- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2-66-979/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00719-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.)
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- S. A.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Ona Klimavičienė
- Kategorijos
- 2.4.2.2Bendrosios nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, atsakovo S. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė S. M. pareikštu ieškiniu (2020-03-26 Nr.DOK-1596) prašė:
1.1. pripažinti, kad ieškovė S. M. ir atsakovas S. A. bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo 31 000 Eur piniginių lėšų, gautų 2014-04-21 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo S. A. ieškovei S. M. 15 500 Eur;
1.2. pripažinti, kad ieškovė S. M. ir atsakovas S. A. bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo transporto priemones, žemės ūkio techniką ir jos dalis už 16 420,00 Eur ir priteisti ieškovei S. M. iš atsakovo S. A. 8 210,00 Eur piniginę kompensaciją už S. A. atitenkančius daiktus.
Šalies argumentai
1.3. atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei S. M. priteisti 1/3 dalį atsakovui S. A. priklausančių pastatų, išmokant atsakovui S. A. 21 000 Eur piniginę kompensaciją;
1.4. atlikti piniginių lėšų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo S. A. ieškovei S. M. 2 710,00 Eur piniginę kompensaciją.
1.5. priteisti iš atsakovo S. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Šalys bendrai nesusituokę kartu gyveno nuo 1988 metų iki 2018 metų spalio mėn., bendros jungtinės veiklos pagrindu įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Alytaus apylinkės teismo 2019-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 konstatuota, kad ieškovė S. M. ir atsakovas gyvendami kartu kaip sugyventiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu įgijo nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, viralinę, kitus statinius-kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pripažinta, kad gyvenamasis namas, pastatas-garažas, viralinė, kiti statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atitinkamai ieškovei S. M. 2/3 dalys, atsakovui S. A. 1/3 dalys. Kauno apygardos teismas 2020-03-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2.2. Sprendžiant klausimą dėl likusio bendrąją dalinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimą Alytaus apylinkės teismo 2019-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 konstatuotos šalių jungtinės veiklą patvirtinančios reikšmingos aplinkybės yra prejudicinės, papildomai neįrodinėjamos ir nenustatinėjamos
2.3. Tarp šalių nepadalintas likęs turtas – 31 000 Eur piniginės lėšos, gautos 2017-04-21 pardavus butą (duomenys neskelbtini), bendromis lėšomis įgytos transporto priemonės ir žemės ūkio technika: kombainas „Sampo 500“ (vertė 3 300 Eur), traktorius su freza Hinomoto (vertė 3 500 Eur), traktorius „B1-17 BULLTRA“ (vertė 3 500 Eur), transporto priemonė Volswagen Passat (duomenys neskelbtini) (vertė 1 600 Eur), transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini) (vertė 2 600 Eur), priekabos ašis-puspriekabė (vertė 120 Eur), puspriekabė Meiller (vertė 1 200 Eur), transporto priemonė MAN (vertė 600 Eur). Bendra kilnojamojo turto vertė 16 420 Eur, nustatyta pagal internetinio puslapio www.autogidas.lt pardavimo skelbimus. Pagal 2019-02-27 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kilnojamieji daiktai -transporto priemonės ir žemės ūkio technika, atsarginės dalys, yra (duomenys neskelbtini).
2.4. Butas (duomenys neskelbtini), įgytas 1997-06-06, pardavus butą (duomenys neskelbtini), ieškovės S. M. motinos I. S. piniginėmis lėšomis, nuosavybės teisės buvo registruotos atsakovo S. A. vardu. Bute (duomenys neskelbtini), gyveno I. S. ir ieškovės dukra J. G.. Butas remontuotas ir išlaikomas buvo išimtinai ieškovės S. M. ir J. G.. 2017-04-21 butas (duomenys neskelbtini) parduotas už 31 000 Eur, avansas 1000 Eur sumokėtas grynais, 30 000 Eur pervesti atsakovui S. A.. Butas įgytas bendrai jungtinės veiklos pagrindu, todėl 1/2 gautų piniginių lėšų už parduotą turtą priklauso ieškovei S. M.. Atsakovas S. A. geranoriškai 1/2 dalies gautos pinigų sumos (15 500 Eur) ieškovei S. M. nepervedė.
2.5. Pripažinus, kad 1/2 dalis 31 000 Eur piniginių lėšų, gautų 2017-04-21 pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteistina 15 500 Eur piniginių lėšų ieškovei S. M.. Kilnojamieji daiktai – transporto priemonės, žemės ūkio technika nėra dalintini, todėl paliktino atsakovui S. A., atitinkamai ieškovei S. M. priteistina 8 210 Eur piniginė kompensacija, atitinkanti 1/2 bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausančių daiktų vertės.
2.6. Nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, pastatas-garažas, pastatas-viralinė, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklauso šalims atitinkamai po 2/3 ir 1/3 dalis. Ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. dėl kilusios grėsmės gyvybei negali naudotis nuosavybes teise priklausančia turto dalimi ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Besitęsiantys tarpusavio nesutarimai, nuolatiniai konfliktai, naudojamas psichologinis smurtas, be kita ko, realios grėsmės sveikatai nėra išnykę, todėl bendrai naudotis, disponuoti ir valdyti nekilnojamuoju turtu nėra galima. Geranoriškai susitarti su atsakovu dėl jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir išmokėti kompensaciją nepavyko.
2.7. Gyvenamasis namas negali būti padalintas natūra pagal bendraturčiams priklausančiais bendrosios dalinės nuosavybės dalis be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Gyvenamasis namas suprojektuotas ir pastatytas gyventi vienai šeimai. Atskirti ir izoliuoti vidaus erdves reikalingos didelės investicijos projektams, statybinėms medžiagoms ir darbams, kurių kaina viršytų atsakovui priklausančios turto dalies vertę. Atidalijant natūra neturi likti bendrų erdvių, privalu įrengti atskiras šildymo sistemas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, atskirus apskaitos prietaisus. Atidalijimui natūra būsimos būtinos išlaidos būtų neproporcingos esamų daiktų vertei. Prie gyvenamojo namo esančių kitų statitinių atidalijimas natūra nėra galimas dėl mažo jų ploto ir funkcinės paskirties. Nekilnojamieji daiktai randasi ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl nedidelio žemės ploto nėra galimas servituto nustatymas, kad žemės sklypu būtų galima naudotis bendraturčiams turtu pagal paskirtį.
2.8. Gyvenamojo namo, pastato garažo, pastato-viralinės, kitų inžinerinių-kiemo statinių esančių (duomenys neskelbtini), remiantis UAB „IdeArt“ turto vertinimo ataskaita, pateikta išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-177-939-2019, rinkos vertė – 63 000 Eur, atitinkamai atsakovui S. A. priklausančios 1/3 dalies turto vertė – 21 000 Eur. Atsakovui S. A. mokėtina kompensacijos suma - 21 000 Eur atidalijant iš bendros dalinės nuosavybės yra teisinga, proporcinga ir sąžininga.
2.9. Atlikus tarp šalių mokėtinų viena kitai piniginių kompensacijų už dalį bendrosios nuosavybės teise priklausančiame turte, ieškovės mokėtina atsakovui S. A. piniginės kompensacija sudarytų 5 500 Eur (21 000 Eur -15 500 Eur).
Šalies argumentai
3. Ieškovė S. M. ieškinio reikalavimus prašė tenkinti, priešieškinio reikalavimus atmesti, bylos nagrinėjimo eigoje neprieštaravo dalies kilnojamųjų daiktų priteisimui atsakovui S. A., būtent, stalui su 8 kėdėmis (1-6 patalpoje); televizoriui Samsung (juodos spalvos rėmai)(1-4 patalpoje); sekcijai tamsios spalvos (1-2 patalpoje); 3- jų durų spintai su atresolėmis (1-4 patalpoje); prieškambario baldams (1-3 patalpoje); virtuviniam stalui ir taburetėms (4 vnt.), baltos spalvos (1-11 patalpoje). Akcentavo, kad bendra daline nuosavybe priklausantis turtas turi būti atidalintas, išmokant kompensaciją. Dėl tarpusavio besitęsiančių konfliktų, nuolatinio kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimas pradėti tyrimus, atsakovo S. A. nederamo elgesio buityje (galimo maisto nuodijimo), bendrai gyvenant naudoto psichologinio ir fizinio smurto, gyvenimas bendrame turte nėra galimas. Nuo 2018 m. spalio mėn. negali naudotis turima nuosavybe, reguliariai atvyksta lydima kitų asmenų nurašyti vandens ir elektros skaitliukų rodmenų. Atsakovas S. A. naudojasi visu gyvenamuoju namu, lauko garažą laiko užrakinęs. Pastebėjo, kad netinkamai rūpinasi buitimi (sanitariniai mazgai nėra tvarkomi, sandėliuojamos pakuotės, kambarinės gėlės išmirę, šaldytuvas ir šaldiklis supeliję). Atsakovo S. A. prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra absoliučiai neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Nėra izoliuotų patalpų, kad galima būtų gyventi dviem bendrasavininkiams. Planuojami pertvarkymai užmūrijant atitinkamas durų angas, kitose vietose padarant duris, nėra leistini. Dviejų atskirų inžinerinių sistemų įrengimas gyvenamajame name, kuris projektuotas gyventi vienai šeimai, nėra galimas be pateikto projekto, suderinimų su institucijomis. Bendrų sistemų naudojimas ir apmokėjimas už paslaugas yra pasunkintas, atsakovas S. A. už komunalinius mokesčius pradėjo mokėti tarpininkaujant atstovei, betarpiškai nebendrauja. Pagal naudojimosi tvarką atsakovas pasilieka naudingiausias patalpas, nėra išlaikomas bendrasavininkių lygiateisiškumas. Naudojimosi tvarkos įgyvendinimo sąlygos ir ketinimas be bendrasavininkio sutikimo atlikti bet kokius remonto, statybos darbus suteikia pirmenybę tik atsakovui S. A. ir prieštarauja kito bendrasavininkio interesams. Tikslinga atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, išmokant kompensaciją. Pagal atsakovui S. A. priklausančią nekilnojamojo turto 1/3 dalį kompensacijos suma - 21 000 Eur. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 pripažinus, kad šalys gyveno bendrai buvo konstatuota, kad jungtinės veiklos pagrindu įgijo tik nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), be kita ko, 1997-06-06 buvo įgytas trijų kambarių butas – (duomenys neskelbtini), kurį 2017-04-21 pardavus gautos 31 000 Eur piniginės lėšos yra bendra dalinė nuosavybė, jomis disponuoja atsakovas S. A.. Pagal byloje pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos išrašą 30 000 Eur pagal pirkimo pardavimo sutartį pervesti, 1 000 Eur kaip avansinis mokėjimas gautas grynais. Atsakovas S. A. pasirašė preliminarioje sutartyje, kad pinigus gavo, juos perskaičiavo ir pasidėjo saugojimui. Pagal bendrą jungtinės veiklos dalyvių įnašo prezumpciją turi teisę reikalauti iš atsakovo 1/2 dalies gautų piniginių lėšų – 15 500 Eur. Po motinos mirties, galėjo būti 2012-2014 m., prisijungė prie atsakovo S. A. vykdytos veiklos, kartu pirko ir parduodavo transporto priemones ir kitą techniką pagal skelbimus arba turgavietėse. Važiuodavo kartu, padėdavo prasivaryti, prisidėdavo asmeninėmis lėšomis, tiksliai kada ir kokiomis piniginėmius dalimis dėdavosi niekur nefiksavo, paprastai per puse perkant ir pardavus dalindavosi pusiau. Iki 2018 m. spalio mėn., kai išėjo gyventi skyrium iš bendrų namų (duomenys neskelbtini), liko dalis neparduotų bendru darbu ir piniginėmis lėšomis įgytų transporto priemonių ir kitos technikos už 16 320,00 Eur, todėl turi teisę reikalauti 8 120 Eur piniginės kompensacijos. Transporto priemonės ir kita technika fiksuotos antstolio faktinių aplinkybių protokole, kainos nustatytos pagal internetinius skelbimus: kombainas „Sampo 500“ (vertė 3 300 Eur), traktorius su freza Hinomoto (vertė 3 500 Eur), traktorius „B1-17 BULLTRA“ (vertė 3 500 Eur), transporto priemonė Volswagen Passat (duomenys neskelbtini) (vertė 1 600 Eur), transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini) (vertė 2 600 Eur), priekabos ašis-puspriekabė (vertė 120 Eur), puspriekabė Meiller (vertė 1 200 Eur), transporto priemonė MAN (vertė 600 Eur). Pažymėjo, kad namų apyvokos daiktai, kurių dalies atsakovas S. A. siekia, yra įgyti asmeninėmis lėšomis arba padovanoti, nėra įgyti bendros jungtinės veiklos pagrindu ir negali būti padalinti. 1-4 patalpoje (miegamajame) esanti 5 durų spinta įgyta už talonus gautus iš darbovietės VMĮŪS, kiti miegamojo baldai 2011 m. Tauragės baldų įmonėje „Taubaldis“ už 5 100 Lt, siuvimo mašina įgyta 1994 m. pagal skelbimą už 180 Lt, sniego valytuvas įgytas pagal skelbimą už 1200 Lt. Mikrobangų krosnelė „BEKO“ ir lyginimo lenta su lygintuvu gautos dovanos gimtadienio proga nuo dukros J. G..
