Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką buvo sutarta, jog tėvai vaiko gyvenime, švietime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis, bendravimas su vienu iš tėvų nėra ribojamas. Taip pat sutartas konkretus tėvo ir sūnaus bendravimo laikas.

Tėvo skiriamos sumos 247,00 Eur per mėnesį neužtenka vaiko poreikių patenkinimui, o atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą sūnui.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymas šiuo metu neužtikrina net minimalių vaiko poreikių, nes augant vaikui auga ir jo būtinieji bei specialieji poreikiai, todėl ieškovė priversta skirti didesnę sumą vaiko išlaikymui nei atsakovas, kad būtų užtikrintas pilnavertis vaiko gyvenimas.

Nuo sprendimo priėmimo (2015 m. balandžio 23 d.) gerokai padidėjo jo poreikiai dėl vaiko amžiaus, be to, iš esmės pasikeitė prekių ir paslaugų kainos bei sumažėjo ieškovės gaunamos pajamos, todėl tesimo priteistos sumos vaiko išlaikymui nebepakanka net būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Nuo 2024-01-01 MMA sudaro 924,00 Eur arba 708,00 Eur atskaičius mokesčius (2023-06-28 Vyriausybės nutarimas Nr. 516). Vadinasi, nepilnamečio vaiko tėvai, lygiomis dalimis teikdami materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turėtų skirti mažiausiai po 354,00 Eur sumą.

Vaiko poreikiai aprangai ir avalynei nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) atitinkančius vaiko ūgį ir dydį. Sezonui reikalingi šie rūbai: striukė (rudeniui ir pavasariui), striukė žiemai, kiti šilti rūbai, vasariniai ir lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės ir pan., batų pora kiekvienam sezonui. Iš banko išrašų detalizacijos matyti, kad vaiko aprangai ir avalynei reikia skirti vidutiniškai po 105,00 Eur ((1936,34+227,10+359,71)/2/12) per mėnesį.

Vaikui yra būtina nuolat pirkti vaistus, vitaminus, imunitetą stiprinančius medikamentus, lankytis profilaktiškai pas medikus; sveikatos reikmėms per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 35,00 Eur ((259,19+562,29)/2/12). Vaiko regėjimas yra (duomenys neskelbtini), todėl jam reikalingi (duomenys neskelbtini), 2022-11-05 (duomenys neskelbtini) buvo pirkti už 495,00 Eur, kuriuos jau reikėtų atnaujinti, todėl šią sumą padalinus į 15 mėnesių, vienam mėnesiui tenka 33,00 Eur dalis. Atsižvelgus į vaiko (duomenys neskelbtini), jam reikėtų lankytis ne tik pas (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio privačios paslaugos kainuoja nuo 40,00 Eur už vieną seansą ((duomenys neskelbtini)), kurių reikėtų mažiausiai kartą į savaitę. Ieškovė nurodė, kad jei ji turėtų tokią finansinę galimybę, skirtų vaikui (duomenys neskelbtini) lankymui dar po 160 EUR per mėnesį.

Vaiko higienos prekėms, patalynei, dezodorantui, dantų valymo priemonėm, odos valymo priemonėm ir pan. per mėnesį išleidžiama vidutiniškai po 45 Eur ((297,34+771,97)/2/12). Vaikas kartą per šešis mėnesius apsilanko kirpykloje, kur jam yra (duomenys neskelbtini), apmokama grynais pinigais po 65,00 Eur ir kartą į mėnesį nusikerpa, kas kainuoja po 15,00 Eur. Taigi, kirpyklai į mėnesį reikia skirti po 25,00 Eur (((65+65)/12) + 15).

Viena iš tėvų pareigų yra užtikrinti vaiko ugdymą, lavinimą. Taip pat svarbu skirti dėmesio vaiko ugdymui namuose. Išlaidos kanceliarinėms prekėms vidutiniškai sudaro po 40,00 Eur per mėnesį (pratybos, vadovėliai perkami grynais pinigais paduodant juos mokytojoms).

