Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1193-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-10
Bylos Nr.: e2A-1193-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14077-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Ridikas, Laima Kriaučiūnaitė, Edita Šliumpienė
Atsakovas: T. K.
Ieškovas: E. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1193-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14077-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2862-1191/2024 pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. B. 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, kurį vėliau patikslino.

2. Ieškovė E. B. 2024 m. vasario 28 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-26271) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą jos bendravimo su nepilnamete dukra T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- nustatyti 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio metu ieškovė susitinka bei bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka:

1) vaiko T. K. susitikimai su skyrium gyvenančia motina E. B. organizuojami Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini)), stebint centro specialistams, centro patalpose. Vaiko tėvas T. K. privalo bendradarbiauti su vaiko motina E. B. ir centru organizuojant šiuos susitikimus ir užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose susitikimuose;

2) pasibaigus motinos susitikimams su vaiku Vaikų gerovės centre ,,Pastogė“ ir atkūrus motinos su vaiku emocinį ryšį, motina bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

3) motina su vaiku gali bendrauti darbo dienomis, iki 2 kartų per savaitę, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą motina praneša vaiko tėvui prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo pradžios telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu;

4) motina bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa, darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

5) kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;

6) tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko ligos, tėvas privalo užtikrinti motinai galimybę ligos metu ryšio priemonėmis susisiekti su vaiku ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį;

7) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą;

8) tėvai bendru sutarimu (t. y. abiem tėvams sutinkant) gali keisti vaiko paėmimo / grąžinimo terminus per pereinamąjį laikotarpį;

- pasibaigus 12 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, ieškovė E. B. su vaiku T. K. bendrauja tokia tvarka:

9) pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą;

10) motina su vaiku gali bendrauti darbo dienomis, iki 2 kartų per savaitę, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą motina praneša vaiko tėvui prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo pradžios telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu;

11) lyginiais metais motina bendrauja su vaiku per Šv. Kalėdas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų visas šventines dienas vaikas praleidžia su tėvu;

12) nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku per Naujuosius metus, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Lyginiais metais Naujųjų metų šventę, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., vaikas praleidžia su tėvu;

13) nelyginiais metais motina bendrauja su vaiku per Šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas vaikas praleidžia su tėvu;

14) Motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, vaikas praleidžia su motina, 11.00 val. paimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją 18.00 val.;

15) motina bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą 14.00 val., jei tai yra nedarbo diena, ir jei tai yra darbo diena, tai pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

16) motina bendrauja su vaiku nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

17) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti tokias vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kitos – po 7 (septynias) kalendorines dienas. Dėl konkretaus laiko E. B. ir T. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalių pageidaujamas bendravimo su vaiku laikas sutampa, lyginiais metais prioritetas suteikiamas E. B. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui, o nelyginiais metais – T. K. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui (SMS žinute, el. laišku, raštu). Vykstant atostogauti į kitą valstybę motina raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Motina paima vaiką pirmąją atostogų bendravimo dieną iš ugdymo įstaigos (jeigu tą dieną vaikas nebus ugdymo įstaigoje – iš gyvenamosios vietos pas tėvą) nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką tėvui paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val. Vaiko atostogų buvimo su tėvu / motina metu, tėvas / motina turi perduoti tėvui / motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti). Ieškovė (motina) grąžina vaiko dokumentus tėvui tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką. Šių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka, nurodyta 9 punkte);

18) kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su juo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;

19) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos, komandiruotės ir pan.) motina arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 9 punkte);

20) abu tėvai gali susitarti ir dėl kitokio motinos bendravimo su vaiku laiko;

21) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti vieną kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė E. B. (toliau – ir ieškovė) nurodė, kad su atsakovu T. K. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. K.. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, taip pat nustatyta jos ir dukters bendravimo tvarka, pagal kurią ji bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį pas dukros tėvą namuose (T. K. ir dukters T. K. gyvenamoje vietoje) nuo 10.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro. Tačiau minėtu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka realiai buvo / yra nevykdoma, ieškovė su dukra bendravo vos vieną kartą – 2017 m. Atsakovas neleidžia jai susitikti su nepilnamete dukra ar jos aplankyti, neleidžia bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir telefonu, neteikia jokios informacijos apie T. K.. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o kol jo nebūna Lietuvoje, nepilnametė dukra gyvena su atsakovo motina, kuri jai bendrauti su T. K. taip pat neleidžia. Atsakovas nenurodo savo atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią ji galėtų pervesti priteistą išlaikymą dukrai, taip pat nepriima ieškovės siuntinių, skirtų dukrai T. K.. Dėl tokio atsakovo elgesio jos emocinis ryšys su dukra yra nutrūkęs, bendrauti su T. K. atsakovo namuose jai sąlygos nesudaromos. Todėl būtina pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą jos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, be kita ko, nustatant pereinamąjį 12 mėnesių laikotarpį, kuris reikalingas emociniam ryšiui su dukra atkurti. Šiuo metu ji yra ištekėjusi, augina dar 4 nepilnamečius vaikus, gyvena Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, yra įsitikinusi, kad gebės tinkamai pasirūpinti ir nepilnamete dukra T. K..