4. Ieškovės S. M. įgaliota atstovė J. G. prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, priešieškinio atmesti. Nurodė, kad yra labai artima savo mamai S. M.. Atsakovas S. A. nepagrįstai prašo naudojimosi tvarkos ir kilnojamųjų daiktų priteisimo. Virtuvės baldus mama užsakinėjo ir pirko už asmeninius pinigus, žino, kad pirkimui dėl nuolaidos tarpininkavo pusseserės vyras. Mikrobangų krosnelė „BEKO“ ir lyginimo lenta su lygintuvu yra jo dovana mamai. Turto dalies savininku atsakovas S. A. tapo tik nuginčijęs dovanojimo sutartį, ginčo turto savininke buvo nuo 2012 metų. Komunalinių paslaugų sutartys nėra pakeistos, toliau moka mokesčius. Atsakovas kaip savininkas mokesčius už komunalines paslaugas pradėjo mokėti tik tarpininkavus atstovei advokatei, betarpiškai nebendrauja, nesidomi mokėtina dalimi. Laiko, kad mamos S. M. gyvenimas su juo bendrame name nėra galimas, tai reikštų, kad mama negalės naudotis savo nuosavybės dalimi. Atsakovas S. A. nuo 2018 m. spalio mėn. vienas naudojasi visu turtu, mama važiuoja nurašyti skaitliukų ar pasiimti asmeninių daiktų tik su lydinčiais asmenims, atsakovas S. A. buvo atsisakęs įleisti į gyvenamą namą, garažą, pakeitė durų spyną, rašo nepagrįstus pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms, dalį namuose buvusių daiktų galimai pardavė. Atsakovo S. A. nesugyvenamas būdas, konfliktiškumas, priešiškumas kelia grėsmę mamos S. M. sveikatai ir gyvybei. Dėl gastrosusirgimų mama S. M. ne kartą kreipėsi į gydytojus, po 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos įvykių dėl galimai apnuodyto cheminėmis ar kitomis medžiagomis pieno, labai išsigando dėl mamos sveikatos ir gyvybės, neleistų gyventi kartu su atsakovu S. A. bendruose namuose. Atkreipė dėmesį, kad kartu su vyru iki pardavimo gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, bendrijos rinkliavas, už savo asmenines lėšas atliko buto remontą ir pagerino vertę (rinkos kainą)., Atsakovas S. A., pardavęs butą, net nepasiūlė bent dalies atsilyginti.
5. Ieškovės atstovė advokatė Irena Andriuškevičienė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo S. A. priešieškinį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis. Buto pardavimo kaina yra 31 000 Eur. Butą atsakovas S. A. pardavė 2017-04-21 ir nuo to laiko už butą gautus 30 000 Eur laiko savo asmeninėje sąskaitoje, su ieškove nepasidalijo. Atsakovas S. A. neginčija, kad butas priklausė abiem lygiomis dalimis, ginčas kilo tik dėl 1 000 Eur avanso. Atsakovo S. A. teigimu, avansas buvo sumokėtas ieškovei, tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra atžyma, kad avansą gavo atsakovas, yra jo pasirašyta. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 500 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus butą yra pagrįstas. Reikalavimas dėl 8 210 Eur piniginės kompensacijos priteisimo už atsakovui atitenkančias transporto priemones, žemės ūkio techniką ir jos dalis, grindžiamas bendros jungtinės veiklos vedimu. Nurodytos likusios iki ieškovės išėjimo iš bendrų namų 2018 m. spalio mėn. transporto priemonės įgytos šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį. Ieškovė visą gyvenimą aktyviai dirbo, turėjo paveldėtų lėšų, prisidėjo prie bendros veiklos darbu ir piniginėmis lėšomis, konkretūs šalių įnašai nenustatyti, todėl priklauso abiem šalims lygiomis dalimis. Reikalavimas atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, pareikštas tuo pagrindu, kad su atsakovu nebegalima gyventi kartu bendruose namuose dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto. Prijungtoje Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinėje byloje yra pakankamai surinktą įrodymų apie šalių tarpusavio konfliktinius santykius, priešiškumą vienas kito atžvilgiu. 2013 m. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo atsakovas nuteistas dėl fizinio smurto prieš atsakovę. Neapsikentusi patiriamo psichologinio ir fizinio smurto ieškovė nuo 2018 m. spalio mėn. negali naudotis ginčo turtu, nors priklauso 2/3 dalys, gyvena pas savo dukrą J. G.. Atsakovas S. A. neprašo atidalinti daiktą natūra, prašo nustatyti naudojimosi daiktu tvarką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką esant bendrasavininkių konfliktiniams santykiams ir negalint naudotis, disponuoti ir valdyti turto bendru sutarimu, prioritetas turėtų būti skiriamas daikto atidalijimui. Atsakovas siekia pasilikti sau 2 kambarius, ieškovei - 1 kambarį, virtuvę ir palėpę (mansardą). Tokia tvarka neatitinka adekvatumo kriterijaus, palėpė (mansarda) negali būti traktuojama kaip kambarys. Atsakovo nurodyti namo rekonstrukcijos darbai prieštarautų Statybos įstatymui, ieškovė kategoriškai atsisako duoti sutikimą bent kokiems darbams atlikti. Šalims gyvenant po vienu stogu, nebūtų atkurta socialinė taika. Siena, kuria atsakovas ketina atitverti bendro naudojimo patalpas, nebus tinkamai izoliuota, bus girdimi visi garsai, todėl kils nesibaigiantys konfliktai. Šalys yra garbaus amžiaus, tarpusavio konfliktai neabejotinai kenkia sveikatai, emocinei būsenai, kokybiškam poilsiui. Ieškovės S. M. sveikata paskutinius metu stipriai pablogėjusi, byloje pateikti tai patvirtinantys medicininiai išrašai. Ieškovė nesutinka dėl kelio servituto nustatymo. Atsakovas privalėjo pateikti planą su turiniu, plotu ir pasiūlyti atlyginimą už naudojimąsi svetimu daiktu. Pateiktas planas nėra tikslus, nėra nurodytos koordinatės, kokio ploto nuosavybę nori apriboti ir naudotis neatlygintinai. Atsakovo reikalavimas atlyginti išlaidas, patirtas įregistruojant savo dalį gyvenamojo namo, nėra susijęs, yra nepagrįstas.
II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai
6. Atsakovas S. A. patikslintu priešieškiniu (2020-11-30 Nr. DOK-42427) prašo:
6.1. nustatyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
6.1.1. atsakovui S. A. paskirti: patalpas 1-me aukšte, pažymėtas indeksais: 1-2 (15,52 m²), 1-3 (3,01 m²), 1-4 (16,25 m²), dalį patalpos 1-5, esančios tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, kurios dydis būtų 1,58 x 1,22, (1,93 m²), iš viso: 36,71 m2,; patalpas rūsyje, pažymėtas indeksais: G-l (34,42 m²), R-3 (7,73 m²), R-2 (5,62 m²), iš viso 47,77 m2. .. Bendras patalpų plotas - 84,48 m²;
6.1.2. ieškovei S. M. paskirti: patalpas 1-me aukšte, pažymėtas indeksais: 1-1 (2,78 m²), 1-8 (14,07 m²), 1-6 (29,34 m²), 1-7 (1,01 m²), dalį patalpos 1-5 (20,10 m²), išskyrus 1,93 m², esančius tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, iš viso: 65,37 m2, ; patalpas mansardoje, pažymėtas indeksais 1-9 (9,62 m²), 1-10 (26,53 m²), 1-11 (17,28 m²), 1-12 (2,90 ), iš viso 56,33 m²; patalpas rūsyje, pažymėtas indeksais: R-l (11,39 m²), R-4 (19,28 m²), R-5 (2,64 m²), R-6 (4,93 m²), R-7 (6,71 m²), R-8 (5,52 m²), R-9 (1,22 m²), iš viso 51,69 m2... Bendrai 173,39 m²;
6.2. nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos sąlygas:
6.2.1. atsakovas S. A. į savo 1-me aukšte esančias patalpas pateks per patalpoje 1-4 esančias balkono duris bei įsirengęs nuo jų laiptus;
6.2.2. atsakovas S. A. atitvers dalį patalpos 1-5, esančios tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, kurios dydis bus 1,58 x 1,22, (1,93 m2), todėl patalpomis 1-2, 1-3, 1-4 ir dalimi patalpos 1-5 naudosis savarankiškai, izoliuotai nuo ieškovės S. M.;
6.2.3. atsakovas S. A. į rūsio patalpas pateks per patalpą G-l (garažą), iš kurio pateks į R-3. Iš R-3 pateks į R-2 įsirengęs duris, o duris tarp patalpų R-l ir R-2 bei tarp patalpų G-l ir R-l panaikins, jas užmūrijant;
6.2.4. atsakovas S. A. turės galimybę šildyti savo patalpas, įsirengęs katilinę patalpoje G- 1, atitveriant 2,80 x 3,55 dydžio patalpą. Iki įsirengiant šią patalpą, šildysis alternatyviais šildymo būdais;
6.3. priteisti atsakovui S. A. iš ieškovės S. M. 344,36 Eur kompensaciją už jai tenkančią teisę naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi;
6.4. priteisti S. A. asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus:
6.4.1. stalą su 8 kėdėmis (vertė 220 Eur), esančius1-6 patalpoje;
6.4.2. 2-jų ir 3-jų durų spintas su antresolėmis (vertė 180 Eur), esančias 1-4 patalpoje;
6.4.3. komodą (vertė 50 Eur), esančią 1-4 patalpoje;
6.4.4. televizorių Samsung (juodos spalvos rėmai) (vertė 150 Eur, esantį 1-4 patalpoje;
6.4.5. sekciją tamsios spalvos, esančią 1-2 patalpoje;
6.4.6. staliuką su kojine siuvinio mašina, esančią 1-2 patalpoje;
6.4.7. stalą – knygą (vertė ~ 20 Eur), esantį 1-2 patalpoje;
6.4.8. prieškambario spintos dalį be durų, su lentyna ir pakabomis (vertė 30 Eur), esančią 1-3 patalpoje;
6.4.9. skalbimo mašiną ,,ARDO „ (vertė 40 Eur), esanti 1-8 patalpoje (virtuvėje);
6.4.10. mikrobangų krosnelę ,,BEKO“ (vertė 10 Eur), esančią 1-8 patalpoje (virtuvėje);
6.4.11. šaldiklį „Snaigė“, (vertė 60 Eur), esantis 1-8 patalpoje (virtuvėje);
6.4.12. pastatomą dviejų durų su stalčiais ir virš jos esančią pakabinamą dviejų durų spintelę (vertė30 Eur), esančias 1-8 patalpoje (virtuvėje);
6.4.13. virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos (vertė 20 Eur), esančius 1-11 patalpoje (mansarda);
6.4.14. 4 vnt. medines kėdes, naudotas kartu su stalu-knyga, (vertė 12 Eur), esančios 1-11 patalpoje (mansardoje);
6.4.15. lygintuvą su lyginimo lenta (vertė15 Eur), esančią 1-6 patalpoje.
