- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2-6493-1028/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02800-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- D. L.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotam asmeniui Ingai Šimaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: nustatyti, kad D. L. yra vaiko D. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. M. yra D. L. vaikas; nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su motina J. M.; priteisti iš D. L. nepilnamečiui vaikui D. M. išlaikyti po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti J. M.; nustatyti, kad D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku laikas neribojamas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas gyveno Radviliškyje ir lankė tą pačią bendro lavinimo mokyklą. Pradėjo draugauti ir nuo 2017 m. liepos mėn. pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Taip pragyveno iki 2018 m. balandžio mėn., kai ji buvo apgyvendinta Šiauliuose Motinos Teresės šeimų namuose. 2017 m. rudenį pasijuto nėščia, lapkričio mėn. įsitikino, kad tikrai laukiasi ir pasakė apie tai atsakovui. Jis nei apsidžiaugė nei nusiminė, tiesiog nereagavo. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Vaikui gimus atsakovas ją aplankė spalio mėn., jam parodė vaiką, leido su juo pabendrauti. Atsakovas vaikeliui jokių dovanų neatvežė, tiesiog pabuvo ir išvyko. Atsakovas tėvystės nei ginčija, nei pripažįsta, tačiau geruoju, ne ginčo tvarka vaiko savo vardu neregistruoja. Atsakovas vaiku nesirūpino, jo nepadėjo išlaikyti, neteikė jokių lėšų vaiko išlaikymui. Nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina. Vaikas gyvena su ja, ji juo rūpinasi ir išlaiko, šiltai bendrauja, tarp jų yra tvirtas emocinis ryšys. Atsakovas iki šiolei vaiku nesidomėjo, juo nesirūpino, todėl negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui gyventi ir vystytis. Nuo vaiko gimimo iki šio laiko vaiką išlaiko ir juo rūpinasi ji viena. Per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 300 eur. Vaiko aprangai išleidžiu 40 eur, apatiniams rūbams 20 eur, avalynei 20 eur, maistui apie 80 eur, sauskelnėms 80 eur, san. higienos reikmenims 20 eur, patalynei 20 eur, vitaminams 10 eur, vaistams 15 eur, lavinimui 15 eur. Pusę šios sumos turėtų mokėti atsakovas, tačiau mano, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistina po 170 eur. kas mėnesį nuo vaiko gimimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirtina jo motina. Vaikas turi turėti galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl neprieštaraus, kad atsakovas jį lankytų ir dalyvautų jo auklėjime. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad atsakovui neribotinas bendravimas su vaiku.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 100 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį, nurodė, kad jos pajamos yra 214 Eur invalidumas ir gauna 58 Eur už vaiką. Tvarkys vaikui neįgalumą dėl astmos. Mano, kad ekspertizė nereikalinga.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta, jog yra vaiko tėvas, ekspertizė nereikalinga. Dar turi tris vaikus, yra priteistas išlaikymas, lyg po 60 Eur. Jis turi neįgalumą, gauna 46 Eur, kitką atskaito antstoliai. Kažkiek dirba per žmones, kai jo paprašo. Gyvena pas tėvus. 100 Eur išlaikymui per daug, bet kiek sutiktų mokėti, nežino. Prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, sutinka su ieškovės nurodyta data, nuo kurios prašo priteisti išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo ieškiniui pritarė, nurodė, kad kitiems atsakovo vaikams yra mokama globos išmoka. Siūlo tenkinti reikalavimą dėl 100 Eur išlaikymo dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nurodyta D. M. motina, duomenų apie tėvą nėra (b. l. 4). Surinkti duomenys apie šalių turtinę padėtį, pajamas (b. l. 5-8, 17-21).
Dėl tėvystės nustatymo
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).
Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 str.). Nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku. Teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (CPK 392 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl tėvystės nėra. Atsakovas sutiko, kad jis yra D. M. tėvas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas išreiškė nuomonę, kad ekspertizė tėvystei nustatyti byloje nereikalinga. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis susipažino su atsakovu, su juo bendravo, po ko tapo nėščia. Atsakovas šių aplinkybių neneigė. Esant nustatytų faktų visumai darytina išvada, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl atsakovas pripažintinas D. M. tėvu, o D. M. pripažintinas atsakovo vaiku.
Dėl išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į atsakovo nusišalinimą nuo vaiko auginimo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją apie vaiko gyvenimo sąlygas su ieškove, atsakovo teisinį santykį vaikais, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovas su tokiu dydžiu nesutinka, nurodė, kad jo pajamos labai mažos.
Išlaikymo dydžio klausimais kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 214 Eur invalidumas ir gauna 58 Eur už vaiką. Atsakovas nurodė, kad dar turi tris vaikus, yra priteistas išlaikymas, lyg po 60 Eur, jis turi neįgalumą, gauna 46 Eur, kitką atskaito antstoliai, kažkiek dirba per žmones, kai jo paprašo, gyvena pas tėvus.
