Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. atstovės advokatės Lauros Timinskaitės skundą dėl VĮ Registrų centro specialistės N. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1141-2022, kuriuo V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 250 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. VĮ Registrų centro specialistė N. M., nustačiusi, kad V. K., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABI) 58 straipsnio 3 dalyje, 2022 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1141-2022 V. K. skyrė administracinę nuobaudą – 250 eurų dydžio baudą.

II. Skundo argumentai

2. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. K. atstovės advokatės Lauros Timinskaitės skundas, kuriame pareiškėja nurodo, kad V. K. Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinio ne dėl savo, o dėl trečiųjų asmenų - įmonės akcininkų kaltės, kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvavo, nors buvo kviečiami, todėl finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos, arba patvirtintos tik šiais metais, todėl V. K. neturėjo realios galimybės šių dokumentų pateikti įstatymų nustatyta tvarka, taigi nėra pagrindo traukti V. K. atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra formali ir neatsargumas kaip kaltės forma nėra tinkama asmeniui patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 223 straipsnio konstrukcija nėra orientuota į padarinių atsiradimą, pati teisės norma yra formali, jos konstatavimui pakanka nustatyti, ar Registrų centrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, ar ne. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta veika nereikalauja materialinių padarinių, taigi ginčo atveju nustačius, kad veika yra formali, už jos padarymą asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatoma ANK 8 straipsnyje nustatyta kaltės forma - tyčia. Nagrinėjamu atveju V. K. nubaudimas už veiką, kurios atlikimui būtina tyčia, prieštarauja ir ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostatai tiek, kiek asmuo pagal šį įstatymą atsako tik tuo atveju, jei jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Ši ANK nuostata aiškintina turint omenyje tai, jog kaltė turi būti ne bet kokios formos, o būtent tokia, kokia taikytina konkrečiam administraciniam nusižengimui, todėl tuo atveju, jei asmuo už tam tikrą administracinį nusižengimą gali būti baudžiamas tik esant tyčiai, jo nubaudimas už tokį administracinį nusižengimą nustačius jo neatsargumą nėra galimas ir prieštarauja ANK 2 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjos teigimu, V. K. veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, todėl jos atžvilgiu nutarimas priimtas nepagrįstai. V. K. neturi realios galimybės priversti akcininkus patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus. V. K. atliko visus jai kaip bendrovės vadovei įstatymų priskirtus veiksmus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo: V. K. pakvietė bendrovės akcininkus į visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau akcininkai į susirinkimą neatvyko, naujos susirinkimo datos nenurodė, todėl neįvykus visuotiniams akcininkų susirinkimams nebuvo patvirtintos finansinės atskaitomybės, kadangi V. K. negali priverti akcininkų nei dalyvauti susirinkime, nei priimti sprendimus dėl dokumentų patvirtinimo. Įstatymas nenumato priemonių bendrovės vadovui užtikrinti, kad bendrovės akcininkai patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentus, nei įstatymas, nei Institucija nedetalizuoja ir nenurodo, kokių būtinų priemonių turi imtis įmonės vadovas. Nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenustatyta galimybė bendrovės direktoriui reikalauti teismo įpareigoti akcininkus patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų ar prašyti teismo, kad šis juos patvirtintų, todėl bendrovės vadovas tokiu atveju tampa situacijos įkaitu, savo pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registrų centrui jis negali įgyvendinti tol, kol bendrovės akcininkai jos nepatvirtins. V. K. neveikimas (finansinės atskaitomybės nepateikimas) yra sąlygotas ne jos tyčios (sąmoningo siekio daryti pažeidimą) ar neatsargumo, o išimtinai akcininkų valios nedalyvauti susirinkime ir netvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų. V. K. nėra bendrovės akcininkė ir negali daryti tiesioginės ar netiesioginės įtakos akcininkų veiksmams, todėl tarp V. K. neveikimo ir teisės pažeidimo neegzistuoja priežastinis ryšys, dėl ko nėra nustatytos ir visos patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygos, dėl ko skundžiamą nutarimą prašoma panaikinti (b. l. 3-6).

