nustatytą įmonės vadovo, kuris geriausiai žino įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, kad būtų sustabdytas kreditorių skaičiaus, jų skolų didėjimas ir kiek įmanoma sumažinti kreditorių ir pačios įmonės turtiniai praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016 20 punktas).

72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

73. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ nuostatas, galiojusias tik iki 2016 m. sausio 1 d., pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, turėjo įmonės vadovas ir jos dalyviai. Pagal kasacinio teismo praktiką, akcininkas neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jam gali kilti tik tuo atveju, jei jis faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 23 punktas).

74. Bylos duomenimis nustatyta, kad LUAB „VLL Group“ vadovais buvo: M. K. nuo 2006 m. spalio 27 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (nuo 2006 metų jis ir bendrovės akcininkas); E. M. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 7 d.; R. K. nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (jis ir bendrovės akcininkas); A. K. nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. (LUAB „VLL Group“ bankroto bylos įsiteisėjimo).

75. Teismui nustačius, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje juridinio asmens vadovams ir dalyviams nustatytos pareigos atsirado vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d., būtent bendrovės vadovai, veikdami geriausiais jos ir jos kreditorių interesais, turėjo pareigą inicijuoti LUAB „VLL Group“ nemokumo procesą. Tačiau nė vienas iš bendrovei vadovavusių direktorių nemokumo bylos neinicijavo. LUAB „VLL Group“ bankroto byla iškelta kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo pagrindu.

76. Byloje nustatytos aplinkybės apie dažną vadovų kaitą. Iš pareigų nuo 2018 m. liepos 31 d. buvo atleistas M. K., bendrovei vadovavęs 12 metų. Atleidus jį iš pareigų, iki bankroto bylos LUAB „VLL Group“ iškėlimo jai vadovavo net 4 direktoriai, kurių įgaliojimai nesitęsdavo nė vienerių metų (vidutiniškai po 6–9 mėn.). 2019 metų bendrovės veiklos rodikliai nepakeitė 2018 metais priimtų sprendimų dėl bendrovės plėtros sąlygotos finansinės situacijos. Tai leidžia spręsti apie tai, kad įmonėje nebuvo aiškios vadovavimo strategijos, nebuvo numatyta ir imtasi apsisaugojimo nuo nepamatuotos rizikos priemonių. Byloje nėra duomenų apie bendrovės mokumui iš esmės atkurti priimtus sprendimus jau po to, kai ji tapo nemoki, o įprastinė ūkinė veikla nedavė pakankamai gerų rezultatų.

77. 2019 m. spalio 14 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi akcijų savininkai D. M., L. M. ir R. K. jiems nuosavybės teise priklausiusias 67 akcijas iš viso už 2 Eur perleido UAB „Molai“, kuri tapo vienintele UAB „VLL Group“ akcininke. Vėliau sekę naujos akcininkės UAB „Molai“ veiksmai valdant UAB „VLL Group“ – vienintelio akcininko sprendimu iš direktoriaus pareigų atšauktas R. K. ir į šias pareigas paskirtas A. K. (jis vadovavo iš viso 19 įmonių, dalis kurių bankrutavo), sprendimų dėl bendrovės mokumo atkūrimo nepriėmimas – leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad UAB „Molai“, tapusi vienintele akcininke, neturėjo ketinimų toliau vystyti verslą. Tai galutinai sužlugdė ir taip nemokia jau buvusią įmonę.

78. Todėl bendrovės valdymo organai, bendrovei esant nemokiai, turėjo pareigą inicijuoti bendrovės nemokumą ir taip išvengti finansinės padėties pablogėjimo, tačiau to nepadarė. Buvusių vadovų veiksmai siekiant atgaivinti juridinio asmens veiklą, pavyzdžiui, ją nepagrįstai išplečiant ar suteikiant paskolas juridiniam asmeniui, nepašalino jų pareigos inicijuoti juridinio asmens bankrotą matant, kad bendrovės veiklos rodikliai tik prastėja, atsiranda su darbo teisiniais santykiais susiję įsiskolinimai, įsiskolinimai valstybės biudžetui. Toks bendrovės vadovų neveikimas, kai buvo vengiama inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, atitinka šiai bylai aktualios ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto dispoziciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tai sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

79. Juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas).

80. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog ji faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį jos bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių nemokumą, valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad ji prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pavyzdžiui, sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Byloje turi būti įrodyta, kad tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

82. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas atskiru tyčinio bankroto požymiu įvardyta nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą. Pirmosios instancijos teismas bankroto pripažinimo tyčiniu bendrovei nenaudingais sandoriais įvertino LUAB „VLL Group“, atstovaujamos jos vadovo M. K. bei UAB „Arvadas“, kurios direktoriumi buvo R. K., sudarytus sandorius: 1) 2012 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo; 2) 2012 m. spalio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo; 3) 2013 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo. Teigė, kad LUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti 2012 metų UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentai, todėl nėra galimybės pateikti 2012 m. spalio–lapkričio mėn. pateiktų UAB ,,Arvadas“ sąskaitų faktūrų. Nepaisant to, iš pateikto UAB „VLL Group“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinių operacijų registro matyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. UAB „Arvadas“ buvo išmokėta 382 616 Lt (110 813,25 Eur) ir 39 754,34 Eur.

83. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui ir nurodo, kad pirmiau išvardytų subrangos sutarčių nėra pagrindo vertinti kaip bendrovei nenaudingus sandorius, turėjusius reikšmės jos nemokumui, dėl toliau dėstomų argumentų. Pirma, aplinkybė, kad LUAB ,,VLL Group“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti 2012 metų UAB ,,VLL Group“ pirkimų ir pardavimų dokumentai ir todėl nėra galimybės pateikti 2012 m. spalio–lapkričio mėn. pateiktų UAB ,,Arvadas“ sąskaitų faktūrų, savaime nėra pagrindu šiuos sandorius atsieitai nuo kitų bylos aplinkybių įvertinti kaip ekonomiškai nenaudingus. Antra, byloje pateikta 2023 m. rugsėjo 18 d. UAB „Arvadas“ buhalterinė pažyma ir UAB „VLL Group“ 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. buhalterinių operacijų registras patvirtina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Arvadas“ paslaugų UAB „VLL Group“ neteikė ir sąskaitų neišrašė. Byloje pateiktais duomenimis, UAB „Arvadas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nevykdė veiklos. Trečia, nurodyti sandoriai sudaryti ir vykdyti laikotarpiu, kuriuo nėra analizuojama ne tik UAB „VLL Group“ mokumo būklė, bet ir ginčijamų sandorių reikšmė jos mokumui. Todėl darytina išvada, kad šie sandoriai priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo kilusių padarinių – LUAB „VLL Group“ bankroto. Nenustatyta, kad nurodyti sandoriai būtų ekonomiškai nenaudingi bendrovei, ar nulėmė jos nemokumą, kuris konstatuotas žymiai vėliau. Pažymėtina, kad net ir nustačius, jog sandoris yra galimai įmonei ekonomiškai nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo jos valdymo ir nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

84. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „VLL Group“ akcininkai M. K., I. J. D., R. K. ir V. T. pasirašė akcininkų sutartį dėl bendrovės turto (katerio) perleidimo tretiesiems asmenims ateityje, kurioje nurodė, jog katerio buhalterinė vertė (savikaina) sutarties sudarymo dieną yra 90 000 Eur be PVM. Akcininkai susitarė, kad pagrindinis šios sutarties tikslas yra dividendų išmokėjimas akcininkams, įmonei pardavus turtą tretiesiems asmenims. UAB „VLL Group“ ir UAB „Corpus Novum“ 2019 m. balandžio 16 d. sudarė nebaigto statyti žvejybinio / pramoginio katerio su nesumontuotomis dalimis (langai, durys, sanitariniai mazgai), 6,5 m katerio projektą su skaitmena, 4,5 m katerio projektą su skaitmena, 5 m katerio projektą su skaitmena pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties kaina – 30 000 Eur. Ši suma sumokėta į LUAB „VLL Group“ banko sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad gauta suma buvo paskirstyta akcininkams kaip dividendai.

85. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį įvertino kaip bendrovei nenaudingą sandorį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

86. Pažymėtina, kad byloje pateikti sandėlio išlaidų nurašymo orderiai pagrindžia, kad nebaigto statyti katerio pagaminimo išlaidos sudarė 103 894,13 Eur, 4 500 Eur sumokėta už katerio projektą. Byloje nėra duomenų, kad nebaigtas statyti kateris buvo netinkamai laikomas ir dėl to galėjo būti sugadintas, todėl byloje pagrįstai kvestionuota dar 2017 m. gruodžio 8 d. akcininkų sutartyje nurodyta jo kaina – 90 000 Eur. Viena vertus, byloje nepateikti duomenys, kad 2017 metais buvo kokių tai priežasčių nustatyti mažesnę parduodamo katerio kainą nei jo savikaina (nevertinant darbo sąnaudų). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nebaigtas statyti kateris buvo pardavinėjamas viešai už realią rinkos kainą ar pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pagal gautą geriausią pasiūlymą. Aplinkybė, kad tas pats kateris vėliau (2019 m. spalio 10 d.) buvo parduotas dar kartą už 31 000 Eur, nepaneigia fakto, jog parduoto katerio vertė ne tik žymiai neatitiko akcininkų sutartyje nustatytos savikainos, bet ir neįrodo, jog kaina atitiko rinkos kainą.

87. Pastebėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi (sutarties 1.1.1 papunktis) parduotas ne tik nebaigtas statyti 9.14 x 3.10 m žvejybinis pramoginis kateris, bet ir nebaigtos į jį sumontuoti dalys – langai, durys, sanitariniai mazgai. Sutarties 3, 4 papunkčiais pardavėja pateikė garantijas dėl korpuso kokybės ir įsipareigojo pateikti korpuso statybai panaudotų medžiagų sertifikatus, kitą su prekės gamyba susijusią informaciją. Šios aplinkybės paneigia, kad buvo parduotas metalo laužas, kaip teigiama atskirajame skunde. Aplinkybė, kad kartu buvo nupirkti katerio projektai su skaitmena taip pat liudija, kad pirkėja UAB „Corpus Novum“ turėjo ketinimų šiuos projektus panaudoti.

88. Atkreiptinas dėmesys, kad nebaigto statyti katerio pardavimo sandoris sudarytas 2019 metais, kai bendrovė jau buvo nemoki, t. y. turėjo esminių finansinių sunkumų. Sandorio sudarymo metu bendrovei vadovavęs R. K. turėjo veikti ypač atsakingai ir imtis priemonių realiai įvertinti parduodamą turtą bei nustatyti jo tikrąją kainą. Byloje nepateikta duomenų, kad nebaigtas statyti kateris tiek susidėvėjo, jog jo savikaina, katerį paremontavus, galėjo sumažėti net 3 kartus. Kaip jau pasisakyta, į parduoto katerio kainą buvo įskaičiuotos ir perduodamų detalių kainos. Todėl byloje nepaneigta, kad nebaigtas statyti kateris neatitiko rinkos kainos, tuo labiau, jog jo pirkėjas UAB „Corpus Novum“, kurios direktorius E. M. ir UAB „VLL Group“ akcininkas D. M. yra giminystės ryšiais susiję asmenys, t. y. sūnus ir tėvas.

89. Aptartų faktų sudėtis sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „VLL Group“ ir UAB „Corpus Novum“ 2019 m. balandžio 16 d. sudaryta nebaigto statyti žvejybinio / pramoginio katerio su nesumontuotomis dalimis pirkimo–pardavimo sutartis buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris LUAB „VLL Group“, pablogino jos finansinę padėtį ir kreditorių galimybes savo finansinius reikalavimus patenkinti didesne apimtimi (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šis sandoris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su LUAB „VLL Group“ prastos finansinės padėties pabloginimu.

90. 2019 m. balandžio 5 d. UAB „VLL Group“ ir R. K. sudarė transporto priemonės Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. K. automobilį nupirko už 11 600 Eur, tačiau pinigų nesumokėjo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-223-812/2022 nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pirkėjas su pardavėja pagal sudarytą sandorį neatsiskaitė. Teismas pripažino, kad R. K. pateiktas 2019 m. gegužės 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pasirašytas jo, kaip ieškovės kreditoriaus, tačiau nepasirašytas LUAB „VLL Group“ vardu, nėra pakankamas pagrįsti, jog pirkėjo prievolė pardavėjui tinkamai pasibaigė įskaitymu. Teismas iš R. K. priteisė 11 600 Eur LUAB „VLL Group“.

