Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1530-965/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-12
Bylos Nr.: e2-1530-965/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00104-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: B. G.
Trečiasis asmuo: G. Ž.
Atsakovas: UAB „Almata“
Advokatai: Alius Galminas, Dovydas Cvetkovas, Indrė Jocytė, Indrė Jocytėsu, Alius Galminassu

Kategorijos

2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.3.1Dalyvaujantys byloje asmenys ir civilinis procesinis teisnumas bei veiksnumas
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1530-965/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00104-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 3.1.3.1; 3.1.3.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant ieškovei B. G., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Almata” vadovui A. K., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Indrei Jocytei,

trečiojo asmens G. Ž. atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei UAB „Almata“ dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur avanso, 293,15 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio mėn. nusprendė pirkti du kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius atsakovei. Telefonu su atsakovės UAB „Almata“ direktoriumi A. K. sutarė, kad ieškovė pirks dviejų butų kotedžą už 165 000 Eur kainą, pinigus sumokės, kai parduos savo nekilnojamąjį turtą, esantį Anglijoje. Termino, iki kada ieškovė turi nupirkti kotedžus, nesuderino. Ieškovė atsakovės vadovui sumokėjo 2 000 Eur avansą, ant skolos lapelio pasirašė trečiasis asmuo G. Ž., tačiau pinigus pasiėmė A. K. Ieškovė su A. K. taip pat sutarė, kad atsakovė UAB „Almata“ vykdys minėto kotedžo vidaus apdailos darbus, kurie preliminariai kainuos nuo 25 000 iki 30 000 Eur. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. dieną grįžo iš užsienio į Lietuvą ir A. K. sumokėjo dar 8 000 Eur avanso grynaisiais, dalį iš asmeninių pinigų ir kitą dalį – 3 000 Eur, kurią buvo pasiskolinusi iš draugės. Ieškovė į perkamą kotedžą iš Anglijos per kurjerį atsiuntė dvi lovas, virtuvės reikmenis ir kitus daiktus. Užtrukus ieškovės turto Anglijoje pardavimui, ieškovė apie tai informavo atsakovę ir A. K., kuris sutiko dar palaukti dėl atsiskaitymo. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė ieškovei pranešė, jog sandoris nebeįvyks dėl praleisto termino, atsakovės vadovas su ieškove bendrauti vengė. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėn. dėl kotedže likusių jos daiktų grąžinimo su pareiškimu kreipėsi į policiją, ieškovei daiktai buvo grąžinti, tačiau atsakovė atsisako grąžinti gautą avansą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Almata“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl dviejų kotedžų pirkimo su ieškove tarėsi žodžiu. Ieškovė buvo informuota, kad vienas kotedžas priklauso atsakovei, o kitas – trečiajam asmeniui, buvo susitarta, kad abiejų kotedžų kaina bus 165 000 Eur (Kotedžo Nr. 1 – 80 000 Eur, Kotedžo Nr. 2 – 85 000 Eur). Kadangi 2 000 Eur avansas buvo sumokėtas trečiajam asmeniui, todėl, atsakovės nuomone, šioje dalyje UAB „Almata“ yra netinkamas atsakovas. Ieškovė atsakovei jokių avansinių mokėjimų neatliko, avansas atsakovei nebuvo perduotas. Ieškovė taip pat sudarė atskirą žodinį susitarimą su atsakove dėl abiejų kotedžų įrengimo, kad pirmasis Kotedžas Nr. 1 bus įrengiamas dar iki turto perdavimo už 20 000–30 000 Eur kainą. Kotedžas Nr. 2 turėjo būti įrengtas vėliau, atskiru susitarimu. Atsakovė savo prievoles įvykdė tinkamai, nustatytais terminais įrenginėjo ieškovės pasirinktą Kotedžą Nr. 1., tačiau ieškovė liko skolinga atsakovei už nurodytus įrengimo darbus. Ieškovei nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. pabaigos, nesumokėjus likusios 163 000 Eur turto kainos, nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovei patvirtinus, kad ji siekia įsigyti turtą, atsakovė apmokėjimo laukė papildomai dar 4 mėnesius, tačiau ieškovei ir toliau nevykdant savo prievolių, šalių sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti avansą, kurio atsakovė nėra gavusi, be to, atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nevykdant sutarties patyrė 30 000 Eur nuostolių Kotedžo Nr. 1 įrengimui. Ieškovei atsisakius vykdyti šalių susitarimą, atsakovė kitiems pirkėjams pardavė Kotedžą Nr. 1 už 70 000 Eur. Atsakovė, ieškovei neįvykdžius sutarties, taip pat patyrė nuostolius, nes negavo 10 000 Eur už turtą.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė paaiškinimus į ieškinį ir atsiliepimą, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. dirbo UAB „Alkanta“ vadybininku ir jam buvo žinoma, kad įmonės direktorius pardavinėjo statomus kotedžus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Per skelbimus internetiniuose puslapiuose ieškojo pirkėjų. Paaiškino ir tai, kad trečiasis asmuo gyvena netoli ginčo kotedžų, todėl atsakovės direktorius A. K. trečiojo asmens paprašė, kad trečiasis asmuo kotedžus parodytų pirkėjams. 2019 m. rugpjūčio mėn. trečiasis asmuo parodė statomus kotedžus ieškovei, kuri ir nusprendė juos pirkti. Ieškovė susitiko su atsakovės direktoriumi A. K. ir susitarė dėl kotedžų įsigijimo, susitikime dalyvavo ir trečiasis asmuo, todėl jam žinomos susitarimo sąlygos bei aplinkybės. Paaiškino, kad 2 000 Eur avansą ieškovė sumokėjo atsakovės direktoriui A. K., o trečiasis asmuo, kaip liudytojas, pasirašė ant skolos lapelio, kad ieškovė pinigus perdavė atsakovei, pinigus pasiėmė A. K. Kaip buvo perduoti 8 000 Eur atsakovės direktoriui A. K., trečiasis asmuo nematė, todėl šių aplinkybių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Trečiasis asmuo patvirtino, kad 2020 m. pradžioje ieškovė iš užsienio buvo atsiuntusi tam tikrus baldus, kuriuos, atsakovės direktoriaus prašymu, trečiasis asmuo padėjo sunešti į statomus kotedžus. Trečiajam asmeniui nežinomos aplinkybės, kodėl ginčo kotedžai nebuvo parduoti ieškovei. Trečiasis asmuo laiko nepagrįstais atsakovės teiginius, kad būtent trečiasis asmuo turėtų ieškovei grąžinti 2 000 Eur avansą, nes jis jokių kotedžų neturėjo ir nepardavinėjo, 2 000 Eur avanso iš ieškovės negavo.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad dėl abiejų kotedžų pirkimo ji tarėsi su UAB „Almata“ vadovu A. K., apie atsakovės pateiktą rezervavimo sutartį ieškovei nieko nežinoma. Paaiškino, kad reikalavimą dėl 2 000 Eur pareiškė atsakovei, remdamasi viešais atsakovės vadovo bei trečiojo asmens pasisakymais. Kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta kartu ir dėl ieškovės kaltės, avansas privalo būti ieškovei grąžintas. Ieškovė tvirtina, kad ji ikisutartiniuose santykiuose su atsakove elgėsi sąžiningai, niekada neatsisakė sudaryti kotedžų pirkimo–pardavimo sutarties, tiesiog užtruko ieškovės nekilnojamojo turto Anglijoje pardavimas. Tačiau preliminariosios sutarties pabaigos terminui nesuėjus, būtent atsakovė nutraukė šią sutartį, t. y. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateikė tripliką, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė dublike nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų aplinkybių bei argumentų, todėl ieškinys ir toliau lieka neįrodytas ir atmestinas. Laikosi nuomonės, kad reikalavimas dėl 2 000 Eur avanso gali būti reiškiamas tik trečiajam asmeniui, kadangi ieškovė nurodytos sumos atsakovei neperdavė, o reikalavimas atsakovei dėl 8 000 Eur avanso nepagrįstas.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu ieškovė B. G. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad atsakovės atstovas pinigus už kotedžus reikalavo perduoti grynaisiais, teigia, kad Lietuvoje galiojančių įstatymų nežino, nes čia niekada negyveno, tikėjosi, kad, baigus statybas, savo vardu turtą registruoti reikės notarų biure. 2019 m. birželio mėn. pradžioje trečiasis asmuo G. Ž. jai parodė du kotedžus, esančius po vienu stogu, kuriuos ieškovė nusprendė įsigyti. Po savaitės susitiko su A. K. ir trečiuoju asmeniu, susitarė dėl kotedžo kainos, bendra kaina turėjo būti 160 000–165 000 Eur. Susitarimo dėl termino, iki kada turės būti nupirkti kotedžai, nebuvo. Ieškovė pardavėjus informavo, kad už kotedžus galės sumokėti, kai parduos savo turtą Anglijoje. Iš ieškovės buvo pareikalauta rankpinigių. Mokant pinigus, A. K. prašymu raštu buvo patvirtinta, kad už abiejų kotedžų įsigijimą sumokėtas 2 000 Eur avansas (užstatas). Tuo metu kotedžai jau buvo pastatyti, tačiau neįrengti. Vėliau ieškovė su A. K. susitarė ir dėl vieno kotedžo įrengimo, todėl jis iš ieškovės taip pat pareikalavo pinigų grynaisiais. Į Lietuvą ieškovė buvo grįžusi 2019 m. rugsėjo mėn., susitiko su A. Kontautu ir kavinėje „Atostogų parkas“ perdavė jam papildomai 8 000 Eur. Deja, jokio raštelio nepasirašė, nes pasitikėjo. Po to buvo atsiųsti tam tikri ieškovės daiktai ir sudėti kotedže. 2020 m. vasario 17 d. buvo susitikimas su A. K. ir trečiuoju asmeniu, tuo metu atvyko policija, ieškovė buvo apklausta dėl ginčo kotedžų įsigijimo ir atsiskaitymo už juos. 2020 m. liepos 11 d. ieškovė grįžo į Lietuvą, skambino A. K. dėl susitikimo, ieškovės daiktų, sumokėtų pinigų atsiėmimo. A. K. ieškovei paaiškino, kad buvo parduota trečiajam asmeniui priklausanti turto dalis, todėl ji turi kreiptis į jį. Dėl negrąžintų daiktų ir baldų ieškovė kreipėsi į žurnalistus, policiją. Apie rezervavimo sutartis ieškovė nieko nežino.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės B. G. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas paaiškino, kad trečiajam asmeniui tik tam tikrą laiką priklausė dalis žemės sklypo, kuriame stovi ginčo kotedžai. Atsakovė statė ir buvo tų kotedžų savininkė. Atsakovė sutartį nutraukė 2020 m. kovo mėn., nesibaigus jos terminui, tai yra ieškovės atžvilgiu pasielgė nesąžiningai. Pažymėjo, kad pagal įstatymą preliminariosios sutarties galiojimo terminas yra vieneri metai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Almata” vadovas A. K. su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad 2019 m. įsigijo žemės sklypą, kuriame buvo projektuojami ir statomi kotedžai, juos pastatė atsakovė. Iš viso su ieškove tarėsi dėl dviejų kotedžų įsigijimo, kurių vienas priklausė atsakovei, kitas turėjo būti įregistruotas trečiojo asmens G. Ž. vardu, nes jam priklausė ir sklypo dalis. 2019 m. ieškovė kreipėsi dėl kotedžo įsigijimo. Dėl kotedžo pirkimo su ieškove susitiko pas G. Ž., sutarta vieno kotedžo kaina – 85 000 Eur. Žodžiu susitarė, kad iki 2019 m. gruodžio mėn. bus sudarytas pagrindinis sandoris, iki šio termino ieškovė turi sumokėti 85 000 Eur trečiajam asmeniui. Kadangi iki 2020 m. vasario mėn. pabaigos ieškovė neatsiskaitė, atsakovė pradėjo kotedžus pardavinėti kitiems asmenims. Atsakovės atstovas tvirtina, kad atsakovė iš ieškovės jokių avansinių mokėjimų negavo. Atsakovė buvo tik kotedžų statytojas, bet ne savininkas. Pardavęs savo kotedžą, G. Ž. būtų atsiskaitęs su atsakove. Tačiau 2020 m. sutvarkius dokumentus, abu kotedžai buvo įregistruoti atsakovės vardu, G. Ž. savo sklypo dalį pardavė atsakovei. Taip pat šalys žodžiu susitarė dėl vieno kotedžo įrengimo. Neneigia, kad 2019 m. trečiasis asmuo priėmė ieškovės atsiųstus daiktus. Su ieškove kotedžo įrengimo darbai buvo derinami, viskas buvo perkama be jokio užstato. 2 000 Eur perdavimas vyko G. Ž. namuose, pinigų perdavimo tikslas – trečiojo asmens turto dalies rezervacija ieškovei.

