- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- e2-1010-217/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00587-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Eglė Dargvainė, Olita Remeikė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. G. ir R. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės J. K. atstovai E. Dargvainė, S. K. ieškinį palaikė, prašė priverstinai iškeldinti atsakovus R. G. ir R. G. su visa jų asmenine manta iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2017 m. sausio mėn. 23 d. iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. iki visiško išsikėlimo iš buto, nuostolius skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012 metų gegužės mėnesį ir vėlesniu žodiniu susitarimu leido atsakovams gyventi jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudotis jame buvusiais baldais, buitine technika ir kitais buities daiktais, mokant už komunalines paslaugas iki atsakovai įsigys savo gyvenamąjį būstą arba kol šio buto prireiks ieškovei arba jos sūnui S. K.. Buto raktus R. G. perdavė ieškovės mama L. M.. 2016 metų gegužės mėnesį pasikeitus ieškovės finansinei situacijai, nebegalint leisti atsakovams nemokamai gyventi jai priklausančiame bute, paprašė mokėti nuomos mokestį. Nesutikdami mokėti nuomos mokesčio atsakovai pareiškė ketinantys iki 2016 m. rudens išsikelti. Jiems neišsikėlus, 2016 metų rugsėjo mėnesį susirašinėjant su R. ir R. G. per socialinį tinklą „Facebook“, paragino juos išsikelti iš buto bei gražinti buto raktus, tačiau atsakovai 2016-09-29 parašė išsiuntę jai su nuomos klausimais susijusius įstatymus. Nepavykus susitarti su atsakovais geranoriškai, per įgaliotą asmenį - sūnų S. K., registruotu paštu 2016-10-18 išsiuntė raginimą išsikelti, kuris buvo įteiktas 2016-10-22, kurį atsakovai ignoravo ir 2016-12-06 parašė, jog savo veiksmus yra aptarę su advokatu. Mano, jog tarp jų susiklostė LR CK 6.629 straipsnyje reglamentuoti neatlygintino naudojimosi daiktu, t. y. panaudos teisiniai santykiai, todėl sutinkamai su CK 6. 642 str. 1 dalies nuostatomis „kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino“, laikytina, jog atsakovams duotas terminas išsikraustyti baigėsi praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai jiems buvo įteiktas raginimas išsikelti iš buto, t. y. nuo 2016-10-23 dienos praėjus 3 mėnesiams - 2017-01-23. Siekiant išnaudoti visas galimybes ginčą išspręsti taikiai, ieškovės įgaliotas asmuo - S. K. registruotu laišku 2017-02-13 atsakovams išsiuntė paskutinį pranešimą dėl išsikraustymo iš buto, kuris jiems buvo įteiktas 2017-02-17. Atsakovams pareikalavus 2017-02-20 jiems elektroniniu paštu buvo išsiųstas įgaliojimas, patvirtinantis S. K. įgaliojimų ribas, tačiau R. G. atsisakė mokėti nuomos mokestį ir sudaryti rašytinę nuomos sutartį bei išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto ir grąžinti buto raktus, į butą S. K. neįsileido, į susirašinėjimus nebeatsakė. Tokie atsakovų neteisėti veiksmai pažeidžia jos teisę disponuoti savo turtu (butu) ir daro jai žalą, nes ji negali išnuomoti buto kitiems asmenims ir gauti atitinkamas pajamas. Ieškovė taip pat negali priversti atsakovų sudaryti nuomos sutartį, kurios sudaromos bendra šalių valia. Atsakovams pažeidus LR CK nuostatas dėl laiku neįvykdytos prievolės susijusios su išsikėlimu iš ieškovei J. K. priklausančio buto, ieškovė turi teisę į negautų pajamų atlyginimą, t. y. nuomos mokestį už butą, kurį J. K. būtų gavusi nuo 2017-01-23, jei atsakovai būtų laiku atlaisvinę butą, nes ieškovė J. K. turėjo potencialius nuomininkus, kurie sutiko nuomotis 3 kambarių butą už 200 Eur į mėnesį bei mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas. Taigi atsakovams laiku neišsikėlus iš ieškovės buto, ieškovė turi teisę į aukščiau nurodytų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2017 m. sausio mėn. 23 d. iki atsakovų prievolės įvykdymo, t. y. iki visiško išsikėlimo iš buto, nuostolius skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį.