Iš šalių pateiktų įrodymų matyti, kad šalys registruotino turto savo vardu neturi. Iš to galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda. Ieškovė gauna 214,50 Eur neįgalumo pensiją bei 58,52 Eur išmoką vaikui, pavienes vienkartines išmokas. Atsakovas nurodė po atskaitymo gaunantis 46 Eur neįgalumo pensiją. Iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovui paskirta 66,05 Eur išmoka, nuo kurios, tikėtina, atskaitymą vykdo antstoliai dėl kitų vaikų išlaikymo. Atsakovas nurodė, kad turi tam tikras galimybes dirbti, tuo tarpu ieškovė augina vaiką, todėl ieškovės galimybės dirbti apribotos.
Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina apie 300 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai būtų iš esmės pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje bei maisto, paslaugų kainas, nors ieškovė ir nepateikė įrodymų dėl išlaidų. Kita vertus, ieškovė reikalauja priteisti tik 100 Eur sumą, kuri tikrai yra nedidelė. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan.
Ieškovė nurodė, kad vaiko aprangai išleidžiu 40 Eur, apatiniams rūbams 20 Eur, avalynei 20 Eur, maistui apie 80 Eur, sauskelnėms 80 Eur, san. higienos reikmenims 20 Eur, patalynei 20 Eur, vitaminams 10 Eur, vaistams 15 Eur, lavinimui 15 Eur. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos iš esmės nurodytos pagrįsto dydžio, nebent tos pačios bendros sumos ribose jas būtų galima perskirstyti skirtingoms paskirtims. Jokių abejonių nekyla dėl išlaidų dydžio maistui, kurios galbūt nurodytos net per mažos. Kitų išlaidų sumos nurodytos pakankamai protingo dydžio, kita vertus jas išsamiau analizuoti nėra reikalo, kadangi ieškovė iš atsakovo prašo tik 100 Eur išlaikymo.
Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.
Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2019 m. MMA sudaro 555 Eur. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks jos dydis atsirado automatiškai dėl mokesčių reformos, dėl kurios visi mokesčiai perkelti ant darbuotojo. Faktiškai skaičiuojant MMA iki 2019-01-01 buvusia tvarka, jos padidėjimas būtų tik iki 430 Eur. Taigi, negalima teigti, kad MMA nuo 400 Eur buvo pakelta iki 555 Eur, nes didžiąją dalį šio padidėjimo sudaro anksčiau pačiam darbdaviui už darbo vietą skaičiuoti mokesčiai, kurie į MMA sampratą neįsiskaičiuodavo. Taigi, skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA abejais metodais, ji sudarytų atitinkamai 215,00 Eur arba 277,50 Eur. Tačiau ieškovė iš atsakovo prašo gerokai mažiau. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina.
Iš atsakovo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimu byloje Nr. 2-584-284/2015 priteistas išlaikymas trims jo vaikams, po 60 Eur per mėnesį. Tačiau šiuos vaikus globoja kiti asmenys, o teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotas asmuo nurodė, kad kitiems atsakovo vaikams yra mokama globos išmoka. Taigi, nurodytų vaikų išlaikymo pajamos yra ne vien priteistas išlaikymas, dėl ko ieškovės reikalaujama suma nelaikytina per didele. Pažymėtina, kad priverstinio sprendimo vykdymo atveju yra nustatyti apribojimai dėl išieškojimo, todėl atsakovo gaunamo neįgalumo pensijos likučio dydžio dar vieno vaiko išlaikymo faktas neįtakotų.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 100,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nebeteikė išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsakovas posėdžio metu su šia aplinkybe sutiko, todėl išlaikymas priteistinas nuo nurodytos datos.
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas su vaiku nebendrauja, nėra ir tėvų nesutarimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku. Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atitinkama atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
Kiti klausimai.
Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl vaiko tėvystės nustatymo sudaro 75,00 Eur, už išlaikymo priteisimą 27,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.).
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 195,00 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui.
Ieškovė proceso eigoje gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl laikytina atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Kadangi ieškinio reikalavimai tenkintini, atsižvelgiant į pasyvų atsakovo elgesį proceso metu, į tai, kad tėvystę galėjo pripažinti ir dėl išlaikymo susitarti ne teismo keliu, o ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 102,00 Eur žyminio mokesčio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 195,00 Eur išlaidų advokatui.
Byloje taip pat susidarė 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti atsakovą D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o D. M. D. L. vaiku.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškove J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį po 100,00 Eur (vieną šimtą Eur), nuo 2018-06-26 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę J. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, kad atsakovui D. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. laikas neribojamas.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 102,00 Eur (vieną šimtą du Eur) žyminio mokesčio ir 6,77 Eur (šešis Eur 77 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis Eur 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.