Atsiliepimas

4. Atsakovas T. K. 2024 m. kovo 14 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-33167) nurodė, kad su ieškovės reikalavimu pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nesutinka. Pažymėjo, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8 751 Eur, antstolė D. M. atlieka priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo veiksmus ir antstolės patvarkymuose yra nurodyta sąskaita, į kurią ieškovė gali pervesti išlaikymą dukrai. Niekuo nepagrįstais laiko ieškovės argumentus, kad neva jis riboja jos bendravimą su dukra T. K.. Po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo ieškovė nedėjo jokių pastangų bendrauti su dukra, nepageidavo, kad būtų nustatyta dažnesnė ir intensyvesnė bendravimo su ja tvarka, niekada neprieštaravo tam, kad T. K. gyvena su tėvu. Pati ieškovė iniciatyvą bendrauti su dukra pradėjo rodyti tik nuo 2023 m. rugsėjo mėn. Jeigu ieškovei būtų buvusios sudaromos kliūtys bendrauti su nepilnamete dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, ji bet kada galėjo kreiptis į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo, tačiau to nedarė. Atsakovo nuomone, ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką, nes nutrūkusį emocinį ryšį su T. K. ji gali atkurti ir pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas pažymėjo, kad nors vaiko interesas yra turėti abu tėvus savo gyvenime, tačiau tai nereiškia, kad nepilnametė T. K. turi būti priversta prieš savo norą bendrauti su ieškove, kuri praktiškai nuo gimimo ja nesirūpino, nebuvo šalia, nedalyvavo jos auklėjime, neteikė išlaikymo, nepalaikė emocinių ryšių ir tik dukrai sulaukus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, staiga atsirado jos gyvenime ir net nepamėginusi prisiderinti prie susiformavusių vaiko poreikių, savanaudiškai siekia nustatyti naujas bendravimo su dukra sąlygas. Toks ieškovės elgesys nepilnametės dukros atžvilgiu laikytinas šiurkščiu prioritetinių vaiko teisių ir interesų pažeidimu, vaiko psichoemociniu traumavimu. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės ir nepilnametės dukters emocinių ryšių atkūrimas turėtų prasidėti nuo jų bendravimo elektroninio ryšio priemonėmis, geranoriškai užmezgant santykius su vaiku, dalyvaujant psichologams, ir tik po to sprendžiama dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Be to, ieškovės siūloma bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu yra nekonkreti, nes nėra aišku, kada gi pasibaigs jos susitikimai su vaiku Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Ieškovės siūloma nuolatinė (po pereinamojo laikotarpio) bendravimo tvarka taip pat neatitinka vaiko geriausių interesų, nes nėra aišku, per kiek laiko ieškovė su dukra atkurs nutrūkusį emocinį ryšį.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2024 m. kovo 13 d. pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-32617) nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus. Tačiau pažymėjo, jog emocinis ieškovės ir jos dukters ryšys yra nutrūkęs, ieškovė su dukra nebendravo labai ilgą laiką. Kadangi mergaitę tėvas augino nuo (duomenys neskelbtini) metų, tikėtina, jog siūloma bendravimo tvarka bus labai sunkiai įgyvendinama arba visiškai neįgyvendinama. Skyriaus nuomone, siekiant užmegzti emocinius ryšius tarp motinos ir dukters, tikslinga būtų pereinamojo laikotarpio metu ieškovei su dukra bendrauti Vaikų gerovės centre „Pastogė“ stebint specialistams, pradedant su vaiku bendrauti nuo kelių valandų. Užsimezgus tarpusavio ryšiams, bendravimo laikas turėtų būti ilginamas ir vėliau pereita prie ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino ir pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

- nustatė 12 mėnesių laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės E. B. ir nepilnametės dukros T. K. bendravimo tvarką:

1) vaiko T. K. susitikimai su skyrium gyvenančia motina E. B. organizuojami Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini)), stebint Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams, Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose. Vaiko tėvas T. K. privalo bendradarbiauti su vaiko motina E. B. ir Vaikų gerovės centru „Pastogė“ organizuojant šiuos susitikimus ir užtikrinti vaiko dalyvavimą šiuose susitikimuose. Atsakovas įpareigojamas Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistų nurodytu laiku pristatyti nepilnametę T. K. į nurodytą susitikimo vietą. Ieškovė įpareigojama, esant būtinumui, apmokėti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ paslaugas;

2) motina E. B. su vaiku T. K. gali bendrauti darbo dienomis, iki 2 kartų per savaitę. Susitikimų trukmę pereinamuoju laikotarpiu nustato susitikimuose dalyvaujantis specialistas. Apie numatomą susitikimą motina praneša vaiko tėvui prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo pradžios telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu;

3) motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4) kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo su vaiku T. K. tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;

5) tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti negalimas dėl nepilnamečio vaiko ligos, tėvas T. K. privalo užtikrinti motinai E. B. galimybę ligos metu ryšio priemonėmis susisiekti su vaiku T. K. ir su juo bendrauti, išskyrus, kai tai būtų neįmanoma pagal ligos pobūdį;

6) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą;

7) tėvai bendru sutarimu (t. y. abiem tėvams sutinkant) gali keisti vaiko paėmimo / grąžinimo terminus per pereinamąjį laikotarpį;

- nustatė, kad ši bendravimo tvarka tarp ieškovės E. B. ir nepilnametės dukros T. K. įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- nustatė, kad pasibaigus 12 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, ieškovė E. B. su nepilnamete dukra T. K. bendrauja tokia tvarka:

8) pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką T. K. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

9) motina E. B. su vaiku T. K. gali bendrauti darbo dienomis, iki 2 kartų per savaitę nuo 18.00 val. iki 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą motina E. B. praneša vaiko tėvui T. K. prieš 2 dienas iki numatomo susitikimo pradžios telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu;

10) lyginiais metais motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. per Šv. Kalėdas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. Šv. Kūčių dieną ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18.00 val. Nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų visas šventines dienas vaikas praleidžia su tėvu T. K.;

11) nelyginiais metais motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. per Naujuosius metus, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val. Lyginiais metais Naujųjų metų šventę, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., vaikas praleidžia su tėvu;

12) nelyginiais metais motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. per Šv. Velykas, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmąją Šv. Velykų dieną ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 18.00 val. Lyginiais metais Šv. Velykų visas šventines dienas vaikas praleidžia su tėvu T. K.;

13) Motinos dieną, nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, vaikas praleidžia su motina E. B. 11.00 val. paimant jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją 18.00 val.;

14) motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. jo gimimo dieną, paimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą 14.00 val., jei tai yra nedarbo diena, ir jei tai yra darbo diena, tai pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

15) motina E. B. bendrauja su vaiku T. K. nuotoliniu būdu telefonu arba internetu „Skype“, „WhatsApp“, „Viber“, „Zoom“ ar kita nuotolinio garso ir (ar) vaizdo pokalbių programa darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

16) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti tokias vasaros atostogas: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, kitos – po 7 (septynias) kalendorines dienas. Dėl konkretaus laiko E. B. ir T. K. iš anksto susitaria bendru sutarimu (SMS žinute, el. laišku, raštu) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vasaros atostogų pradžios. Tuo atveju, jei šalių pageidaujamas bendravimo su vaiku laikas sutampa, lyginiais metais prioritetas suteikiamas E. B. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui, o nelyginiais metais – T. K. pasirinktam bendravimo su vaiku laikui. Vykstant atostogauti į kitą valstybę motina raštu pateikia visą informaciją, susijusią su planuojama kelione (išvykimo data, vieta, trukmė). Motina paimą vaiką pirmąją atostogų bendravimo dieną iš ugdymo įstaigos (jeigu tą dieną vaikas nebus ugdymo įstaigoje - iš gyvenamosios vietos pas tėvą) nuo 8.00 val. iki 10.00 val. ir grąžina vaiką tėvui paskutinę bendravimo dieną iki 20.00 val. Vaiko atostogų buvimo su tėvu / motina metu, tėvas / motina turi perduoti tėvui / motinai vaiko dokumentus (vaiko pasą, reikiamus sutikimus ir kt. reikalingus dokumentus, kad būtų galimybė su vaiku keliauti). Ieškovė (motina) grąžina vaiko dokumentus tėvui tuo pačiu metu, kai grąžina vaiką (Šių atostogų metu netaikoma nustatyta bendravimo tvarka, nurodyta 8 punkte);

17) kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo su vaiku tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus;

18) tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) motina arba vaikas negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą pirmą savaitgalį (kaip numatyta 8 punkte);

19) abu tėvai gali susitarti ir dėl kitokio motinos bendravimo su vaiku laiko;

20) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą;

- nustatė, kad ši bendravimo tvarka tarp ieškovės E. B. ir nepilnametės dukros T. K. įsigalioja praėjus 12 mėnesių po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

- paskirstė bylinėjimosi išlaidas (priteisė valstybei iš atsakovo 420,09 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 109 Eur dydžio žyminį mokestį (nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista) bei 15,86 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas).

7. Teismas, atsižvelgęs į ginčo šalių pateiktus argumentus, Skyriaus pateiktą išvadą, vaiko amžių, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad nepilnametė T. K. nebendrauja su motina, siekiant atkurti susilpnėjusį motinos ir vaiko emocinį ryšį nesukeliant vaikui įtampos, konstatavo, jog yra reikalingas laikotarpis motinos ir dukros emocinio ryšio atkūrimui, todėl tikslinga pakeisti šiuo metu galiojančią ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

8. Įvertinęs tai, kad motinos ir vaiko artimo ryšio atstatymas gali užtrukti, teismas nustatė, kad ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimas vyksta Vaikų gerovės centre „Pastogė“ 12 mėnesių laikotarpiu nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad esant būtinumui ieškovė privalo apmokėti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ suteiktas paslaugas, o susitikimų trukmę pereinamuoju laikotarpiu turėtų nustatyti susitikimuose dalyvaujantis specialistas, atsižvelgdamas į vaiko emocijas, jo pageidavimus, susitikimų produktyvumą. Vaiką pristatyti į susitikimų vietą Vaiko gerovės centro „Pastogė“ specialisto nurodytų laiku teismas pavedė atsakovui.

9. Teismas taip pat sprendė, jog siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti motinos bei T. K. emocinį ryšį, 12 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra protingas, labiausiai atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus.