6.5. Priteisti atsakovui S. A. iš ieškovės S. M. 800 Eur kompensaciją už jai tenkančią teisę naudotis pastatu-garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plotas 21 m² (S. A. tenkanti dalis 6,3 m²) ir pastatu-viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), plotas 19,0 m² (S. A. tenkanti dalis 7 m2);
6.6. priteisti atsakovui S. A. iš ieškovės S. M. 246,18 Eur kompensaciją už savaeigį sniego valytuvą;
6.7. nustatyti kelio servitutą patekimui į garažą ir gyvenamąsias patalpas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pagal MB „Geodėja“ planą tarp taškų 4 ir 2;
6.8. suteikti atsakovui S. A. teisę tvoroje įsirengti vaikščiojimo vartelius šalia esančių įvažiavimo vartų pagal MB „Geodėja“ planą tarp taškų 3 ir 4;
6.9. pripažinti atsakovui S. A. teisę be bendraturtės ieškovės S. M. sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo pastato dalies remonto, renovavimo, rekonstrukcijos darbus;
6.10. pripažinti atsakovui S. A. teisę be bendraturtės ieškovės S. M. sutikimo atlikti naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir ieškovei S. M. priklausančiame žemės sklype darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir interneto, dujų ir kt.), taip pat remontu, renovavimu, rekonstrukcija;
6.11. priteisti iš ieškovės S. M. bylinėjimosi išlaidas: už VĮ Regitra pažymą – 8,60 Eur, už pažymą apie žemės ūkio techniką – 4,63 Eur, VĮ RC – 144,16 Eur, MB „Geodėja“ – 120 Eur, žyminį mokestį, kitas turėtas išlaidas pagal pateikiamus dokumentus, bylos vedimo išlaidas.
7. Patikslintas priešieškinys grindžiamas tuo, kad:
7.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis ginčo turto pagal 2019-10-31 Alytaus apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019, kito nekilnojamojo turto neturi, todėl teisėtas interesas yra išlaikyti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nustatyti naudojimosi tvarką ir sąlygas, kurios atitinka bendraturčių interesus, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisėtumo principams. Atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės atveju atsakovas S. A. prarastų nuosavybę, o komensacijos suma nebūtų pakankama įsigyti kitą gyvenamą būstą. Pagal pateiktą tvirtinti naudojimosi tvarką atsakovo naudojama dalis iš esmės yra mažesnė nei 1/3 bendros turto 85,96 kv. m, t. y. sudarytų pirmame namo aukšte 36,71 kv. m,. iš 102,08 kv. m rūsyje -47,77 kv. m. iš 99,46 kv. m, bendrai – 84,84 kv. m. Ieškovės naudojama dalis sudarytų pirmame aukšte 65,37 kv. m, mansardoje – 56,33 kv. m, rūsyje – 51,69 kv. m., bendrai 173,39 kv. m. Kompensacijos suma už ieškovei S. M. tenkančią didesnį naudojamą plotą yra 344,36 Eur (60 000 Eur (bendra Ginčo turto vertė) : 257,87kv. m. (bendras plotas) x 1,48 kv. m (skirtumas tarp atsakovui tenkančio ir priklausančio ploto.)
7.2. Pagal paskirtas naudojimosi patalpas šalims atitenka baldai, buitinė įranga, elektros prietaisai. Dalis daiktų yra įgyti asmeninėmis ir bendrai šalių lėšomis. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti kilnojamuosius daiktus: stalą su 8 kėdėmis (1-6 patalpoje); 2-jų ir 3-jų durų spintas su antresolėmis (1-4 patalpoje); komodą (I-4 patalpoje); televizorių Samsung (juodos spalvos rėmai) (1-4 patalpoje); sekciją tamsios spalvos (1-2 patalpoje); staliuką su kojine siuvinio mašina (1-2 patalpoje); stalą – knygą (1-2 patalpoje); prieškambario spintos dalį be durų, su lentyna ir pakabomis (I-3 patalpoje); skalbimo mašiną ,,ARDO“ (1-8 patalpoje (virtuvėje)); mikrobangų krosnelę ,,BEKO“ (I-8 patalpoje (virtuvėje)); šaldiklį „Snaigė“, (1-8 patalpoje (virtuvėje); pastatomą dviejų durų su stalčiais spintelę ir virš jos esančią pakabinamą dviejų durų spintelę (1-8 patalpoje (virtuvėje); virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos (1-11 patalpoje (mansarda); 4 vnt. medines kėdes, naudotas kartu su stalu-knyga, (I-11 patalpoje (mansardoje); lygintuvą su lyginimo lenta (1-6 patalpoje). Už ieškovės S. M. naudojamą bendrai įgytą sniego valytuvą ę 246,18 Eur piniginę kompensaciją.
7.3. Pateikta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitinka bendrasavininkių interesus. Pagal vidaus patalpų išdėstymą (ekpslotaciją) atlikus papildomus darbus galima iš esmės izoliuoti ieškovės S. M. ir atsakovo S. A. naudojamas patalpas. Papildomiems darbams pakankamas 4 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. pirmo aukšto patalpoje 1-4 balkono pakeisti balkono duris į lauko; balkono pusėje įrengtus laiptus; izoliuoti bendraturčių patalpas pirmame aukšte būtų atitverta 1-5 dalis patalpos, esantis tarp 1-2, 1-3, ir 1-4 patalpų, dydis 1,58 x 1,22, t. y. 1,93 kv. m; rūsyje tarp patalpų R-1 ir R-2, G-1 ir R-1 panaikinti duris užmūrijant, įrengianti duris iš patalpos R-3 į R-2; patalpoje G-1 papildomai atvėrus 2,80 x 3,55 kv. m dydžio patalpą įrengti katilinę.
7.4. Gyvenamasis namas yra ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl nustatytinas neatlygintinas servitutas, suteikiantis teise naudotis takeliu iki patalpos 1-4 nuo tvoroje įrengtinų vartelių ir patekimui į garažo patalpas gyvenamojo namo rūsyje pagal pateiktą MB „Geodėja“ planą.
7.5. Inžinerinių komunikacijų atskyrimas nesudėtingas, papildomų techninių planų ir projektų nėra būtina. Šulinys yra valstybinėje žemėje, geriamas vanduo tiekiamas iš miesto vandentiekio tinklų, kurių magistralinė atšaka nutiesta Domantonių gatvėje, atšakos atvestos iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Planuojami įrengti atskiri vandens skaitikliai. Nuotekų sistemoje papildomai įrengtinas trišakis ventilis (vamzdis). Šildymas alternatyvių būdu elektra, įrengus katilinę kietuoju kuru.
7.6. Naudojimosi sąlygoms įgyvendinti tikslinga pripažinti atsakovui S. A. teisę be bendraturtės S. M. sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo pastato dalies remonto, renovavimo, rekonstrukcijos bei kitus darbus, susijusius su inžinerinių sistemų įrengimu.