Ieškovės atstovas S. K. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovė R. G. 2012 metais pasiprašė jo mamos (ieškovės J. K.) įsikelti į jai priklausantį butą. Apie buto nuomos mokestį nebuvo kalbos. Atsakovai nurodė, kad gyvens metus arba kol jiems (ieškovei) šio buto prisireiks. Buto raktus atsakovei perdavė močiutė L. M., kuri tuo metu prižiūrėjo butą. Atsakovai buvo įleisti žodiniu susitarimu, su sąlyga, kad jie gyvens dviejuose kambariuose, kad susiremontuos butą, tačiau remonto iš jų nereikalavo. Viename kambaryje buvo sudėti jų (J. K. ir S. K.) daiktai. Pernai metais 2016-09-29 J. K. pasirašytas įgaliojimas įrodo, kad ragindamas atlaisvinti patalpą bei siųsdamas raštiškus raginimus jis nesavivaliavo. Jis turėjo įgaliojimą lietuvių kalba, patvirtintą Vokietijos notaro, ir jį rodė atsakovams. Jo nuomone tokio dokumento užteko įrodymui, kad jis neveikia savavališkai. 2016-09-28 buvo pasiūlymas atsakovams dėl 50 Eur nuomos mokesčio. Rudenį perspėjo atsakovus, kad kitais metais jiems buto prisireiks patiems, nes jis ruošėsi grįžti ir jame apsigyventi. Vėliau prasidėjo ginčas. Dėl negautų pajamų ieškinį grindžia panašiu dviejų kambarių nuomos su visais daiktais skelbimu, kad tokį butą galima nuomoti už 200 Eur ir bendras ieškinys turėtų būti 800 Eur, skaičiuojant nuo 2017-02-23. Domėjosi dėl dviejų kambarių nuomos, kadangi atsakovams buvo leista gyventi dviejuose buto kambariuose, tačiau atsakovai naudojosi ir trečiuoju kambariu, ten stovėjo katės draskyklė, kiti daiktai, kad atsakovai naudojasi kambariu matė būdamas lauke, nes kambaryje degė šviesa.
Atsiliepimas
Atsakovai R. G., R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės S. K. atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog tarp šalių susiklostė ne panaudos, o nuomos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu. Atsakovei ieškant gyvenamojo ploto, prisiminė ankstesnį ieškovės siūlymą gyventi jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 metų birželio mėn. 28-29 dienomis atsakovai susisiekė su ieškove ir žodine sutartimi susitarė dėl 3-jų kambarių buto (duomenys neskelbtini), nuomos, neatsižvelgiant į buto būklę bei aplinkybę, kad gyventi atsakovai galės ne visuose kambariuose, o mokėti už viso buto komunalines paslaugas. Norėjo ir papildomo nuomos mokesčio. Kadangi butas buvo apleistas (sugadintas klozeto bakelis, vonioje stovintis, nenutekantis vanduo, butas buvęs užlietas ir apgadinta elektros instaliacija, kurią be remonto buvo tapę pavojinga eksploatuoti, nuplyšę tapetai, nubyrėję plytelės, dalis dalinių baldų bute buvo sulūžę arba netinkami naudojimui), papildomai mokėti nuomos mokestį nesutiko. Ieškovė J. K. leido gyventi jai priklausančiame bute kol atsakovai ras kitą ar įsigis nuosavą gyvenamąjį plotą. Susitarimo, kad atsakovai galės gyventi ieškovei priklausančiame bute kol buto prireiks jai ar ieškovės sūnui S. K. , nebuvo. Šalys sutarė, kad atsakovai mokės už komunalines paslaugas už visą butą bei ieškovė iškėlė sąlygą, kad atsakovai grąžins ieškovei lėšas, kurias ji permokėjo