10. Teismas konstatavo, jog ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui) atitinka nepilnametės T. K. interesus ir nepažeidžia nė vieno iš tėvų teisių, todėl nustatė ieškovės prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ja pakeičiant Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovas T. K. 2024 m. gegužės 24 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-64614) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Apelianto nuomone, po Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo iš esmės nepasikeitė jokios faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas keisti anksčiau nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Vien tai, kad dukrai T. K. suėjo 9 metai, savaime nėra pagrindas keisti anksčiau teismo nustatytą jos bendravimo su motina tvarką. Pati ieškovė nei karto nebuvo atvykusi aplankyti savo nepilnametės dukros, neteikė jai išlaikymo, nevykdė teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovei manant, kad atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, E. B. nesikreipė į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo. Atsakovo nuomone, aplinkybės apie tai, jog anksčiau nurodytu teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka nėra vykdoma, yra ne nagrinėjamos bylos, bet vykdymo proceso dalykas.

12.2. Atsakovas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu bendravimo tvarka nustatė jau atsižvelgęs ir įvertinęs tai, kad ieškovė su nepilnamete dukra ilgą laiką nebendrauja, o jų emocinis ryšys yra nutrūkęs. Ieškovė nepasinaudojo teismo patvirtinta bendravimo tvarka ryšiui su nepilnamete dukra atkurti, nepaisant to, ji prašo bendravimo tvarką išplėsti, o tai yra nelogiška ir neatitinka geriausių nepilnametės T. K. interesų, jos norų ir poreikių, nes prie intensyvesnės bendravimo tvarkos (net ir pereinamuoju laikotarpiu) pereinama itin staigiai, kam vaikas yra nepasiruošęs.

12.3. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir savo darbo funkcijas atlieka tarnybinėse komandiruotėse už Lietuvos Respublikos ribų. Atsižvelgiant į tai, būdamas tarnybinėse komandiruotėse jis objektyviai neturės galimybių vykdyti skundžiamo teismo sprendimo ir pristatyti nepilnametę dukrą į susitikimo vietą Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Tokiu būdu teismas priėmė sprendimą, kurio realiai neįmanoma įvykdyti. Be to, atsakovo nuomone, ieškovės ir nepilnametės dukros susitikimai Vaikų gerovės centre „Pastogė“ yra netikslingi, kadangi bendravimas šiame centre vyktų pernelyg formaliai ir vargintų vaiką. Tuo tarpu bendravimas jo namuose yra naudingesnis, nes bendraujama būtų dukrai įprastoje aplinkoje, kur ji jaučiasi saugiai ir patogiai, ieškovė galėtų įsitraukti į vaiko žaidimus, susipažinti su dukros mokslo pasiekimais, lengviau užmegzti ryšį su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Teismas, nustatydamas naują bendravimo tvarką, neatsižvelgė į tai, kad ne vaikas turi derintis prie motinos patogumo, o atvirkščiai – motina turi derintis prie vaiko poreikių, gyvenimo būdo, įpročių ir norų. Atsižvelgiant į tai, kad tarp motinos ir dukters emociniai ir socialiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, į tai, jog nėra aišku, kaip greitai šie ryšiai bus užmegzti ir ar iš viso bus užmegzti, griežtai fiksuotos vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymas neatitinka geriausių vaiko interesų.

12.5. Pirmosios instancijos teisme nepilnametė T. K. nebuvo išklausyta, kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau Skyriaus specialistams ji visada nuosekliai teigė, kad susitikti su motina nenori. Taigi, teismas vaiko nuomonei neskyrė jokio dėmesio ir į ją deramai neatsižvelgė. Teismas taip pat pažeidė ir atsakovo teisę būti išklausytam, nes netenkino prašymo atidėti 2024 m. balandžio 12 d. 13:00 val. paskirtą teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui.

Atsiliepimas

13. Ieškovė E. B. 2024 m. birželio 25 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-76836), kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Atsakovas nesilaikė ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir neleido ieškovei susitikti su dukra T. K.. Dėl to ieškovė negalėjo bendrauti su nepilnamete dukra ir negalėjo dalyvauti jos auklėjime, būtent dėl to nutrūko jos emocinis ryšys su vaiku.

13.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė darytų neigiamą įtaką šalių nepilnametei dukrai ar kad dukrai bendravimo su ja metu būtų nesaugu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime neatsižvelgė į vaiko nuomonę dėl nenoro bendrauti su motina bei pagrįstai nustatė naują bendravimo tvarką. Dėl to ieškovė nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę.

13.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo, jog yra reikalingas laikotarpis motinos ir dukros emocinio ryšio atkūrimui, dėl ko pagrįstai nustatė ieškovės siūlytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatydamas, jog pirmiausia ieškovės ir jos dukros bendravimas vyksta Vaikų gerovės centre „Pastogė“

13.4. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, vadovavosi kasacinės instancijos teismo praktika ir nuo jos nenukrypo. Teismas nurodė, kokiais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, vadovavosi Skyriaus išvadomis bei vaiko interesais bei priėmė pagrįstą sprendimą, kuris nepažeidžia nepilnametės T. K. interesų ir kurio naikinti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. (11.4E) KA_PZ1E-9076 bei nedarbingumo pažymėjimus Nr. EG 9715003, Nr. EG 9647517, Nr. EG 9544768, Nr. EG 9445950, Nr. EG 9397279, Nr. EG 9361425, Nr. EG 9288238 ir Nr. EG 9759703.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti į bylą pateikiamus naujus įrodymus, nenurodė aplinkybių, kurias tokie nauji įrodymai, jo nuomone, turėtų pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti jų priėmimo klausimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir jokių reikšmingų aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą bendrosios taisyklės išimtį. Remiantis tuo, atsisakytina priimti su apeliaciniu skundu atsakovo pateiktus naujus įrodymus.