7.7. Patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje: už VĮ „Regitra“ pažymą – 8,60 Eur, už pažymą apie žemės ūkio techniką – 4,36 Eur, VĮ „Registrų centras“ – 144,16 Eur, už plano parengimą MB „Geodėja“ – 120,00 Eur, išlaidos advokato teisinei pagalbai – 1 010 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovas S. A. prašė tenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti. Pripažino, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas bendrai su ieškove S. M., sutiko, kad už pardavimą gautos piniginės lėšos 31 000 Eur yra bendros ir turi būti dalintinos tarpusavyje, išskaičiuojant 1 000 Eur, gautus kaip avansą pagal preliminarią sutartį, kadangi buvo panaudoti ieškovė S. M.. 30 000 Eur suma yra atsiskaitomojoje sąskaitoje, išrašas yra byloje. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl transporto priemonių pripažinimo įgijus jungtinės veiklos pagrindu, todėl turi būti dalijamos po 1/2, ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės S. M. pozicija nėra nuosekli. Nagrinėjant bylą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose ieškovė S. M. įrodinėjo ir teikė įrodymus, kad transporto priemonių pirkimas ir pardavimas nebuvo bendra veikla. Transporto priemonės buvo perkamos už asmeninius ir veikusios individualios įmonės pinigus, turėjo atskirą atsiskaitomąją sąskaitą, įregistruota - 1995 m., išregistruota – 2020 m., kada tiksliai konkrečios transporto priemonės ir kur buvo įgytos, negalėjo paaiškinti. Išregistravus įmonę dokumentai perduoti archyvui. Bendrų pinigų su ieškove S. M. nebuvo. Duodavo asmeninių pinigų bendriems mokesčiams mokėti, pirkti namų apyvokos daiktus, baldus. Transporto priemonės buvo registruojamos buvo S. A. vardu. Ne visos ieškovės S. M. nurodytos transporto priemonės: ekskavatorius parduotas, bet neišregistruotas; kombainas nėra įregistruotas, dingę dokumentai; Hinomoto išardytas dalimis, be dokumentų; VW Passat parduotas už 500 Eur; priekabos ašis yra metalo laužas; priekabos Mejer nebuvo; MAN be dokumentų, metalo laužas. Dalis technikos buvo įgyta naudoti kaip atsargines dalis. Transporto priemonių ir kitos technikos vertės yra nepagrįstos, skelbimai neatitinka fakto, nėra detalių duomenų apie techninius parametrus, galimai koreguoti ieškovės S. M. ar jos dukros J. G.. Laiko, kad bendrai priklausančiu turtu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), gali naudoti bendrai pagal pateiktą naudojimosi tvarką ir sąlygas. Išsprendus naudojimosi turtu tvarką, tarpusavio nesutarimų ir konfliktų nebeliks. Smurto faktas prieš ieškovę S. M. buvo vienintelis, toliau kartu gyveno ir tvarkė ūkį. Naudojimosi tvarkai įgyvendinti reikalinga atlikti tam tikrus papildomos techninius sprendimus, t. y. atitverti dalį pirmajame aukšte esančios patalpos 1-5 tarp patalpų 1-2, 1-3, 1-4, kad būtų izoliuotos abiem bendrasavininkiams patalpos, 1-5 patalpoje yra kapitalinė siena. Įsirengtų atskirus sanitarinius mazgus. Atskirų inžinerinių sistemų įsirengimo ir kitų darbų atlikimui pakanka 4 mėn., darytų savo lėšomis ir asmeniniu darbu. Domėjosi, kad atskirai planas ir/ar projektas nereikalingas, vandentiekio sistemą pasijungtų nuo viduje esančio įvado, šildymo sistema alternatyviai elektra, dujos arba kietu kuru, kurį sandėliuotų atskiroje rūsio patalpoje. Elektros įvadas lauke, skaitliukai atskiri. Faktiškai gyvena patalpoje 1-4, kur yra asmeniniai daiktai. Patekimas būtų per balkono duris, tvoroje įrengtus atskirus vartelius pagal pateiktą planą, naudotųsi nustatytu neatlygintinu servitutu. Rūsio R-3, R-3 ir garažo G-1 patalpos yra po patalpomis 1-2, 1-3, 1-4. Patekimas į mansardą tik per ieškovės S. M. naudojamas patalpas. Už naudojimąsi kieme esančiais statiniais: viraline ir garažu, tikslinga išmokėti kompensaciją, nes naudojimas būtų apsunkintas. Už ieškovei S. M. tenkančią didesnę ploto dalį - 1,48 kv. m., priteitina kompensacija. Lauko garaže yra sąlygos laikyti transporto priemonę. Gyvenamajame name esantys kilnojamieji daiktai: stalas su 8 kėdėmis (1-6 patalpoje); 2-jų ir 3-jų durų spinta su antresolėmis (1-4 patalpoje); komoda (1-4 patalpoje); televizorius Samsung (juodos spalvos rėmai) (1-4 patalpoje); sekcija tamsios spalvos (I-2 patalpoje); staliukas su kojine siuvinio mašina (1-2 patalpoje); stalas – knyga (1-2 patalpoje); prieškambario spintos dalis be durų, su lentyna ir pakabomis (1-3 patalpoje;) skalbimo mašina ,,ARDO“ (I-8 patalpoje); mikrobangų krosnelė ,,BEKO“ (1-8 patalpoje); šaldiklis „Snaigė“ (1-8 patalpoje); pastatoma dviejų durų su stalčiais spintelė ir virš jos esanti pakabinama dviejų durų spintelė (1-8 patalpoje); virtuvinis stalas ir taburetės (4 vnt.), baltos spalvos (1-11 patalpoje); 4 vnt. medines kėdes, naudotos kartu su stalu-knyga, (1-11 patalpoje); lygintuvas su lyginimo lenta (1-6 patalpoje), - yra asmeninė nuosavybė. Įgyti asmeniškai arba kartu bendromis piniginės lėšas (5 durų spinta su komoda, dvigulė lova, 4 medinės kėdės, stalas-knyga, lyginimo lenta su lygintuvu, virtuvės baldai, virtuvės buitinė technika -šaldiklis, šaldytuvas, skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė. Bendrai buvo įgytas sniego valytuvas (kainavo 1 700 Lt), kurį ieškovė S. M. pasiėmė pasitelkusi policiją, todėl privalo išmokėti kompensaciją 1/2 dalies vertės – 246,18 Eur. Daiktų įgijimo dokumentus pasiėmė ieškovė S. M.. Prašydama atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės išmokant kompensacija, ieškovė S. M. siekia palikti be gyvenamosios vietos, užskaitant neva bendrai mokėtinas sumas piniginės kompensacijos suma neleis įsigyti kito gyvenamo būsto.
9. Atsakovo atstovė advokatė Ona Klinavičienė nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl ieškovės S. M. ieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir atsakovo S. A. priešieškinio pagrįstumo ir prašė tenkinti, priteisti atsakovo S. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad byloje ginčo šalys siekia skirtingų tikslų, susijusių su disponavimu nekilnojamuoju turtu – pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurie bendros dalinės nuosavybės teisė priklauso abiem šalims. Ieškovės S. M. pareikšti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės iš esmės reiškia atsakovui S. A. priklausančios 1/3 dalies paėmimą ieškovės naudai, pažeidžia atsakovo S. A. teises ir teisėtus interesus į teismo sprendimu pripažintą 1/3 dalį nekilnojamojo turto. Tenkinimo atveju, atsakovas S. A. liktų be jokio nekilnojamojo turto. Atsakovas S. A., prašydamas nustatyti naudojimosi tvarką bendrąją daline nuosavybe, yra nuoseklus, elgiasi sąžiningai, laikydamasis protingumo ir teisingumo principų siekia įgyvendinti savo, kaip bendrasavininkio, teises ir teisėtus interesus taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pateikta naudojimosi tvarka atitinka abiejų bendrasavininkių teisėtus interesus, patalpos padalijamos naudojimui racionaliai, izoliuojant galimai nuo bendrai naudotinų patalpų, nepažeidžiant pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų (kapitalinės sienos). Pagal pateiktą naudojimosi tvarką pertvarkymai gyvenamojo namo viduje minimalūs: pirmo aukšto patalpoje 1-4 balkono durys keistinos lauko durimis, patekimas į atsakovo naudojamas patalpas per balkono pusėje įrengtus laiptus; izoliuoti bendraturčių patalpas pirmame aukšte būtų atitverta 1-5 dalis patalpos, esantis tarp 1-2, 1-3, ir 1-4 patalpų, dydis 1,58x 1,22, t. y. 1,93 kv. m; rūsyje patalpos G-1, R-2 ir R-3 po atsakovui paskirta pirmo aukšto patalpa; patekimas į rūsio patalpas per patalpą G-1, iš kurios į patalpą R-3. Durys tarp R-1 ir R-2, G-1 ir R-1 naikintinos užmūrijant, įrengiant duris iš patalpos R-3 į R-2. Atsakovo naudojamos patalpos apšildomos įrengus katilinę patalpoje G-1 papildomai atvėrus 2,80 x 3,55 kv. m dydžio patalpą. Ieškovei S. M. naudojimuisi skirtinos patalpos nėra blogesnės. Mansardoje esančios patalpomis nebuvo naudojamasi, tačiau ten yra įverstas vandentiekis, apkaltos sienos, sudėtos grindys. Dėl viralinės ir garažo prašoma priteisti kompensaciją, atsižvelgiant į tai, kad pastatai yra ant ieškovei S. M. priklausančio žemės sklypo, naudojimas be servituto nustatymo būtų apsunkintas. Ieškovės S. M. teiginiai apie neva apleistą, neprižiūrimą namą, yra subjektyvi nuomonė, neturinti reikšmės priešieškinio reikalavimų pagrįstumui. Antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas vidaus patalpų vaizdas, matyti pagalbinėse patalpose laikomi daiktai. Po 2013 m. smurto panaudojimo iki 2018 m. spalio mėn. šalys gyveno kartu, teiginiai apie galimą maisto nuodijimą yra nepagrįsti. Įtarimai be specialistų išvadų nėra laikytini įrodymais. Ieškovės S. M. pateikti išrašai iš medicininių dokumentų neturi tiesioginio sąsajumo su nagrinėjamu ginču. Abi šalys skirtingai aiškino faktines daiktų įsigijimo aplinkybes, kilo ginčas dėl dalies kilnojamųjų daiktų priteisimo pagal atsakovo S. A. priešieškinio reikalavimus. Atsakovas reikalavimus dėl daiktų grindžia 2019-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pridėtomis nuotraukomis su atžyma, kad 1-6 patalpoje esantis stalas su 8 kėdėmis S. A. asmeninis turtas. Ieškovė S. M., atstovė J. G. klaidingai nurodo aplinkybes apie mikrobangų krosnelės, siuvimo mašinos, lyginimo lentos su lygintuvu, virtuvės baldų komplekto įgijimą. Daiktai įgyti pakankamai seniai, nėra nauji, vertė nedidelė, atsakovui yra reikalingi, todėl reikalavimų ginčijimas yra nepagrįstos ambicijos. Šalys bendrai ūkio priežiūrai buvo įgijusios sniego valytuvą, kuriuo nuo 2018-12-17 disponuoja ieškovė S. M., todėl atsakovas S. A. turi teisę į piniginę kompensaciją. Ieškovės S. M. iniciatyva teisme apklaustos liudytojos: I. N., S. I., D. P., nepatvirtino jokių reikšmingų aplinkybių, kadangi teigė, kad visas šalių bendro gyvenimo aplinkybes yra girdėjusios iš ieškovės S. M., asmeniškai nė viena nepatvirtino mačiusi smurto ar kito nederamo atsakovo S. A. elgesio ieškovės S. M. atžvilgiu. Atsakovas S. A. niekada neginčijo, kad pinigai gauti pardavus butą (duomenys neskelbtini), buvo bendroji dalinė nuosavybė, sutiko, kad kiekvienam priklauso 1/2 dalis, išskyrus 1 000 Eur avansinį mokėjimą grynais, kuriais nuo pat pradžių disponavo ieškovė S. M., panaudojimas šios pinigų sumos nėra žinomas. Atsakovui S. A. yra žinoma, kad ieškovė S. M. savo dukrai J. G. buvo davusi pinigų gyvenamojo namo statybai. Likusi pinigų dalis - 30 000 Eur, yra atsakovo S. A. atsiskaitomojoje sąskaitoje, ieškovei S. M. nepervesti dėl prasidėjusių nesutarimų ir teisminių procesų. Teiginiai, apie neva bendrai įgytas transporto priemones, yra nepagrįsti, juolab, prieštaraujantys prejudicinės civilinės bylos Nr. e2-177-939/2019 medžiagai apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones ir žemės ūkio techniką. Ieškovės S. M. teiktiems paaiškinimams teismo posėdyje apie tai, kad atsakovas S. A. už savo asmenines lėšas pirko įvairią techniką, ieškovės S. M. užsakymu antstolio G. S. 2019-02-27 faktinių aplinkybių protokole fiksuoti S. A. priklausantys daiktai, o būtent, nurodytos transporto priemonės ir kita technika. Ieškovė S. M. yra pripažinusi atsakovo S. A. asmenines nuosavybės teise į ginčo transporto priemones ir techniką, todėl nėra jokio pagrindo papildomai spręsti klausimą dėl turto pripažinimo daline nuosavybe ir dalių nustatymo turte. Transporto priemonių ir kitos technikos įgijimas buvo atsakovo S. A. asmeninė veikla, buvo įsteigęs individualią įmonę. Atsakovo S. A. vardu registruota viena transporto priemone Opel Astra, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) kitos transporto priemonės parduotos, juolab, nėra registruotos ir/ar yra tiesiog metalo laužas, atsarginės dalys.
