Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-1162/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abtech LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir atsakovė UAB „Abtech LT“ 2023 m. rugsėjo 5 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 38 133,80 Eur skolos, 1 437,07 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 205 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Kranų technika“ priteisimo. Teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6148-669/2023 priimtas 2023 m. rugsėjo 27 d. Iš prie pareiškimo pridėtų priedų matyti, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė sumokėjo 205 Eur dydžio žyminį mokestį. Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi panaikintas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. teismo įsakymas ir kreditorės UAB „Juris LT“ pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Kranų technika“ laikytas nepaduotu skolininkei UAB „Kranų technika“ pateikus prieštaravimus ir ieškovei nepareiškus ieškinio per teismo nustatytą terminą. Panaikinus teismo įsakymą, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas neišspręstas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024, ja atsisakė priimti UAB „Juris LT“ ieškinį, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2482-1125/2024 pagal atsakovės ieškinį dėl 38 133,80 Eur skolos priteisimo iš UAB „Kranų technika“, ieškinio dalykas grindžiamas tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. sausio 4 d. nutartimi neišsprendus klausimo dėl ieškovės sumokėto 1 158 Eur žyminio mokesčio grąžinimo, ieškovė 2024 m. sausio 13 d. pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdžio. Šalys nesutaria dėl 2023 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties kvalifikavimo, tikrųjų šalių ketinimų (valios) sudarant sutartį ir nuostolių atlyginimo.

Dėl šalių sutartinių teisinių santykių

16. Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai nusprendė, kad šalis siejo paslaugų teikimo, o ne reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai.

17. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

18. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

19. Iš ieškovės UAB „Juris LT“ su pradine kreditore UAB „Abtech LT“ 2023 m. rugsėjo 5 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio matyti, kad šia sutartimi pradinė kreditorė perleidžia naujajai kreditorei (ieškovei) savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas (UAB „Kranų technika“ – 38 133,80 Eur) kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti pradinei kreditorei. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad naujoji kreditorė (ieškovė) už nurodytos reikalavimo teisės perleidimą atsiskaito šios sutarties 8, 9 punktuose nurodyta tvarka. Reikalavimo perleidimo sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad reikalavimas į 38 133,80 Eur UAB „Kranų technika“ skolą perleidžiamas už 36 288,13 Eur. Šią sumą naujoji kreditorė (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei (atsakovei) per 5 kalendorines dienas, kai UAB „Kranų technika“ atsiskaitys su ieškove, t. y. sumokės naujajam kreditoriui pagrindinę skolą, perleistą pradinio kreditoriaus naujajam kreditoriui šia reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Tuo atveju, jei skolininkas sumokės dalį pagrindinės skolos, ieškovė sumokės per 5 kalendorines dienas atsakovei sutarties 8 punkte nurodytos sumos dalį, proporcingą skolininko sumokėtos pagrindinės skolos daliai. Skolininko nemokumo atveju reikalavimo perleidimo sutartis tampa neatlygintine (sutarties 9 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad reikalavimo teisė ieškovei pereina nuo sutarties pasirašymo momento (sutarties 10 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kartu su sutartimi naujajai kreditorei (ieškovei) buvo perduoti atsakovės skolą pagrindžiantys dokumentai. Duomenų, kad skolininkė UAB „Kranų technika“ buvo informuota apie reikalavimo perleidimą, į bylą nėra pateikta. Tačiau, remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškovė, pareikšdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024, kartu su ieškiniu pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl UAB „Kranų technika“ 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo tinkamai informuota (siunčiant pranešimą elektroniniu paštu) apie reikalavimo perleidimą.

20. Apeliantės teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nėra nė vienos ir šalių nutraukta, atitinka pagrindinius reikalavimo perleidimo sutarties požymius ir šalių valią. Atsakovė neįrodė, jog šalys siekė kito teisinio tikslo nei nurodytas ginčijamoje sutartyje.

23. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

24. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tikrasis sutarties (jos sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-781/2025).

25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, ginčijamos reikalavimo sutarties sudarymo aplinkybes, tikruosius ketinimus ir į tarp šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką, mano, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina tarp šalių susiklosčius paslaugų teikimo teisiniams santykiams. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir apeliantės 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovei UAB „Abtech LT“ pateiktas komercinis pasiūlymas su rekomendacijomis, kuriuo pasiūlė atsakovei teikti skolų priežiūros ir išieškojimo paslaugas už sėkmės mokestį priklausomai nuo išieškomos sumos, nurodydama, jog nėra jokių administracinių mokesčių ir sėkmės mokestis mokamas tik tada, jei skola išieškoma.