91. Paminėtas teismo sprendimas yra įvykdytas, ši suma yra sumokėta bendrovei. Tačiau ši aplinkybė nekeičia sandorio reikšmės bendrovės finansinei padėčiai jo sudarymo metu. Sandoris buvo sudarytas LUAB „VLL Group“ esant nemokiai, besitęsiant finansiniams sunkumams. Nors R. K. teigė, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu nupirkto automobilio kaina buvo sumažintos juridinio asmens prievolės jam, kaip kreditoriui, tačiau šių aplinkybių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta. Kita vertus, toks sandorio įvykdymo būdas ne tik dar labiau padidino jau nemokaus juridinio asmens nemokumą, tačiau apelianto R. K. siekis tokiu būdu atsiskaityti reikštų ir jam suteiktą prioritetą prieš kitus kreditorius. Dėl to šis sandoris, kaip tyčinio bankroto požymis, kvalifikuotinas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

92. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. ir UAB „VLL Group“ 2019 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „VLL Group“ atlygintinai perleido naujajam kreditoriui M. T. UAB „VLL Group“ reikalavimo teisę į skolą, regreso tvarka išreikalautiną iš skolininkės UAB „Jūrmazgė“, t. y. teisę reikalauti tai, ką UAB „VLL Group“ įvykdė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 (byloje dėl žalos laivams „Autrimpas“, „Hardy 9.40“ ir „Baltas“ atlyginimo UAB „Jūrmazgė“ dalyvavo trečiuoju asmeniu). Sutartimi skolininkė UAB „VLL Group“ savo reikalavimą į UAB „Jūrmazgė“ perleido kreditoriui M. T. ir taip sumažino UAB „VLL Group“ įsiskolinimo M. T. dydį. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šį sandorį pripažino LUAB „VLL Group“ nenaudingu sandoriu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada.

93. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 paminėtą 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo apeliacine instancija priimtoje 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 buvo vertinami UAB „VLL Group“ ir akcinės bendrovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ veiksmai bei pasisakyta dėl pastarųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o UAB „Jūrmazgė“ veiksmai ir jų įtaka žalos atsiradimui nebuvo analizuojama ir vertinama. Teismas pažymėjo, kad dėl to visų pirma, reikėjo įvertinti, ar atsakovės UAB „Jūrmazgė“ veiksmais buvo padaryta žala laivams „Autrimpas“, „Hardy 9,40“ ir „Baltas“, ar UAB „VLL Group“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „Jūrmazgė“. Teismas, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė UAB „Jūrmazgė“ atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog žala pramoginiams laivams buvo padaryta ir UAB „Jūrmazgė“ veiksmais, todėl UAB „Jūrmazgė“ nekyla pareiga atlyginti žalą. Atitinkamai konstatavo, kad UAB „VLL Group“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Jūrmazgė“ (6 t., b. l. 29–44).

94. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 konstatuota, kad UAB „VLL Group“ 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę, kurios pati neturėjo, vadinasi yra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į šias įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad niekiniu ir negaliojančiu sandoriu negalėjo būti sukelta neigiamų teisinių padarinių LUAB „VLL Group“ mokumui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo nenaudinga LUAB „VLL Group“ pripažintina nepagrįsta.

95. LUAB „VLL Group“, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi i? Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir A. K., tretieji asmenys M. T. ir UAB „Molai“ dėl 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir 9 110,01 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė tvirtino, kad šis aktas buvo pasirašytas tik dėl akių, realiai neketinant perduoti turto. Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1373-862/2021 priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo A. K., o kitą ieškinio dali? (atsakovui R. K.) atmetė.

96. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu buvo sureguliuoti atšaukto iš pareigų vadovo R. K. ir į direktoriaus pareigas naujai paskirto vadovo A. K. tarpusavio santykiai, perduodant bendrovės valdymą. Todėl tokio akto nėra pagrindo vertinti, kaip turėjusio įtakos bendrovės nemokumui ar kaip siekio tyčia privesti bendrovę prie bankroto.