III. Liudytojais, teismo posėdyje apklaustų asmenų, parodymai
10. Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. N., ieškovės S. M. dukterėčia, paaiškino, kad lydi tetą S. M.,važiuojant į gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), nurašyti vandens ir elektros skaitliukų parodymų. Dėl tarpusavio konfliktų su S. A., teta S. M., 2018 m. rudenį išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), gyventi pas dukrą J., niekada nesilanko ten viena, kartu važiuoja dukra J. arba kiti asmenys. Žino, kad kartu nebegyvena, pablogėjus tarpusavio santykiams po to, kai S. įtarė, kad S. galimai apnuodijo maistą (pieną). S. 2011 metais dėl tarpusavio konfliktų, nuolatinio psichologinio ir fizinio smurto su sergančia ilgą laiką slaugoma mama, mano močiutė I. S., buvo išsikrausčiusi gyventi atskirai. Asmeniškai tuo metu padėjo kraustyti daiktus, apie naudotą smurtą žino iš tetos S. pasakojimo, nėra mačiusi, prie svetimų žmonių S. elgdavo įprastai, mėgdavo bendrauti. Nesutarimų priežastys nežinomos. Suprato, kad bendras gyvenimas klostėsi sudėtingai. S. daug dirbo maisto ruošimo srityje, žino, kad S. užsiiminėjo transporto priemonių pirkimu- pardavimu, prie jo veiklos prisijungė S., kiek ir kokiomis piniginių lėšų sumomis galėjo dėtis perkant ar gauti parduodant transporto priemones, niekada nėra mačiusi. Po 2011 m. išsiskyrimo S. ir S. kartu vėl apsigyveno, tačiau retai svečiavosi jų namuose (duomenys neskelbtini). Su teta S. bendravo darbe, abi dirba (duomenys neskelbtini). Paskutinio apsilankymo 2021-05-09 metu, kai lydėjo tetą S., pastebėjo, kad namai nėra tinkamai prižiūrimi, nėra tvarkos, gėlės apvytusios, tualetas nevalytas, namuose keistas kvapas, siuvimo mašina išardyta (be kojelės medžiagai prispausti ir ritinėlio siūlams) kieme daug technikos, atskirų dalių. S. gyvenat namai atrodė tvarkingesni, švaresni.
11. Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. I., artima ieškovės S. M. draugė ir atsakovo S. A. pažįstama, nurodė, kad tarpusavio santykiai gyvenant kartu buvo sudėtingi, S. nepagarbiai elgėsi, nuolat įtarinėjo S. esat neištikimą, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, yra mačiusi mėlynes po akimi ir nugaros srityje, tiksliai datos negalėjo įvardyti. Žino, kad S. ne kartą kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje, įtarinėjo apnuodijimą. Po jų išsiskyrimo 2011 metais padėjo sutaikyti, ne karta iš paties S. girdėjo pasakojimus apie nederamą elgesį S. atžvilgiu (smurtą, nurenginėjimą kūno apžiūrai, trukdymą ilsėtis po darbo). Apie priežastis tokio elgesio neminėjo, galėjo būti nežmoniškas pavydas, priešiškumas S.. S. užsiiminėjo transporto priemonių pirkimu pardavimu, S. padėdavo ir prisidėdavo. Matė jų namo (duomenys neskelbtini) kieme daug įvairios technikos, buvo palikę saugoti pas ją kieme. Yra lydėjusi S., kad nurašytų skaitiklių parodymus, paskutinį kartą 2020 m. liepos mėn. S. elgesys baugina, jausdavo baimę lankantis. Pastebėjo, kad namai nėra tvarkomi, keistas kvapas, nevalytos sanitarinės patalpos, apleistos. S., gyvendamas vienas naudojasi visu namu. S. buvo persikrausčiusi gyventi į atskirą kambarį, bet neapsikentė besitęsiančio psichologinio ir ekonominio smurto, policijos kvietimo, todėl paskutinius trejus metus gyvena skyrium pas dukra J., labai pergyvena pasakodama apie nesutarimus, verkia. Dėl tarpusavio priešiškumo sudėtinga gyventi be tolimesnių konfliktų, derinti bendro turto išlaikymo klausimus. Namo pritaikyti gyventi dviem atskiriems ūkiams dėl statybos konstrukcijų nėra galima, nėra kapitalinės sienos, perdangos laikosi ant šoninių- lauko sienų. S. vykdant namo statybas padėjo ir konsultavo, supranta statybų reikalavimus, technines galimybes
12. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. P., ieškovės S. M. draugė, paaiškino, kad žino apie S. ir S. nesutarimus. Paskutinius metus S. lydi į (duomenys neskelbtini), nurašyti skaitiklių parodymus, kieme - elektros, viduje – vandens, teko S. kviesti policija, kadangi negalėjom patekti į vidų. S. rašė pareiškimus pradėti tyrimus dėl dingusių daiktų, buvo apklausta policijoj apie įvykio aplinkybes, kaltino dėl dokumentų, pinigų ir kostiumų dingimo. Lankydamasi pastebėjo, kad namuose tvyro netinkamas kvapas, netvarka, prikaupta tuščių dėžučių nuo kiaušinių, netvarkyti sanitariniai mazgai, šaldiklis ir šaldytuvas virtuvėje papeliję, gėlės numarintos, nelaistomos. Siuvimo mašina išardyta, negalėjo pasinaudoti. S. viduje viską fotografavo. Į lauko garažą negalėjo patekti, buvo užrakinta. Žino, kad S. pardavinėjo transporto priemones, matė skelbimus laikraštyje „Alio Alytus“, kieme kaip sandėlyje gausu įvairios technikos, atsarginių detalių, yra kombainas. S. pasakojo, kad prisidėjo prie S. veiklos, dalijosi pinigais pardavus. Apie S. sveikatos problemas žino, yra sutikusi poliklinikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
13. Alytaus apylinkės teismo 2019-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovėms S. M., J. G. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo, atsakovės J. G. priešieškinį priešieškinį ieškovui S. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir kitų nekilnojamųjų konstatuota, kad ieškovė S. M. ir atsakovas S. A. gyvendami kartu, kaip sugyventiniai, nuo 1988 metų iki 2018 metų spalio mėnesio bendrosios dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu įgijo nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, viralinę, kitus statinius-kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be kita ko, pripažinta, kad gyvenamasis namas, pastatas-garažas, viralinė, kiti statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovei S. M. priklauso 2/3 dalys asmeninės nuosavybės teise, atsakovui S. A. - 1/3 dalys. Kauno apygardos teismas 2020-03-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 str. 2 p. įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis; ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Nurodytu kontekstu civilinėje byloje Nr. e2-177-939-2019 nustatytos aplinkybės ir išvados dėl šalių bendro gyvenimo ir jungtinės veiklos vykdymo yra prejudicinės nagrinėjamos civilinės bylos aspektu pagal CPK 182 str. 2 p., todėl iš naujo nenustatinėjamos. Protokoline 2020-10-05 teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2-177-939-2019 prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl jungtinės veiklos pagrindu įgyto šalių bendros dalinės nuosavybės teise turto
15. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-72-686/2016)
16. Pripažįstama, kad jungtinės veiklos dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (CK 6.969, 6.970 straipsniai). Atitinkamas sugyventinių (partnerių) turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių (partnerių) iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2015). Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių (partnerių) turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai (partneriai) buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą, Tai reiškia, ar turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas). Aplinkybės, dėl turto įgijimo bendra daline nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, gali būti įrodinėjamos visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) ( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133/823/2020, 25 punktas).
17. Bylos duomenimis nekilnojamasis turtas – esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1993-07-27, nuosavybės teisės į 2/3 dalį ieškovės S. M. vardu įregistruotos 2020-04-23, į 1/3 dalį atsakovo S. A. vardu – 2020-10-20 (2020-10-05 Reg. Nr. DOK-35164, 2020-11-10 Nr. DOK-39594 priedai).
18. Ieškovės teigimu, bendros jungtinės veiklos pagrindu bendrai su atsakovu buvo įgytas kitas turtas: butas, (duomenys neskelbtini), kuris 2017-04-21 parduotas už 31 000 Eur; transporto priemonės ir žemės ūkio technika: kombainas „Sampo 500“ (vertė 3 300 Eur), traktorius su freza Hinomoto (vertė 3 500 Eur), traktorius „B1-17 BULLTRA“ (vertė 3 500 Eur), transporto priemonė Volkswagen Passat (duomenys neskelbtini) (vertė 1 600 Eur), transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini) (vertė 2 600 Eur), priekabos ašis-puspriekabė (vertė 120 Eur), puspriekabė Meiller (vertė 1 200 Eur), transporto priemonė MAN (vertė 600 Eur).
19. Atsakovas S. A. pripažino, kad butas, (duomenys neskelbtini), įgytas bendrai, todėl pardavus gautos piniginės lėšos priklauso kiekvienam po 1/2. Akcentavo, kad 1 000 Eur avansu pagal pirkimo pardavimo sutartį disponavo ieškovė, likusi dalintina atsiskaitomojoje sąskaitoje esanti dalis – 30 000 Eur kiekvienam po 1/2 dalį, t. y. 15 000 Eur. Laikėsi pozicijos, kad transporto priemonių pirkimas pardavimas buvo asmeninė veikla, juolab, atsakovė S. M. išnagrinėtoje byloje tai pripažino, todėl negali būti pripažintos bendra daline nuosavybe.
20. Atsakovo S. A. vardu nuosavybės teise nuo 1997-06-06 iki 2017-04-25 registruotas butas, (duomenys neskelbtini). Pagal 2017-04-21 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 31 000 Eur (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el b. t. I l 18-19, t V l. 47-53). Ginčo dėl buto įgijimo bendra dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, juolab, dėl šalių, kaip jungtinės veiklos dalyvių įnašų dalies, iš esmės nekilo, todėl abi šalys įgijo teisę į 31 000 Eur pinigų lėšų po 1/2 dalį, t. y. 15 500 Eur. Nustatyta, kad 30 000 Eur (3 735 Eur + 2 6 265 Eur) atsakovui S. A. pagal pirkimo pardavimo sutartį pervesti į atsiskaitomąją banko sąskaitą, 1 000 Eur sumokėti atsakovui S. A. grynais kaip avansas, pagal 2017-03-31 preliminariąja pirkimo pardavimo sutartį. Abi šalys skirtingai aiškina gautos 1 000 Eur sumos disponavimo ir valdymo aplinkybės. Preliminarioje pirkimo pardavimo sutartyje atsakovo S. A. parašas ties ranka padarytu įrašu „avansą 1000 E gavau. S. A.“. Atsakovas teiginių, kad avansu gautomis pinigines lėšomis 1 000 Eur nedisponavo ir galimai perdavė ieškovei S. M., nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Priešingai, sutartyje nurodyta atžyma, be kita ko, piniginių lėšų perdavimą betarpiškai mačiusi ieškovės dukra J. G., dalyvavusi pasirašant preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, patvirtino, kad po gavimo atsakovas S. A. pinigus perskaičiavo, iš bendros patalpos trumpam pasišalinęs grįžo be grynųjų pinigų. Pripažinus, kad butas įgytas bendros dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, todėl jį pardavus gautų piniginių lėšų teisinis rėžimas nesikeičia. Nors po sutarties sudarymo iki 2018-12-31 piniginės lėšos nebuvo įneštos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, nepaneigus nurodytų aplinkybių dėl grynųjų pinigų gavimo ir/ar perdavimo ieškovei S. M. (CPK 42,178 straipsniai), nėra pagrindo abejoti, kad visa pagal buto pardavimo kainą gauta piniginių lėšų suma – 31 000 Eur nuo pat pradžių disponavo atsakovas S. A..