27. Nors sutiktina su apeliantės argumentu, kad toks atsiskaitymo už perleidžiamą reikalavimą būdas, kai reikalavimo perleidimo apmokėjimas yra susietas su išieškota suma, nėra uždraustas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisva valia susitarti dėl sutarties ir jos sąlygų, jei sutartis ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai ar teisės principams, vertintina ir ta aplinkybė, kad kainos sumokėjimą šalys siejo su aplinkybe, jei / kai bus atliktas išieškojimas, o ne su atsiskaitymu reikalavimo teisės perleidimo momentu. Be to, 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad reikalavimo perleidimo atveju sėkmės mokesčio nėra ir ieškovei už suteiktas paslaugas atsakovė atsiskaitydavo sėkmės mokesčio pavidalu.

28. Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. komercinio pasiūlymo turinio matyti, kad ieškovė yra verslininkė, kurios vienas iš pagrindinių veiklos tikslų – skolų pirkimas ir jų išieškojimas. Kartu su komerciniu pasiūlymu pateiktos rekomendacijos taip pat leidžia manyti, kad ginčijamas reikalavimo perleidimo sandoris nebuvo vienkartinio pobūdžio sandoris ieškovės veikloje. Vertinant tarp šalių susiklosčiusią praktiką aktualu ir tai, kad atsakovė naudojosi apeliantės pasiūlytomis paslaugomis išieškant skolas iš UAB „APS grupė“, UAB „Power Coating“, UAB „Partneris statybose“. Skolų išieškojimo procesas su nurodytais skolininkais vyko tokiu pačiu išieškojimo mechanizmu, koks buvo naudojamas išieškant skolą iš UAB „Kranų technika“. Įvertinus kartu su komerciniu pasiūlymu pateiktų rekomendacijų turinį matyti, kad jose yra akcentuojamas atsikaitymas už paslaugas mokant sėkmės mokestį, rekomendacijose klientai pabrėžia aiškų procesą ir gerą rezultatą. UAB „Gelsva“ 2018 m. gegužės 8 d. pateiktoje rekomendacijoje nurodo: „Įvertinę bendradarbiavimo su įmonė UAB „Juris LT“ paslaugą ir privalumus, visiškai atsisakėme savo skolų skyriaus.“ Nurodyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia manyti, kad UAB „Juris LT“ atliekamus skolų priežiūros ir išieškojimo veiksmus yra pakankamas pagrindas vertinti kaip paslaugą. Atsižvelgęs į komercinio pasiūlymo, ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties turinį ir atsakovės paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti atsakovės argumentais, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti ne reikalavimo perleidimo, o paslaugų teikimo sutartį.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Sutarties šalių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Tai reiškia, kad sutarties šalies elgesys negali būti priešingas tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

30. Vertinant šalių elgesį pažymėtina, kad šalis apie trejus metus siejo ilgalaikiai, tęstiniai dalykiniai bendradarbiavimo santykiai. Per nurodytą laikotarpį tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė pasitikėjimo santykiai. Ieškovė, teikdama skolos išieškojimo paslaugas, ne tik atliko su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, bet ir nuosekliai raštu informuodavo atsakovę apie skolos išieškojimo eigą, kiekvieną įvykį, etapą ir rezultatą. Šalys viso nurodyto laikotarpio metu veikė pagal tą patį algoritmą (mechanizmą). Tačiau, UAB „Kranų technika“ pateikus atsakovei pretenziją ir prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė tapo pasyvi ir nustojo teikti bet kokias skolos išieškojimo paslaugas, nebekomunikavo su atsakove, per nustatytą terminą nepareiškė ieškinio. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė savarankiškai kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Kranų technika“ priteisimo. Apie susiklosčiusią situaciją atsakovė informavo apeliantę 2023 m. gruodžio 27 d. Nepaisant to, apeliantė tą pačią dieną pareiškė ieškinį dėl skolos iš UAB „Kranų technika“ priteisimo. Apie tokius veiksmus atsakovės neinformavo, veiksmų dėl ginčo eigos, strategijos ir pan. nederino ir tokiu elgesiu pažeidė įprastą šalių praktiką ir atsakovės per trejų metų bendradarbiavimo laikotarpį susiformavusį lūkestį būti informuotai apie kiekvieną įvykį skolų išieškojimo procese. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad apeliantė pažeidė šalių nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką ir šios praktikos pagrindu susiformavusius atsakovės lūkesčius. Toks elgesys neatitinka sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