Šalies argumentai

9. Atsakovės UAB „Almata” atstovė advokato padėjėja Indrė Jocytė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, vadovaujantis procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad UAB „Almata” buvo tik kotedžų statytojas ir įrengė kotedžą, tačiau jų nepardavinėjo. Neginčija, kad UAB „Almata” buvo kotedžų statytoja, žemės sklypai statybos metu priklausė ir trečiajam asmeniui, ir A. K. Pastačius kotedžus, nors jie ir nebuvo registruoti, trečiojo asmens ir A. K. susitarimu, kiekvienam iš jų priklausė po kotedžą. Susitarimai dėl abiejų kotedžų įsigijimo buvo sudaromi išimtinai tarp ieškovės, A. K., kaip fizinio asmens, ir trečiojo asmens. 2 000 Eur mokėjimas užtikrino trečiajam asmeniui G. Ž. priklausančios dalies įsigijimą. Įmonės vardu nei 2 000 Eur, nei 8 000 Eur nebuvo gauti. Tvirtina, kad 2 000 Eur buvo perduota trečiajam asmeniui, bet ne A. K., duomenų dėl 8 000 Eur perdavimo atsakovei taip pat nėra, kvitų nėra. Tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl vieno iš kotedžų įrengimo už 30 000 Eur ir kad atsakovė juos įrenginėjo, nereiškia, kad atsakovė gavo 8 000 Eur, pinigų gavimas įmonės buhalterijoje nefiksuotas, kitų dokumentų, fiksuojančių pinigų perdavimą, taip pat nėra. Mano, kad reikalavimas turi būti reiškiamas asmeniui, kuris pinigus gavo arba kieno naudai jie buvo gauti.

Atsiliepimas

10. Trečiojo asmens G. Ž. atstovas advokatas Alius Galminas su ieškiniu sutiko, papildomai paaiškino, kad trečiasis asmuo dirbo senam pažįstamam A. K. priklausančioje įmonėje UAB „Alkanta“ vadybininku, kadangi jam trūko kelių metų iki pensijos. Abiejų įmonių veikla tokia pati, abi vykdo statybų veiklą. A. K. pasiūlymu, trečiasis asmuo už 10 000 Eur įsigijo dalį žemės sklypo, tačiau visą statybų eigą organizavo atsakovė ir jos atstovas A. K., o trečiasis asmuo į kotedžų statybą neinvestavo, jam niekada nei vienas kotedžas nepriklausė, iš ieškovės 2 000 Eur negavo. Trečiasis asmuo niekada neturėjo jokių kotedžų, su ieškove jokių sutarčių nesudarė. Ieškovei nebuvo siūloma pasirašyti jokių. Trečiasis asmuo taip pat patvirtino, kad ieškovės prašymu vyko kotedžo įrengimo darbai. 8 000 Eur pinigų perdavimo trečiasis asmuo nematė.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas J. M. paaiškino, kad su ieškove pažįstami apie 15 metų, ieškovė gyvena užsienyje. Ieškovė telefonu kreipėsi į liudytoją su prašymu paimti ją su seserimi iš oro uosto. Ieškovė B. G. jam paaiškino, kad atsiveža pinigų, todėl jai reikalinga šiokia tokia apsauga. Su ieškove liudytojas vyko į kavinę, ieškovė liudytojui paminėjo, kad perka namą ar du kotedžus. Pinigai buvo reikalingi kotedžui įrengti, statyboms pabaigti. Ieškovė minėjo, kad yra jau sudėti jos baldai kotedže ir kad atsivežė 8 000 Eur ar 10 000 Eur grynaisiais, matė, kad rankinėje buvo pinigai. Perduodant pinigus atsakovei, liudytojas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad rašytinė preliminari pirkimo–pardavimo sutartis dėl dviejų kotedžų, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė B. G. ir trečiasis asmuo G. Ž. pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad iš ieškovės trečiasis asmuo gavo 2 000 Eur avansą už namo dalį adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. rugsėjo 19 d. skolos raštelio nustatyta, kad ieškovė iš D. T. pasiskolino 2 000 Eur įnašui už kotedžo Palangoje statybą, nurodyta, kad mokėtina įnašo suma 8 000 Eur, skolą pažadama grąžinti per 2 mėn. 2021 m. birželio 1 d. UAB „Alkanta“ pažyma nustatyta, kad trečiasis asmuo šioje įmonėje dirbo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d. Pažymą pasirašė šios įmonės direktorius A. K.

13. Iš 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Almata“, įregistravimo pagrindas – 2020 m. gegužės 8 d. Pažyma apie statinio statybą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio 2 d. 2020 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DR-2338 pagrindu butas perleistas kitiems asmenims. Butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 15 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Almata“, įregistravimo pagrindas – 2021 m. sausio 10 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. vasario 15 d. nurodytas butas taip pat priklausė UAB „Almata“ pažymos apie statinio statybą pagrindu.

14. Iš 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 1251/4000 dalis nuo 2020 m. birželio 2 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Almata“ 2020 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. DR-1238 pagrindu; 99/500 žemės sklypo dalys priklauso A. K. nuo 2020 m. vasario 7 d. 2020 m. sausio 24 d. Skolos padengimo sutarties Nr. DR-528 pagrindu; taip pat aktualiu byloje laikotarpiu – nuo 2020 kovo 20 d. iki 2020 m. birželio 2 d. 2187/4000 žemės sklypo dalys, nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. vasario 7 d. 99/500 žemės sklypo dalys, 1813/4000 žemės sklypo dalių nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. spalio 23 d. nurodytu adresu priklausė UAB „Almata“; 1098/4000 žemės sklypo dalys nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. kovo 20 d. priklausė A. K.; 1089/4000 žemės sklypo dalys nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 20 d. priklausė trečiajam asmeniui G. Ž.

15. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 79 punktas; kt.).

16. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.165 straipsnio 2 dalis). Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis).

17. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčo kotedžų įsigijimo ieškovės vardu ir vieno jų įrengimo sudaryta nebuvo, tačiau šalys neginčija, kad vyko ikisutartinės derybos, aptarta turto kaina, susitarta dėl termino, per kurį turi būti sumokėti pinigai. Ieškovės teigimu, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta, kai ieškovė parduos savo nekilnojamą turtą, esantį Anglijoje, Londone, atsakovės teigimu, – iki tų pačių metų galo. Taip pat buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas už namo dalį adresu, (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2019 m. rugpjūčio 23 d. skolos raštelis. Nustatyta, jog ieškovė siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, o atsakovė jį parduoti, šalys neginčija, jog buvo sudaryta žodinė preliminarioji sutartis dėl dviejų kotedžų pirkimo–pardavimo, sutarta dėl jų kainos. Be to, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės atstovas A. K. patvirtino, kad nurodytas sandoris ir pinigų perdavimas įvyko, tačiau skirtingai nurodo aplinkybes, kas paėmė sumokėtus pinigus ir koks šių asmenų vaidmuo nurodytame sandoryje.

18. Ikisutartinių santykių tarp šalių buvimą patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. straipsnis Palangos miesto internetinėje svetainėje MūsųPalanga.lt, kuriame cituojamas atsakovės vadovas A. K., kuris interviu metu be kita ko pripažino tarp šalių buvus susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Pažymėtina ir tai, kad straipsnyje nurodyta informacija yra nepaneigta, nenuginčyta, todėl pagrindo ja abejoti nėra, ji vertintina kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.

19. Atsakovės atstovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei buvo siūloma pasirašyti kotedžų rezervacijos sutartis, susitikimo metu atsakovės vadovas A. K. turėjo sutarties šabloną, siūlė jį užpildyti bei pasirašyti, taip tinkamai įforminant šalių santykius, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, tvirtino, kad pasitiki atsakove. Jis taip pat nurodė, kad iš atsakovės ieškovė planavo pirkti antrąjį kotedžą, rašytinis susitarimas taip pat nebuvo sudarytas, todėl atsakovė raštu neįsipareigojo ieškovei parduoti kotedžą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nesant rašytinės sutarties, atsakovė aktyviai bendravo su ieškove vykdydama žodinio susitarimo sąlygas, tai yra pradėjo kotedžo įrengimo darbus, nes, kaip nurodo, taip pat pasitikėjo ieškove. Buvus susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, patvirtina raštelis dėl 2 000 Eur avanso perdavimo, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad žodinė sutartis su ieškove buvo nutraukta vienašališkai. Taip pat iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovės nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. atsakovė teiravosi ieškovės, ar tebegalioja susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo, ar ieškovė vis dar planuoja jį pirkti. Ieškovė atsakė, kad susitarimas tebegalioja, kaip ir buvo. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, siekdama suplanuoti nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą. 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė atsakė, kad sandoris nebeįvyks, kadangi ieškovė praleido terminą. Ieškovės atsakymas į šį laišką patvirtina, kad jai ši aplinkybė buvo netikėta, taip pat ieškovė teiraujasi dėl jos baldų kotedže bei įmokėtų pinigų už įrengimą.

20. Atsakovės atstovė paaiškino, kad 2 000 Eur avanso perdavimo metu atsakovė pateikė ieškovei pasirašyti 2019 m. rugpjūčio 23 d. rezervacijos sutartis tarp trečiojo asmens, atsakovės atstovo ir ieškovės, siekdama įforminti šalių santykius, terminus, tačiau jos sutarčių šalių nepasirašytos, būtent todėl buvo nuspręsta pasirašyti raštelį dėl šių pinigų perdavimo fakto. Ieškovė tvirtina, kad šių sutarčių nėra niekada mačiusi, su jų turiniu nėra susipažinusi, todėl nesant įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atsisakė jas pasirašyti, atmestini atsakovės paaiškinimai dėl ieškovės atsisakymo jas pasirašyti ir dėl šių sutarčių egzistavimo sandorio sudarymo metu. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas taip pat šių aplinkybių nepatvirtino. Be to, tai, kad ieškovė 2 000 Eur perdavė, pasirašant raštelį, paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė atsisakė pasirašyti bet kokius rašytinius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad ieškovės veiksmai, nepasirašant jos teises bei siekį įsigyti nekilnojamą turtą įtvirtinančią sutartį, neatitiktų protingo bei apdairaus asmens standartų, todėl tokie atsakovės atstovų argumentai neatlaiko kritikos ir yra atmestini, kaip prieštaraujantys logikai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nei viena šalis rašytinės sutarties nereikalavo, o susitarimas dėl turto pirkimo–pardavimo ateityje patvirtintas ir sudarytas 2019 m. rugpjūčio 23 d. šalių konkliudentiniais veiksmais, pasirašius raštelį dėl 2 000 Eur sumokėjimo bei pradėjus šią sutartį vykdyti.

22. Nesant imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 1, 4 punktai, 6.165 straipsnio 1 dalis), pripažintina nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo žodinis preliminarus susitarimas dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje.

Dėl tinkamo atsakovo ir 2 000 Eur avanso

23. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl fakto, ar atsakovė iš ieškovės gavo 2 000 Eur avansą už kotedžo (duomenys neskelbtini), įsigijimą ir 8 000 Eur dydžio avansą už kotedžo įrengimą, taip pat dėl tinkamo atsakovo, vertinant reikalavimo priteisti 2 000 Eur avansą pagrįstumą. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 2 000 Eur avanso grąžinimo, pinigų perdavimo atsakovei ar jos vadovui fakto neįrodė.

24. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys nesilaikė įstatymo reikalavimo sudaryti sandorį rašytine forma, tai yra nesant įstatyme nustatytos formos ir turinio rašytinės preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.165 straipsnio 1 dalis), sandorio sudarymo faktą bei jos esminių sąlygų egzistavimą, šalys turėtų įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

25. Ieškovė nurodo, kad reikalavimą dėl 2 000 Eur pareiškė būtent atsakovei, remdamasi viešais atsakovės vadovo bei trečiojo asmens pasisakymais – straipsniu internetiniame puslapyje www.musupalanga.lt. Atsakovė tvirtina, kad internetiniame puslapyje patalpintas straipsnis nepagrįstas, kategoriškai nesutinka, kad trečiasis asmuo perdavė ginčo sumą atsakovei, todėl reikalavimas dėl 2 000 Eur avansinio mokėjimo (jei toks buvo) gali būti reiškiamas tik trečiajam asmeniui, kadangi ieškovė nurodytos sumos atsakovei neperdavė.

26. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad trečiajam asmeniui už jam nuosavybės teise priklausantį kotedžą Nr. 1 ieškovė sumokėjo 2 000 Eur avansą, todėl, atsakovės nuomone, UAB „Almata“ yra netinkamas atsakovas. Trečiasis asmuo nesutinka su atsakovės teiginiais, kad vienas iš kotedžų priklausė jam, kadangi abu statomi kotedžai priklausė atsakovei ir juos statė bei pardavinėjo įmonės direktorius A. K., neigia buvus susitarimus tarp trečiojo asmens ir bylos šalių, 2 000 Eur avanso iš ieškovės negavo, nes jis jokių kotedžų neturėjo ir nepardavinėjo. Ieškovė tvirtina, kad dėl abiejų kotedžų pirkimo tarėsi su UAB „Almata“ vadovu A. K., mano, kad trečiajam asmeniui nei vienas kotedžas nuosavybės teise niekada nepriklausė, tačiau, kam faktiškai priklausė kotedžai, ieškovė nesidomėjo. Kokios buvo trečiojo asmens pareigos UAB „Almata”, ieškovei nežinoma.

27. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 2019–2020 m. tiek šalių žodinės sutarties sudarymo metu, tiek jos vykdymo metu ir atsakovei UAB „Almata“, ir šios įmonės vadovui A. K., ir trečiajam asmeniui G. Ž.i nuosavybės teise tam tikromis dalimis priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio ir buvo statomi ginčo kotedžai. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus abu statiniai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo jų teisinio įregistravimo priklausė tik atsakovei. 2019 m., kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kotedžų įsigijimo, jie dar nebuvo įregistruoti. Tai, kad galimai tam tikra žemės sklypo dalis ginčo laikotarpiu priklausė trečiajam asmeniui, nepagrindžia, kad vienas iš kotedžų taip pat priklausė G. Ž., nes tokių įrodymų byloje nėra. G. Ž. savo sklypo dalį (be jokių statinių) vėliau pardavė atsakovei.

28. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo kotedžus UAB „Almata“ vardu registruota deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, bet ne kitais nuosavybės teisės perleidimo pagrindais. Nors iš atsakovės atstovo A. K. teiginių galima suprasti, jog jis UAB „Almata“ statytoja laiko tik todėl, kad ji atliko statybos darbus, tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Statytojui išduodamame statybos leidime „statytojo“ sąvoka reiškia ne rangovą, bet turto savininką, tas, kas stato statinį, ir vėliau šis asmuo registruojamas turto savininku. Pabaigus statybas, statiniai įregistruoti atsakovės, kaip statytojos, bet ne rangovės, vardu, todėl teisėta jų savininke laikytina būtent atsakovė. Priešingu atveju, šalis sietų statybos rangos teisiniai santykiai, tačiau atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių tarp jos ir G. Ž. susiklosčiusius rangos teisinius santykius (pvz., rangos sutarčių, statybos leidimo, kuriame statytoju būtų nurodytas G. Ž. ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiajam asmeniui priklausė statiniai, todėl atmestini atsakovės vadovo teiginiai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl trečiajam asmeniui priklausančios dalies namo pardavimo, arba, kad už jam priklausančią dalį buvo perduotas avansas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad žodinė sutartis dėl ginčo kotedžų pirkimo–pardavimo buvo sudaryta su kotedžų statytoja ir savininke – UAB „Almata“.

29. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016). Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovės atstovo A. K. teiginiai, kad buvo susitarimas dėl trečiojo asmens dalies pardavimo ieškovei, kad susitarimai vyko tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės atstovo, kaip fizinio asmens, vertinti, kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, siekiant išvengti galimų neigiamų padarinių. Priešingai, šią atsakovės atstovo poziciją paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad statiniai įregistruoti įmonės vardu deklaracijos apie statybos užbaigimą, bet ne nuosavybės perleidimo sandorio pagrindu.

30. Byloje taip pat kilo ginčas, kieno vardu veikė trečiasis asmuo G. Ž. ginčo pastatų pardavimo procese, ar jis turi atsakyti už jo, kaip atstovo, atstovaujamojo vardu sudarytus sandorius. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016).

31. Sprendžiant dėl trečiojo asmens suinteresuotumo ir vaidmens tarp šalių kilusiame ginče, atsakovės vadovo paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo ginčo laikotarpiu dirbo įmonėje UAB „Alkanta” vadybininku, kuriai taip pat vadovavo A. K. Tiek ši įmonė, tiek UAB „Almata“ užsiima nekilnojamojo turto vystymu. Šalis siejo darbo teisiniai santykiai, atsakovo atstovas A. K. neneigė aplinkybės, kad G. Ž. jo prašymu ieškovei parodė ketinamą įsigyti turtą, nes šalia gyvena. Nors trečiasis asmuo ginčo laikotarpiu įmonėje UAB „Almata“ jokių pareigų nėjo, tačiau bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo veikė būtent atsakovės interesais, kaip atstovas, o ne savo vardu. A. K. prašymu ir nurodymu trečiasis asmuo bendravo su potencialiais kotedžų pirkėjais, parodydavo jiems parduodamus kotedžus. Byloje nustatyta ir tai, kad skelbimuose dėl kotedžų pardavimo buvo nurodytas A. K. telefono numeris, o trečiasis asmuo, jo prašymu, parodydavo kotedžus pirkėjams, tai yra veikė išskirtinai A. K. – atsakovės vadovo – pavedimu ir su jo žinia. Veikdamas atsakovės vadovo, kuris taip pat yra ir įmonės, kurioje buvo įdarbintas trečiasis asmuo, vadovas, nurodymu, trečiasis asmuo parodė kotedžus ir ieškovei, dalyvavo ieškovei sumokant avansą, darbdavio pavedimu surašė raštelį dėl 2 000 Eur avanso gavimo, tačiau, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų bei elektroninių susirašinėjimų, ieškovės bendravimas vyko tik su A. K. ir kitais atsakovės darbuotojais. Todėl atmestini atsakovės atstovų paaiškinimai dėl trečiojo asmens asmeninio suinteresuotumo ginčo turto pardavimu ar avanso gavimu, kadangi turtas niekada jam nepriklausė ir jo vardu nebuvo registruotas.

32. Nustačius, kad nei vienas iš kotedžų niekada nepriklausė trečiajam asmeniui, kitų pagrindų ieškovei jam sumokėti 2 000 Eur už kotedžą taip pat nenustatyta. Ieškovė nuo pat ginčo pradžios, dar ikiteisminėje stadijoje visada nuosekliai tvirtino, kad būtent A. K. prašymu raštu buvo patvirtinta, kad už abiejų kotedžų pirkimą sumokėta 2 000 Eur avansas (užstatas). Šį patvirtinimą surašė ir pasirašė trečiasis asmuo, kas iš šių asmenų pasiėmė pinigus, ieškovė nematė, tačiau girdėjo, kaip trečiasis asmuo pasakė, kad šiuos pinigus pasiimtų A. K. Byloje pateiktas raštelis patvirtina, kad 2 000 Eur avansas mokamas trečiajam asmeniui, tačiau trečiasis asmuo nurodo, kad pinigai paimti atsakovės interesais, kurios vardu jis ir veikė bei vykdė vadovo A. K. nurodymus. Nors įrodymų, kad 2 000 Eur trečiasis asmuo perdavė A. K., nėra, o pastarasis pinigų gavimo faktą neigia, tačiau nustatyta, kad pinigus jis iš ieškovės paėmė ne sau, o paprašytas atsakovės atstovo A. K. ir veikdamas jo interesais. Aukščiau nurodytame raštelyje taip pat nurodyta, kad avansas buvo mokamas už namo dalį, o ne už žemę, kas nors ir netiesiogiai, tačiau paneigia buvus motyvą ar tikslą trečiajam asmeniui gauti šią sumą, nes nei visas namas, nei jo dalis G. Ž. nepriklausė. Todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo, veikdamas atsakovės vadovo A. K. pavedimu, raštu tik patvirtino, kad ši suma buvo sumokėta atsakovės vadovui A. K. kaip avansas už kotedžus, kuris šią sumą ir pasiėmė.

33. Remiantis išdėstytais argumentais, kad 2 000 Eur avansas paimtas atsakovės interesais ir jos vadovo pavedimu, trečiasis asmuo G. Ž. neturi teisinio pagrindo šiuos pinigus grąžinti ieškovei, nes veikė kaip atstovas. Visi byloje esantys ir ištirti rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo neslėpė nuo ieškovės veikiantis atsakovės atstovo A. K. vardu ir atsakovės naudai. Pastebėtina ir tai, kad A. K. iš karto po 2 000 Eur perdavimo nekėlė klausimo dėl pinigų susigrąžinimo iš trečiojo asmens, ir tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme ėmė tvirtinti, jog pinigus pasiėmė G. Ž. Atkreiptinas dėmesys ir į tą faktą, kad ketinimą sudaryti kotedžų pirkimo–pardavimo sutartį, 2 000 Eur perdavimą A. K., kaip atsakovės atstovui, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad elektroniniu paštu 2020 m. kovo 23 d. atsakovės darbuotoja ieškovės pasiteiravo, ar ji vis dar ketina pirkti kotedžus.

34. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovo įgaliotas atstovas, todėl teisės ir pareigos iš ginčo sandorio atsirado atstovaujamajam – atsakovei, remiantis CK 2.133 straipsnio 3 dalimi. Kadangi ginčo kotedžų savininkė buvo ir vieno iš jų iki šiol yra atsakovė, todėl būtent ji ir laikytina tinkamu atsakovu byloje, o 2 000 Eur avansas perduotas atsakovės atstovui, veikiančiam atsakovės vadovo A. K. pavedimu.

Dėl 8 000 Eur avansinio mokėjimo

35. Šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovė su atsakovės atstovu A. K. taip pat sutarė, kad atsakovė UAB „Almata“ vykdys vieno iš kotedžų vidaus apdailos darbus, kurie preliminariai kainuos nuo 25 000 iki 30 000 Eur. Ieškovė tvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. dieną grįžo iš užsienio į Lietuvą ir A. K. sumokėjo 8 000 Eur avanso grynaisiais. Įrodinėdama šias aplinkybes, pateikia lėktuvo bilietus, patvirtinančius grįžimo į Lietuvą faktą, ir 2020 m. rugsėjo 19 d. paskolos raštelį, kuris patvirtina, kad ieškovė iš D. T. pasiskolino 2 000 Eur įnašui už kotedžo Palangoje statybą.

36. Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia, pasirinkdamos žodinę sutarties formą, nusistatė tarpusavio teises bei pareigas, todėl susiklostė tokia situacija, dėl kurios nėra apibrėžti sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, kaina ir jos sumokėjimo terminai bei būdai, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą arba kiekvienos iš šalių prisiimtų pareigų pažeidimo faktą. Kita vertus, tokių duomenų nebuvimas savaime nereiškia, kad bylos šalys apskritai nesusitarė dėl konkretaus darbų rezultato, jų kainos ir kitų reikšmingų sutarčiai vykdyti sąlygų.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo kotedžo įrengimo darbus atsakovė atliko, tiek elektroniniu paštu, tiek žodžiu derino su ieškove įrengimo detales. Atsakovė tvirtina, kad 8 000 Eur avansinis mokėjimas nebuvo perduotas nei atsakovės administracijai, nei jos vadovui. Pažymi, kad nurodytas mokėjimas nėra užfiksuotas atsakovės apskaitoje, nes, jei toks mokėjimas būtų atliktas, atitinkama ūkinė operacija atsispindėtų atsakovės buhalterijoje, todėl mano, kad ieškovės teiginiai niekuo nepagrįsti ir nesuderinami su atsakovės verslo praktika, atsakovė visas savo įstatymu nustatytas pareigas, įskaitant ir pareigą įforminti ūkines komercines operacijas, vykdo tinkamai ir sąžiningai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nurodytas mokėjimas apskritai nebuvo atliktas.

38. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po susitarimo dėl kotedžų įsigijimo ir vieno jų įrengimo, ji išvyko į Angliją. Iki grįžimo į Lietuvą rugsėjo mėn. ieškovės bendravimą su kotedžo pardavėju patvirtina susirašinėjimas elektroniniu paštu, SMS žinutėmis. 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė informavo A. K., kad grįžta 2019 m. rugsėjo 24 d. ir paprašė jo, kad kažkas ją pasitiktų oro uoste, nes ji grįžta su grynaisiais pinigais. Jis atrašė, kad ieškovę pasitiks trečiasis asmuo. Ieškovei su seserimi atvykus į Lietuvą, trečiasis asmuo ją pasitiko, ieškovės pasitikti į oro uostą taip pat atvyko ir jos dėdė J. M., todėl ieškovė iš oro išvyko su juo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos sesuo matė ir žinojo, kad ji vežasi 8 000 Eur į Lietuvą, todėl sesuo vyko kartu. Atsakovės vadovas A. K. neneigia aplinkybės, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. su ieškove susiekė ir tą pačią dieną jie susitiko „Atostogų parkas“ esančioje kavinėje. Ieškovė paaiškino, kad tada ji ir perdavė 8 000 Eur A. K., tačiau jokio dokumento nepasirašė, nes ieškovė juo pasitikėjo. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino ir tai, kad tiek 2 000 Eur, tiek 8 000 Eur avansas sumokėti grynaisiais pinigais, kadangi to reikalavo atsakovės vadovas.

39. Atsakovės atstovo A. K. teismo posėdžio metu neneigė, kad tarėsi su ieškove dėl jos pasitikimo nurodytu laiku Palangos oro uoste, nes ji neturėjo su kuo atvykti. Pažymėtina, kad A. K. neneigia ir tos aplinkybės, kad šio ieškovės atvykimo ir susitikimo tikslas buvo atvežti pinigų už būsto įrengimą. Taip pat jis patvirtino ieškovės nurodytą susitikimo vietą ir datą, tačiau neigia pinigų jam perdavimo faktą. Jis tvirtina, kad ieškovės buvo prašoma sumokėti dalį pinigų, tačiau pinigų ji neparsivežė, aiškino, kad užtruko jos turto pardavimas užsienyje, todėl susitikimo metu buvo aptarti statybos apdailos darbai, tuo metu kotedžas jau buvo pastatytas.

40. Nesant rašytinių įrodymų, pinigų perdavimo faktą įrodyti tenka ieškovei. Sprendžiant dėl 8 000 Eur perdavimo atsakovės atstovui, vertintinos ir tos aplinkybės, kad ieškovės kelionės tikslą dėl pinigų perdavimo atsakovei, iš dalies patvirtina tai, kad dar prieš kelionę ji dėjo pastangas surinkti reikiamą sumą sumokėti avansui, dalį jų prieš pat išvykimą skolinosi iš draugės, kitus išgrynino iš banko sąskaitos. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad ieškovės grįžimo tikslas buvo perduoti pinigus. Atsakovės atstovo teiginiai, kad ieškovė atvyko į Lietuvą, su juo susitiko, tačiau žadėtų pinigų neatvežė, vertintini kritiškai, nes, ieškovei neturint pinigų, būtinybės vykti iš užsienio į Lietuvą nebuvo, kadangi kotedžo įrengimo klausimais šalys sėkmingai bendravo ir nuotoliniu būdu. Be to, prieš atvykdama į Lietuvą ieškovė rūpinosi, kad ją kas nors pasitiktų oro uoste, ne ji atvyksta su grynaisiais pinigais, todėl kreipėsi tiek į A. K., tiek į liudytoją J. M., pastarajam ją pasitikus oro uoste, liudytojas tvirtina matęs, kad ieškovės rankinėje buvo pinigų, ieškovė jam paaiškino, kad jie reikalingi kotedžui įrengti, statyboms pabaigti, taip pat paminėjo tokią sumą, kurią ir perdavė atsakovės atstovui.

41. Tuo atveju, jeigu ieškovė atsakovei nebūtų perdavusi ginčo sumos, nelogiškas ir neatitinkantis protingo bei apdairaus asmens elgesio standartų būtų atsakovės elgesys po to, kai ieškovei išvykus iš Lietuvos, 2019 m. spalio–gruodžio mėn. atsakovė siuntė jai el. laiškus, kuriais atsakovė duodavo ataskaitas apie darbus, konsultavosi dėl kotedžo įrengimo ir apdailos, klausė dėl skalbimo mašinos, vonios įrengimo, tapetų pasirinkimo, tai yra iš esmės toliau įrenginėjo namą. Teismo vertinimu, toks atsakovės elgesys, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad pinigai iš ieškovės buvo gauti. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, užsiimantis statybų verslu, kuriam puikiai žinomi šiai veiklai keliami reikalavimai, galima rizika ir kt. aplinkybės, tačiau kelia abejonių, kokiu tikslu sandoriai (prisiimti įsipareigojimai parduoti ir įrengti kotedžus) buvo sudarinėjami žodžiu, neturint jokių garantijų. Mažai tikėtina, kad atsakovė, užsiimanti verslu, kuriai nuolat reikalingos apyvartinės lėšos, vykdė darbus, pirko įrenginius, buitinę techniką, negavusi net dalies užstato ar avanso. Be to, kaip jau ir minėta, vieši atsakovės atstovo pasisakymai, taip pat patvirtina, kad pinigų perdavimas buvo.

42. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl avanso mokėjimo atskiro susitarimo nebuvo, su ieškove buvo tik susitarimas dėl bendros kainos sumokėjimo, įrengus kotedžą. Kadangi šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios, nurodytos aplinkybės sutarties turinio nepreziumuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovas A. K. niekada neneigė, kad iš ieškovės buvo reikalaujama tam tikrų dalinių mokėjimų, todėl atstovės teiginiai, kad įrengimo darbus vykdė negavę jokio mokėjimo, atmestini, kaip nepagrįsti. Nustatyta, kad tiek ieškovę, tiek atsakovę siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, todėl susiklosčiusių preliminaraus susitarimo teisinių santykių neaptarimas ir neįforminimas rašytine sutartimi, įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl pinigų perdavimo namo įsigijimui ir jo įrengimui, atitinka kitas bylos aplinkybes.

43. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės paaiškinimai apie pinigų atsakovei perdavimo aplinkybes ir tikslą yra nuoseklūs ir objektyvūs, iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, 2020 m. gegužės 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato nutarimu nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl daiktų susigrąžinimo iš kotedžo adresu (duomenys neskelbtini). Kreipdamasi į policiją, ieškovė taip pat nuosekliai dėstė tapačias tiek preliminaraus susitarimo sudarymo, tiek nurodytų avansinių mokėjimų, tiek kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovė, suprasdama galimas neigiamas pasekmes, kreiptųsi į policiją, nurodydama melagingas aplinkybes.

44. Pažymėtina, kad ieškovė nėra verslininkė, neturi patirties forminant piniginius mokėjimus ir sandorius, ir nors būdama protinga ir apdairi turėjo galimybę ir pareigą reikalauti pasirašyti pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu juo siekiama įforminti tiek ikisutartinius, tiek kotedžo įrengimo santykius, tačiau aukščiau nurodyti duomenys, nors ir netiesiogiai, patvirtina, kad 8 000 Eur suma galėjo būti perduota atsakovei kaip avansas kotedžo įrengimui, atsižvelgiant ir į nustatytas aplinkybes, kad ieškovės kelionės tikslas buvo pinigų sumokėjimas už kotedžo įrengimą, taip pat į šalių elgesį prieš ieškovei atvykstant į Lietuvą, tiek po jos išvykimo.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įvertinus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kad ieškovė prieš pat kelionę į Lietuvą dalį pinigų pasiskolino, dalį nuėmė nuo banko sąskaitos, kelionės tikslas buvo pinigų perdavimas, kurio neneigia ir atsakovės atstovas, liudytojo parodymus, kad jam buvo žinoma, jog ieškovė atsivežė pinigus sumokėti už kotedžą ir tuo pinigus matė, kiti ieškovės kelionės tikslai nenustatyti ir neįrodinėti, darytina išvada, kad byloje labiau tikėtina, kad ieškovė atsakovės vadovui 8 000 Eur perdavė ir įrodė pinigų perdavimą (CPK 178 straipsnis).

Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo

46. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiškai, nes tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatinėjant, ar tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė preliminarūs nekilnojamojo turto įgijimo ir jo įrengimo teisiniai santykiai, t. y. ar ieškovė atsakovei perdavė pinigus ir ar pastaroji įsipareigojo ieškovei sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jį įrengti, įrodinėjama iš esmės netiesioginiais įrodymais. Todėl būtina atsižvelgti į įrodymų pakankamumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011 ir kt.). Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23 ir 24 punktas).

48. Nustatyta, kad šalių sutartis dėl turto pirkimo–pardavimo ateityje sudaryta 2019 m. rugpjūčio 23 d. 2020 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku būtent atsakovė teiravosi ieškovės, ar tebegalioja susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo, ar ieškovė vis dar planuoja jį pirkti, todėl atmestini atsakovės atstovų argumentai, kad šalys buvo įsipareigojusios pagrindinę sutartį sudaryti iki 2019 m. gruodžio mėn. Ieškovė atsakė, kad susitarimas tebegalioja, nurodė, kad dėl karantino užtruko grįžimas į Lietuvą. Nustatyta ir tai, kad užtrukus ieškovės turto Anglijoje pardavimui, ieškovė apie tai informavo atsakovę ir A. K., kuris sutiko dar palaukti dėl atsiskaitymo. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, siekdama suplanuoti nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą, tačiau atsakovė atsakė, kad sandoris nebeįvyks, kadangi ieškovė praleido terminą.

49. Ieškovė tvirtina, kad termino, iki kada ieškovė turi nupirkti kotedžus, šalys nesuderino. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad šio žodinio susitarimo galiojimo terminas buvo iki 2019 m. gruodžio 25 d. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, kad sandoris įvyks (bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis) 2019 m. pabaigoje arba 2020 m. pradžioje. 2020 m. kovo mėn. buvo vis dar tikimasi sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove. Kadangi ieškovė su atsakove neatsiskaitė, 2020 m. balandžio mėn. buvo priimtas sprendimas su ieškove sutarties nebesudaryti dėl terminų nesilaikymo ir vengimo atsiskaityti. Atsakovės nuomone, ji savo prievoles įvykdė tinkamai, nustatytais terminais įrenginėjo ieškovės pasirinktą Kotedžą Nr. 1, tačiau ieškovė liko skolinga atsakovei už nurodytus įrengimo darbus. Ieškovei nustatytu laiku, t. y. iki 2019 m. pabaigos, nesumokėjus likusios 163 000 Eur turto kainos, nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. gegužės 21 d. kotedžas adresu (duomenys neskelbtini), parduotas kitiems asmenims.

50. Argumentų ar aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovė nustatė, kad sutarties pabaigos terminas 2019 m. pabaiga, atsakovė nenurodo, ieškovė su šiuo terminu nesutinka, taip pat atsakovė neneigia aplinkybės, kad sutarties terminas iš dalies buvo susijęs su ieškovės nekilnojamojo turto pardavimu. Teismui nustačius, kad tam tikri daliniai mokėjimai (avansas), sudarius preliminariąją sutartį, atsakovei buvo atlikti, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė vengė atsiskaityti ar kažkaip kitaip pažeidė susitarimo sąlygas.

51. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad šalys skirtingai aiškina susitarimą dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nesant jų teiginius pagrindžiančių kitų įrodymų, teismas sprendžia, kad bylos šalys preliminariojoje sutartyje nebuvo nustačiusios konkretaus termino, per kiek laiko ieškovė turi sumokėti visą sumą už įsigyjamą turtą ir jo įrengimą, taip pat nesusitarė ir dėl termino, per kiek laiko turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Teismo vertinimu, esant tokiai aplinkybei, pripažintina, kad pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., tačiau atsakovė šių terminų nesilaikė ir sutartį nutraukė anksčiau termino, net neinformavusi ieškovės.

52. Nustačius sutarties galiojimo terminą, atmestini atsakovės paaiškinimai, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas 2020 m. balandžio mėn. jau buvo pasibaigęs, todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį nebuvo pasibaigusi (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

53. Atsakovė taip pat tvirtina, kad nesutarimai dėl turto įsigijimo kilo dėl ieškovės kaltės, nes būtent ieškovė nusprendė nebevykdyti šalių sudaryto susitarimo. O byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ikisutartiniuose santykiuose su atsakove elgėsi sąžiningai, niekada neatsisakė sudaryti kotedžų pirkimo–pardavimo sutarties, priešingai, nustatyta, kad dar preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovė neslėpė ir informavo atsakovės atstovą, kad šalių suderintą 165 000 Eur turto kainą už abu kotedžus ji sumokės, kai parduos savo nekilnojamą turtą, esantį Anglijoje. Atsakovė nepateikė duomenų ir neginčija, kad iš anksto ieškovės neinformavo apie ketinimą nutraukti preliminarų susitarimą dėl turto įsigijimo, todėl ši žinia ieškovei buvo netikėta. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu viename iš kotedžų jau buvo sudėti kai kurie ieškovės baldai, atsakovės atstovai su ja bendravo ir derino kotedžo įrengimo klausimus iki pat 2020 m. balandžio mėn., ir jokių reikalavimų ar pretenzijų ieškovei nereiškė.

54. Sutarties žodinė forma neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės atlikti savo, kaip sutarties šalies, pareigas. Sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė darbus kotedžuose atliko ir veikė savo rizika, be to, ji yra ne vienerius metus statybų verslu užsiimanti įmonė, profesionaliai dirba statybų srityje, todėl turi tiek teisinių, tiek praktinių žinių, susijusių su sutarčių sudarymu, statybomis ir ranga. Kita vertus, atsakovės elgesys, tuo atveju, jeigu ji pakankamai didelės apimties kotedžo įrengimo darbus atliko išimtinai tik iš savo lėšų, neatitiktų normalios verslo praktikos, kadangi jos veiklos tikslas yra pelno siekimas. Pažymėtina ir tai, kad sudarant preliminarią sutartį, atsakovė, kaip statybų verslo srities profesionalė, suprato, kad prisiima tam tikras pareigas, kaip turto pardavėjas ir iš dalies kaip rangovas, taip pat ji turėjo įvertinti ir prisiimti visas kilsiančias neigiamas pasekmes dėl sutarties rašytinės formos nesilaikymo, avansinių mokėjimų tinkamo neįforminimo ir netinkamo sutarties vykdymo.

55. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė įstatyme nustatytam preliminariosios sutarties pabaigos terminui nesuėjus nutraukė šią sutartį, tai yra neteisėtai ir nesąžiningai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį su ieškove ir pažeidė šalims keliamas pareigas ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), sąžiningumo bei sandorio šalių bendradarbiavimo principus, todėl šalių preliminariam susitarimui neįvykus dėl atsakovės kaltės, pinigai, kurie buvo sumokėti atsakovei (2 000 Eur ir 8 000 Eur), turėtų būti grąžinti ieškovei.

56. Atsakovės atstovai nurodo ir tai, kad atsakovė už kotedžo įrengimą patyrė 30 000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos įrenginėjant ginčo kotedžą, be to, jokių avansinių mokėjimų ir ieškovės nebuvo gavusi. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad būtent dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, taip pat nustačius, kad 10 000 Eur avansą ieškovė atsakovei yra sumokėjusi, ieškovei nekyla pareiga atlyginti galimai atsakovės patirtus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), kadangi atsakovė šioje byloje reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nereiškė, pagal įstatymą šalys dėl netesybų atskiro susitarimo nesudarė (CK 6.72 straipsnis), o įrengtas kotedžas parduotas kitiems asmenims.

57. Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovės sumokėtas avansas atsakovei turi būti grąžintas, t. y. atsakovė šiuo atveju negali remtis rankpinigių taisykle, kad rankpinigiai lieka antrajai šaliai, kai už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis (CK 6.98 straipsnis).

Dėl palūkanų

58. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

59. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas iš atsakovės už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 21 d. (kuomet atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju) iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. sausio 7 d., kas sudaro iš viso 293,15 Eur, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ieškovės sumokėto avanso nėra grąžinusi, atsižvelgiant į tai, šis ieškovės prašymas yra pagrįstas, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas – 293,15 Eur už naudojimąsi ieškovės pinigais – tenkintinas.

61. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

63. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 230 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur už teisines paslaugas (1 000 Eur už ieškinio parengimą? 500 Eur už dubliko parengimą? 300 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose).

64. Ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos 2 030 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

65. Trečiasis asmuo taip pat pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (700 Eur rašytinių paaiškinimų surašymas, 200 Eur konsultacijos; 100 Eur atstovavimas teisme).

66. Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Trečiojo asmens procesinė padėtis neriboja jam galimybių byloje ginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriomis trečiasis asmuo ir pasinaudojo, pateikdamas rašytinius paaiškinimus į ieškinį. Trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl teismui pripažinus, kad atsakovė šioje byloje yra tinkamas atsakovas ir nustačius, kad jai kyla pareiga grąžinti avansą ieškovei, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almata“ 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) avanso, 293,15 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 15 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 10 293,15 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 15 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 030 Eur (du tūkstančius trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. G.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almata“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui G. Ž.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė