Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Simonos Dementavičienės, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. G., L. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

19. Byloje nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2018 m. gegužės 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00029-18, kuriame ieškovei R. G. buvo pareikšti įtarimai pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)), o ieškovui L. G. buvo pareikšti įtarimai pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui 2020 m. vasario 13 d. surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla ieškovų atžvilgiu buvo perduota teismui ir išnagrinėta. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ieškovai buvo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl prejudicinių faktų

20. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-1127/2021 išvados turi esminę reikšmę, vertinant proceso pradėjimą ieškovų atžvilgiu.

21. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos.

22. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-1127/2021 konstatavo, jog „2019 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos buvo naudojami ne faktiniai duomenys – faktai, aplinkybės. Todėl daroma išvada, kad nesant tikslių, dokumentais, inventorizacijomis pagrįstų įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” vykdė neapskaitomą gamybą, prekybą, turėjo neapskaitomų lėšų, dėl to FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybinis pranešimas (specialisto išvados 9-tas priedas, 2 lapai) nepagrįstas rašytiniais dokumentiniais duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis, kurio pagrindu specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini).“. Kitos teismo išvados yra apie apytiksliai apskaičiuotą (duomenys neskelbtini) („buvo apskaičiuotas apytikslis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais bylos duomenimis, o atliktos inventorizacijos metu materialinių vertybių ar piniginių lėšų trūkumas ar perteklius nebuvo nustatytas“), (duomenys neskelbtini) („nesurinkta jokių kaltinamųjų L. G. ir R. G. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl (duomenys neskelbtini)“). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai selektyviai ir savaip aiškina teismo nuosprendyje padarytas išvadas, nors Kauno apylinkės teismas minėtame nuosprendyje nevertino ir nepasisakė dėl šio ginčo kitais aspektais – dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo ir pan., todėl darytina išvada, kad minėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti pripažįstamos turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjant šią bylą kitais ieškinyje nurodytais aspektais.

23. Nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.272 straipsnį dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

24. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad baudžiamasis procesas (baudžiamasis persekiojimas) buvo pradėtas nepagrįstai, nesant objektyvių duomenų apie nusikalstamų veikų padarymą.

26. Apeliaciniame skunde ieškovai ginčija teismo išvadas dėl ieškovų baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisėtumo (neteisėtų pareigūnų veiksmų), t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams neturint pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančiais įtarti ieškovus nusikalstamų veikų padarymu.

27. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Pagal šią teisės normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žala padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

28. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 str.), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

Dėl (ne)teisėtų pareigūnų veiksmų

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu pradėtas pagrįstai, pagal BPK nuostatas ir esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ieškovai padarė nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta faktų, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas. Pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko įstatymų reikalavimus.

30. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovai įrodė neteisėtus pareigūnų veiksmus, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti egzistavimą, todėl ieškinys turėjo būti patenkintas.

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

32. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 str.), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

33. Pažymėtina ir tai, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021).

34. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad egzistuoja valstybės neteisėti veiksmai (ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų pareigos elgtis rūpestingai, apdairiai pažeidimas), kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų valstybės atsakomybei kilti dėl žemiau nurodomų motyvų.

35. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktų patikrinimo galimybės numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK str.).

36. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas, norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 str.). Taigi, inicijuojant ikiteisminį tyrimą, pakanka turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar ketinimą jas padaryti, nes baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas; ta aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

37. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi, gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas, pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Taigi, asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, išteisinimo faktas pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja išvados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

38. Tai reiškia, kad jeigu teismas nusprendė, kad įrodymų kaltinimui pagrįsti nepakanka, civilinėje byloje atsižvelgiant į išteisinamojo nuosprendžio aplinkybes, spręstina, ar yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų kilti. Šiuo požiūriu įvertinami visi pareigūnų atlikti veiksmai ir taikytos priemonės, įvertinant situacijos galimybes įrodinėjimo procese.

39. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas ieškovei buvo pradėtas esant informacijai (FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vyriausiojo tyrėjo 2018 m, gruodžio 18 d. tarnybiniam pranešimui) apie nusikalstamą veiką ir vykdomas esant pakankamai objektyvių duomenų (FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. specialistės išvada), kad ieškovai galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytą BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje; akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatyta (BPK 3 str., 166 str.).

40. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-175-1127/2021 esantys duomenys (liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys) (CPK 179 str.), patvirtina, kad pranešimai apie įtarimą dėl numatytų veikų buvo parengti surinkus pakankamai BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių faktinių duomenų, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad buvo padarytos konkrečios nusikalstamos veikos ir kad ją padarė būtent ieškovai.

41. Kauno apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, nusprendė, kad nebuvo padaryta veikos, numatytos BK (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

42. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pritarti apeliantų argumentams, kad ieškovų išteisinimo pagrindai yra nulemti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų, netinkamo funkcijų vykdymo, elgiantis nerūpestingai ir/ar neapdariai pradedant, atliekant ir užbaigiant ikiteisminį tyrimą, o ne iš esmės yra susiję su teismo atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, bylą nagrinėjant teismine tvarka.

43. Šiuo atveju tai, kad teismas kitaip įvertino byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnai, prokuroras pažeidė baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ar bendrą rūpestingumo, atidumo pareigą, pradėdami ir atlikdami ikiteisminį tyrimą bei perduodami bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-403/2021).

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, taip pat nenustatė aplinkybės, kad baudžiamasis procesas pradėtas ar vykdytas nepagrįstai, neteisėtai, aplaidžiai ar pažeidė ieškovų teises, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo gauti įstatymus pažeidžiančiu būdu, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų išvados buvo paremtos neteisėtai gautais faktais, nepagrįstais duomenimis, abstrakčia, su nagrinėjamais įvykiais menkai susijusia informacija ar kitokiais duomenimis. Aplinkybė, kad teismas kitaip nei prokuroras įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, neleidžia daryti išvados, jog prokuroro, perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nerūpestingi ar neatidūs.

45. Nors ieškovai ir buvo išteisinti dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė savaime nereiškia, jog jos atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Pareigūnų nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo teismas, nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieškovai, apsiribodamas tik teiginiais, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, siekdami jų atžvilgiu inicijuoti, atlikti ikiteisminį tyrimą, privalėjo turėti objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieškovų tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau, kaip jau minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ar kaltinimui pareikšti įrodymų pakankamumo reikalavimai; baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.

46. Apibendrinant padarytas išvadas, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ieškovų atžvilgiu pradėtame ir vykdytame baudžiamajame procese atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rūpestingumo pareigos. Ieškovams neįrodžius vienos iš trijų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žalos atlyginimas yra negalimas

Dėl bylos procesinės baigties

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai, nei teigia apeliantai, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi ieškovai, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

50. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Valstybė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.