21. Vertinant transporto priemonių ir kitos žemės ūkio technikos įgijimą jungtinės veiklos pagrindu, svarbūs prijungtos civilinės bylos Nr. e2-177-939/2019 duomenys, o būtent, kad S. A. individuali įmonė (kodas (duomenys neskelbtini)) registruota 1995-08-09, išregistruota 2018-10-15, pagal patentą 1998 metais vykdyta veikla: keleivių vežimas autobusais ir mažaisiais autobusais vietiniais (miesto ir priemiestiniais) maršrutais (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el. b. t VIII l. 144-145, 156, 158). VĮ „Regitros“ pateiktais istoriniais duomenimis laikotarpyje nuo 1989-01-01 iki 2019-03-13 atsakovo S. A. vardu fiksuoti 116 vnt. įrašų apie transporto priemones (civ. b. Nr. e2-177-.939/2019 el b. t V l. 54-78). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis 2008-10-10 iki 2019-03-13 atsakovo S. A. vardu fiksuoti trys įrašai apie traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el. b. l. t. V l. 79). Pateiktais duomenimis darytos išvados, kad atsakovas S. A. nuo 1994 m. iki 2018 metais vykdė transporto priemonių pirkimą-pardavimą. Ginčo iš esmės dėl atsakovo S. A. vykdytos veiklos nebuvo. Ieškovė teigimu, nuo 2013-2014 m. prisidėjo asmeninėmis lėšomis bei darbu prie atsakovo S. A. veiklos vykdymo, todėl likusios neparduotos iki 2018 m. spalio mėn. transporto priemonės ir žemės ūkio technika yra jungtinės veiklos pagrindu įgyta. Bendros jungtinės veiklos pagrindu įgytos iki 2018 m. spalio mėn. transporto priemonės ir žemės ūkio technika fiksuotos 2019-02-27 antstolio G. S. faktinių aplinkybių protokolu, o būtent, kombainas „Sampo 500“, traktorius su freza Hinomoto, traktorius „B1-17 BULLTRA“, transporto priemonė Volswagen Passat (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini), priekabos ašis-puspriekabė, puspriekabė Meiller, transporto priemonė MAN, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el. b. t. V b. l. 112-118). Pagal pateiktus ieškovės S. M. paaiškinimus transporto priemonės įgytos 2015-2016 metais skirtinguose Lietuvos miestuose – Alytuje, Marijampolėje, Jurbarke, Kaune, Kelmėje, Šiauliuose savaitgaliais turgavietėse arba pagal viešai skelbiamus pardavimų skelbimus. Konkrečiai detalesnių kiekvienos transporto priemonės ir/ar žemės ūkio technikos įgijimo aplinkybių, t. y. laiko ir vietos, kiekvieno piniginių įnašų dalių, negalėjo nurodyti, juolab, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais, be kita ko, rėmėsi kviestų liudytojų – I. N., S. I., D. P., teisme teiktais parodymais, kurios tvirtino, kad apie bendrus pirkimus ir pardavimus asmeniškai girdėjusios tik iš ieškovės S. M. pasakojimų, nėra dalyvavusios, kartu vykusios ar mačiusios įgijimo ir/ar pardavimo faktų. Teismo vertinimu šių liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės įrodinėtinų aplinkybių, yra abstraktūs ir neinformatyvūs (CPK 185, 189, 190 straipsniai , 197 straipsnio 2 dalis),
22. Pagal metines ieškovės S. M. pajamų mokesčio deklaracijas pajamos, nesusijusios su darbo santykiais: 2015 m. - 6 100 Eur, 2016 m. - 2 352,94 Eur, 2016 m. 1 400,00 Eur (civ. b. Nr.e2-177-939/2019 el b. t. II l. 82-135), draudžiamos pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2015 m. - 6 264,06 Eur, 2016 m. - 8 056,68 Eur 2017 m. - 8 142,50 Eur (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el b t. II l. 59-62). Nustatytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad ieškovė S. M. turėjo iš esmės galimai pakankamai piniginių lėšų prisidėti prie transporto priemonių ir/ar žemės ūkio technikos įsigijimo, tačiau savaime nėra pakankamos pripažinti turimų piniginių lėšų panaudojimą įgyjant konkrečiai įvardytą ginčo turtą. Pripažintina, kad nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti apie ieškovės S. M. įneštą piniginį įnašą į bendrą jungtinę veiklą įsigyjant ginčo turtą, o būtent transporto priemones ir žemės ūkio techniką (CK 6.970 straipsnis 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Pateiktuose transporto priemonių pardavimo skelbimai interneto svetainėse www.autogidas.lt nurodyti, kaip teigiama, tik atsakovo S. A. kontaktiniai duomenys (mobilaus telefono numeris). Aplinkybė, kad skelbimai buvo įkeliami, transporto priemonės ir kita technika galėjo būti fotografuojama padedant ieškovės S. M. dukrai J. G., nei patvirtina, nei paneigia bendros jungtinės veiklos buvimo šiuo aspektu. Vien tik asmenų gyvenimas kartu bei vieno ar kito turto įgijimas bendros dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu nėra lemiamas kriterijus sprendžiant visumoje dėl jungtinės veiklos dalyvių turto įgijimo teisinio rėžimo statuso.
23. Ieškovė S. M., kaip atsakovė, prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje Nr. e2-177-939-2019, laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad transporto priemonių ir žemės ūkio technikos pirkimas pardavimas buvo atsakovo S. A. veikla, juolab, sudarė įgytų ir parduotų transporto priemonių ir jų dalių sąrašą (civ. b. Nr. e2-177-939/2019 el . t. VII psl. 56). Jokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis pozicijos nenuoseklumas nėra pateisinamas. Nagrinėjamo ginčo aspektu įrodymų vertinimo požiūriu esant priešingai pozicijai dėl iš esmės tų pačių įrodinėtinų aplinkybių, nėra pagrindo ieškovės paaiškinimus šioje dalyje vertinti kaip patikimus ir sąžiningus. Nesąžininga šalis, negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis, ir yra pagrindas ginamą subjektinę teisę, kuria piktnaudžiaujama, atsisakyti ginti.
24. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės S. M. 246,18 Eur kompensaciją už savaeigį sniego valytuvą, kurį 2018-12-17 išsivežė iš (duomenys neskelbtini). Sniego valytuvas pirktas už 1 700 Lt (492,35 Eur) pagal skelbimą iš fizinio asmens, analogiškų sniego valytuvų pardavimo skelbimų internetinėse svetainėse kaina – 505 Eur. Vertinant tai, kad sniego valytuvas įgytas šalims gyvenant kartu laikotarpiu nuo 1988 metų iki 2018 m. spalio mėn., juolab, faktinės šeimos poreikiams tenkinti, vadovaujantis bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo jungtinės veiklos pagrindu pateiktu aiškinimu Sprendimo 15-16 punktai, pripažintina, kad įgytas-bendros dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu.
25. Tokiu būdu nustatyta, kad šalys bendros jungtinės veiklos pagrindu įgijo bendros dalinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnis), butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus atitinkamai teisę į 31 000 Eur pinigines lėšas, sniego valytuvą.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo įgyvendinimo santykio
26. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausima. Kilus aptariamų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, t. y. vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
27. Nagrinėjamu atveju, nei ieškovė S. M., nei atsakovas S. A. nereiškė reikalavimo atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), natūra pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ieškovė prašo atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės atsakovo S. A. dalį ir išmokėti kompensaciją, atitinkamai atsakovas S. A. reikalauja nustatyti bendrąja dalinė nuosavybės teisė priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype neatlygintiną kelio servitutą. Atsakovo S. A. teigimu, pagal pateiktą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką papildomai atliktus tam tikrus techninius sprendimus, o būtent, pirmame aukšte įsirengus laiptus iš lauko per patalpos Nr. 1-4 balkoną, atitvėrus dalį patalpos Nr. 1-5, garažo patalpose tarp G-1ir R-1 panaikins duris (užmūrys), atitinkamai iš R-3 į R-2 įrengs duris R-2 ir R-3, be to, G-1 atitvers 2,80 x 3,55 dydžio patalpą autonominės katilinės įrengimui, juolab, pertvarkius komunikacijas (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšio, dujų ir kt.), yra galimas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimas, valdymas ir disponavimas.
28. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
29. Pagal pateiktą naudojimosi tvarką siekiama atsakovui S. A. paskirti: patalpas 1-me aukšte, pažymėtas indeksais: 1-2 (15,52 kv. m), 1-3 (3,01 kv. m), 1-4 (16,25 kv. m), dalį patalpos 1-5, esančios tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, kurios dydis būtų 1,58 x 1,22, (1,93 kv. m), iš viso: 36,71 kv. m,; patalpas rūsyje, pažymėtas indeksais: G-l (34,42 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-2 (5,62 kv. m), iš viso 47,77 m2... Bendras patalpų plotas - 84,48 kv. m; atitinkamai ieškovei S. M.: patalpas 1-me aukšte, pažymėtas indeksais: 1-1 (2,78 kv. m), 1-8 (14,07 kv. m), 1-6 (29,34 kv. m), 1-7 (1,01 kv. m), dalį patalpos 1-5 (20,10 kv. m), išskyrus 1,93 kv. m, esančius tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, iš viso: 65,37 kv. m, ; patalpas mansardoje, pažymėtas indeksais 1-9 (9,62 kv. m), 1-10 (26,53 kv. m), 1-11 (17,28 m²), 1-12 (2,90 ), iš viso 56,33 kv. m; patalpas rūsyje, pažymėtas indeksais: R-l (11,39 kv. m), R-4 (19,28 m²), R-5 (2,64 kv. m), R-6 (4,93 kv. m), R-7 (6,71 kv. m), R-8 (5,52 kv. m), R-9 (1,22 kv. m), iš viso 51,69 kv. m. Atsakovas į naudojamas patalpas pateks per pirmo aukšto patalpą Nr. 1-4 papildomai įsirengęs laiptus, be kita ko, nustačius kelio servitutą naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu sklypu, suteikiant teisę patekti į naudojamas patalpas nekilnojamajame turte (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą planą,
30. Pagal ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pastato vidaus patalpų charakteristiką gyvenamasis namas yra 1 buto, sudaro 5 kambariai, bendras naudingas plotas 158,41 kv. m , o būtent, 104,92 kv. m gyvenamas plotas ir 53,49 kv. m ,pagalbinis, rūsio patalpos – 65,04 kv. m, garažo – 34,42 kv. m. Komunikacijos vietinės: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, bendras šildomas plotas: 158,41 kv. m. Pagal šalių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkamai tektų ieškovei 69,95 kv. m gyvenamas plotas ir 35,66 kv. m pagalbinis, rūsio patalpos – 43,36 kv. m, garažo – 22,95 kv. m ir atsakovui 34,97 kv. m gyvenamo ploto ir 17,83 kv. m pagalbinio, rūsio patalpos – 21,68 kv. m , garažo – 11,47 kv. m.
31. Pagal atsakovo pateiktą naudojimosi tvarką, akivaizdu, kad paskirstytos naudotis patalpų dalys ženkliai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, pvz. rūsyje ir garaže atsakovas siekia - 47,77 m² , vietoj priklausančių – 33,15 m² (21,68+11,47) (t. y. 30 proc. daugiau); pirmame aukšte - 36,71 m² , vietoj priklausančių – 34,97 m² (t. y. 4,74 proc. daugiau), kitų pagalbinių patalpų (mansardos) naudojimo atsakovas nesiekia. Siūlymo kompensuoti už nevienodo vertingumo patalpas, neabejotinai naudingesnio gyvenamo ploto lyginat su pagalbinėmis patalpomis, be kita ko, rūsio ir garažo patalpų naudojimą atsakovas neteikė. Pagrindas pateiktos naudojimosi tvarkos tai, kad atsakovas faktiškai naudojasi patalpomis Nr. 1-4 ir 1-2, kuriose yra asmeniniai daiktai, juolab, pirmo aukšto patalpos Nr. 1-4 ir 1-2 yra virš rūsio patalpos Nr. G-1, nebūtų sudėtinga izoliuoti nuo likusio ieškovei priskirtino naudotis ploto, iš esmės atitinka tik vieno iš bendrasavininkio – atsakovo S. A. interesus.