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

3. VĮ Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, V. K. nuo 2021 m. sausio 12 d. yra paskirta (duomenys neskelbtini) vadove. Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyrius 2022 m. birželio 16 d. V. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RC-ANR_P-886-2022 dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) vadove, Registrui laiku nepateikė (duomenys neskelbtini) 2020 ir 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų. V. K. (duomenys neskelbtini) 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus VĮ Registrų centras pateikė pavėluotai – 2022 m. liepos 15 d., o 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai VĮ Registrų centras iki dabar nėra pateikti. VĮ Registrų centras, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ Registrų centro V. K. surašytą protokolą, priėmė nutarimą, kuriuo V. K. paskyrė administracinę nuobaudą - 250 eurų dydžio baudą. Pareiškėja skunde nurodė, kad Registro tvarkytojui laiku nepateikė 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinių ne dėl savo, o dėl trečiųjų asmenų - įmonės akcininkų, kaltės, kadangi šie visuotiniame akcininkų susirinkime nedalyvavo, nors buvo kviečiami, todėl finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos, arba patvirtintos tik šiais metais, todėl pareiškėja neturėjo realios galimybės šių dokumentų pateikti įstatymų nustatyta tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį bei Registro duomenis, bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinys - ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-497/2021 nurodė, kad „pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar akcininkas elgėsi nesąžiningai, aktyviai ar pasyviai realizavo savo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį“. Analogiška pozicija išdėstyta ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017, kurioje nurodyta, kad „apeliaciniame skunde keliant V. F. kaltės klausimą, pažymima, kad jis neturėjo galimybės pateikti vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi šie dokumentai administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo patvirtinti bendrovės akcininkų. Tokius skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Šios aplinkybės, sprendžiant V. F. kaltės klausimą, jokios reikšmės neturi, nes už minėtus neteisėtus veiksmus (neveikimą) yra atsakingas tik juridinio asmens administracijos vadovas“. Pareiškėja nurodė, kad neturi realios galimybės priversti akcininkus patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau šią jos poziciją paneigia tiek teisės aktų nuostatos, tiek teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020 nurodė, kad „konfliktinės situacijos tarp įmonės akcininkų ir jos vadovo buvimas neatleidžia vadovo nuo įstatymuose įtvirtintų pareigų vykdymo. Juo labiau kad, pats būdamas šių konfliktų dalyvis, pareiškėjas gali daryti įtaką greitam ir taikiam jų išsprendimui. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai - jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nustatyti asmenys. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonės vadovas išnaudotų įstatyme nurodytą galimybę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėto akcininkų nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo akcininkus priimti sprendimą dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutikti na su teismų išvadomis, kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos įmonės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku patvirtinti“. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-298-701/2016; 3K-7-177-701/2017). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja, kaip bendrovės vadovė, ėmėsi kokių nors teisėtų priemonių užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą laiku (pareiškėja iki dabar Registro tvarkytojui nėra pateikusi 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų) ar inicijuoti teisinį ginčą su akcininkais, tuo atveju, jei šie nepagrįstai nepatvirtina finansinių ataskaitų rinkinių. Be to, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Pareiškėja būtų informavusi Registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jos atžvilgiu taikomus įstatymų reikalavimus.

5. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje - pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Už finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas, kuris kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų praktikoje aiškiai ir detaliai įtvirtinta, jog trečiųjų asmenų veiksmai nešalina bendrovės vadovo atsakomybės. V. K., būdama bendrovės vadove ir suvokdama vadovo pareigų turinį bei pareigų nesilaikymo teisines pasekmes, nesiėmė jokių priemonių, kad finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai Registro tvarkytojui būtų pateikti laiku. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir išsamią teismų praktiką, akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visi administracinio nusižengimo sudėties elementai.

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, t. y. jų paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Atsižvelgiant į tai, ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Registrų centras skirdamas baudą įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Skirtina nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl, Institucijos nuomone, nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai (b. l. 45-47).