31. Dėl tokio apeliantės elgesio atsakovė 2024 m. liepos 24 d. vienašališkai nutraukė ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį, apeliantė apie sutarties nutraukimą buvo informuota, sutarties nutraukimo neginčijo. Atsakovės vertinimu, jeigu apeliantė būtų laikiusi save UAB „Kranų technika“ skolos savininke reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, ji būtų ginčijusi sutarties nutraukimą ir gynusi savo nuosavybę ir pažeistas teises, tačiau to nedarė.

32. Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovės argumentų nenuoseklumą. Apeliantė, be nurodytų argumentų, akcentuoja, kad, veikdama pavedimo ir paslaugų teikimo sutarties pagrindu, nebūtų turėjusi jokių galimybių teikti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ar ieškinį kaip naujoji kreditorė, nes įstatymas nesuteikia galimybės paslaugų teikimo sutarties pagrindu perimti reikalavimo ir veikti paslaugų gavėjo vardu. Nors atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta formaliai, tik dėl ieškovės patogumo, kad atsakovė niekada neturėjo ketinimo ieškovei perleisti nė vieno savo reikalavimo, todėl laiko save nurodytos skolos savininke (turėtoja), tačiau nurodo ir tai, kad apeliantė, CK 6.717 straipsnio 2 dalies pagrindu pasirinkusi paslaugas teikti sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove, turėjo galimybę laisvai veikti atliekant išieškojimo veiksmus, įskaitant galimybę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, išieškojimo iš skolininkės UAB „Kranų technika“. Nors atsakovė nurodė ir tokius argumentus, tačiau byloje esančių duomenų visuma ir aptartos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, kad labiau tikėtina tarp šalių susiklosčius paslaugų teikimo teisiniams santykiams.

33. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad, atsakovės įsitikinimu, aptartomis sąlygomis sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Tačiau nei ieškiniu, nei priešieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti 2023 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia motyvuodama tuo, kad atsakovė reikalavimo perleidimo sutartį vienašališkai nutraukė, apie jos nutraukimą informavo ieškovę, dėl šios priežasties reikšti priešieškiniu reikalavimą dėl ginčijamos sutarties pripažinimo apsimestine nėra pagrindo.

34. CK 1.78 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalys). CK 1.87 straipsnis, reglamentuojantis apsimestinio sandorio negaliojimą, expressis verbis (tiesiogiai) nenurodo, kad apsimestinis sandoris yra niekinis. Šis sandoris yra nuginčijamas.

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nenustatęs akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų, leidžiančių teismui ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu, ir įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė nepareiškė reikalavimo pripažinti 2023 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, pagrįstai nepasisakė dėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties kaip apsimestinio sandorio ir kitų su jos sudarymu ar nutraukimu susijusių aplinkybių.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių elgesį, tarp jų susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, šalių paaiškinimus ir komercinio pasiūlymo bei ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties turinį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad tikrieji šalių ketinimai buvo skolos išieškojimo paslaugų teikimas, o reikalavimo perleidimo sutartys buvo tik kaip priemonė ir būdas skoloms išieškoti. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius

37. Nagrinėjamoje byloje apeliantė reikalavimą atlyginti nuostolius kildina iš atsakovės neteisėtų veiksmų – kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš UAB „Kranų technika“, perleidus reikalavimą apeliantei ir esant galiojančiai reikalavimo perleidimo sutarčiai. Apeliantės nuomone, dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Kranų technika“. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė lėmė jos patirtas 1 005 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodytas išlaidas sudaro 205 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-6148-669/2023 ir 800 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą) civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024.

38. Atsakovė, neigdama neteisėtus veiksmus ir nuostolių atsiradimą, pažymi, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų pagal CK 6.246–6.249 straipsnius. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė pažeidė tarpusavio su atsakove bendradarbiavimo praktiką, ignoravo pareigą susiderinti eigą ir pozicijas, todėl būtent apeliantei tenka neigiamos pasekmės, susijusios su jos 2023 m. gruodžio 27 d. pareikšto ieškinio nepriėmimu, teismo atsisakymu priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024.

39. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

40. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

41. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir ieškovė, teikdama skolų priežiūros ir išieškojimo paslaugas, veikė būtent sudarydama reikalavimo perleidimo sutartis, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėti veiksmai pareiškiant ieškinį skolininkei UAB „Kranų technika“ negali būti konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė apeliantės atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

43. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantė neveikė aktyviai kaip naujasis kreditorius pagal reikalavimo perleidimo sutartį – ne tik nereiškė ieškinio UAB „Kranų technika“ pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-6148-669/2023, bet ir, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sužinojusi aplinkybę, kad atsakovė jau yra pareiškusi ieškinį skolininkei UAB „Kranų technika“ dėl 38 133,80 Eur skolos priteisimo, nesikreipė civilinėje byloje Nr. e2-388-1019/2025 CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašydama pakeisti netinkamą šalį tinkama ar neįstojo į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. e2-388-1019/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutraukta 2025 m. balandžio 23 d. ieškovei UAB „Abtech LT“ ir atsakovei UAB „Kranų technika“ sudarius taikos sutartį. Duomenų, kad apeliantė iki nurodytos būtų atlikusi aktyvius veiksmus siekdama apginti savo, kaip naujosios kreditorės pagal reikalavimo perleidimo sutartį, tariamai pažeistas teises, nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

44. Tinkamas bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimas yra priemonė, suponuojanti galimybę išvengti galimų nuostolių atsiradimo (padidėjimo) vykdant sutartį (sumažinti ar pašalinti riziką). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pažeidė pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad tokiais savo veiksmais lėmė nuostolių atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantei buvo žinoma aplinkybė apie atsakovės 2023 m. lapkričio 17 d. savarankiškai pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Kranų technika“ dėl skolos priteisimo. Nepaisant to, ieškovė 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu skolininkei UAB „Kranų technika“, ieškinį grįsdama tuo pačiu pagrindu. Apeliantė būdama verslininkė ir turėdama profesionalių teisininkų galėjo ir turėjo įsivertinti, kad jos ieškinį, vadovaujantis CPK nuostatomis, bus atsisakyta priimti. Todėl pagrįstas atsakovės argumentas, kad tarp apeliantės veiksmų, neveikimo ir nurodomos 800 Eur dydžio žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kilę nuostoliai yra nulemti pačios apeliantės veiksmų.

45. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi teisę susigrąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024 sumokėtą žyminį mokestį teismui atsisakius priimti ieškinį. Iš teismų informacinės sutemos (LITEKO) duomenų matyti, kad, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. sausio 4 d. nutartimi neišsprendus klausimo dėl apeliantės sumokėto 1 158 Eur žyminio mokesčio grąžinimo, apeliantė 2024 m. sausio 13 d. pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė papildomai patvirtina apeliantės reikalavimą atlyginti jos turėtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio rengimu. Nurodomos išlaidos tuo metu, kai apeliantė 2024 m. gegužės 21 d. pareiškė ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje, apeliantei jau buvo grąžintos. Todėl apeliantė nepagrįstai šių išlaidų reikalauja iš atsakovės.

46. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė, faktiškai neturėdama reikalavimo teisės ir neinformavusi apeliantės, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Kranų technika“, dėl to teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3991-862/2024, nėra pakankami įrodymai konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas 1 005 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškant UAB „Kranų technika“ skolą (CK 6.718 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalis).

47. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai. Apeliantei pasirinkus teikti paslaugas sudarius reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove ir kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo, nors tokius veiksmus atliko pati atsakovė pagal iš anksčiau susiklosčiusią bendravimo tvarką, apeliantei tenka tokių veiksmų pasirinkimo pasekmės. Nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad atsakovės veiksmai pareiškiant ieškinį skolininkei UAB „Kranų technika“ buvo neteisėti, neatidūs ar nerūpestingi. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, neįrodžius vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės taikymas atsakovei negalimas. Atsakovės veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu plačiau nepasisako.

48. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl kitų argumentų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pagrįstai priėmė sprendimą, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teisiniai santykiai ieškovei UAB „Juris LT“ teikiant atlygintines skolų išieškojimo ir priežiūros paslaugas atsakovei UAB „Abtech LT“. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Atsižvelgus į aptartas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

51. Atsakovė UAB „Abtech LT“ pateikė prašymą priteisti 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai už teismo sprendimo ir UAB „Juris LT“ apeliacinio skundo analizę bei atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, atlyginimą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2025 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. IV ketvirtis – bruto 2 335,90 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 3 036,67 Eur (1,3 × 2 335,90 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės atsakovei priteistina 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abtech LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.