32. Pagal gyvenamojo namo vidaus patalpų eksplikaciją rūsio patalpas sudaro 9 vnt. patalpų, tarp kurių izoliuotos, atitinkamai po sandėliukai po 5,62/7,73/19,18/2,64/6,71/1,22 m ploto sandėliukai, bendro naudojimo patalpos – koridorius (11,39 kv. m), skalbykla (4,93 kv. m), katilinė (5,52kv m), garažas (34,42 kv. m); pirmą aukštą sudaro 8 vnt. patalpų, tarp kurių izoliuotos, atitinkamai kambariai po 15,52/16,25/29,34 kv. m. kambariai, bendro naudojimo patalpos – tambūras (2,78 kv. m), vonia (3,01 kv.), holas (20,10 kv. m), WC (1,01 kv. m), virtuvė (14,07 kv. m); mansardą 4 vnt. patalpų, kurių izoliuoti kambariai po 9,62/17,28 kv. m, bendro naudojimo patalpos koridorius (9,62 kv. m) ir WC (2,90 kv. m). Pagal buto patalpų eksploataciją naudojimosi tvarkos nustatymas užtikrinant kiekvienam iš bendrasavininkiui lygiaverčią gyvenamojo ploto dalį, likusioje dalyje – paliekant teisę bendrai naudotis atitinkamomis patalpomis, iš esmės galimas. Nesant pateikto alternatyvaus naudojimosi tvarkos varianto, ex officio šalių pareikštų reikalavimų peržengimas nėra galimas.
33. Vertinant argumentus, kad papildomų techninių sprendinių įgyvendinimui (sienelės pastatymo, laiptų įrengimo, atskiros šildymo, vandens, kanalizacijos ir elektros sistemos įrengimo), kai nėra keičiamos ir/ar perstatomos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos nereikalingas atitinkamų institucijų sutikimo ir/ar projektų parengimo, būtina vadovautis STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (atitinkamai su vėlesniais pakeitimais). Sutiktina, kad vidaus patalpose papildomas sienelės įrengimas ir/ar pertvaros užmūrijimas yra paprastasis remontas, kuriam projektas ir statybos leidimas nėra reikalingas, tik bendraturčių sutikimas pagal CK 4.76 straipsnį, kurį ieškovė S. M., kaip bendrasavininkė, atsisako kategoriškai duoti. Gyvenamajame name esančių inžinerinių sistemų pertvarkymui (atskyrimui) keliami kitokie (aukštesni) teisės aktų reikalavimai. Pirmiausia, būtina pasikeisti gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės natūra, be kita ko, suderinti inžinerinių sistemų projektavimo technines sąlygas su atitinkamais tiekėjais, pvz.: elektros, vandens ir nuotekų, dujų tiekėjų) (Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės).
34. Vien tai, kad pagal atsakovo pateiktą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką iš esmės galėtų nelikti bendro naudojimo patalpų, tačiau išliekant bendro naudojimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams, apmokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų automatiškai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus. Šalys bendrai nebegyvena nuo 2018 m. spalio mėn., tarpusavio konfliktinius santykius bei priešiškumą vienas kitam patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškimai ikiteisminio tyrimo institucijoms), juolab, gebėjimo stoka bendradarbiauti ir kooperuotis valdant, naudojant ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu, o būtent, komunalinių mokesčių mokėjimo klausimais bendraujama per atstovus, ne visada pagarbus elgesys teisminio proceso metu vienas kito atžvilgiu.
35. Tokiu būdu, visumoje įvertinus reikšmingas aplinkybės dėl atsakovo S. A. siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir jos įgyvendinimo (sąlygų), pripažintina, kad pastaroji yra neracionali, nepatogi, neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga abiejų bendraturčių atžvilgiu, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.
36. Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo yra objektyviai negalima, todėl nevertintinos priešieškiniu prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos įgyvendinimo sąlygos, juolab, klausimas dėl neatlygintinio servituto nustatymo naudotis ieškovei S. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei teisė įsirengti vaikščiojimo vartelius, be kita ko, reikalavimai be ieškovės S. M. sutikimo atlikti bet kokius gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei darbus, susijusius su inžinerinių sistemų (komunikacijų) įrengimu pagal priešieškinio 2, 7, 8, 9, 10 reikalavimus.
37. Subjektyvaus pobūdžio veiksniai – netinkamas atsakovo S. A. elgesys buityje, nepagarba bendraturtei ieškovei S. M., negebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tarpusavyje bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimų, kuriais atsikirtinėjo ieškovė S. M., įvertinus tai, kad nėra galimybės objektyviai pagal atsakovo S. A. pateiktą naudojimosi tvarką naudotis, valdyti ir disponuoti bendrąją dalinės nuosavybės teise priklausančia nuosavybe, iš esmės nebeturi reikšmės, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.
38. Pripažinus, kad iš esmės nėra galimas tarp šalių naudojimosi tvarkos ginčo gyvenamuoju namu nustatymas pagal pateiktą tvarką ir sąlygas, be kita ko, nesant prašymų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal bendraturčių turimas dalis, spręstinas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės S. M. ieškinio reikalavimus, o būtent, išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais už dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
39. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis.
40. Šalių nuosavybės teisės dalys ginčo turte nustatytos Alytaus apylinkės teismo 2019-10-31 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2021, atitinkamai ieškovei S. M. 2/3 dalys ir atsakovui S. A. 1/3 dalys (CPK182 straipsnis).
41. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė rinkos vertė – 50 485 Eur (nustatymo data 2012-07-16) (2020-03-26 Nr. CBP-1596 priedas Nekilnojamojo turto registro išrašas); pagal nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitą – 63 000 Eur (2019-02-24 UAB „IdeArt“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2019-022 pateikta civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 el b. t V bl. L 133-178), atitinkamai pagal šalims priklausančias turto dalis: ieškovės – 42 000 Eur (2/3 dalys), atsakovo – 21 000 Eur (1/3 dalys). Atsakovas S. A. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, kitos ginčo turto rinkos vertės neįrodinėjo. Pagrindo abejoti pateikta ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita byloje esančiais duomenimis nėra, todėl pripažintina, kad nustatyta ginčo rinkos vertė yra teisinga.
42. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Be kita ko, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).
43. Ieškovė, prašydama priteisti atitinkamą kompensaciją už atitenkančią kito bendraturčio ginčo turto dalį, laikėsi pozicijos, kad tarpusavyje užskaičius vienas kitam mokėtinas sumas už bendrai dalinės nuosavybės teise įgytą jungtinės veiklos pagrindu turtą visumoje, iš esmės piniginę kompensaciją pagal ieškinio reikalavimus privalėtų išmokėti atsakovas, todėl neįrodinėjo finansinio pajėgumo, t. y. ar gaunamos ir/ar turimos pajamos yra pakankamos išmokėti atitinkamą kompensaciją. Byloje esančiais duomenimis ieškovės S. M. gaunamas darbo užmokestis 880 Eur/mėn (atskaičius mokesčius apie 600 Eur/mėn), be kita ko, nuosavybės teise turi kito registruotino turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. Gamybos. Pagal nustatytą ginčo turto rinkos vertę kiekvienai tenkanti mokėtinos kompensacijos sumą sudarytų ieškovės atsakovui už 1/3 dalis turto – 21 000 Eur, atitinkamai įskaičius atsakovo mokėtiną 15 500 Eur, t. y. 1/2 dalį pinigų sumos, gautos už buto (duomenys neskelbtini), pardavimą, mokėtina suma sudarytų – 5 500 Eur. Įvertinus gaunamas pajamas, registruotą turto masę, be kita ko, galimą realizavimą, vertintina, kad ieškovė būtų pajėgi išmokėti priklausančią kompensaciją. Priešingai, vertinant atsakovo finansinius pajėgumus galimai sumokėti ieškovei kompensaciją už 2/3 dalis ginčo turto atlikus galimą užskaitymą priešpriešinių reikalavimų, kai gaunamos pajamos tik socialinio draudimo pensija (iki 2018-12-31 sudarė 218,45 Eur), tikėtina, kad kompensacijos suma - 11 000 Eur (63 000 Eur -21 000 Eur- 31 000 Eur) galėtų būti per didelė finansinė našta.
44. Įvertinus visumoje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad yra pagrindas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priteisiant ieškovei atsakovui priklausančią 1/3 ginčo turto dalis, atitinkamai iš ieškovės atsakovui 5 500 Eur kompensaciją už 1/3 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas svarstyti didesnės kompensacijos sumos nei nustatyta ginčo turto dalies rinkos vertė, nenustatyta. Siekiant protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, atsakovo gautina kompensacijos suma (5 500 Eur) bei turimos nepadalintos piniginės lėšos (31 000 Eur suma pagal už parduotą butą, (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo pardavimo sutartį) iš esmės būtų pakankamos įgyvendinti teisėtą lūkestį ir nuosavybės teise įgyti kitą poreikius atitinkančią gyvenamą patalpą.
45. Tokiu būdu, tikslinga atidalinti bendrąją daliną nuosavybę pagal ieškovės S. M. ieškinio reikalavimus – ieškovei S. M. priteisiant atsakovui S. A. priklausančią 1/3 ginčo turto dalį, atitinkamai atsakovui S. A. iš ieškovės S. M. - 21 000 Eur piniginę kompensaciją.
46. Byloje esančiais duomenimis sniego valytuvas nuo 2018-12-17 yra ieškovės S. M. dispozicijoje. Pagal bylos duomenis negalima nustatyti, kokią konkrečią dalį į šio turto (daikto) įgijimą investavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija. Atsakovas pagrįstai turi reikalavimo teisę į kompensaciją pagal daikto vertę. Duomenų, apie kitą analogiško sniego valytuvo kainą, nėra, todėl vadovaujantis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais- skelbimu iš internetinės svetainės, laikytina, kad atsakovo nurodyta vertė - 492,35 Eur yra teisinga, pagrįsta ir protinga. Atsakovui S. A. priklausanti kompensacijos suma – 246,18 Eur (492,35 Eur x 1/2).
47. Siekiant išvengti galimo šalių konflikto teismo sprendimo vykdymo procese, vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), tikslinga užskaityti vienarūšes prievoles (CK 6.130 straipsnis) - šalims viena kitai mokėtinas pinigines sumas. Pagal aukščiau nustatytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 15 500 Eur suma (1/2 dalis už parduotą butą Statybininkų g. 26-14, Alytus), ieškovės atsakovui mokėtina 21 000 Eur kompensacija už atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės 1/3 dalį, 246,18 Eur piniginė kompensacija už sniego valytuvą. Tokiu būdu, susumavus kiekvienai iš šalių priteisto turto ir kompensacijų balansą, užskaičius priešines sumas, iš atsakovės atsakovui priteistina 5 746,18 Eur (21 000 Eur+246,18 Eur -15 500 Eur) kompensacija.
Dėl asmeninės nuosavybės teisės į kilnojamuosius daiktus
48. Šalis siejantys jungtinės veiklos teisiniai santykiai savaime nereiškia, jog visas tokios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas laikomas jų bendrąja daline nuosavybe, ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
49. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
50. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). CPK 12 straipsnyje įtvirtintas, rungimosi principas suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą).