Vienas iš būtinų vaiko poreikių yra jo teisės į poilsį ir laisvalaikį užtikrinimas (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei, dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose renginiuose, lankyti teatrus, cirkus, koncertus, vykti į ekskursijas, lankyti baseiną, dalyvauti draugų gimtadieniuose. Bendrai šiems poreikiams iš viso per mėnesį skiriama vidutiniškai po 21,00 Eur. Papildomai draugų gimtadieniams skiriama per metus maždaug po 30,00 Eur grynais pinigais. Taip pat vaiko gimtadienio šventės organizavimas kainuoja apie 100,00 Eur, kas sudaro po 8,33 Eur per mėnesį.

Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinta vaiko teise į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kitų teisių įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaikų (motinos) gyvenamojo vietoje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, remonto, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaiko daliai. Su vaiku gyvename nuosavame būste, mokami mokesčiai už teikiamas komunalines paslaugas sudaro apie 260,00 Eur per mėnesį. Vaikui tenkanti būsto išlaidų dalis sudaro vidutiniškai apie 130,00 Eur.

Periodiškai perkami didesnės vertės daiktai (baldai, telefonas, kompiuteris, dviratis ir pan.). 2021 m. birželio mėnesį vaikui buvo nupirktas telefono aparatas už 664,19 Eur, 2022 m. balandį už 950,00 Eur, kurį jau būtinai reikėtų atnaujinti, šiam vaiko poreikiui reikia skirti po 40,00 Eur per mėnesį (950,00 Eur/24 mėnesių). Kompiuteris buvo nupirktas 2020-04-01 d. už 1249 Eur, jo pagerinimui papildomai išleista: 2021-02-01 - 282,99 Eur, 2021-08-01 - 136,98 Eur, 2022-07-02 - 152,72 Eur, taigi vidutiniškai šiam poreikiui reikia po 38,00 Eur (1821,69 Eur/48 mėnesius). Kitiems pirkiniams vidutiniškai per mėnesį reikia skirti dar po 30,00 Eur.

(duomenys neskelbtini), kurio visa sukaupta suma bus skirta vaikui per mėnesį išleidžiama po 50,00 Eur.

Smulkioms vaiko išlaidoms į vaiko sąskaitą nuo 2021-01-01 d. iki 2023-01-01 d. ieškovė pervedė 797,00 Eur, kas sudaro po 33,21 Eur (797 Eur/24 mėnesių) per mėnesį.

Atsižvelgus į vaikui nustatyta socialinį nerimą, vaikui yra sudėtinga naudotis viešuoju transportu, nes nuo žmonių gausos jis labai pavargsta morališkai ir negali tinkamai susikaupti pamokose, todėl vaiką į mokyklą bei pas (duomenys neskelbtini) ieškovė turi nuvežti automobiliu. Be to, vaikui reikia palaikyti santykius su šeimos nariais, todėl maždaug kartą į mėnesį aplankome senelius (duomenys neskelbtini). Transporto išlaidos sudaro apie 65,00 Eur.

Mobilus ryšys – 20,00 Eur.

Būtinieji poreikiai Suma vaikui/Eur maistas 400 apranga ir avalynė 105 sveikatos priežiūra 67 higiena 70 ugdymas, lavinimas 40 poilsis ir laisvalaikis 60 gyvenamasis būstas 130 didesnės vertės daiktai 108 transporto išlaidos 65 draudimas 50 mobilaus ryšio išlaidos 20 1115