97. Aptarti sandoriai – 2019 m. balandžio 16 d. sudaryta nebaigto statyti žvejybinio / pramoginio katerio su nesumontuotomis dalimis pirkimo–pardavimo sutartis, 2019 m. balandžio 5 d. transporto priemonės Mercedes Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis – visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad jais tuo metu, kai bendrovė buvo nemoki, dar labiau pabloginta jos finansinė padėtis, taip apribojant visų kreditorių galimybes iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus. Nurodytų sandorių sudarymas, juos vertinant su kitais veiksmais (bendrovei esant nemokiai ji tęsė veiklą, priėmė nenaudingus įsipareigojimus, eikvojo turtą), sietinas su esminiu jau nemokios bendrovės padėties pabloginimu. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes bendrovei tapus nemokiai nebuvo vykdoma pareiga inicijuoti bankroto procesą, bet toliau didinamos jos mokumo problemos ir mažinamas turto aktyvas bei galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto

98. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

99. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

100. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto norma turi tam tikras sąlygas – turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

101. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje liko nepaneigtas UAB „VLL Group“ įsiskolinimų S. D., R. D. ir UAB „Jūrmazgė“ susidarymo momentas. Be to, byloje pateikti darbo ginčų komisijos sprendimai patvirtina, kad darbo užmokestis ir išeitinės išmokos bendrovėje nebuvo mokamos jau nuo 2019 m. rugsėjo mėn.

102. Byloje pateiktas ING Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad iš šios sąskaitos mokėjimai buvo atliekami iki 2020 m. balandžio 7 d., ne tik po to, kai 2019 m. spalio 23 d. LUAB „VLL Group“ banko sąskaitose Lietuvoje registruotuose bankuose esančioms lėšoms buvo taikyti apribojimai, bet ir po nutarties iškelti LUAB „VLL Group“ bankroto bylą priėmimo ir įsiteisėjimo. Mokėjimai iš šios sąskaitos atlikti UAB „VLL Group“ pasirinktiems kontrahentams. Pažymėtina, kad 2019 metų laikotarpiu mokėjimai iš Luminor Bank AS ir Swedbank AB banko sąskaitų taip pat buvo atliekami skolininkės UAB „VLL Group“ pasirinktiems asmenims.

103. Byloje nėra pateikta duomenų, kad mokėjimai iš šių sąskaitų buvo atliekami eiliškumo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamos nutarties 71 punkte nurodyti 87 483,63 Eur dydžio mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes nenustatyta, jog jie turėjo prioritetą prieš kitus mokėjimus, liko nepaneigta. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir būdama nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d., pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir taip išvengė atsiskaitymo su aukštesnės eilės kreditoriais bei pirmesnio atsiskaitymo su valstybės biudžetu ir tai sudaro pagrindą prieiti prie išvados, jog egzistuoja aplinkybės, leidžiančios preziumuoti, kad UAB „VLL Group“ bankrotas buvo tyčinis ir pagal šį požymį.

104. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į ĮBĮ reglamentuoto tyčinio bankroto procedūros ypatumus, kurie nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar jos valdymo organų ir (ar) dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą jos valdymą, privedusį prie bankroto. Kai atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Taigi sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra reikalaujama nustatyti dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų, todėl atitinkamai apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi nevertina ir nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, susijusių su buvusių vadovų atsakomybe dėl tyčinio bankroto.

105. Suinteresuotas asmuo M. K. atskiruoju skundu prašė pašalinti iš pirmosios instancijos teismo motyvų jo atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje nurodytus pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išsakytus motyvus ir išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo, kadangi viena vertus, išvardytos pirmosios instancijos teismo išvados išplaukia iš teismo esminių bylos aplinkybių įvertinimo, kita vertus, pripažinimas bankroto tyčiniu nelemia teisinių pasekmių apeliantui, kadangi, pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, toje byloje būtų įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje išsamiai pasisakė dėl LUAB „VLL Group“ nemokumo momento ir bendrovės sudarytų ekonomiškai nenaudingų sandorių įtakos jos mokumui, kitų veiksmų (atsiskaitymo eiliškumo aplinkybių) bei vengimo inicijuoti atsakovei bankrotą reikšmės, taip pat pažymėjo, kad ĮBĮ nenumato reikalavimo įvardyti už tyčinį bankrotą atsakingo asmens. Todėl nėra pagrindo šalinti iš teismo motyvuojamosios dalies prašomas išvadas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas LUAB „VLL Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu aspektu teisiškai nereikšmingais pripažino bendrovės ir UAB „Arvadas“ sudarytas subrangos sutartis, todėl nenustatė jų sąsajų su juridinio asmens bankrotu.