51. Atsakovo S. A. teigimu, gyvendami kartu su ieškovė asmeninėmis ir bendromis lėšomis įgijo kilnojamuosius daiktus, todėl reiškė reikalavimą priteisti asmeninės nuosavybės teise: kilnojamuosius daiktus: stalą su 8 kėdėmis (vertė 220 Eur)(1-6 patalpoje); 2-jų ir 3-jų durų spintas su antresolėmis (vertė 180 Eur), (1-4 patalpoje); komodą (vertė 50 Eur), (1-4 patalpoje); televizorių Samsung (juodos spalvos rėmai) (vertė 150 Eur)(1-4 patalpoje); sekciją tamsios spalvos (1-2 patalpoje); staliuką su kojine siuvinio mašina (1-2 patalpoje); stalą – knygą (vertė ~ 20 Eur)(1-2 patalpoje); prieškambario spintos dalį be durų, su lentyna ir pakabomis (vertė 30 Eur)(1-3 patalpoje); skalbimo mašiną ,,ARDO“ (vertė 40 Eur)(1-8 patalpoje (virtuvėje)); mikrobangų krosnelę ,,BEKO“ (vertė 10 Eur)(1-8 patalpoje) (virtuvėje); šaldiklį „Snaigė“(vertė 60 Eur)(1-8 patalpoje (virtuvėje)); pastatomą dviejų durų su stalčiais spintelę ir virš jos esančią pakabinamą dviejų durų spintelę (vertė 30 Eur)(1-8 patalpoje (virtuvėje)); virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos (vertė 20 Eur)(1-11 patalpoje (mansarda)); 4 vnt. medines kėdes, naudotas kartu su stalu-knyga, (vertė 12 Eur), (1-11 patalpoje (mansardoje)); lygintuvą su lyginimo lenta (vertė 15 Eur)(1-6 patalpoje).
52. Ieškovė prieštaravimų nereiškė ir sutiko dėl dalies daiktų priklausymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o būtent, - stalo su 8 kėdėmis (1-6 patalpoje); televizorius Samsung (juodos spalvos rėmai)(1-4 patalpoje); sekcijos tamsios spalvos (1-2 patalpoje); 3- jų durų spintos su atresolėmis (1-4 patalpoje); prieškambario baldų (1-3 patalpoje); virtuvinio stalo ir taburečių (4 vnt.), baltos spalvos (1-11 patalpoje). Akcentavo, kad kiti nurodyti daiktai įgyti asmeninėmis lėšomis ir gauti dovanų, todėl negali būti pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Pateikė dalies daiktų įgijimą patvirtinančius dokumentus (2007-06-28 mikrobangų krosnelės BEKO pirkimo čekį ir garantinę knygelę, UAB „Nerlita“ 2003-08-19 virtuvės baldų sutartį užsakymą Nr.08/19-01). Paaiškino, kad 1-4 patalpoje (miegamajame) esanti 5 durų spinta įgyta už talonus gautus iš darbovietės VMĮŪS, kiti miegamojo baldai 2011 m. Tauragės baldų įmonėje „Taubaldis“ už 5 100 Lt, siuvimo mašina įgyta 1994 m. pagal skelbimą už 180 Lt. Mikrobangų krosnelė „BEKO“ ir lyginimo lenta su lygintuvu gautos dovanos gimtadienio proga nuo dukros J. G..
53. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad dalis daiktų (stalas-siuvimo mašina, stalas-knyga, buitinė technika (skalbimo mašina „ARDO“, šaldytuvas „Snaigė“), lyginimo lenta yra įgyta vieno ar kito asmeninėmis lėšomis. Šių daiktų įgijimo dokumentų nė viena iš šalių nepateikė. todėl laikytina, kad asmeninės nuosavybės teisės į nurodytus daiktus, išskyrus ieškovės pripažintus atsakovui priklausančius daiktu, ieškovės įgytus daiktus pagal pateiktus dokumentus bei gautas asmenines dovanas, neįrodė nė viena šalis (CK 4.47, 6.305, 6.465 straipsniai, CPK 42, 178, 182 straipsniai). Ginčo kilnojamieji daiktai buvo naudojami šalių bendrai kasdienių poreikių ir interesų tenkinimui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)tus. Įvertinus tai, priešieškinio reikalavimai dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise tenkintini iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 66,66 proc. ((neturtiniai dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės (100 proc.) + turtinis dėl 15 500 Eur (100 proc.) + turtinis dėl 8210 Eur (0 proc.) : 3), atsakovo priešieškinio reikalavimai – 3,14 proc. ((neturtinis dėl naudojimosi tvarkos ir sąlygų (0 proc. )+ turtinis dėl kilnojamųjų daiktų bendra vertė 2227,54 Eur (18,85 proc.) + neturtinis dėl kelio servituto nustatymo (0 proc.) + neturtinis dėl teisės įsirengti vartelius (0 proc.) + neturtinis dėl teisės be bendrasavininkio leidimo valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamojo daikto dalimi savo nuožiūra (0 proc.) + neturtinis dėl teisės valdyti, naudotis ir disponuoti be sutikimo kito bendrasavininkio nekilnojamojo turto dalimi ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (0 proc.) : 6).
56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
57. Ieškovei S. M. Alytaus apylinkės teismo 2020-03-30 nutartimi atidėta dalies žyminio mokesčio – 304,00 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje, 304,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjo. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 608,00 Eur ((100 Eur (už atidalijimą iš bendros dalinės nuosavybės ) + 465 Eur (turtinis reikalavimas 15 500 Eur piniginių lėšų priteisimą )+ 246,30 Eur (turtinis už kilojamuosius daiktus (8210 Eur vertė)) x 75 proc.). Atsižvelgiant į teismo sprendimu tenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus, papildomai valstybei priteistina 101,30 Eur žyminio mokesčio (608 Eu – (608 Eur x 33,34 proc.)- 304 Eur). Atitinkamai šioje dalyje, iš atsakovo ieškovei už tenkintus ieškinio reikalavimus priteistina 202,70 Eur (608 Eur -304 Eur -101,30 Eur).
58. Atsakovui S. A. Alytaus apylinkės teismo 2020-12-08 nutartimi atidėta dalies žyminio mokesčio – 175,06 Eur sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje, 175,06 Eur (75 Eur +100,06 Eur) žyminio mokesčio sumokėjo. Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 350,12 Eur ((neturtinis dėl naudojimosi tvarkos ir sąlygų (100 Eur )+ turtinis dėl kilnojamųjų daiktų bendra vertė 2227,54 Eur (50,12 Eur) + neturtinis dėl kelio servituto nustatymo (100 Eur) + neturtinis dėl teisės įsirengti vartelius (100 Eur ) + neturtinis dėl teisės be bendrasavininkio leidimo valdyti, naudotis ir disponuoti nekilnojamojo daikto dalimi savo nuožiūra ( 100 Eur) + neturtinis dėl teisės valdyti, naudotis ir disponuoti be sutikimo kito bendrasavininkio nekilnojamojo turto dalimi ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu (100 Eur). Atsižvelgiant į teismo sprendimu tenkintus atsakovo ieškinio reikalavimus, papildomai valstybei priteistina 164,07 Eur žyminio mokesčio (350,12 Eu – (350,12 Eur x 3,14 proc.)- 75 Eur-100,06 Eur). Atitinkamai šioje dalyje, iš atsakovo ieškovei už tenkintus ieškinio reikalavimus priteistina 10,99 Eur (350,12 Eur -75 Eur -100,06 Eur-164,07 Eur).
59. Ieškovė nurodė, kad patyrė 40,02 Eur išlaidas notarui už įgaliojimą J. G. atstovauti ieškovę S. M. civilinėje byloje (2020-09-11 kvitas Nr. 1186), 150,00 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2020-09-08 PVM sąskaita faktūra ir mokėjimas), 1 900 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020-09-21, 2020-10-05, 2020-11-10,2021-01-02, 2021-03-02, 2021-05-17 sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai Nr. 78, 86, 104, 2, 37, 59 (2021-05-18 prašymas DOK-17573).
60. Atsakovas atitinkamai papildomai patyrė išlaidas dėl duomenų rinkimo – 8,60 Eur (2020-06-03 VĮ „Regitra“ pažyma), 4,36 Eur (2020-06-26 pažyma už žemės ūkio techniką VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras), 144,16 Eur (VĮ „Registrų centras“ sąskaitos apmokėjimui 2020-10-05, 2020-10-07, 2020-10-20 Nr. 25089060-1, 25089281-1, 25089281-3), 120 Eur MB „Geodėja“ už projekto parengimą (2020-10-07, 2020-10-16 sąskaitas faktūras GEO Nr. 75/20, GEO Nr. 80/20), 1 010 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020-06-29, 2020-11-09, 2021-05-17 pinigų priėmimo kvitai Nr. 0997467, 0997487, 0997496) (el. priedai prie patikslinto priešieškinio 2020-06-29 Nr. DOK-22911, patikslinto priešieškinio 2020-11-10 Nr. DOK-39594, priedai prie prašymo 2021-05-17 Nr. DOK-17565))
61. Pagal bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, pripažintina, kad prašomos priteisti šalių išlaidos advokato pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius. įvertinus jų pagrįstumą ir būtinumą, be kita ko, tenkintų reikalavimų dalį.
62. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį, ieškovei atlygintinų išlaidų suma – 1 366,53 Eur ((150,00 Eur + 1900 Eur) x 66,66 proc.)), išlaidos dėl įgaliojimo sudarymo pripažintinos nepagrįstos, kadangi ieškovė betarpiškai pati dalyvavo procese, be kita ko, buvo atstovaujama advokatės, atitinkamai atsakovui – 35,88 Eur ((1 010 Eur + 8,36 Eur +4,36 Eur +120 Eur)x 3,14 proc.), išlaidos VĮ „Registrų centras“ už nuosavybės teisių įregistravimą pagal teismo sprendimą yra nesusijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Užskaičius tarpusavyje vienarūšės prievoles, ieškovei iš atsakovo pritiestina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 522,36 Eur ((1 366,53 Eur+202,70 Eur) -(35,88Eur+10,99 Eur)).
63. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 5,04 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų dalį, atitinkamai ieškovės atlygintina išlaidų suma – 0,92 Eur (5,04 Eurx 1/2) x 33,34 proc.) + (5,04 Eurx1/2)x 3,14 proc), atsakovo – 4,12 Eur (5,04 Eur x 1/2) x 66,66 proc) + (5,04 Eurx1/2)x 96,86 proc).
64. Bendrai šalių atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma valstybei atitinkamai ieškovės 203,62 Eur (0,92 Eur +202,70), atsakovo 168,19 Eur (4,12 Eur +164,07 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263, 270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalyti ieškovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausanti turtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius -kiemo statinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. M. (a. k(duomenys neskelbtini) 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 kitų inžinerinių statinių -kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 746,18 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų keturias šešių eurų 18 centų) kompensaciją.
Priteisti atsakovui S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius kilnojamuosius daiktus: stalą su 8 kėdėmis, esančius 1-6 patalpoje; televizorių Samsung (juodos spalvos rėmai), esantį 1-4 patalpoje; sekciją tamsios spalvos, esančią 1-2 patalpoje; 3- jų durų spintą su atresolėmis, esančią 1-4 patalpoje; prieškambario baldų, esančius 1-3 patalpoje; virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos, esančias 1-11 patalpoje.
Priteisti ieškovei S. M. (a .k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 522,36 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt du eurus 36 centus) patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 203,62 Eur (du šimtus tris eurus 62 centus) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 168,19 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 19 centų) bylinėjimosi išlaidos valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.