Susumavusi visas patiriamas išlaidas vaiko poreikių užtikrinimui nustatyta, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį apie 1115,00 Eur, kuri turi būti teikiama tėvo ir motinos lygiomis dalimis, t. y. po 558,00 Eur. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad vaiko tėvas visiškai neprisideda prie vaiko auklėjimo ir ugdymo, nedalyvauja jo gyvenime, neorganizuoja švenčių su vaiku, nė karto nėra pasveikinęs su gimtadieniu ar Šv. Kalėdomis, nėra nuvežęs jo į mokyklą, manau būtų sąžininga nustatyti, kad vaiko tėvas turi dengti didesnę vaiko išlaidų dalį, t. y. 75 procentų nuo vaiko poreikiams reikalingos sumos, kas sudaro 836,00 Eur per mėnesį.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį, atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį. Įstatymai numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), pagal nurodyto straipsnio 3 dalį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi visas galimybes tinkamai įgyvendinti pareigą rūpintis vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ieškovės indėlis rūpinantis vaiku visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą sūnui. Ieškovė faktiškai vykdo daugiau pareigų vaiko atžvilgiu nei atsakovas, vaiko išlaikymui taip pat skiria didesnę sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, ieškovės vertinimu, atsakovas turi visas galimybes teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris patenkintų jo poreikius.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, iš atsakovo prašau priteisti išlaikymą po 3/4 dalį (nuo 1115,00 Eur) būtinųjų vaiko poreikių, t. y. vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas kasmėnesines periodines išmokas po 836,00 Eur iki vaiko pilnametystės arba iki vaikas baigs pagrindinę ugdymosi įstaigą – gimnaziją, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko mamą, o vaikui sulaikius pilnametystės – išlaikymą vedant į jam priklausančią banko sąskaitą.

Atsižvelgiant į E. G. surašytus vaiko D. G. būtinuosius poreikius suma gaunasi 1115,00 Eur per mėnesi, o ieškovės nurodytos pajamos siekia 1000,00 Eur per mėnesį, t. y. išlaidos vaikui išlaikyti didesnės nei pajamos.

Šiuo metu darbo užsakymų ir pajamų jis neturintis, visas išlaidas apmoka dabartinė žmona J. G.

Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus D., gyvena, moters teigimu, ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame, 2 kambarių, apie 56 kv. m ploto bute su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, jauku, nepilnamečio kambaryje yra sofa - lova, jaunuolio lova, rašomasis stalas bei biuro kėdė, kavos staliukas, TV staliukas, televizorius, kompiuteris. Namuose yra knygų, žaidimų, ugdymosi priemonių.

Nepilnamečiui sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti.

D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymu, su nepilnamečiu, apsilankymo metu, nebendrauta, kadangi su sūnumi neseniai bendravo Skyriaus specialistai, o sūnus turi (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties apie 2 metus D. reguliariai lanko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su D. buvo bendrauta jo gyvenamoje vietoje 2024-02-29, vertinant vaiko situaciją. Tuomet nepilnametis yra pasakęs, kad su savo tėvu jis nebendrauja nuo (duomenys neskelbtini). Su mama gyvena ramiai, geruose santykiuose.

Tarnyba pažymėjo, jog ši šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2024-02-19 vaiko teisių pažeidimų nenustatyta (duomenys neskelbtini) atliktas vaiko situacijos vertinimas (duomenys neskelbtini). Atvejo vadybos procesas šeimai netaikomas.

CK 3.201 str. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį.

Tarnybos vertinimu, ieškovė, prašydama padidinti teikiamo išlaikymo sumą, veikia savo nepilnamečio sūnaus interesais, todėl pagrindo prieštarauti, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma būtų padidinta neturime. Pažymėtina, jog atsakovas nepilnamečiui vaikui teikia net mažesnį, nei minimalaus/ orientacinio dydžio išlaikymą, tačiau ieškovė, prašydama priteisti 836 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, turi teikti įrodymus, jog būtent tokia suma reikalinga vaiko poreikiams tenkinti. Visos abejonės dėl išlaikymo padidinimo turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 35, dok-62230).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų D. G., gimusį (duomenys neskelbtini) d. , kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civ.byloje Nr. N2-1985-859/2015 šalių santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tame skaičiuje šalių sūnaus D. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas po 165,00 Eur išlaikymas mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės bei nustatė bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovas sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. kad išlaikymas nepilnamečio sūnaus išlaikymui sudarytų 250 Eur per mėn., nes turi 3 kitus nepilnamečius išlaikytinius, moka būsto paskolą ir neturi darbo.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Pasak atsakovo, ieškovės nurodomos visos išlaidos (tame skaičiuje, maistui ir kt. pagal sąrašą) pernelyg didelės ir tokio dydžio nėra būtinos, todėl neturėtų būti traukiamos į nepilnamečio sūnaus poreikius.