106. Skundžiamos nutarties 52, 58, 67, 72, 74 punktuose pateiktos ir suinteresuoto asmens prašomos iš skundžiamos nutarties pašalinti pirmosios instancijos teismo išvados yra apibendrinto pobūdžio, todėl jas pašalinti iš skundžiamos nutarties motyvų taip pat nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

107. Skundžiama nutartimi pareiškėjui R. D. pirmosios instancijos teismas priteisė 4 650 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. K., E. M., R. K., A. K., UAB „Molai“, D. M., iš kiekvieno jų po 750 Eur. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.

108. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauti įtraukti buvę juridinio asmens, kurio bankrotas pripažintas tyčiniu, vadovai ir jo dalyviai. Teismas pripažino LUAB „VLL Group“ bankrotą tyčiniu, įvertinęs visų suinteresuotais asmenimis įtrauktų dalyvauti procese veiksmų visumą, todėl pagrįstai pareiškėjų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš visų suinteresuotų asmenų. Tačiau teismas nurodydamas pareiškėjui R. D. atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų, padarė aritmetinę klaidą, kuri apeliacinės instancijos teismo nutartimi ištaisytina, atitinkamai, pareiškėjui R. D. priteisiant 4 650 Eur teisinės pagalbos išlaidas atlygintinas lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų M. K., E. M., R. K., A. K., UAB „Molai“, D. M., iš kiekvieno jų po 775 Eur (4 650 Eur / 6).

109. Suinteresuotas asmuo R. K. atskirajame skunde prašė pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti baudą, pusę jos priteisiant R. K.. Apeliacinės instancijos teismas tokį suinteresuoto asmens prašymą pripažįsta nepagrįstu. Pareiškėjų reikalavimas LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais pripažintas iš esmės pagrįstu, remiantis jų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl R. K. prašymas jiems paskirti baudą atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties

110. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas LUAB „VLL Group“ bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji iš esmės paliekama nepakeista. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bendrovės sudarytus sandorius: 2012 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/01/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo ir 2012 m. spalio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2012/10/02-VLL-ARV dėl plovimo–valymo darbų atlikimo bei 2013 m. sausio 2 d. subrangos sutartį Nr. 2013/01/02-VLL-ARV; 2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį bei 2019 m. spalio 16 d. ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą, suklydo juos įvertindamas kaip sandorius, faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginant jos turtinę padėtį, t. y. esant ryšiui tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, tačiau toks neteisingas šių sandorių įvertinimas neturi įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui. Pažymėtina, kad pripažįstant bankrotą tyčiniu nelemia neteisėtų veiksmų ir (ar) sudarytų sandorių kiekis, o tam, jog būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį jos bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka jos mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių nemokumą, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą.

111. Suinteresuoti asmenys R. K., M. K. ir UAB „Molai“ prašė atlyginti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

112. Pareiškėjas R. D. prašė atlyginti jam 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas atsiliepimo į atskiruosius skundus parengimo išlaidas.

113. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

114. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, maksimali už atsiliepimą į atskiruosius skundus atlygintina suma sudaro 895,16 Eur (2 237,9 Eur x 0,4 = 895,16 Eur).

115. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų vardu buvo pateiktas atsiliepimas į tris atskiruosius skundus, o R. D. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos labai nežymiai viršija maksimalią jam atlygintiną sumą, pareiškėjui jos priteisiamos lygiomis dalimis iš atskiruosius skundus pateikusių suinteresuotų asmenų: R. K., M. K. ir UAB „Molai“ po 300 Eur iš kiekvieno.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad pareiškėjui R. D. priteisiamos 4 650 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidos atlyginamos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų: M. K., E. M., R. K., A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Molai“, D. M., iš kiekvieno jų po 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

Priteisti pareiškėjui R. D. iš suinteresuotų asmenų R. K., M. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Molai“ po 300 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.