Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-108-1134/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-17
Bylos Nr.: e2-108-1134/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02288-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marina Vladimircevienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: V. Z.
Advokatai: Lina Kukaitienė, Remigijus Rinkevičius

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-108-1134/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02288-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.1.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 2.6.20.4; 2.6.1.3.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams V. V., V. C., advokatui Remigijui Rinkevičiui,

atsakovo V. Z. atstovei advokatei Linai Kukaitienei,liudytojui A. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1. ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Z. 1284,85 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė pagal 2014 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų bendrijos įstatų 6 punktą, valdo, naudoja bei prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tarp jų ir objektą esantį daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Šiame name esančio 2 buto savininkas, t. y. atsakovas V. Z. jau nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. nevykdo savo prievolių ir neatsiskaito su bendrija už teikiamas elektros energijos tiekimo, šiukšlių išvežimo, avarinių situacijų šalinimo, namo administravimo, atliktą namo remontą ir kt. paslaugas. Dėl to šiai dienai, pasak ieškovės, už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. (imtinai), susidarė 1284,85 Eur skola. Pasak ieškovės, už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms mokestis yra skaičiuojamas pagal namo elektros skaitiklio rodmenis ir butų užimamą plotą. Ieškovė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini) buvo suvartota 2113 kWh elektros energijos. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. atsakovo atžvilgiu buvo susidariusi 62,84 Eur skola, o laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – 30,77 Eur skola, t. y. viso 93,61 Eur skola už elektros energiją, sunaudotą bendros dalinės nuosavybės reikmėms, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.

3. Kaip nurodoma ieškinyje, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės 1 d. galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 1-444 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir juo patvirtinti įkainiai, t. y. po 0,107 ct./kv. m.( 0,107 ct x 144,83 kv. m. = viso 15,49 Eur). Pasak ieškovės, sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimas, šiukšlių šalinimas yra priskirtinas prie privalomųjų daugiabučio namo reikalavimų vykdymo. Pagal atliekų tvarkymo ir organizavimo sistemą pati bendrija šiukšlių išvežimo veikla neužsiima. Tai atlieka specialios paskirties įmonės, įkainius ir tarifus nustato savivaldybė, todėl net ir nesant bendrijų narių ar įgaliotinių sprendimo gyventojai privalo dengti faktiškai daugiabučio namo gyventojų patirtas šiukšlių išvežimo išlaidas. Taigi ieškinio reikalavimas dėl 138,8 Eur už šiukšlių rinkimą ir išvežimą yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti tenkintas. Ieškovė taip pat paaiškino, jog bendrijos administravimo mokestis, t. y. 0,13 ct/kv. m. (0,13ct x 144,83 kv. m. = 18,97 Eur) buvo nustatytas 2012 m. spalio 24 d. įvykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti atlyginimą valytojai V. V. (gavo minimalų atlyginimą) iki 0,45 ct/ kv. m. ir kiekvienais metais išleisti ją atostogų, priimant pavaduojančią valytoją. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog administravimo mokestis yra skirtas bendrijos administravimo reikmėms bei darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti. Kadangi atsakovas V. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nemokėjo administravimo mokesčio, dėl šios priežasties yra pagrindas iš atsakovo priteisti 529,77 Eur administravimo mokesčio. Kaupiamasis mokestis, t. y. 0,015 ct/kv. m. (0,015 ct x 44,83 kv. m. = 2,17 Eur) buvo nustatytas 2012 m. spalio 24 d. įvykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime. Pažymėjo ir tai, jog privalomai kaupiamų lėšų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Taigi ieškovė, vadovaudamasi nurodytu nutarimu privalo butų ir kitų patalpų savininkams skaičiuoti privalomai kaupiamas lėšas. Kadangi atsakovas V. Z., ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nemokėjo kaupiamojo mokesčio, dėl šios priežasties yra pagrindas iš atsakovo priteisti 58,59 Eur kaupiamojo mokesčio.

