Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. (R. G.) atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio S. D. procesinių veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis S. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. G. kreipėsi su skundu į antstolį S. D., prašydamas panaikinti antstolio 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-156-42521.

2. Skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad skolininkas skolą sumokėjo dalimis pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išdėstyti skolos sumokėjimą, o pats patvarkymas priimtas tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors įsiskolinimo nėra. Antstolio veiksmai buvo pertekliniai ir formalūs, o realus išieškojimas nevykdytas.

3. Antstolis S. D. 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir nutarė patvarkymą kartu su vykdomąja byla persiųsti teismui. Nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d., todėl argumentas, kad vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, yra atmestinas. Antstolis užvedė vykdomąją bylą ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. įteikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, tačiau nesulaukus apmokėjimą buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Antstoliui nei skolininkas, nei ieškovas nepateikė informacijos, kad skolos mokėjimas yra išdėstytas dalimis. Antstoliui tik 2025 m. birželio 3 d. pateikta tokia informacija. Per šį laiką antstolis atliko vykdymo veiksmus, išieškojo dalį lėšų, taikė turto areštą ir kt., todėl skolininkas nesinaudojo savo teisėmis, o ieškovas nevykdė pareigos informuoti antstolį apie skolos išdėstymą ir tiesiogiai iš skolininko gaunamas lėšas. Atsižvelgiant į tai, antstoliui priklauso atlyginimas už vykdomosios bylos vykdymą, todėl 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymas priimtas pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio S. D. procesinių veiksmų.

5. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla antstolio kontoroje pradėta vykdyti 2024 m. rugpjūčio 6 d., kai antstolis patvarkymu Nr. S-24-156-21004 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Po to antstolis atliko ir kitus priverstinio išieškojimo veiksmus – 2024 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino geruoju sumokėti įsiskolinimą ir susidariusias vykdymo išlaidas per 10 dienų terminą. Be to, šiuo raginimu antstolis taip pat informavo skolininką, kad neįvykdžius raginimo, bus pradėtas priverstinis išieškojimas, dėl ko papildomai bus išieškomos nustatytos vykdymo išlaidos, pridedant ir atlygį antstoliui. Taigi skolininkas iš anksto supažindintas su momentu, nuo kada vykdomojoje byloje bus pradedamas skaičiuoti atlygis antstoliui. Pažymėtina, kad šiuo raginimu antstolis taip pat išaiškino skolininkui ir pareigą nedelsiant informuoti antstolį, jeigu sprendimą jau yra įvykdęs, pateikiant sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus, taip pat pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Vykdomojoje byloje nesant duomenų apie sprendimo įvykdymą per raginimo terminą, antstolis ėmėsi tolesnių priverstinio išieškojimo veiksmų – 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-156-31774, kuriuo nurodyta vykdyti išieškojimą iš skolininko pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, taip pat 2024 m. lapkričio 28 d. turto arešto aktu Nr. S-24-156-31773 areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 7 d. antstolis atliko išieškotų iš skolininko lėšų paskirstymus. Taigi akivaizdu, kad antstolis išieškojimą vykdė realiai, atliko faktinius priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, dėl ko visiškai nėra pagrindo sutikti su skolininko skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų.

6. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-372-2024, kuria nutarta tenkinti R. G. prašymą ir išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties įvykdymą 12 mėnesių, kas mėnesį sumokant VšĮ Naujosios Akmenės ligoninei po 513,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimta 2024 m. rugpjūčio 22 d., taigi jau po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir vykdomoji byla pradėta. Ši teismo nutartis, kuria skolininkui išdėstytas sprendimo įvykdymas, įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 31 d., taigi jau ir po raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo. Be to, 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis šalims buvo įteikta, todėl tiek skolininkui, tiek išieškotojui 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimo dieną buvo žinoma apie vykdomąją bylą, o 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties įsiteisėjimo dieną buvo žinoma ir apie raginimo įvykdyti sprendimą priėmimą. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad bent viena iš vykdymo proceso šalių būtų informavusi antstolį apie 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimą. 2025 m. rugsėjo 26 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą antstolis nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo antstoliui pateikta tik 2025 m. birželio 3 d. Gavęs tokius duomenis antstolis 2025 m. liepos 16 d. patvarkymu dėl patvarkymo panaikinimo panaikino išieškojimo vykdymą iš skolininko pajamų, taigi antstolis sureagavo į aplinkybę, kad sprendimo vykdymas yra išdėstytas, po to, kai apie tokias aplinkybes jam tapo žinoma. Tuo tarpu 2025 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku išieškotojos VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės atstovui informavus antstolį, kad skolininkas visiškai atsiskaitė su išieškotoja, todėl yra susidariusi permoka, antstolis vykdomojoje byloje atitinkamai sumažino išieškotinos skolos sumą, todėl išieškoti liko tik susidariusias vykdymo išlaidas, kurių didžiąją dalį sudaro atlygis antstoliui.

7. Teismas nurodė, kad įstatymas numato imperatyvias pareigas vykdymo proceso šalims teikti antstoliui visą informaciją, susijusią su skolos išieškojimu, vykdomojo dokumento vykdymu ir kt., tačiau byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar skolininkas būtų tai padarę iki 2025 m. birželio 3 d., kuomet antstoliui buvo pateikta 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-372-2024 kopija, nors tiek skolininkui, tiek išieškotojui buvo žinoma ir apie 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimą, ir apie vykdomosios bylos užvedimą, raginimo išsiuntimą skolininkui ir kitų priverstinių vykdymo veiksmų atlikimą. Teismų praktika suponuoja išvadą, kad šiuo konkrečiu skolininkui, nors ir įvykdžius sprendimą dalimis tiesiogiai išieškotojui, jo pareiga sumokėti atlygį antstoliui lieka, nes skolą tiesiogiai išieškotojui R. G. sumokėjo jau pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminui. Tuo labiau, kai apie tokias pasekmes skolininkas iš anksto buvo supažindintas dar iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-372-2024 įsiteisėjimo dienos. Konstatuotina, kad antstolis teisėtai atliko aptartus vykdymo veiksmus ir pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias apmokėti pareiga tenka skolininkui. Teismas vertina, kad antstolio veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms ir yra teisėti, todėl pareiškėjo pateiktas skundas atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį.

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis, nepaisydamas teismo nutarties dėl skolos išdėstymo, neteisėtai pritaikė turto areštą ir atskaitymus iš SODROS, taip pat nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas. Tokie veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas bei teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus. Pagrindinis Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutartį, kuria skolos mokėjimas buvo išdėstytas – nustatyta mokėti po 513,75 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo rugsėjo mėnesio mokėjimus pareiškėjas vykdė tiksliai pagal teismo nustatytą grafiką (patvirtina UAB „Swedbank“ išrašai). Tačiau nepaisydamas šių aplinkybių, antstolis S. D. 2024 m. lapkričio 28 d. areštavo pareiškėjo turtą ir pradėjo atskaitymus iš SODROS, nors teismo nutartis dėl skolos išdėstymo tuo metu jau buvo įsiteisėjusi. Šie veiksmai buvo atlikti išieškotojos prašymu, nors ji žinojo apie teismo nutartį dėl skolos išdėstymo, tačiau neinformavo antstolio, nors pagal CPK 652 straipsnį tai buvo jos tiesioginė pareiga.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis, prieš atlikdamas vykdymo veiksmus, privalėjo pats patikrinti teismo duomenų bazę (LITEKO) ir įsitikinti, ar yra galiojančių nutarčių dėl mokėjimo išdėstymo. Tačiau, to jis nepadarė, nors tokia pareiga kyla iš CPK 634 straipsnio 2 dalies bei teismų praktikos. Dėl šių veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės – neteisėtai apribota nuosavybė, išskaitytos lėšos ir sukeltas didelis psichologinis bei fizinis stresas. Pareiškėjo sveikatos būklė tuo metu buvo itin sunki, o tai ribojo pareiškėjo galimybes laiku informuoti institucijas ir reaguoti į antstolio veiksmus. Nors nutartyje teigiama, kad pareiškėjas galėjo informuoti antstolį, pagal CPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokia pareiga tenka išieškotojui ir antstoliui pačiam, o pareiškėjo sunki sveikatos būklė ribojo galimybes laiku reaguoti. CPK 631 straipsnio 4 dalis – priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas, kai skolos mokėjimas yra išdėstytas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo R. G. skundas dėl antstolio S. D. procesinių veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2025 m. rugsėjo 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-156-42521.

14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad skolininkas skolą sumokėjo dalimis pagal teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta išdėstyti skolos sumokėjimą, o pats patvarkymas priimtas tik dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors įsiskolinimo nėra.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis S. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0156/24/01261, kuri pradėta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. vykdomojo rašto Nr. e2-65-372/2024 pagrindu dėl 6 165 Eur bylinėjimosi išlaidų skolos išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojos VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės naudai. Vykdomoji byla pradėta vykdyti antstolio 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-24-156-21004, kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti.

16. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino geruoju sumokėti įsiskolinimą ir susidariusias vykdymo išlaidas per 10 dienų terminą. Be to, šiuo raginimu antstolis taip pat informavo skolininką, kad neįvykdžius raginimo, bus pradėtas priverstinis išieškojimas, dėl ko papildomai bus išieškomos nustatytos vykdymo išlaidos, pridedant ir atlygį antstoliui. Šiuo raginimu antstolis taip pat išaiškino skolininkui ir pareigą nedelsiant informuoti antstolį, jeigu sprendimą jau yra įvykdęs, pateikiant sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus, taip pat pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.

17. Antstolis 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-156-31774, kuriuo nurodyta vykdyti išieškojimą iš skolininko pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Antstolis 2024 m. lapkričio 28 d. turto arešto aktu Nr. S-24-156-31773 areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 7 d. antstolis atliko išieškotų iš skolininko lėšų paskirstymus. Antstolis 2025 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-156-42521, kuriuo nurodė iš skolininko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje gaunamų pajamų išieškoti 723,89 Eur vykdymo išlaidų sumą, įskaitant ir atlyginimą antstoliui.

18. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-65-372-2024 nutarta tenkinti R. G. prašymą ir išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties įvykdymą 12 mėnesių, kas mėnesį sumokant VšĮ Naujosios Akmenės ligoninei po 513,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 31 d. Ši nutartis dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo antstoliui pateikta 2025 m. birželio 3 d. Byloje nėra duomenų, kad iki 2025 m. birželio 3 d. bent viena iš vykdymo proceso šalių būtų informavusi antstolį apie 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties priėmimą.

19. Gavęs duomenis apie nutartį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo antstolis 2025 m. liepos 16 d. patvarkymu dėl patvarkymo panaikinimo panaikino išieškojimo vykdymą iš skolininko pajamų. Išieškotojos VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės atstovui 2025 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku informavus antstolį, kad skolininkas visiškai atsiskaitė su išieškotoja, todėl yra susidariusi permoka, antstolis vykdomojoje byloje atitinkamai sumažino išieškotinos skolos sumą, todėl išieškoti liko tik susidariusias vykdymo išlaidas, kurių didžiąją dalį sudaro atlygis antstoliui.

20. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

23. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės yra: 1) išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; 2) išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; 3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles; 4) dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas; 5) išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų; 6) tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui; 7) skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti; 8) skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 9) priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas; 10) kitos įstatymų numatytos priemonės. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

24. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). Viena iš skolininko pareigų yra aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 28 punktas). Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

25. Pažymėtina, kad kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių ir kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkas iš anksto buvo supažindintas su momentu, nuo kada vykdomojoje byloje bus pradedamas skaičiuoti atlygis antstoliui, taip pat informuotas apie pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 31 d., taigi jau ir po raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo. Teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo priimta ir šalims įteikta tiek skolininkui, tiek išieškotojui žinant apie pradėtą vykdomąją bylą, o įsiteisėjo žinant ir apie raginimo įvykdyti sprendimą priėmimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo priimta būtent skolininko iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiga atlyginti išieškojimo išlaidas kyla būtent skolininkui, konstatuotina, jog būtent skolininkas vykdymo procese turėtų labiausiai būti suinteresuotas informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes – šiuo atveju apie priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį išdėstyti sprendimo vykdymą, kurio pagrindu jau pradėta vykdomoji byla.

27. Pareiškėjas nurodo, kad jo sveikatos būklė sutrukdė informuoti antstolį apie teismo nutartį dės sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau tokie pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais. Pirma, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nuo pat 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įsiteisėjimo dienos - 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2025 m. birželio 3 d. – kai antstoliui buvo pateikta teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pareiškėjas buvo tokios bejėgiškos būklės, kad net negalėjo informuoti antstolio. Kita vertus, pareiškėjo būklė nesutrukdė jam kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir pagal teismo nutartimi nustatytą grafiką pačiam geruoju vykdyti sprendimą.

28. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, kad antstolis išieškojimą vykdė pagrįstai ir realiai – atliko faktinius priverstinio skolos išieškojimo veiksmus dėl ko pagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias apmokėti pareiga tenka skolininkui. Skolininkui elgiantis pasyviai ir neinformuojant antstolio apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, iš to skolininkui kylančias neigiamas pasekmes turi prisiimti būtent skolininkas, o ne antstolis ar išieškotojas.

29. Pareiškėjo teiginiai, kad antstolis, prieš atlikdamas vykdymo veiksmus, privalėjo pats patikrinti teismo duomenų bazę (LITEKO) ir įsitikinti, ar yra galiojančių nutarčių dėl mokėjimo išdėstymo, ir kad to jis nepadarė, nors tokia pareiga kyla iš CPK 634 straipsnio 2 dalies bei teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2015), atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pirma, tokios pareigos nenustato nei teisės aktai, nei teismų praktika, įskaitant tą, kurią nurodė pareiškėjas – Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis tokiu numeriu neegzistuoja. Antra, nagrinėjamu atveju nutartis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo priimta ir įsiteisėjo jau pradėjus vykdomąją bylą ir apie tai žinant vykdymo šalims, todėl logiška, jog šalims ėmusis naujų veiksmų, kurių pagrindu atsirado naujų aplinkybių turinčių įtakos vykdymo procesui, būtent jos turi informuoti apie šias aplinkybes antstolį.

30. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą, nepateikė. Konstatuojama, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.