aptarnaujančioms įmonėms už komunalines paslaugas, t. y. už elektrą, vandenį ir dujas, už laikotarpį, kai bute niekas negyveno, nes kilo grėsmė, keičiant bute skaitiklius, tas lėšas prarasti. Taip pat susitarė, kad bute liks ieškovei ar jos sūnui priklausančių daiktų, kurie užėmė daugiau nei pusę vieno iš 3-jų kambario. Dėl to šis kambarys liko faktiškai negyvenamas ir atsakovai įėję gyventi į 3-jų kambarių butą, už jį mokėjo visus mokesčius, o faktiškai gyveno dvejuose kambariuose. Ieškovei priklausančius likusius daiktus jai prašant patys sutvarkė, prižiūrėjo ir saugiai išlaikė. Kad butą padaryti tinkamą gyventi, atsakovai įdėjo savo lėšų ir darbo. Ieškovė džiaugėsi prižiūrimu ir atnaujintu butu, niekada neturėjo pretenzijų ar priekaištų dėl kokių nors savo daiktų ar jų saugojimo, priešingai, buvo linkusi manyti, kad kai kuriuos galima išmesti, paaukoti, atiduoti ir pan. Ieškovė neišreiškė jokių kitokių sąlygų dėl šio buto naudojimo. Ieškovė jais pasitikėjo, nesidomėjo buto mokesčiais, eksploataciniais ar aptarnavimo klausimais, nors tai ir yra buto savininko pareiga. Atsakovai sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdė savo, kaip nuomininkų prievoles – mokėjo mokesčius už visą butą, butą prižiūrėjo ir jį nuolat gerino, rūpinosi ieškovės daiktais, be to prisiėmė ir papildomas pareigas bei naujai atsiradusius mokesčius už ieškovės butą, kurie, kaip mano atsakovai, jiems nepriklauso – mokėjo kaupiamąją įmoką, įmokas už techninę priežiūrą; naudojosi savo elektrine virykle; negalėjo naudotis užpilamu rūsiu. 2016-05 pabaigoje pokalbio metu ieškovė išreiškė norą gauti papildomą nuomos mokestį, tačiau nerodė iniciatyvos sudaryti su atsakovais rašytinę nuomos sutartį, nepateikė aiškiai suformuotų nuomos sutarties sąlygų, tame tarpe ir nuomos kainos, nenorėjo išgirsti atsakovus tenkinančių nuomos sąlygų. Siūlymo sudaryti rašytinę nuomos sutartį atsakovai niekuomet nebuvo sulaukę. 2016-10-22 gavo S. K. raginimą per 14 dienų nuo jo gavimo dienos išsikelti iš buto, tačiau šis raštas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pateiktas ne įgalioto asmens, todėl negali turėti atsakovams jokių teisinių pasekmių. Pirmasis teisėtas raginimas išsikelti gautas 2017-02-17, pareiga išsikelti atsakovams atsiranda tik 2017-05-17 (CK 6.480 str.), todėl ieškinys anksčiau šio laiko pareikštas visiškai neteisėtai. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (po 200 Eur nuomos mokesčio nuo 2017-01-23, jei atsakovai būtų laiku atlaisvinę butą) yra nepagrįsti, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji turėjo potencialių klientų nuomai, kurie būtų mokėję 200 Eur nuomos mokestį į mėnesį, todėl tenkinti ieškinį dalyje dėl negautų pajamų nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė R. G. papildomai paaiškino posėdžio metu, kad su ieškove apie 20 metų buvo draugiški santykiai. Ruošiantis keisti gyvenamąją vietą, ieškovė žinojo, kad ji ieško kur gyventi, todėl pasiūlė gyventi jos bute. Tuo metu pasiūlymu nepasinaudojo, tačiau pasikeitus situacijai ir skubiai reikiant gyvenamosios patalpos, susisiekė su ieškove. Žinojo, kad butas apleistas, nuomos mokesčio mokėti nesutiko, todėl susitarė nuomoti tik už buto mokesčius. Ieškovės motina L. M. jiems atidavė buto raktus. Įgaliojimo L. M. neturėjo, todėl rašytinės sutarties sudaryti su ja negalėjo. Nors J. K. atvykdavo į Lietuvą, tačiau sudaryti rašytinės nuomos sutarties nesiūlė ir nesirūpino, kad ji būtų sudaryta. Ji pati šios sutarties sudaryti J. K. nesiūlė, nes tenkino žodinės sutarties sąlygos. Į butą įsikėlė 2012-07-01. Butas buvo apšnerkštas ir remontuotinas, apsilaupiusiais tapetais, vietomis ištrupėjusiu tinku, nukritusiomis virtuvės plytelėmis. Vėliau paaiškėjo, kad L. M. buvo permokėjusi mokesčius už butą, todėl 953,75 Lt permoką jie sumokėjo dalimis L. M.. Su ieškove susitarė, kad nuoma ne grynais pinigais, o kad susiremontuos butą. Viename kambaryje buvo ieškovės daiktų betvarkė ir jie juos sutvarkė. Įsikėlė į trijų kambarių butą ir turėjo teisę visais kambariais naudotis. Gyveno iki kilo šis ginčas. Jų nuomone terminas išsikelti yra 2017-08-17, nes pratęsti nuomą jiems nebuvo siūlyta turint pirmenybę, o vien tik užsiminimą susirašinėjimuose pasiūlymu nelaiko, todėl su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo visiškai nesutinka ir mano, kad šiam laikui jie turės kur išsikelti. Sutiktų toliau nuomotis ir mokėti nuomą su atitinkamomis sąlygomis. Darė paslaugą ieškovei, nes jos motinai L. M. mokėjo permoką už mokesčius, kitu atveju ieškovė būtų patyrusi žalą skaitliukų keitimo atveju. Pagal susitarimą mano, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti raštu, o susitarta žodžiu, dėl nuomos mokesčio atsakovai įsipareigojo pagerinti išnuomoto buto būklę bei suteikti tam tikras paslaugas, šiuo atveju – 3-io kambario išlaikymą, daiktų laikymą, permokos grąžinimą bei kaupiamosios sąskaitos mokėjimą, kaip tai numatyta LR CK 6.487 str. 3 d. 3 ir 4 p. p.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) priklauso dukrai J. K.. Kadangi šį butą ji prižiūrėjo dukrai išvykus, dukrai paprašius buto raktus padavė atsakovei R. G.. Iki to laiko dukra nuomos mokesčio iš atsakovų neprašė, buto remontuoti neprašė. Ji mokėjo mokesčius už butą simboliškai, todėl buvo susidariusi permoka už komunalines paslaugas. Permoką jai dalimis išmokėjo pilnai. Nuomos sutarties R. G. nemokėjo. Jai žinoma, kad dukra atsakovei leido jos bute gyventi metams, o vėliau – iki to laiko, kol jiems patiems šio buto reikės. Kai S. K. tapo pilnamečiu ir jiems buto prisireikė. 2016-05 dukrai reikėjo pinigų sūnaus mokslams, paprašė nuomos mokesčio. Paimdama buto raktus atsakovė įgaliojimo neprašė. Paprašė, kad iki 2016-09-01 atsakovai išeitų iš buto, nes sūnus galėtų jame apsigyventi. Buvo kartu su anūku nuėję pasikalbėti. Tuomet susitarė, kad jie pagyvens iki spalio mėnesio. Tačiau atsakovai vėliau atsisakė bendrauti, nes jie su anūku neturi įgaliojimų. Butas buvo prastos būklės, apipiltas iš viršaus, vietomis atplyšę tapetai; virtuvėje nukritusios kelios plytelės. Kai atsakovei reikėjo greitai įsikelti, dukters daiktus sunešė į vieną iš kambarių, tačiau atsakovė ir juo naudojosi, ten buvo sudėta daiktų, lyginimo lenta. Nebuvo kalbos, kad ji naudosis keliais kambariais, suprato, kad ji gali naudotis visu butu. Tokia sutartis jos dukrai jokios naudos neturėjo, žalos dėl dujų skaitliukų keitimo jai taip pat negalėjo atsirasti, nes tokiu atveju žala galėjo atsirasti ne jos dukrai, o jai asmeniškai, nes ji buvo permokėjusi savo pinigais ir dėl to rašė raštelį atsakovei, kad nekeistų skaitliukų. Tokį raštelį parašė dėl to, kad pati susižinojo su dujininkais apie pasekmes ir galėjo tuo metu skaitliuko nekeisti. Kadangi į butą jos nebeįsileido, nematė atlikto buto remonto, pastebėjo kad koridoriuje buvo išklijuoti tapetai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z L. S. parodė, kad atsakovė R. G. yra jos dukra. Padėjo dukrai persikraustyti į J. K. butą, teko padėti perkraustyti šeimininkės daiktus į vieną iš kambarių. Žinojo, kad dukra R. G. su ieškove J. K. buvo geros pažįstamos, ieškovės nėra mačiusi, nes ji gyveno Vokietijoje. Butas tuo metu buvo gana apleistas, matomai žmonės senai negyveno, todėl turėjo jį apsitvarkyti dukra. Buvo kažkas su elektra, netvarkinga santechnika, aplūžę baldai.
Dėl iškeldinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 3 kambarių 64,39 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės įsigytas 1999-09-30 ir priklauso jai nuosavybės teise. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų iškeldinimo iš šio buto ir nuostolių atlyginimo.
Ieškovė atsakovų atsakomybę įrodinėja pagal panaudos sutartį, remiantis LR CK 6.629 straipsnyje reglamentuotais neatlygintino naudojimosi daiktu, t. y. panaudos teisiniais santykiais ir mano, jog atsakovams duotas terminas išsikraustyti baigėsi praėjus 3 mėnesiams po 2016-10-23 raginimo įteikimo išsikelti iš buto (CK 6. 642 str. 1 d.). Paskutinis raginimas atsakovams buvo įteiktas 2017-02-17. Savo reikalavimą dėl iškeldinimo grindžia elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais elektroninės formos rašytiniais įrodymais: 2016-10-18 S. K. raginimu išsikelti iš buto, kuris atsakovams buvo įteiktas 2016-10-22; J. K. 2017-02-13 paskutiniu pranešimu iš kurio matyti, kad raginimas išsikraustyti iš buto kilo dėl to, jog atsakovai 2016 m. gegužės mėnesį atsisakė mokėti nuomos mokestį; 2017-03-03 bute buvusių didžiausių daiktų sąrašu, nurodant, kad butas buvo suremontuotas ir su veikiančia santechnika, kad atsakovai vėliau naudojosi ir trečiuoju buto kambariu; 2016-09-29 ieškovės įgaliojimu S. K. valdyti jai priklausantį butą (1 t., b.l.135-137); 2016-12-27 ieškovės įgaliojimu S. K. valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą bei atstovauti jos interesus; ieškovės ir jos atstovo S. K. susirašinėjimų su atsakove išklotinėmis, iš kurių matyti, kad apie nuomos mokestį ieškovė atsakovus įspėjo 2016-05-26, nuomos mokestis gali būti nuo 100 iki 200 Eur, o atsakovai nesutiko mokėti netgi 50 Eur per mėnesį; S. K. 2017-02-24 el. žinute dėl išsikėlimo; informacija apie nuomojamus butus Jonavoje (2 t., b.l.2-4).
Atsakovai įrodinėja, kad tarp jų susiklostė nuomos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu, ieškovei leidus neterminuotai gyventi jai priklausančiame bute, naudojantis dviem kambariais ir mokant komunalinius mokesčius už visą butą. Atsakovų teigimu jie sąžiningai vykdė savo, kaip nuomininkų prievoles – mokėjo mokesčius už visą butą, butą prižiūrėjo ir jį nuolat gerino, rūpinosi ieškovės paliktais daiktais. 2016-10-22 gautą S. K. raginimą per 14 dienų nuo jo gavimo dienos išsikelti iš buto laiko neteisėtu, kaip pateiktą neįgalioto asmens, kuris negali turėti jiems jokių teisinių pasekmių. Pirmą teisėtą raginimą išsikelti gavo 2017-02-17, todėl pareiga išsikelti atsirado tik 2017-05-17 (CK 6.480 str.). Sąžiningą nuomininkų prievolės vykdymą atsakovai grindžia tuo, jog rūpinosi ieškovės daiktais ir pateikia susirašinėjimo išklotines, kurios patvirtina, jog atsakovė rūpinosi ką daryti su senu šaldytuvu ir paliktais rūbais, kad juos reikia patikrinti, išmesti (1 t., b.l.29-31) bei mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją (1 t., b.l.34-46). Atsakovai pateikė buto remonto darbų, atliktų įsikėlus į butą 2012-07-01, už 318,45 Eur ir kitų išlaidų sąrašą, fotonuotraukas bei komunalinių paslaugų mokėjimo dokumentus, įrodančius jog pakeitė tapetus, remontavo elektros instaliaciją, virtuvės kraną, klozetą, vandens sklendes, gartraukį, ortakį ir minkštus svetainės baldus, mokėjo įmokas į kaupiamąją sąskaitą ir ieškovės šeimos nario L. M. raštelį, kuriuo ji prašė atsakovės nekeisti dujinės viryklės, nes gali anuliuoti permoką už dujas (1 t., b.l.57-81). Papildomai pateikė mokesčių už ieškovės buto komunalines paslaugas permokos grąžinimo aktus, komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentus (1 t., b.l.94-128).
Pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Šalių ir liudytojų S. K., J. M. bei Z. L. S. parodymais nustatyta, kad ieškovės sutikimu atsakovai apsigyveno jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovės teigimu už tokios būklės butą nuomos mokesčio mokėti ji nesutiko, todėl su atsakove susitarė bute gyventi tik mokant komunalinius mokesčius. Ieškovei gyvenant užsienyje buto raktus atsakovei perdavė ieškovės motina – liudytoja L. M.. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Nustatyta, kad atsakovai ieškovei priklausančiame bute apsigyveno 2012 m. liepos mėnesį, mokėjo butui priskaičiuotus mokesčius, butą remontavo, prižiūrėjo ir išlaikė. Iš šių byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė neterminuotai ir neatlygintinai leido atsakovams gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jį valdyti, tvarkyti, naudotis juo, todėl laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Panaudos sutartimi perduodamas daiktas panaudos gavėjui nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės(CK 6.629 str.). Nepriklausomai nuo to, kokia forma sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas privalo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis).
Nors remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi ir 6.478 straipsnio 1 dalimi panaudos sutartis sudaroma ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau šios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu ir nepaneigia panaudos sutartinių santykių. Šalių parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir butu atsakovai naudojasi neatlygintinai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. S. ir L. S., bylos Nr. 3K-3-303/2004).
Nors atsakovai įrodinėja, jog tarp jų buvo nuomos teisiniai santykiai nuomos mokestį nustatant nuomininko teikiamomis nuomotojui tam tikromis paslaugomis, nes atsakovai įsipareigojo pagerinti išnuomoto buto būklę, išlaikyti 3-ią kambarį, laikyti ieškovės daiktus, be to grąžino mokesčių už dujas permoką bei mokėjo kaupiamąją sąskaitą kaip tai numatyta LR CK 6.487 str. 3 d. 3 ir 4 p. p., tačiau ieškovė tokių aplinkybių nepatvirtino ir įrodymų, pagrindžiančių tokį išankstinį šalių susitarimą atsakovai nepateikė (CK 178 str.). CK 6.493 str. apibrėžia nuomininko prievolę mokėti nuomos mokestį, bei laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, todėl atsakovai, suvokdami savo kaip nuomininkų padėtį, be atskiro įsipareigojimo privalėjo saugoti, remontuoti ir išlaikyti jiems patikėtą nekilnojamąjį turtą. Kaupiamoji sąskaita šiuo atveju vertintina kaip privalomas daugiabučio namo gyventojų mokestis, namui išlaikyti ir priskirtinas prie bendrų nekilnojamojo turto mokesčių. O tai, kad atsakovai dalimis grąžino permoką už dujas ieškovės motinai, prilygintina atitinkamų komunalinių mokesčių mokėjimui, nes šių mokesčių jiems nereikėjo mokėti į administruojančioms įmonėms ir negali būti laikoma kaip paslauga ieškovei (nuomotojai), nes mokesčiai mokėti ne ieškovei, o jos motinai L. M.. Taip pat atskira paslauga nelaikytina ir trečio kambario su ieškovės daiktais išlaikymas, nes tokio išankstinio susitarimo nei viena iš šalių nenurodė, o bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai nepaneigė, kad trečiuoju kambariu visiškai nesinaudojo. Be to nuomotojo ir nuomininko sutartos paslaugos turi atitikti nuomos mokesčio dydį. Kadangi šiuo atveju sutartis buvo neatlygintinė, todėl nėra pagrindo šalių santykius vertinti kaip nuomos už tam tikras paslaugas.
Konstatavus, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, teismas toliau vertina aplinkybes, ar panaudos sutartis nutrūko ar yra galiojanti iki šiol.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004 konstatuota, kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas yra juridinis faktas, nutraukiantis turto panaudos sutartį, tačiau įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Tokio įspėjimo esmė yra ta, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, susirandant kitą lygiavertį daiktą. Nagrinėjamos bylos atveju įspėjimo termino prasmė yra ta, kad atsakovai turėtų pakankamai laiko pasiruošti ir persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys bendravo per Facebook prieigą elektroninėmis žinutėmis ir ieškovės nurodymu jos brolis S. K. 2016-10-22 išsiuntė pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo, kuris buvo įteiktas atsakovams 2016-10-23, todėl ieškovės manymu atsakovai turėjo iš buto išsikraustyti iki 2017-01-23. Atsakovai šį dokumentą laiko neteisėtu, kaip pateiktą ne įgalioto asmens. Tačiau vertinant, kad tokia ieškovės valia atsakovams buvo žinoma jau 2016 metais iš susirašinėjimų, o ieškovės lietuvių kalba pateiktas 2016-09-29 įgaliojimas S. K. atstovauti jos interesus dėl buto valdymo, patvirtina tai, jog S. K. veikė pagal įgaliojimą ieškovės vardu, ieškovės parašo įgaliojime tikrumas patvirtintas tą pačią dieną Vokietijos notaro ir pagrindo netikėti šiuo dokumentu nėra. Atsakovai pripažįsta paskutinį 2017-02-17 jiems ieškovės įgalioto asmens S. K. įteiktą pranešimą dėl išsikraustymo iš buto, kuriuo jie prašomi per 14 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos atlaisvinti patalpas ir tokiu atveju panaudos sutarties terminas atsakovams gyventi ir naudotis ieškovės butu pasibaigė 2017-05-17. Atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, sutarties nutraukimo terminas yra suėjęs ir panaudos sutartis laikytina pasibaigusia.
Atsakovai teigia, kad ieškinys pareikštas neteisėtai anksčiau laiko. Kadangi atsakovai tebegyvena ginčo patalpose ir po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl jų iškeldinimo, todėl netgi laikant, kad ieškovė nesilaikė 3 mėnesių įspėjimo termino apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2017-02-17, toks nesilaikymas jokių neigiamų pasekmių atsakovams nesukėlė, nes jie ir suėjus trijų mėnesių terminui (kai jiems tapo žinoma apie ieškovės valią sutartį nutraukti) neatlaisvino patalpų, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Dėl to ieškovė kaip patalpų savininkė įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovus iš patalpų, remiantis CK 4.98 straipsniu, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai pasibaigus panaudos teisiniams santykiams nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldami iš ieškovei priklausančių patalpų pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
Teismo nuomone, atsakovų nurodytos aplinkybės, jog jie rūpinosi ginčo turtu kaip rūpestingi savininkai, nepakenkė šiam turtui, remontavo butą, mokėjo mokesčius, neteikia pagrindo kitaip spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nes ginčo turtas tokiu būdu netapo jų nuosavybe, o panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 straipsnis).
Kiti šalių pateikti argumentai ir įrodymai dėl buto stovio sprendimo priėmimui įtakos neturi.
Dėl nuostolių atlyginimo
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnio 1 dalis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) nuo 2017 m. sausio mėn. 23 d. iki prievolės visiško įvykdymo, t. y. iki visiško išsikėlimo iš buto, nuostolius skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas atstovas S. K. patikslino, kad bendras priteistinas nuostolių dydis yra 800 Eur. Reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, jog po 2016-10-23 atsakovams įteikto įspėjimo apie išsikeldinimą iš buto, terminas išsikeldinimui baigėsi 2017 m. sausio mėn. 23 d. ir nuo tos dienos ieškovė būtų galėjusi butą išnuomoti bei gauti iš to pajamas. Ieškovė nurodė, kad turėjo potencialius nuomininkus, kurie sutiko nuomotis 3 kambarių butą už 200 Eur į mėnesį bei mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas. Reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais – prilygintų 2 kambarių butų skelbimais internete, už kurių nuomą prašoma 150 Eur. Nurodo, kad atsakovams atlaisvinus trijų kambarių butą galėjo nuomoti ir gauti po 200 Eur nuomos mokesčio per mėnesį. Tačiau tokie ieškovės rašytiniai įrodymai laikytini tik jos prielaida, kadangi tai dienai turėto potencialaus nuomininko neįvardijo, su galimu nuomininku sudarytos nuomos ar preliminarios nuomos sutarties nepateikė. Pateikti rašytiniai įrodymai (internetiniai skelbimai) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir už ieškovės butą atsiradęs nuomininkas būtų sutikęs mokėti ieškovės nurodytą sumą ir ar nuomininkas būtų atsiradęs būtent nuo nurodytos datos - 2017 m. sausio mėn. 23 d. O pateiktų butų pagal skelbimus nuomos kaina gali priklausyti ir skirtis nuo daugelio aplinkybių (gatvės, aukšto, buto stovio, apstatymo ir pan.), be to nuo konkretaus nuomininko valios ir sutartinių santykių, neesant bent preliminarios sutarties dėl buto nuomos, nėra galimybės vertinti galimos buto nuomos santykių. Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodyti nuostoliai yra nekonkretūs ir nepagrįsti įrodymais, be to nenutrūkus panaudos sutarčiai, kuri buvo sudaryta tarp šalių, tokia žala negali būti vertinama ir būti atlyginama. Panaudos sutartis tarp šalių buvo žodinė ir susitarimas dėl sutarties sąlygų pažeidimo nebuvo įformintas rašytine forma, neesant rašytinės sutarties negalima konstatuoti sutartų ar nesutartų sankcijų sutarties nutraukimo atveju. Ieškovei neįrodžius, kad ji nuo nurodytos datos turėjo potencialų nuomininką, sutinkantį nuomotis jos butą ir mokėti po 200 Eur nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, teismas neturi jokio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų prašomų 800 Eur nuostolių, skaičiuojant po 200 Eur į mėnesį (CPK 12 str., 176 str., 178 str., 185 str.), todėl ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnis 1 – 2 dalys).
Už reikalavimą dėl iškeldinimo, kylančio iš nuomos teisinių santykių mokėtinas 43 Eur (57 Eur -25 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis 1dalis 2 punktas). Patenkinus ieškinį šioje dalyje visiškai, iš atsakovų ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – po 21,50 Eur iškiekvieno atsakovo.
Valstybė šioje byloje patyrė 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Iškeldinti atsakovus R. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k(duomenys neskelbtini) su visa jų asmenine manta iš ieškovei J. K., a.k(duomenys neskelbtini) priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),
Priteisti iš atsakovų R. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., a.k(duomenys neskelbtini) po 21,50 Eur (dvidešimt vieną eurą 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.