Dėl apeliacijos objekto

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeista anksčiau nustatyta skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

19. Bylos medžiaga liudija, kad ieškovė E. B. ir atsakovas T. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros T. K. (žr. 2014 m. gruodžio 1 d. gimimo įrašas Nr. 795).

20. Ginčo šalys (duomenys neskelbtini), t. y. jau gimus dukrai, sudarė santuoką Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 263) (žr. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2307-896/2017) .

21. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Minėtu sprendimu, be kita ko, nepilnametės dukros T. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, taip pat buvo nustatyta skyrium gyvenančios motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią ji bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį pas dukros tėvą namuose (T. K. ir dukters T. K. gyvenamoje vietoje) nuo 10.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro (žr. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2307-896/2017).

22. Bylos duomenys patvirtina, jog skyrium gyvenanti motina (ieškovė) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta tvarka su savo nepilnamete dukra T. K. nebendravo, t. y. motina ir dukra niekada nebuvo susitikusios, taip pat jos nebendravo ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Pirmą kartą norą bendrauti su nepilnamete dukra ieškovė išreiškė tik 2022 m. gegužės 30 d. pranešimu, kuriuo ji kreipėsi į Skyrių, teigdama, jog vaiko tėvas T. K. nesudaro sąlygų matytis su dukra teismo sprendimu nustatyta tvarka, nuteikinėja dukrą jos atžvilgiu (žr. 2022 m. birželio 1 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą).

23. Tarpininkaujant Skyriaus specialistams, ieškovė su savo nepilnamete dukra Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta tvarka bendrauti nepradėjo, su ja nei karto nesusitiko ir nepasimatė, dėl ko ji 2023 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo (ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino 2024 m. vasario 28 d. pateiktu patikslintu ieškiniu).

24. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu, konstatavęs esant nutrūkusiam motinos ir vaiko emociniam ryšiui, pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Teismas nustatė 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovė su nepilnamete dukra bendrautų tik Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, stebint Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktas), taip pat atskiru susitarimu su atsakovu galėtų bendrauti su nepilnamete dukra ir 2 darbo dienas per savaitę, tokių susitikimų trukmę paliekant nustatyti susitikimuose dalyvaujančiam specialistui (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas), taip pat darbo dienomis su dukra bendrautų nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas). Teismas nustatė ir ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pasibaigus 12 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, į kurią įtraukė bendravimą savaitgaliais, darbo dienomis, šventinėmis dienomis bei atostogų metu (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 8–20 punktai).

25. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta nauja skyrium gyvenančios motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nesutinka atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu neginčija ir nekvestionuoja jokių konkrečių nustatytos bendravimo tvarkos (galiosiančios tiek 12 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, tiek ir vėlesniu laikotarpiu) nuostatų (konkrečių jos punktų). Atsakovas laiko, kad ieškovei niekada nebendravus su nepilnamete dukra, bendravimo tvarkos išplėtimas pažeidžia T. K. teises ir teisėtus interesus, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra faktiškai neįvykdomą ir neįgyvendinama, be to, atsakovas yra įsitikinęs, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta vaiko bendravimo su ieškove tvarka yra pakankama, ji turėtų galioti toliau, o ieškovė turėtų ją tiesiog vykdyti.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes ir surinktos medžiagos visetą, apelianto apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

28. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

29. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

30. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių santuoką buvo nutraukta dar Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukiant santuoka, kaip to reikalauja CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatos, buvo nustatyta ir motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra (kuri to paties teismo sprendimo pagrindu liko gyventi su tėvu) tvarka, t. y. motina bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį pas dukros tėvą namuose (T. K. ir dukters T. K. gyvenamoje vietoje) nuo 10.00 val. ryto iki 19.00 val. vakaro. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau (žr. šios nutarties 22–23 punktai), teismo nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ginčo šalys faktiškai nevykdė.

33. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį (juos) auklėjant tvarkos nustatymo.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

35. Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį nėra vertinamas teismo sprendimo, kuriuo ši tvarka buvo nustatyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Kita vertus, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismo sprendimu ir šios tvarkos keitimo teisinis reglamentavimas (bendravimo su vaiku tvarka teismo nustatoma pagal toje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes, toks teismo sprendimas neįgyja res judicata (iš lot. galutinio teismo sprendimo) galios, dėl bendravimo su vaiku tvarkos tiek ją nustatant, tiek ją keičiant turi būti sprendžiama, visų pirma, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus) nesudaro pagrindo teigti, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka negali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan. Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu (jei tai įmanoma) gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui – kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

36. Kartu pažymėtina ir tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, tokia tvarka visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

37. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, priešingai nei kad pabrėžtinai teigia apeliantas savo apeliaciniame skunde, nebegali būti įgyvendinama dėl pasikeitusių aplinkybių – visiškai nesusiformavusio motinos (ieškovės) E. B. ir dukros T. K. tarpusavio emocinio ryšio, taip pat konfliktiškų ginčo šalių tarpusavio santykių.