Šalies argumentai

4. Ieškinyje taip pat ieškovė nurodė, jog priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte, pateikiant sąskaitas faktūras skelbimo lentoje, kiekvienoje laiptinėje. Šis mokestis apima iš esmės smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemones, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (pvz. sniego valymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas ir kt.) padengti. Šie mokesčiai paskaičiuojami po darbų atlikimo. Iš esmės visi ieškovės nurodyti darbai, paslaugos ir jiems vykdyti įgytos medžiagos priemonės įeina į privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo turinį. Daugiabučio namo administratorius privalo vykdyti privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus, nepaisant to ar yra bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas ar ne, pritarė buto ar kitų patalpų savininkas priežiūros vykdymui ar ne, nes jų nevykdant ir dėl to atsiradus nuostoliams civilinė atsakomybė tektų namo administratoriui. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., ieškovė turėjo šias išlaidas objektui (duomenys neskelbtini): buvo pirkti raktai vartelių spynai, druska šaligatvių barstymui, grėblys, šiukšlių maišai, nuodai žiurkėms, alyva ir kuras žoliapjovei, gėlės, žemė, vėjapjovė, keista telefonspynė I laiptinėje, pirkti dažai laiptinės dažymui, garažams, taip pat pirkti raktai šiukšlių konteinerinės spynai, buvo sumokėta už atliktą remontą darbininkams. Taigi ieškovės teigimu, ji pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 132,07 Eur priežiūros mokesčio, paskaičiuoto pagal faktines išlaidas ir susidariusio ginčo laikotarpiu. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad su uždarajai akcine bendrove (toliau – UAB) „Aktinis“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01 dėl objekto (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų) techninės priežiūros darbų atlikimo. Šilumos sistemos techninė priežiūra atliekama kiekvieną mėnesį. Taigi šildymo sistemos priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus, pateikiant sąskaitas faktūras. Be to, šildymo sistemos priežiūra įeina į privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo turinį. Taigi už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. yra susidariusi 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą), kurią atsakovas privalo sumokėti. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ieškovė turėjo išlaidų avarinei, t. y. buvo kviečiama avarinė tarnyba dėl paties atsakovo, taip pat pirkti raktai vartelių spynai. Dėl šios priežasties, atsakovas privalo padengti 4,07 Eur įsiskolinimą. Be kita ko, ieškovė su akcine bendrove (toliau – AB) „Infromacinio verslo paslaugų įmone“ 2018 m. gegužės 31 d. sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“. Už šią paslaugą, t. y. vieno mokamojo pranešimo atspausdinimą yra mokamas 0,06 proc. plius PVM dydžio mokestis (viso 0,08 ct). Dėl šios priežasties, atsakovui yra paskaičiuotas 0,08 ct mokestis už mokestinį pranešimą. Kadangi atsakovas savanoriškai nesumokėjo šio mokesčio, dėl to už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. atsirado 1,36 Eur skola, kurią yra pagrindas priteisti iš atsakovo V. Z.. Ieškovės vertinimu, atsakovas V. Z. taip pat privalo padengti jam tenkančią banko mokesčių dalį už bendrijos atliekamus atsiskaitymus su paslaugų teikėjais. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. yra susidariusi 1,08 Eur skola, kurią atsakovas privalo padengti.

5. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad pagal pateiktą UAB ,,Ignitis“ raštą, (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. 12011106) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. suvartotas elektros energijos kiekis – 2113 kWh. Pateiktoje ataskaitoje viso namo sunaudotos elektros energijos suma per visą laikotarpį sudaro 196,73 Eur. Tad atsakovui kilo klausimas kokiu pagrindu patikslintame ieškinyje jam tenka daugiau kaip pusė šitos sumos, t. y. 93,61 Eur. Ieškovė, atsakovo teigimu, priskaičiuoja ir kitų bendrijos objektų (objekto Nr. 12011110, 12011111) sunaudojamą elektros energiją. Skola už elektros energiją tokiu nepagrįstu būdu padidinama daugiau nei 8 kartus.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat pažymėjo, kad ieškovė teigia, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-444 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir juo patvirtintais įkainiais, t. y. po 0,107 ct./kv. m.(0,107 ct x 144,83 kv. m.= viso 15,49 Eur) buvo paskaičiuotas šiukšlių išvežimo mokestis, tačiau tokio tarifo, pasak atsakovo, nėra numatyta. Nustatyti tarifai vienos tonos, vieno kubinio metro visam namui ar bendrijai, kurios naudojasi konteineriais (dar svarbu ir kokiais – antžeminiais ar įleidžiamais), tačiau tokio tarifo, kuris nustatytas po 0,107 m² nėra, be to, apskaičiuota suma centais, t. y. 15,49 cento, o ne eurų. Atsakovas taip pat nurodo, kad suma dar ir kinta nuo 2017 metų kas kelis mėnesius, ieškovė pateikia paslaugų tiekėjo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias nelabai aišku, kuri suma taikoma atsakovui ir kaip ji apskaičiuojama. Nuo 2018 m. birželio mėn. priskaičiuojamas prie šiukšlių išvežimo mokestis po 0,08 Eur/mėn. Lieka nežinomas nei už ką, nei kokiu pagrindu: nuo 2018 m. gegužės mėn. atsakovas už šiukšles moka tiesiogiai Vilniaus m. savivaldybės administracijai pagal jų išrašomas sąskaitas, kur išrašytos sumos už tų pačių šiukšlių išvežimą ženkliai skiriasi: 7,13 Eur/mėn. Ieškovė, pasak atsakovo, nepateikė jokių įrodymų, kurias sumas realiai sumokėjo už atliekų tvarkymą ir kuo remiantis nustatė tokius tarifus bei kaip jas paskirstė gyventojams. Pasak atsakovo, laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl 138,80 Eur už šiukšlių išvežimą nėra pagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

8. Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovė aiškina, jog bendrijos administravimo mokestis, t. y. 0,13 ct/kv. m. (0,13 ct x 144,83 kv. m. = 18,97 Eur) buvo nustatytas 2012 m. spalio 24 d. įvykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime ar namo gyventojų susirinkime, tačiau įrodymų, anot atsakovo, kad toks 2012 m. spalio 24 d. visuotinis bendrijos narių, namo gyventojų ar visos bendrijos įgaliotinių susirinkimas įvyko ir kas jame buvo nuspręsta, nepateikta. Byloje buvo pateiktas 2012 m. spalio 24 d. Baltupio g. 75 namo įgaliotinių susirinkimo protokolas, pasirašytas tik trijų galimai dalyvavusių įgaliotinių (kiek įgaliotinių yra bendrijoje nėra aišku, nes bendrijos įstatai nepateikti iki šiol), tačiau jis neturi jokios įrodomosios galios, nes šis dokumentas buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) reikalavimus, o būtent, kad tik visuotinis bendrijos narių susirinkimas priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo. Nurodydama, kad administravimo mokestis yra skirtas bendrijos administravimo reikmėms bei darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti, ieškovė privalėjo pateikti per ginčo laikotarpį priskaičiuotus socialiai draustųjų bendrijos darbuotojų etatų sąrašus pagal samdytų darbuotojų funkcijas, darbo užmokesčio dydį apmokėtą už darbą ir vykdomas pareigas bei šių paslaugų paskirstymą kiekvienam butui. Todėl atsakovo nuomone, nėra pagrindo iš jo priteisti 529,77 Eur administravimo mokesčio.

9. Pasak atsakovo, ieškovė teisi, kad kaupti kaupiamąsias lėšas ją įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390. Gyventojų sukauptos lėšos turi būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, šildymo mazgo ir kt. konstrukcijų) remontui. Pažymėjo, kad to paties nutarimo 14 straipsnis aiškiai nustato, jog sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Taigi pasak atsakovo, šie remonto darbai planuojami parengiant ilgalaikį planą, kuriame numatomi konkretūs darbai, lėšų kaupimo įmokos dydis, lėšų kaupimo trukmė ir kiti aspektai. Ilgalaikį planą ir apskaičiuotą kaupiamosios įmokos tarifą tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad dalis sukauptų lėšų gali būti panaudojama ir nenumatytiems darbams, pvz., avarijų atveju atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams likviduoti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad gyventojų sukauptos lėšos yra jų bendroji dalinė nuosavybė, tad tik savininkai nusprendžia, kokie darbai turi būti atlikti, už kuriuos bus apmokama iš kaupiamųjų lėšų. Savininkai taip pat gali kreiptis norėdami išsiaiškinti sukauptų lėšų likutį. Tokią informaciją administruojanti bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka, patalpų savininkams taip pat turėtų teikti metinėje veiklos ataskaitoje. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog teisės aktai numato šių lėšų apsaugą – patalpų savininkų sukauptos lėšos yra kaupiamos atskiroje banko sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Namas privalo rinkti kaupiamąsias lėšas, tačiau jų panaudojimo namo gyventojai nežino ir jų naudojimas neatskleistas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kada ir kas nusprendė kaupti kaupiamasis lėšas, koks kaupiamų pinigų dydis, koks jų panaudojimas ir kur tokių išlaidų įrodymai. Įrodymų nepateikimas daro reikalavimą priteisti 58,59 Eur nepagrįstu ir neįrodytu. Priežiūros mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte, suderinus su namo gyventojais prieš pasirašant sutartis su rangovais, pateikiant pagrįstų išlaidų sąskaitas faktūras, bei apmokėjimo įrodymus. Ieškovė šį mokestį nustato už smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemones, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (pvz. sniego valymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas ir kt.). Namo administratorius turi ne tik teises rinkti tinkamai nustatytas rinkliavas, bet ir pareigą tinkamai paskirstyti įmokas, pagrįstai išleisti kiekvieną eurą. Taip pat ieškovė nepateikia nei vieno įrodymo, jog ji atliko bent vieną darbą, susijusį su statinio priežiūra ar jo būklės pagerinimu. Ieškovė neatlieka privalomos statinio techninės priežiūros: ieškovė nepateikė statinio techninės priežiūros žurnalo. Ieškovė neatlieka savo pareigų, t. y. nevykdo statinio techninės priežiūros pagal statybų techninį reglamentą STR 1.07.03:2017. Atsakovas atsižvelgęs į antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-19-89 bei įvertinęs tai, jog ieškovė vengia pateikti statinio techninės priežiūros atlikimą patvirtinančius dokumentus, daro išvadą, jog ieškovė visiškai neatlieka statinio priežiūros. Tačiau tuo pat metu ieškovė iš atsakovo reikalauja padengti namo priežiūros išlaidas, kurių jis nepatyrė. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 132,07 Eur priežiūros mokesčio iš atsakovo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

