Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-143-497/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
AN2-143-497/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03584-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Cininas (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
VĮ Registrų centras
Advokatai
Marius Zamulskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-143-497/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03584-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Mariaus Zamulskio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo A. K. buvo pripažintas kaltu padarius du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė nuobauda – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyrius (toliau ir – Institucija) 2020 m. gruodžio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, kad A. K., būdamas UAB „K“ (toliau ir – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, kurį UAB „K“ už 2018 m. privalėjo būti pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o už 2019 m. – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas: 1) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (UAB „K“ finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas už 2018 m.) 200 Eur bauda; 2) pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (UAB „K“ finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas už 2019 m.) 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. K. atstovas advokatas M. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes A. K. veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.

3.1. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip nagrinėjamos bylos ir skundžiamame nutarime cituojamų nutarčių aplinkybės sutampa, taip pat niekaip nepagrindė, kokias pareigas, dėl kurių nevykdymo finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 ir 2019 m. nebuvo patvirtinti akcininko, pažeidė UAB „K“ direktorius. Teigiama, kad Bendrovės direktorius šaukė akcininkų susirinkimus, tačiau juose minėti Bendrovės dokumentai patvirtinti nebuvo.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. pateikė paaiškinimus, kuriuose atkreipė dėmesį į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos motyvus tiesiog ignoravo. Apeliantas pažymi, kad teisės aktai numato, jog juridinių asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys kiekvienas metais per 30 dienų nuo jo patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 straipsnis, ABĮ 58 straipsnio 3 dalis, Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123, 127 punktai). Kaip teigia, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nes jose aiškiai nustatyta, jog tik visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintas finansinių ataskaitų rinkinys yra pateikiamas Juridinių asmenų registrui.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrindė, dėl kokių priežasčių Bendrovės atstovo teiginiai yra subjektyvūs, taip pat nepaaiškino, kaip yra neteisingai interpretuojamos teisės normos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog UAB „K“ 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kadangi jie nebuvo patvirtinti Bendrovės vienintelio akcininko – UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra M. I.. Minėtas akcininkas yra užsienio pilietis ir neatvyko į 2019 m. rengtą visuotinį akcininkų susirinkimą, o 2020 m. atvykti sutrukdė COVID-19 viruso pandemija bei karantino režimas.

3.4. A. K. atstovas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad administracinio nusižengimo protokole buvo užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės. Protokole nebuvo užfiksuota jokių aplinkybių apie tai, jog finansinės ataskaitos už 2018 ir 2019 m. nebuvo patvirtintos Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; nenurodyta, kad UAB „F“ direktorius M. I. neatvyko į šauktus UAB „K“ akcininkų susirinkimus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Registrų centras“, prieš surašydama protokolą, net nepaprašė pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių nėra pateiktos šios Bendrovės finansinės ataskaitos.

3.5. Atstovas skunde argumentuoja, kad teismas svarstė tik teorines galimybes, jog akcininkai galėjo balsuoti elektroninėmis priemonėmis. Pasako apelianto, tokia tvarka UAB „K“ nėra nustatyta, Bendrovė neturi priemonių identifikuoti asmens tapatybę, akcininkas nėra išreiškęs sutikimo dalyvauti ir balsuoti elektroniniu būdu, jis yra užsienio pilietis ir nėra duomenų, kad turėtų elektroninį parašą. Be to, su akcininku elektroninio ryšio priemonėmis nėra palaikomas ryšys, jis nepageidavo ir neišreiškė sutikimo dalyvauti bei balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose elektroniniu būdu.

3.6. Skunde prieinama prie išvados, kad UAB „K“ direktorius šaukė ir organizavo Bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, tačiau neturėjo pareigos ir negalėjo Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės ataskaitos už 2018 ir 2019 m. Apelianto įsitikinimu, A. K. veikoje (neveikime) nėra tyčios, todėl nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Registrų centras“ įgaliotoji atstovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Institucijos atstovė argumentuoja, kad būtent A. K., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos.

4.2. Institucijos atstovės nurodo, jog A. K. neišnaudojo visų turimų galimybių pasiekti, kad jo vadovaujamos įmonės 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų patvirtinti laiku. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad Bendrovėje neegzistuoja tvarkos dėl dalyvavimo bei balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime naudojantis elektroninėmis priemonėmis ir su akcininku nėra palaikomas ryšys, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi tokią galimybę įtvirtinta įstatymas.

4.3. Atstovė nurodo, jog apelianto daroma prielaida, kad jo vadovaujamai įmonei nekilo pareiga Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, yra neteisinga. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar akcininkas realizavo teisę dalyvauti ir balsuoti Bendrovės akcininkų visuotiniame, tvirtinant Bendrovės 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinius, nesudaro šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyko.

4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigiama, kad šioje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas atitinka visus jo turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus ANK 609 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas nenumato pareigos surašant administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį fiksuoti aplinkybes apie tai, ar finansinės ataskaitos buvo patvirtintos Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bei įmonių vadovų prašyti teikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta. Pastebima, kad nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas asmeniui nedalyvaujant, kadangi tokią galimybę reglamentuoja ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

4.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde cituojamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-540312/2019 nustatyta, kad įmonės akcininkų santykiai buvo konfliktiški, jų ginčai nagrinėjami teismuose, tačiau apeliantas šia nutartimi, kurią laiko sau palankia, grindžia apeliacinio skundo gynybinę poziciją.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. K. atstovo apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

7. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad A. K., būdamas UAB „K“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 ir 2019 m. Bendrovės finansinių atskaitų rinkinių. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina Administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-3), Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 6-10), o taip pat ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Tačiau apeliaciniame skunde argumentuojama, kad Bendrovės vadovas A. K. neturėjo pareigos ir negalėjo Institucijai pateikti finansinių ataskaitų rinkinių, nes dėl vienintelio akcininko – UAB „F“, kurios direktorius yra užsienio pilietis M. I., elgesio (neatvykimo į visuotinį akcininkų susirinkimą) minėti dokumentai nebuvo patvirtino visuotiname akcininkų susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį argumentais bei įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškinant bei taikant įstatymų nuostatas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. K. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl skundžiamu nutarimu jis už dvi atskiras veikas pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

8. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tuo tarpu pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai nustato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato.

9. Vadovaudamasis aukščiau aptartu teisinių reguliavimu, nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad A. K. nekilo pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, nes tokie rinkiniai nebuvo patvirtinti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog, nepriklausomai nuo UAB „F“ direktoriaus M. I. neveikimo, pastarasis reikalavimas niekur neišnyko ir už jo nevykdymą yra atsakingas UAB „K“ vadovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. iš tiesų šaukė 2019 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d. visuotinius akcininkų susirinkimus dėl Bendrovės 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo, kurie neįvyko dėl UAB „F“ direktoriaus neatvykimo (b. l. 25-28). Vis dėlto, vien šios aplinkybės nepaneigia A. K. kaltės. Kaip buvo minėta, pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau tai, ar akcininkas elgėsi nesąžiningai, aktyviai ar pasyviai realizavo savo teisę dalyvauti akcininkų susirinkimuose, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokias būtent pareigas, lėmusias UAB „K“ finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 ir 2019 m. nepateikimą, pažeidė A. K.. Pagal CK 2. 82 straipsnio 2 dalį valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje numatyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas, kuris, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo pareigas, privalo atlyginti visą įmonei ir (arba) kitiems asmenims padarytą žalą. Taigi, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, rodančių, jog po neįvykusių visuotinių akcininkų susirinkimų A. K. ėmėsi kokių nors teisėtų priemonių, pavyzdžiui bandė susisiekti su UAB „F“ direktoriumi elektroniniu būdu, oficialiai kreiptis į minėtos bendrovės juridinius organus, inicijuoti teisinį ginčą su akcininkų ir panašiai. Iš A. K. 2021 m. vasario 5 d. paaiškinimų matyti, kad Bendrovės finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos ir tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (b. l. 23-24). Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad A. K. būtų informavęs Juridinių asmenų registrą apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomus įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina Institucijos atstovo pozicija, kad A. K. elgėsi nepakankamai atsakingai ir neišnaudojo visų turimų galimybių, užtikrinančių, kad jo vadovaujamos Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų patvirtinti laiku.

11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ABĮ 21 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, jog Bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Nors apeliantas skunde teigia, jog UAB „K“ tokios tvarkos nėra, o ir pats akcininkas neišreiškė sutikimo dalyvauti ir balsuoti naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis, šie argumentai A. K. neteisina ir jam kilusios administracinės atsakomybės nešalina. Atskiros balsavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, bendrovės įstatuose, įstatymas nustatyti nereikalauja, nes šią tvarką leidžia bei reglamentuoja pats LR Akcinių bendrovių įstatymas. Kaip jau minėta, pirmasis A. K. nustatytas pažeidimas buvo padarytas ne vėliau nei 2019 m. birželio 1 d., t. y. šių metų balandžio 2 d., ir bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuo to laiko Bendrovės vadovas, išskyrus formaliai atliktus veiksmus pasirašant visuotinius akcininkų susirinkimo protokolus, kažkokiu būdu bandė spręsti susidariusią problemą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. turėjo pakankamai laiko organizuoti akcininkų susirinkimų balsavimą elektroniniu būdu, tačiau to nepadarė, Vilniaus apygardos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti priešingas aplinkybes negu tos, kurios yra nurodytos skundžiamame nutarime.

12. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis apelianto cituojamais teismų praktikos pavyzdžiais – Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN-2-540-320/2019 ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracine byla Nr. eAN2-14-354/2020. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Iš A. K. atstovo skunde nurodytos administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-540312/2019 matyti, kad joje įmonės akcininkų santykiai buvo konfliktiški, jų ginčai nagrinėjami teismuose. Tuo tarpu cituojamoje byloje Nr. eAN2-14-354/2020 įmonės vadovas nepateikė įmonės finansinių atskaitų už 2018 m., tačiau, norėdamas išvengti galimų pažeidimų, atliko daugiau aktyvių veiksmų (pvz., kreipėsi į vienintelį akcininką dėl finansinės ataskaitų dokumentų tvirtinimo; valdybos posėdyje buvo nuspręsta parduoti įmonės akcijas, kad naujasis akcininkas patvirtintų dokumentus ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apelianto analizuotose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės analogiškos nagrinėjamai situacijai, todėl pirmosios instancijos teismas jomis pagrįstai nesivadovavo.

13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad A. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės. Kaip teisingai šiuo klausimu pasisakė Institucijos atstovė, ANK 609 straipsnis, kuris nustato administracinio nusižengimo protokolo turiniui taikomus reikalavimus, neįtvirtina pareigos surašant protokolą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį jame užfiksuoti aplinkybes apie tai, ar finansinės ataskaitos rinkiniai buvo patvirtinti Bendrovės akcininkų susirinkimuose bei aprašyti dėl kokių galimų priežasčių šie dokumentai nebuvo pateikti Institucijai. Kaip rodo bylos duomenys, šiuo atveju, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2020 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. K. nedalyvaujant, tačiau jam apie tai buvo pranešta (b. l. 4). Ši aplinkybė objektyviai pateisina tai, kad priimtame procesiniame dokumente (protokole) nebuvo nurodytos administracinėn atsakomybėn traukimo asmens paaiškinimas dėl jam nustatytų administracinių nusižengimų. Darytina išvada, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo padaryta jokių esminių proceso pažeidimų.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas