Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir atsakovės UAB „Kauen kraft“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1721-800/2017 pagal ieškovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškinį atsakovei UAB „Kauen kaft“ dėl neteisėto įskaitymo ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Kauen kaft“ priešieškinį ieškovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ dėl baudos pagal sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas teismo sprendimą skundžia dėl netinkamo procesinės teisės taikymo (faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas – CPK 185 straipsnis), ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CK 6.130 straipsnis – įskaitymas, 6.245, 6.258 straipsniai – sutartinės atsakomybės sąlygos). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Ginčo atveju apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teismo sprendime padarė nepagrįstas išvadas.Šalių teisinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su tarpusavio įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.)Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad 2016-04-04 ieškovė su atsakove sudarė sutartį „Dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo“ Nr. USAD 16-002. 2016-07-22 atsakovės UAB „Kauen craft“ pranešimas patvirtina, jog ieškovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ buvo informuojama apie 19200 Eur nuostolius ir atliekamą tuo pagrindu įskaitymą, nurodoma, kad atitinkamų reikalavimų įskaitymų pasekmėje atsakovės ieškovei mokėtina suma tampa lygi 222925 Eur (1 t., e. b. l. 42-43). Byloje šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad 2016-07-29 atsakydama į UAB „Kauen craft“ pranešimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo ieškovė Viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ informavo kad, įskaitymas atliktas nepagrįstai, nes reikalavimai nebuvo lygiavertiški vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (1 t., e. b. l. 36-37). Atsakovė į bylą yra pateikusi „Įsiskolinimo tiekėjams žiniaraštį“, iš kurio matyti, kad atsakovės skola VšĮ “Užstato sistemų administratoriui“ (kreditas) yra 321502, 20 Eur, o ieškovės VšĮ “Užstato sistemų administratoriaus“ skola atsakovei UAB „Kauen craft“ „Pirkėjų skolų žiniaraštis“ (debetas) yra 11000 Eur. Kad atsakovė atliko 11 000 Eur įskaitymą patvirtina byloje atsakovės ieškovei teikti ir kiti raštai: 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštas; 2016 m. rugpjūčio 30 d. raštas; 2016 m. rugsėjo 16 d. raštas; atsakovės atsiliepime į ieškinį atsakovė remiasi ta aplinkybe, jog įskaitymas buvo atliktas ir įrodinėjo įskaitymo teisėtumą.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė atliko 11 000 Eur įskaitymą, kuriam atlikti nebuvo CK 6.130 straipsnyje nustatytų sąlygų prievolės pasibaigimui, nes nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ būtų skolinga atsakovei, kas atsakovė turėjo priešpriešinį ir galiojantį reikalavimą ieškovei. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad užskaitymo atlikimo momentu atsakovė UAB „Kauen craft“ ieškovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ buvo skolinga 369362,60 Eur dydžio sumą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl įskaitymo nepagrįstumo, reikalavimo dėl 11 000 Eur skolos iš atsakovės pagrįstumo, vertino nutarties 30, 31 punkte išvardytas faktines bylos aplinkybes, tyrė ginčo šalių santykius, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, pateiktus byloje dokumentus apie įvykusius veiksmus, t. y. pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi (CK 6.130 straipsniu, CPK 176, 177, 178, 180, 183, 185 straipsniais). Taigi, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir pareigos motyvuoti teismo sprendimą, o tai, kad nebuvo priimtas apeliantei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisėtu. Dėl prievolės pabaigos įskaitymu sąlygų ir įskaitymo tvarkos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias netesybų bei įskaitymo aiškinimą, netinkamai vertino į bylą surinktą informaciją, netyrė byloje surinktų, esminę reikšmę atitinkamo ginčo sprendimui turinčių duomenų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; kt.). Taigi, viena iš būtinų įskaitymo, atliekamo pagal CK 6.130 straipsnį, sąlygų – abi šalis saistančios priešpriešinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymas galimas tik esant priešpriešinėms vienarūšėms prievolėms, teismas, taikydamas šį institutą, privalo nustatyti esant tokias prievoles.Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta nutarties 30-31 punktuose teisėjų kolegija nenustatė, jog atsakovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. Tuo tarpu atsakovė pripažino, kad ieškovei liko skolinga 11 000 Eur. Taigi, byloje nenustačius, kad ginčo šalis saisto priešpriešinės vienarūšės prievolės ir egzistuoja kitos nutarties 34 punkte aptartos įskaitymo sąlygos (CK 6.130 straipsnis), konstatuotina, jog atsakovė įskaitymo CK 6.130 straipsnio prasme negalėjo padaryti. Įvertinus nurodytus duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas spręsti, jog atsakovės 2016-07-22 pranešimu atliktas įskaitymas pažeidžia CK 130 straipsnyje įtvirtintas įskaitymo sąlygas.Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ atsakovei UAB „Kauen kraft“11 000 Eur baudą už sutarties pažeidimą . Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymų, sprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl sutarties pažeidimo neįrodytas. Nurodė, kad nebuvo gauti patikimi duomenys, kad šeši ieškovės taromatai visą ginčo laikotarpį nebuvo pritaikyti identifikuoti, suskaičiuoti ir priimti atsakovės vienkartinių pakuočių „Katiusha“. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl netesybų (baudos) ir jų mokėjimo sąlygų. Pagal sutarties Nr. USAD 16-002 2.2.3 p., kuriuo remiasi atsakovė, nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo „tuo atveju, jei Vienkartinėms pakuotėms priimti naudojami Taromatai, užtikrinti, kad jie būtų pritaikyti identifikuoti ir suskaičiuoti bei priimtų Vienkartines pakuotes, užregistruotas Registre, išskyrus atvejus, kai vartotojų grąžinamos pakuotės nepažymėtos Ženklu arba toks Ženklas nėra aiškiai matomas ir dėl jo negalima identifikuoti ir (ar) nepažymėtos Brūkšniniu kodu arba Brūkšninis kodas yra pažeistas ir dėl to negalima identifikuoti. Pavedimo davėjo, ir (ar) jos nevisiškai ištuštintos, ir (ar) jų forma yra pakitusi tiek, kad techniškai neįmanoma jų identifikuoti.“ Sutarties 14.13 p. nustatyta, kad: „Jei Administratorius (ieškovas) pažeidžia Sutarties 2.2.3 punkte numatytus įsipareigojimus, jis Pavedimo davėjo (Atsakovės) reikalavimu įsipareigoja sumokėti pavedimo davėjui 200 (dviejų šimtų) eurų baudą už kiekvieną pažeidimo dieną už kiekvieną Pakuočių grupę, kuri dėl nuo Administratoriaus priklausančių aplinkybių nebuvo priimta taromatais.“ Apeliantė teigia, kad atsakovės pateikti byloje rašytiniai įrodymai (UAB „Sileda" informavimas ieškovės apie tai, jog taromatas nepriima Spec. technologijos vyno „Katiusha", baltas 18% EAN kodas 47700632303121, UAB „Osama" elektorinis laiškas, 2016 08 17 Antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt.) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 10 d., t.y. nuo pirmo pranešimo apie taromatuose nepriimamas pakuotes pateikimo dienos, iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., kuomet antstolis fiksavo, jog pakuotės vis dar nėra priimamos, t.y. 55 dienas neabejotinai buvo pažeidžiamas Sutarties 2.2.3. punktas, kuriuo ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad taromatai identifikuotų ir priimtų atsakovės vienkartines pakuotes. Teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais priešieškinio reikalavimo patenkinimui. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės distributorė UAB „Sileda" 2016 m. liepos 18 d. grąžino atsakovei 45 714 vnt. spec. technologijos vyno „Katiusha", baltas 18% EAN kodai 4770063230312, atsakovė teigia, jog grąžintą 45 714 vnt spec. technologijos vyną „Katiusha", baltas 18% EAN kodai 4770063230312 ji pardavė už 0,43 Eur/vnt kainą, vietoje 0,85 Eur/vnt., todėl patyrė 0,42 Eur/vnt, t.y. viso - 19 200 Eur nuostolių. Atsakovė pareikštu priešieškiniu ieškovei pareikalavo sumokėti 11000 Eur baudą, kuri susidarė ieškovei pažeidus Sutarties 2.2.3 p. nuo 2016-06-10 iki 2016-08-03.Atsakovė priešieškinio reikalavimus dėl sutarties pažeidimo įrodinėjo elektroniniu susirašinėjimu tarp UAB „Sileda“, liudytojų parodymais, o taip pat antstolio M. P. aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuotas 6 vnt. atsakovės platinamų gėrimų taros butelių nepriėmimo faktas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų reikšmingų aplinkybių, kad atsakovės nurodyta tara buvo surenkama dešimtimis tūkstančių visoje Lietuvoje veikusiose taros surinkimo vietose ir 2016 m. birželio - 2016 m. rugpjūčio mėnesiais buvo supirkta tūkstančiais vienetų, o iki 2017 m. balandžio mėnesio buvo surinkta 193440 vnt., kad byloje atsakovės pateikti įrodymai dėl kelių butelių nepriėmimo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o taip pat tarp šalių ir trečiųjų asmenų vykęs susirašinėjimas patvirtina tik tai, kad buvo iškilusios techninės kliūtys, kurios buvo pašalintos ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti esant sutarties pažeidimą už kurį turėtų būti taikoma tarp šalių sudarytos sutarties 14.13 punkte numatyta bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kuri pagal atsakovės skaičiavimus sudaro 11000 Eur sumą.Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad net jeigu teismas ir manytų, kad atsakovas pagrindė neva neveikus šešiems ieškovės taromatams visą ginčo laikotarpį, 6 taromatai iš 830 sudaro vos 0,7 % visų taromatų. Byloje nėra ginčo, kad 99,3 % ieškovės įrengti taromatai veikė visiškai tinkamai. Kai nėra ginčo, kad tokia reikšminga dalimi Sutarties 2.2.3 p. buvo tinkamai įvykdytas, nėra pagrindo išvadoms, kad ieškovė pažeidė Sutarties 2.2.3 p. arba neva dėl to turėtų mokėti 200 Eur netesybas kiekvieną dieną per apeliantės savo nuožiūrą pasirinktą laikotarpį. 6 pakuotės nuo 241 829 vienetų tesudaro 0,002 %. Vadinasi, ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį 99,998 % dalyje, o byloje ginčas kyla dėl 0,002 % tinkamo Sutarties įvykdymo dalies. Ieškovės pateikiami duomenys apie surinktas pakuotes įrodo, kad ieškovė tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtas prievoles. Taros, pažymėtos nei konkrečiai EAN kodu 4770063230312, nei kitais dviem kodais (4770063230329, 4770063230718) niekada nebuvo sutrikęs. Tai patvirtina pateikiamo apeliantės parduotos ir ieškovės surinktos taros apibendrinimo išrašas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, į faktines bylos aplinkybes, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012 ir kt.).Teisėjų kolegijos nuomone, nors Sutarties 2.2.3. punkte įtvirtinta nuostata įpareigojo ieškovę užtikrinti, jog taromatai būtų pritaikyti identifikuoti ir suskaičiuoti bei priimtų atsakovės vienkartines pakuotes, tačiau šios nutarties 34 punkte nurodyti apeliantės rašytiniai įrodymai nepakankami konstatuoti sutarties 2.2.3. punkto pažeidimo dėl kelių pavienių taromatų sutrikimo atvejų, ir neįrodo apeliantės nurodytos sutarties pažeidimo dėl Spec. technologijos vyno „Katiusha", baltas 18% EAN kodas 47700632303121 taros nepriėmimo trukmės - 55 dienos (2016-06-10 iki 2016-08-03), už kurias ji apskaičiavo 11 000 Eur baudą ieškovei. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neįrodė nei sutarties 2.2.3 p. pažeidimo, nei tikėtinų nuostolių dydžio dėl atsakovės parduodamos prekės - vyno „Katiusha“ kainos 50 procentų sumažinimo, nei kad šių nuostolių atsiradimą nulėmė būtent sutrikusi taros priėmimo sistema, dėl ko nebuvo supirktas atitinkamas kiekis atsakovės gaminamos produkcijos. Todėl esant šioms aplinkybėms priešieškinys pagrįstai netenkintas, jo neįrodžius (CPK 178 str., 185 str.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas sprendimas iš esmės teisingas, todėl jo naikinti ar keisti apeliantės (atsakovės) skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta ieškovei iš atsakovės priteisti 2 299,94 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir priimti naują sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisiant iš UAB „Kauen Craft“ VŠĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai 4 114,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.Bylos duomenys patvirtina, kad byloje ieškovė 2017 04 05, 2017 05 17, 2017 06 12, 2017 09 11 pateikė prašymus bei pagrindžiančius rašytinius įrodymus dėl ieškovės turėtų advokato atstovavimo išlaidų: 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų už bylos medžiagos analizę, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 1181, 54 Eur už priešieškinio analizę, atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą teismui (t. 1, e. b. l. 140-146); 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pasirengimu 2017-04-05, 2017-05-22 paskirtiems teismo posėdžiams, kelione Vilnius–Kaunas–Vilnius, pasirengimu liudytojų apklausai, rašytinių paaiškinimų dėl bylos esmės paruošimu (t. 1, e. b. l. 156-159); 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu 2017-05-22 teismo posėdyje, ieškovui duoto įpareigojimo įvykdymu, pasirengimu 2017 06 19 teismo posėdžiui, 2017 06 19 kelione Vilnius–Kaunas–Vilnius (3 t., e. b. l. 6-9); 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su 2017 07 17 ir 2017 08 30 prašymų rengimu, pasirengimu 2017 09 15 teismo posėdžiui bei atstovavimu (3 t., b. l. 42-45), t.y. iš viso 6506,08 Eur.Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad maksimali pagal Rekomendacijas atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2299,94 Eur, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės ieškovei. Teismas ieškovės turėtas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas už bylos medžiagos analizę, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui (t. 1, e. b. l. 140-146) pripažino nepagrįstomis ir nepriteisė iš atsakovės ieškovei, nustatęs, kad ieškovei ieškinį ruošęs advokatas L. S. 2016-10-03 atstovavimo sutarties Nr. SGKA-2016/0038 pagrindu, nutraukė šią sutartį ir apie tai 2017-01-16 pranešimu informavo teismą (t. 1, e. b. l. 105), kai 2017-01-13 yra pateikta nauja atstovavimo sutartis su Advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra pateikto naujai ruošto civilinio ieškinio.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad aplinkybė, kai byloje pasikeitė ieškovės atstovas, sudarius 2017-01-13 atstovavimo sutartį su advokatu J. J. dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje ir pavedė pastarajam toliau atstovauti ieškovo interesams šioje byloje (t. 1, b. l. 109) nėra pagrindas laikyti 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą nepagrįstomis. Byloje pateikta Advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) 2016 12 07 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija SGKA Nr.11833 apmokėjimui už ieškinio parengimą bei 2016 12 14 mokėjimo nurodymas apie šios sąskaitos apmokėjimą (1t.eb.l. 141-142).Prie ieškinio (pateikto 2016 11 29) pasirašyto advokato L. S. pridėta 2016 10 03 Atstovavimo sutartis Nr.SGKA-2016/0038, galiojanti iki 2018-12-31, dėl VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ visuose teismuose.Bylos duomenys patvirtina, kad advokatui L. S. ieškovė sumokėjo 1 815 Eur už ieškinio parengimą. Atitinkamai pagal CPK 98 str. 1 d., kai ieškovė bylą dėl ginčo esmės laimėjo, jai turėjo būti atlygintos ir išlaidos, susijusios su ieškinio parengimu nagrinėjamoje byloje. Ieškovės advokatui sumokėtas užmokestis yra mažesnis nei Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio dydis. Todėl ši sprendimo dalis (dėl bylinėjimosi išlaidų) keistina, padidinant skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą 2 299,94 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą iki 4 114,94 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylos baigties.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės (dėl materialinių reikalavimų) priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, skundžiamas sprendimas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovas advokatas J. J. pateikė 2018 01 25 prašymą priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už ieškovės apeliacinio skundo parengimą ir už ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, su prašymu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra 3, 60 Eur, todėl iš apeliantės (atsakovės) priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje: ieškovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ iš atsakovės UAB „Kauen kraft“ priteistą 2 299,94 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą padidinti iki 4 114,94 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės (atsakovės) UAB „Kauen kraft“ 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ naudai.

Priteisti valstybei iš apeliantės (atsakovės) UAB „Kauen kraft“ 3, 60 Eur (tris Eur ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.