IV. Teismo posėdžio metu duoti parodymai

7. Teismo posėdžio metu V. K. atstovė advokatė Laura Timinskaitė nurodė palaikanti skunde išdėstytus argumentus bei papildomai nurodė, kad V. K. įvykdė visas savo pareigas, kurios jai priskirtos kaip bendrovės vadovei, t. y. iniciavo akcininkų susirinkimą, tačiau pastarasis neįvyko, dėl ko nebuvo patvirtinta finansinė atskaitomybė, kuri nebuvo pateikta juridinių asmenų registrui. V. K. atliko visus būtinus veiksmus ir šiuo atveju nėra V. K. kaltės, kuri lemtų atsakomybės taikymą už padarytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Kaip matyti iš V. K. atstovės advokatės Lauros Timinskaitės skundo turinio, pareiškėja neginčija to, kad (duomenys neskelbtini) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tačiau pareiškėja teigia, kad V. K. Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio ne dėl savo, o dėl trečiųjų asmenų, už kurių veiksmus ji neatsako, kaltės, t. y. dėl to, kad įmonės akcininkai šaukiami neatvyko į visuotinį akcininkų susirinkimą, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo traukti V. K. atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

10. ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė, be kita ko, juridinių asmenų vadovams už juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad V. K., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Bendrovės 2020 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d., o 2021 m. – ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 1 d., tačiau V. K. bendrovės 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė pavėluotai – 2022 m. liepos 15 d., o 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai Juridinių asmenų registrui nepateikė iki šiol.

12. ABĮ 20 straipsnio 11 punkte numatyta, kad Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, taigi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kurį juridinio asmens vadovas teikia Registro tvarkytojui, turi visuotinis akcininkų susirinkimas.

13. Visgi teismas nesutinka su pareiškėjos dėstoma pozicija, kad V. K. nekilo pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes tokie rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepriklausomai nuo susiklosčiusios konfliktinės situacijos ar nesusipratimų tarp bendrovės vadovo ir akcininkų, nurodytas reikalavimas neišnyksta ir už jo nevykdymą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, o priežastys, dėl kurių dokumentai nebuvo tvirtinami, ir kiti su nesutarimais tarp vadovo ir akcininkų susiję veiksniai, sprendžiant kaltės klausimą, neturi reikšmės. Esminis aspektas yra tas, kad įmonės vadovė neįvykdė prisiimto įsipareigojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato jokių išimčių, jog, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovės vadovui galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.

14. Vilniaus apygardos teismas iš esmės analogiškoje situacijoje, kuomet bendrovės vadovas negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dėl vienintelio akcininko neatvykimo į visuotinį akcininkų susirinkimą, nurodė, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar akcininkas elgėsi nesąžiningai, aktyviai ar pasyviai realizavo savo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-143-497/2021).

15. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį, valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas, kuris, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo pareigas, privalo atlyginti visą įmonei ir (arba) kitiems asmenims padarytą žalą. Taigi būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Kaip jau minėta, teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019).

16. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po neįvykusių visuotinių akcininkų susirinkimų V. K. ėmėsi kokių nors teisėtų priemonių, pavyzdžiui bandė susisiekti su akcininkais elektroniniu ar kitokiu būdu, inicijavo teisinį ginčą su akcininkais ir panašiai. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad V. K. būtų informavusi Juridinių asmenų registrą apie negalėjimą įgyvendinti jos atžvilgiu taikomus įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su Institucijos pozicija, kad V. K. elgėsi nepakankamai atsakingai ir neišnaudojo visų turimų galimybių, užtikrinančių, kad jo vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų patvirtinti laiku.

17. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, spręsdama dėl V. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos dydžio atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas – atsižvelgė į V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė artimo minimaliam – 250 eurų dydžio baudą. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl ko V. K. atstovės advokatės Lauros Timinskaitės skundas dėl VĮ Registrų centro specialistės N. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1141-2022 panaikinimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. atstovės advokatės Lauros Timinskaitės skundo dėl VĮ Registrų centro specialistės N. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1141-2022, kuriuo V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 250 eurų dydžio bauda, panaikinimo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.