Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) L. Š. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei L. Š., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

20. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neaptarė visų pareiškėjos išdėstytų motyvų ir argumentų.

22. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kaip nurodo pati pareiškėja, dokumentą (VĮ Registrų centro raštą), kuriuo grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, gavo 2017 m. birželio 15 d., pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kodėl praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, ir neprašo jo atnaujinti. Tuo tarpu teiginiai, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. kovo 6 d., kai gavo duomenis iš archyvo, nepagrįsti. Šis dokumentas pateiktas jau bylos nagrinėjimo metu, praėjus pusantrų metų nuo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo teismui, be to, archyvo dokumentais pareiškėja įrodinėjo tą pačią aplinkybę, kad ginčo statinys nėra pastatytas naujai. Nors pirmosios instancijos teismas vien dėl šios aplinkybės galėjo atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau analizavo ir pareiškėjos nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus.

24. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

26. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

27. Pareiškėja nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja argumentuoja, jog tik 2017 m. birželio 15 d. gavo VĮ Registrų centro raštą Nr. (4.4.2.)KLS-677, kuriame nurodyta, jog ginčo statinio inventorizacija atlikta 1984 metais. Pareiškėjos nuomone, ši pažyma įrodo, kad ginčo statinys nebuvo naujas, ji nebuvo jo statytoja, todėl esant šiems duomenims, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-862-474/2014, būtų priimtas jai palankus sprendimas, todėl būtina atnaujinti procesą. Pareiškėjos argumentai nepagrįsti.

28. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-862-474/2014 duomenų, apeliantė (atsakovė išnagrinėtoje byloje) nuo ieškinio gynėsi įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo statinys nėra naujas, pastatytas dar 1968 metais, taigi, įrodinėdama savo argumentų pagrįstumą, turėjo vykdyti ir CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą. Kaip matyti iš 2017 m. birželio 15 d. VĮ Registrų centro rašto Nr. (4.4.2.)KLS-677 ir pareiškėjos pateiktų archyvo duomenų, jos įrodinėtos aplinkybės nėra naujos, paaiškėjusios tik iš šių naujai teikiamų dokumentų, įrodymai nėra naujai atsiradę ir turėjo ir galėjo būti žinomi nagrinėjant civilinę bylą Kretingos rajono apylinkės teisme dar 2014 metais. Taigi pareiškėja, laiku nevykdžiusi įrodinėjimo pareigos, turi prisiimti ir neigiamas jai kilusias pasekmes. Juo labiau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 buvo nagrinėjamas ginčo pastato teisinės registracijos teisėtumo, o ne statybos teisėtumo, klausimas, taigi apeliantės nurodyta, jos teigimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė nesusijusi su išnagrinėta civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Konstatuotina, kad apeliantė savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų nevertintų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, o tik pakartotinai išdėstė savo poziciją dėl teismų išnagrinėto ginčo.

29. Atskirajame skunde pareiškėja dėsto argumentus, susijusius ir su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (7 punktas) bei jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 punktas).

30. Pažymėtina, jog suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką yra šį dokumentą teikiančio asmens teisė ir pareiga, o tinkamai suformuluotas reikalavimas (dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas bei asmens civilinių teisių gynybos būdą. Atskirajame skunde pareiškėja reikalavimą grindžia ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, bet nurodo ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Teismas pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Dėl to nėra teisinio pagrindo apeliacinėje instancijoje nagrinėti apeliantės reikalavimų pagrįstumą pirmosios instancijos teisme nenagrinėtu ir pareiškėjos nenurodytu aspektu. Pažymėtina, jog pareiškėja nenurodė, dėl kokių neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų nusprendė teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-862-474/2014. Aplinkybė, kad, pareiškėjos teigimu, nebuvo apklaustas liudytojas – pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą. Teismo sprendimu nėra nusprendžiama dėl liudytojų materialiųjų teisių ar pareigų bei teisinio statuso, liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Argumentuodama CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu ir teismo padaryta klaida, apeliantė dėsto teiginius apie, jos nuomone, teismo netinkamai įvertintus įrodymus. Tokie argumentai sudaro apeliacijos pagrindą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, o ne proceso atnaujinimo pagrindą, juo labiau, kad sprendimas buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-862-474/2014 medžiagos, pareiškėja pasinaudojo teise į apeliaciją, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-862-474/2014 paliktas nepakeistas. Aplinkybė, kad priimtas pareiškėjai nepalankus teismo sprendimas, nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėjai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas ir kitoks teisinės situacijos vertinimas nereiškia teisės į teisminę gynybą pažeidimo ar teisės normos taikymo klaidos, kaip nepagrįstai teigia apeliantė.

31. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 ir 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014 – nagrinėjamu atveju nėra aktuali ir netaikytina. Nurodytose bylose spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

32. Apeliantė prašo grąžinti jai 100 Eur žyminį mokestį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas dėl jo grąžinimo nepasisakė. Pareiškėja nenurodė, nei už kokį procesinį dokumentą sumokėtą žyminį mokestį, nei kokiu pagrindu prašo jį grąžinti, ir pirmosios instancijos teismui tokio prašymo nereiškė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, pareiškėja buvo įpareigota teismo sumokėti 100 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo bei ištaisyti kitus pareiškimo trūkumus, o jų neištaisius Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Taip pat nutartimi grąžintas ir sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi panaikinta Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis ir pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas grąžintas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso atnaujinimo priimtas ir išnagrinėtas ginčijama 2020 m. kovo 27 d. nutartimi. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnis).

33. Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš jos pagrįstai valstybei priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 27,68 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atskirojo skundo nėra teisinio pagrindo panaikinti iš pareiškėjos priteistą išlaidų atlyginimą.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kadangi į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, o apeliacinė instancija nėra skirta antrą kartą pasibylinėti, bet įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o kiti apeliantės atskirajame nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo ją naikinti arba pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.