Vaikui augant ((duomenys neskelbtini) metų), lankant (duomenys neskelbtini), atsirado papildomų poreikių, susijusių vaiko ugdymu, popamokine veikla, laisvalaikiu. Vaikui lankant (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau išlaidų, susijusių su mokymosi priemonėmis, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 165 Eur (su indeksavimu-247 Eur) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimas dėl jo padidinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas 250 Eur išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio sūnaus poreikių bei atsakovo turtinę padėtį.

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t. y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek pirminiu ieškiniu, tiek ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 165 Eur (su indeksavimu-247 Eur) iki 836 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.

Pagal ieškovės vaiko poreikių lentelę mėnesio išlaidos vaikui išlaikyti sudaro 1115 Eur, o ½ dalį šios sumos sudaro 558 Eur (skirtumas sudaro -252 Eur (558-306)). Ieškovės nuomone, atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo 75 proc., todėl išlaikymo dydis sudaro 836 Eur (skirtumas sudaro- 530 Eur (836 -306)). Pakankamų įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias išlaidas sūnaus išlaikymui, ieškovė teismui nepateikė, taip pat teismas laiko nepakankamai motyvuotą ieškovės prašymą atsakovui priskirti didesnė išlaidų dalį -75 proc. (CPK 12 str., 178 str.), tačiau teismas spręsdamas ginčą, vadovaujasi ir logikos dėsniais.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., 2014 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas pažymi, kad D. G. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis yra (duomenys neskelbtini) mokinys. Atitinkamai, tokio amžiaus vaiko poreikiai yra ženkliai didesni palyginus su atsakovo išlaikomo kito sūnaus B. G., gim. (duomenys neskelbtini)d., ((duomenys neskelbtini) metai), poreikiais, todėl atsakovo teiginys dėl 250 Eur išlaikymo kiekvienam iš turimų vaikų vertinamas kritiškai.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neturi pareigos išlaikyti dabartinėje šeimoje augančių vaikų – sutuoktinės sūnų – T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) metų, kuris yra pilnametis), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) metų), prioritetą skirdamas savo vaikų išlaikymui (pagal įstatymą).

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. G. turi ir specialių poreikių: (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos reikalingos, būtinos.

Būtinuoju vaiko poreikiu nepripažintinos išlaidos (duomenys neskelbtini) (50 Eur).

Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas vertina, kad 350 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 96,25 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 306 Eur didinama atsižvelgiant į paauglio amžių, poreikius, mokslą bei specialius poreikius iki 350 Eur.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas jau ilgą laiką su sūnumi nesimato, su juo nebendrauja, kartu neatostogauja, neprisideda prie vaiko poilsio organizavimo, pripažįsta, kad ieškovė skiria žymiai didesnę išlaikymo sumą nei atsakovas, nors pajamas pagal žodinius parodymus apytiksliai turi vienodas (apie 1000 Eur į rankas).

Teismas taip pat pažymi, jog vaikui augant, dalis išlaidų yra patiriama vaiko baldams įsigyti, vaiko erdvei įrengti ar šią erdvę renovuoti ir pritaikyti pasikeitusiems vaiko poreikiams, taip pat didesniems pirkiniams įsigyti (kompiuteris, tel. ar pan.) ar atsiradusioms nenumatytoms išlaidoms, todėl į vaiko poreikius šioms išlaidoms padengti įtraukia 20 Eur telefono išlaidos, 60 Eur poilsio ir laisvalaikio išlaidas, 108 Eur didesnės vertės daiktams ir pan. Vertintina kritiškai, kad 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 56 kv.m. ploto, kom.paslaugos sudaro 260 Eur kas mėnesį, atitinkamai vaikui -130 Eur, tame skaičiuje ir šiltuoju metų laiku, t. y. išlaidos per didelės.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko D. G. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog neseniai dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra pradžiai apie 1000 Eur į rankas. Iki įsidarbinimo dirbo antstolio padėjėja su nežymiai didesniu atlyginimu -1108,54 Eur (b.l. 33 dok-55617).

Atsakovas B. G. bylos duomenimis dirba (duomenys neskelbtini), individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komunalinės ūkinės bendrijos tikrąsias narys, (duomenys neskelbtini), pelningumas- 2801 Eur už 2022 metus, grynasis pelningumas- 13,17 proc., t. y. realių pajamų neturi ar jų neatskleidžia. Atsakovo teigimu teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat ir VMI neteikia duomenų apie pajamas, t. y. oficialiai jų neturi (b.l. 11, dok-41736). Dirba privačiai, šuo metu nedirba (nėra darbo, (duomenys neskelbtini) sustojo), pajamų neturi/nedeklaruoja. Sutinka mokėti tik 250 Eur išlaikymo, nes realiai gauna apie 1000 Eur.

Ieškovės teigimu, atsakovas (duomenys neskelbtini), pajamas gauna grynais, todėl jų nedeklaruoja, yra (duomenys neskelbtini) ir juos pardavė. Gyvena su dabartine žmona name.

Teismo vertinimu, atsakovas tikrų pajamų teismui neatskleidžia, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad praeityje dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) privačiai (duomenys neskelbtini), dirba su (duomenys neskelbtini), tačiau 4 mėn. darbo/užsakymų ir atitinkamai pajamų nėra. Vertintina, kad turint tokią specialybę statybos srityje ir šiuo metu esant šiltuoju metų laiku atsakovas turi realias galimybes įsidarbinti ir mokėti padidintą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., tačiau savo pajamų neatskleidžia.

Be to, atsakovo sutuoktinė J. G. nuosavybės teisė valdo namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tuo tarpu jos su atsakovu santuoka sudaryta kitą dieną po šio sandorio- (duomenys neskelbtini)d. (b.l.31) ir yra pagal įstatymą jos asmenine nuosavybe. Tai reiškia, kad atsakovas neturi pareigos mokėti būsto paskolos, kurios teismui patvirtinančių dokumentų ir nepateikė. Nekilnojamojo turto neturi (b.l.19)

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi, su tuo ir nesiginčija.

Po santuokos nutraukimo (2015 metų) visų vaiko poreikių patenkinimu iš esmės rūpinosi išimtinai ieškovė, padedama savo artimųjų. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas turi dar vieną vaiką ((duomenys neskelbtini) metų) kurį turi išlaikyti. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog viena vertus, atsakovo turimų išlaikytinių skaičius yra didesnis, tačiau tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, neatleidžia jo nuo pareigos teikti tinkamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ.byloje Nr. N2-1985-859/2015 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, duodami paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 700 Eur suma + 96,25 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civ.byloje Nr. N2-1985-859/2015 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2024-03-03 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., sudarantį po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 83,33 proc.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 40,50 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((350 Eur – 165 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 50 Eur (CPK 79 str. 80 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,49 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1985-859/2015 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir nustatyti priteisti iš atsakovo B. G. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 (tirs šimtus penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 03 d.) iki sūnaus pilnametystės, arba iki D. G. baigs pagrindinę ugdymosi įstaigą – gimnaziją, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną E. G. a. k. (duomenys neskelbtini) o D. G. a. k. (duomenys neskelbtini) sulaikius pilnametystės – išlaikymą pervedant į jam priklausančią banko sąskaitą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo B. G. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.