38. Nagrinėjamu atveju byloje yra užfiksuoti duomenys apie nepilnametės ginčo šalių dukros santykį su motina (ieškove). Apklausta 2022 m. birželio 1 d. T. K. nurodė: apie mamą nei su tėčiu, nei su močiute nekalba nieko; žino, kad ji yra, tačiau jos nematė, nemyli; su ja pasikalbėti nenorėtų, nenorėtų net po metų susitikti; mamos telefono numerio neturi; nėra girdėjusi, kad tėtis blogai kalbėtų apie mamą (žr. 2022 m. birželio 1 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą). 2022 m. lapkričio 4 d. apklausta nepilnametė T. K. nurodė, kad: nesupranta klausimo apie mamą; neigiamai (purtydama galvą) atsakė paklausta, ar norėtų susitikti su mama ir pas ją nuvykti; neigiamai atsakė (purtydama galva) paklausta, ar atsimena, kada matė mamą; 2023 m. kovo 20 d. apklausta nepilnametė T. K. nurodė, kad: apie mamą nežino nieko, jos neatsimena; susitikti nenorėtų, nebent mama turėtų dovanų, tuomet gal norėtų susitikti; paskambinti mamai taip pat nenori, nes nepažįsta jos; 2023 m. liepos 17 d. apklausta nepilnametė T. K. nurodė: kur mama, ji nežino; neprisimena kada paskutinį kartą kalbėjo; kada buvo susitikusi irgi neprisimena, nenorėtų susitikti su mama; su tėčiu apie mamą nesikalba, tėtis nieko jai nėra sakęs apie mamą (žr. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2424). 2023 m. gruodžio 6 d. apklausta nepilnametė T. K. nurodė, kad: žino, jog mama gyvena Vilniuje; namuose apie mamą nekalba, su ja susitikti nenorėtų; niekas paskatinti susitikti su mama negali, ji susitikti vis tiek nenorėtų (žr. 2023 m. gruodžio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-3574).

39. Skyriaus byloje kartu su 2024 m. sausio 25 d. išvada Nr. 2SD-726 pateikti duomenys liudija ir tai, jog abi ginčo šalys nuo 2022 m. nuolat rašydamos įvairius skundus ir raštus Skyriui (žr. ieškovės E. B. 2022 m. spalio 27 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. liepos 12 d., 2023 m. gruodžio 5 d. raštai dėl nesudaromos galimybės teismo sprendimu nustatyta tvarka matytis su dukra; atsakovo T. K. 2023 m. liepos 1 d., 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštai dėl išlaikymo nemokėjimo, veikimo priešingai nepilnametės dukros interesams) niekada neskyrė deramo dėmesio ir nedėjo jokių realių pastangų, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta tvarka būtų įgyvendinta.

40. Esant nurodytoms tokioms aplinkybėms, t. y. pirma, esant nepilnametės T. K. nenorui matytis ir bendrauti su savo motina, kuris yra nulemtas to, kad ginčo šalių dukra visiškai jos nepažįsta, nes po santuokos nutraukimo motina su dukra niekada nebuvo susitikusios, antra, abiem ginčo šalims nesiimant jokių veiksmų ir nebendradarbiaujant tarpusavyje, kad padėtų viena kitai susidariusioje situacijoje atkurti motinos emocinį ryšį su dukra, ankstesniu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka negali likti galioti, nes pagal ją ieškovei pradėti bendrauti su T. K. jau nėra įmanoma. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma 7 metus, todėl priešingai nei kad teigia apeliantas, yra akivaizdu, kad ji nebus vykdoma ir ateityje. Būtent nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą pakeisti šiuo metu galiojančią motinos bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, ką visiškai pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

41. Pirmosios instancijos teismas patvirtino ieškovės patikslintu ieškiniu pasiūlytą bendravimo tvarką, numatančią 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ji su nepilnamete dukra bendrautų tik Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, stebint Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 1 punktas), taip pat atskiru susitarimu su atsakovu galėtų bendrauti su nepilnamete dukra ir 2 darbo dienas per savaitę, tokių susitikimų trukmę paliekant nustatyti susitikimuose dalyvaujančiam specialistui (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktas), taip pat darbo dienomis su dukra bendrautų nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (žr. nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas). Pažymėtina, kad atsakovas savo parengto naujos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos varianto teismui nesiūlė, ieškovės pasiūlytos tvarkos, atsižvelgdamas į savo (ar nepilnametės dukros) interesus, nekoregavo. Todėl, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nepatvirtinti ieškovės pasiūlytos naujos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nes nėra nustatyta, kad T. K. nenorą bendrausi su motina lemtų netinkami ieškovės veiksmai ar elgesys, netinkamai vedamas gyvenimo būdas ar pan.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ieškovės pasiūlytą naują bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, atsižvelgė į tas aplinkybes, kurias reikšmingomis laiko pats apeliantas (į tai, kad yra nutrūkęs (nagrinėjamu atveju – visiškai nesusiformavęs) motinos ir vaiko emocinis ryšys; į tai, kad ieškovė nepažįsta savo dukros, o dukra nepažįsta savo motinos; į tai, kad realiai niekada nebuvo vykdoma ankstesniu teismo sprendimu nustatyta motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka), dėl ko naujoje bendravimo tvarkoje pagrįstai nustatė pereinamąjį 12 mėnesių laikotarpį, skirtą motinos ir vaiko emociniam ryšiui atkurti, ko padaryti be specialistų pagalbos nėra galima. Nustatyto pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos pagrindinė paskirtis yra ta, kad tarp motinos ir dukros būtų užmegztas tarpusavio ryšys, kurio pagal šioje byloje nustatytus duomenis nėra visiškai, nes jos niekada nebendravo, nepilnametė T. K. jokios informacijos apie savo motiną iš tėvo nėra gavusi. Motinos bendravimas su dukra neutralioje vietoje (Vaikų gerovės centre „Pastogė“), stebint nurodyto centro specialistams, reikalingas ir dėl pakankamai konfliktiškų ieškovės ir atsakovo santykių, nes vaiko susitikimai su motina turi vykti be streso ir įtampos, kelti teigiamas emocijas bei šiltus jausmus. Būtent dėl konfliktiškų ir priešiškų ginčo šalių santykių, motinos (ieškovės) bendravimas su nepilnamete dukra ankstesniu teismu sprendimu nustatytu būdu (t .y. motinai bendraujant su dukra atsakovo (tėvo) gyvenamojoje vietoje) neleistų pasiekti svarbiausio pareinamajam laikotarpiui keliamo tikslo – kad tarp ieškovės ir jos dukros užsimegztų tarpusavio kontaktas, pradėtų formuotis abipusis emocinis ryšys.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per pereinamąjį laikotarpį bus galimybė įsitikinti ir tuo, ar pati ieškovė yra pasirengusi dėti ir ar dės pakankamas pastangas ryšiui su nepilnamete dukra atkurti, t. y. ar ji atvyks į visus suplanuotus susitikimus, imsis iniciatyvos organizuoti papildomus susitikimus darbo dienomis, bendraus su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis ir t. t. Pačiai ieškovei nerodant iniciatyvos ir nesilaikant (nevykdant) jos iniciatyva pasiūlytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, tai gali būti trakuojama kaip tiesioginis vengimas atlikti pareigas auklėti savo vaikus, kas kartu su teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sąmoningu neteikimu (ką patvirtina byloje esantys duomenys), jau gali būti laikoma pakankamu pagrindu apriboti jai tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnis).

44. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka pereinamuoju laikotarpiu yra detali ir gana aiški, t. y. nustatyta konkreti susitikimų vieta (Vaikų gerovės centras „Pastogė“); nurodyta, kada įvyksta motinos susitikimai su vaiku (susitikimai organizuojami bendradarbiaujant tėvui, motinai ir Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistams); nustatytos konkrečios ginčo šalių pareigos (tėvui – specialistų nurodytu laiku pristatyti nepilnametę dukrą į susitikimų vietą; motinai – apmokėti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ paslaugas“). Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra sunkiai įgyvendinama arba neįgyvendinama visai. Abiem ginčo šalims jos laikantis, bendradarbiaujant tarpusavyje bei bendradarbiaujant su Vaikų gerovės centro „Pastogė“ specialistais, atsižvelgiant ir į nepilnametės T. K. pakankamai didelį amžių ((duomenys neskelbtini) m.) ir jos brandą (mergaitė aktyvi, smalsi, bendraujanti, besidominti aplinka, motyvuota (žr. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma Nr. MT253-02)), nėra prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatyta nauja motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarka galėtų likti neįgyvendinta.

45. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovas taip pat turi pareigą kooperuotis su ieškove stengiantis atkurti vaiko ryšį su ja, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su motina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, kad T. K. nenorą bendrauti su ieškove lemtų netinkami motinos veiksmai ar elgesys jos atžvilgiu, netinkamas ieškovės gyvenimo būdas ar pan., todėl atsakovas taip pat turėtų dėti pastangas, siekdamas padėti dukrai T. K. atkurti ir palaikyti ryšį su motina. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi, abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnametei dukrai nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje ydingoje situacijoje.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatytą naują bendravimo su nepilnamete dukra tvarką realiai turės vykdyti ne tik ieškovė (kas jau buvo akcentuota šios nutarties 43 punkte), bet ir atsakovas, su kuriuo gyvena T. K., todėl tai neabejotinai padarys įtaką ir atsakovo gyvenimo ritmui, jo pareigoms, laiko planavimui. Iš dalies sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad dėl darbinės veiklos specifikos (atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju), jam gali kilti sunkumų, vykdant skundžiamu sprendimu patvirtintą motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ir taip itin didelę dalį dukros priežiūros yra patikėjęs kartu gyvenančiai savo motinai (nepilnametės T. K. močiutei) R. K.. Nepilnametės T. K. santykiai su R. K. yra itin geri, ji ją prižiūri ir ja rūpinasi kol atsakovas būna išvykęs į tarnybines komandiruotes užsienyje. Iš to seka, kad dėl savo darbinės veiklos ypatumų negalėdamas asmeniškai įvykdyti jam skundžiamu sprendimu nustatytos pareigos pristatyti nepilnametę dukrą į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ pasimatymui su ieškove, atsakovas nesunkiai galės tai pavesti savo motinai R. K., kuriai yra ir taip faktiškai pavedęs visą T. K. priežiūrą tais laikotarpiais, kuomet būna išvykęs į tarnybines komandiruotes.

47. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina visada gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl pasikeitus aplinkybėms (pvz. nustačius, kad skyriumi gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių nebeatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, pakartotinai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme gali būti laikytinos tokios aplinkybės kaip pasikeitęs paties vaiko požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, suprastėjusi jo savijauta, vieno iš tėvų elgesio pokyčiai (sistemingas bendravimo tvarkos sąlygų nevykdymas) ir pan.

48. Dėl naujos bendravimo tvarkos sąlygų, nustatytų pasibaigus 12 mėn. pereinamajam laikotarpiui, apeliantas apeliaciniame skunde jokių argumentų (dėl jų ydingumo ar neteisėtumo) nedėsto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos motinos (ieškovės) bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 8–20 punktų plačiau nepasisako.

Dėl kitų (procesinio pobūdžio) apeliacinio skundo argumentų (ne) pagrįstumo

49. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl nepilnametės ginčo šalių dukros apklausos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose turėjo pareigą apklausti ginčo šalių nepilnametę dukrą dėl bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos pakeitimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas (jo atstovė) būtų prašiusi pirmosios instancijos teismo apklausti šalių nepilnametį vaiką dėl bendravimo su skyrium gyvenančia ieškove tvarkos pakeitimo, ar kad pirmosios instancijos teismas būtų pats nustatęs toki poreikį. Tokios būtinybės, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje Skyriaus pateiktuose rašytiniuose dokumentuose (žr. 2022 m. birželio 1 d. Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą; 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2424; 2023 m. gruodžio 11 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-3574) nepilnametės T. K. paaiškinimai apie jos santykius su ieškove buvo užfiksuoti net penkis kartus, visų apklausų metu jie išliko analogiški ir nuoseklūs, be to, byloje aplinkybė, kad ieškovė yra nepažįstama su savo nepilnamete dukra, kad tarp jų nėra jokio emocinio ryšio, buvo daugiau nei akivaizdi. Kadangi byloje buvo detalūs duomenys, liudijantys vaiko nuomonę, kuri buvo užfiksuota raštu Skyriaus parengtuose dokumentuose, todėl CPK 380 straipsnio nuostatos, nagrinėjamu atveju, pažeistos nebuvo.

50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl ligos atidėti 2024 m. balandžio 12 d. 13.00 val. teismo posėdį, ko pasekoje byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant bei nesuteikiant galimybės pasisakyti.

51. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas T. K. 2024 m. balandžio 10 d. pateikė teismui asmeniškai pasirašytą prašymą, kuriuo prašė atidėti 2024 m. balandžio 12 d. 13.00 val. paskirtą teismo posėdį dėl jam laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. suteikto laikino nedarbingumo. Teismas (bylą nagrinėjusi teisėja savo rezoliucija) minėtą prašymą atmetė, nurodydamas tokius motyvus – „Teismo posėdis dėl atsakovo jau buvo atidėtas du kartus, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis“.

52. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

53. Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Galiojanti CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021).

54. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal atsakovo (jo atstovės advokato padėjėjos G. P.) prašymą, motyvuojant atsakovo liga, buvo atidėtas 2024 m. kovo 22 d. 9.30 val. turėjęs įvykti teismo posėdis bei nustatyta nauja teismo posėdžio data – 2024 m. balandžio 12 d., 13.00 val. Nurodytą teismo posėdį atsakovas vėl prašė atidėti 2024 m. balandžio 10 d. pateiktu analogišku prašymu (dėl ligos). Teismas nurodyto prašymo netenkino, atsakovo ligą nelaikydamas svarbia priežastimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tai padarė pagrįstai, kadangi dėl tos pačios priežasties jau buvo atidėtas ankstesnis teismo posėdis, be to, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje naudojosi profesionalaus teisininko – advokato padėjėjos G. P. – teisine pagalba, tačiau pastaroji taip pat neatvyko į 2024 m. balandžio 12 d. 13.00 val. teismo posėdį, nors apie jo vietą ir laiką buvo informuota tinkamai (teismo pranešimu, išsiųstu per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį). Apie tai, kad neatvyks į teismo posėdį, atsakovo atstovė teismo neinformavo, neatvykimo priežasčių nepagrindė. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti ir tai, jog 2024 m. balandžio 12 d. 13.00 val. teismo posėdis buvo organizuojamas nuotoliniu būdu (per ZOOM platformą), būtent nuotoliniu būdu jame dalyvavo ieškovė bei jos atstovė. Nagrinėjamu atveju priežasčių, kodėl dėl ligos negalėdamas atvykti į teismo posėdį gyvai, atsakovas negali jame dalyvauti nuotoliniu būdu, T. K. savo 2024 m. balandžio 10 d. prašyme nenurodė ir neargumentavo. Duomenų, kodėl nuotoliniu būdu dalyvauti teismo posėdyje negalėjo ir jame nedalyvavo atsakovo atstovė advokato padėjėja G. P., byloje nėra. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad byloje buvo sprendžiami su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą atidėti teismo posėdį ir 2024 m. balandžio 12 d. 13.00 val. vykusiame teismo posėdyje pagrįstai civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendimo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Todėl atsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

57. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 109,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už pateiktą apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

58. Apeliacinės instancijos teisme valstybė, teikdama ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, patyrė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 25 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-06773.

59. Palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos. Tuo tarpu valstybei iš atsakovo yra priteistinos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 (dviejų šimtų eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas (įmokos kodas: 5630, mokėjimo paskirtis: „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė Tomas Ridikas Edita Šliumpienė