10. Kaip nurodoma atsiliepime į patikslintą ieškinį, ieškovė su UAB „Aktinis“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01 dėl objekto (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų) techninės priežiūros darbų atlikimo, tačiau mokestį įvardintą lentelės stulpelyje „Šild.ap“ jau skaičiuoja nuo gegužės mėnesio pradžios. Anot atsakovo, nėra jokių paaiškinimų kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai iki 2019 m. gegužės mėnesio. Bendrijos pirmininkas, pasak atsakovo, vienašališkai nusprendė, pasirinko savo nuožiūra paslaugos teikėją, tuo pažeisdamas DNSB įstatymo 12 straipsnį ir nustatė skirtingus bendrijos administruojamiems namams tarifus neatsiklausęs bendrijos narių ar patalpų savininkų nuomonės. Be to, atsakovo žiniomis, bendrijoje buvo ir galbūt yra įdarbintas santechnikas, kurio funkcijos lieka neaiškios ir jam taip pat mokamas atlygis, kuris ko gero įtrauktas į administravimo išlaidas. Apie tai, kad UAB „Aktinis“ yra mokamas sutartinis atlygis, nėra žinoma nei iš sąskaitų, nei iš atliktų darbų aktų, nei iš pateiktų mokėjimo įrodymų. Todėl, atsakovo nuomone, priskaičiuota 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) yra neįrodyta.

11. Bendrijos 2019 m. vasario 14 d. pirkti raktai vartelių spynai buvo jau įtraukti į atitinkamo mėnesio ,,Priežiūros“ skiltį, todėl atsakovas neprivalo padengti 4,07 Eur sumos. Ieškovė su AB „Informacinio verslo paslaugų įmone“ 2018 m. gegužės 31 d. sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“. Tai yra vienašališkas, savavališkas bendrijos pirmininko sprendimas pirkti paslaugas, kurios yra nereikalingos. Be to, anot atsakovo, čia taip pat reikalingas visų Bendrijos narių pritarimas. Šią paslaugą gali atlikti bendrija išsiųsdama pranešimus el. paštu kiekvienam atskirai tausojant gamtą ir išteklius (nespausdinant ant popieriaus) bei taupant laiką. Byloje taip pat nepateikti jokie įrodymai, pagal kokias sąskaitas yra sumokėtos sumos už šią paslaugą ir kaip jos paskirstytos gyventojams, nors teigiama, kad už šią paslaugą, t. y. vieno mokamojo pranešimo atspausdinimą yra mokamas 0,06 Eur plius PVM dydžio mokestis, tai sudaro 0,07 Eur už vienetą, bet ne 0,08 Eur. 1,36 Eur skola yra nepagrįsta, nes nėra pateikta įrodymų apie tokių išlaidų suteikimą. Nesant įrodymų apie tokių išlaidų buvimą, nėra pareigos dengti sumos, kuri įvardinta kaip 1,08 Eur skola. Taip pat atsakovui neaiški šio stulpelio eilutė už 2019 m. spalio mėn. – čia įrašytas skaičius „-56,51“, vadinasi bendrija skolinga atsakovui 56,51 Eur.

12. Teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame ji palaikė išdėstytus argumentus ir prašė reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad kaip visiškai nepagrįsti turi būti atmetami atsakovo argumentai dėl to, kad jis nėra sudaręs jokios rašytinės sutarties su ieškove, kurioje būtų nurodyti įkainiai už ieškovės prašomus mokesčius, kadangi šiuo atveju, ieškovės teigimu, atsakovui pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo.

13. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame jis palaikė išdėstytus argumentus ir prašė ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti jam iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai advokatas R. Rinkevičius, Bendrijos pirmininkas V. V., bei buhalterė V. C. palaikė procesiniuose dokumentuose ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą ieškovės poziciją, nurodė, jog byloje yra pateikti visi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys prašomos priteisti skolos priskaičiavimo pagrįstumą, todėl patikslintas ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

15. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, Bendrija apskaičiuodama daugelį mokesčių dalina sumas iš naudingojo namo ploto, o daugina iš konkretaus buto bendrojo ploto. Tačiau atsakovo nuomone, sąžiningai laikantis proporcingumo išlaidų paskirstymo metodo, turėtų būti dalinama iš bendrojo namo ploto, kuris yra 3109,46 kv. m. ir dauginama iš bendrojo atsakovo buto ploto, kuris yra 144,83 kv. m. Atsakovas nėra skolinga Bendrijai, jis turi teisę nemokėti mokesčių, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir dėl kurių nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų. Be to, dauguma kvitų neturi privalomų rekvizitų. Pateiktos kai kurios sąskaitos – faktūros, tačiau apmokėjimo įrodymų byloje už jas nėra.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, jog Bendrija veikia puikiai, jokių priekaištų jai neturi. Liudytojo teigimu, kiti namo gyventojai taip pat neturi jokių nusiskundimų. Visi gyventojai yra informuojami apie Bendrijos priimtus sprendimus. Viešoje lentoje skelbiama visa Bendrijos informacija. Bendrija taip pat puikiai prižiūri namo teritoriją, gėlynus, pjauna žolę. Liudytojas už savo pinigus pirko garažo vartams dažus, o vėliau Bendrija su juo atsiskaitė. Liudytojas pats asmeniškai suorganizavo vartų dažymo darbus, iš gyventojų surinko pinigus tam, kad būtų atsiskaityta už pasamdyto dažytojo atliktus darbus. Bendrija jau šiame procese nedalyvavo.

17. 2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11355-1101/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-06351-2010-8).

18. 2022 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išsprendė teisėjo Dariuš Lučinski žinioje esančių civilinių bylų perskyrimo nagrinėti kitiems teisėjams klausimą. Civilinė byla Nr. e2-108-960/2022 automatizuotu atrankos būdu buvo paskirta nagrinėti teisėjai Marina Vladimircevienei, naujas bylos Nr. e2-108-1134/2022.

20. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

21. Teismo posėdžio metu atstovo atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija pagal 2014-01-17 Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrijos įstatų 6 punktą, valdo, naudoja bei prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tarp kurių ir daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ieškovės administruojamame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys. Ieškovės teigimu, atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2017 metų rugpjūčio mėn. iki 2019 metų spalio mėn. (imtinai) suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 1284,85 Eur.

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikimą padengti Bendrijos apskaičiuotas bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidas grindžia tuo, kad jis nedavė sutikimo tokiems darbams atlikti. Atsakovas nėra skolingas ieškovei, jis turi teisę nemokėti mokesčių, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir dėl kurių nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų.

24. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ieškovės ir atsakovo ginčas dėl laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 iki 2019 m. spalio 31 d. atsakovui Bendrijos apskaičiuotos mokesčių skolos pagrįstumo. Nurodytu laikotarpiu Bendrija kas mėnesį apskaičiuodavo atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio, mokėtinus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, administravimą, išlaikymą, atnaujinimą ir pateikdavo atitinkamus mokėjimo pranešimus.

25. Ieškovė pateikė duomenims apie laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 iki 2019 m. spalio 31 d. atsakovui apskaičiuotus mokėti ir jo realiai sumokėtus mokesčius. Ieškovės turimais duomenimis, 2017 m. sausio 1 dienai atsakovas buvo skolingas Bendrijai 106,93 Eur, 2017 m. sausio mėn. – 2019 m. sausio mėn. laikotarpiu atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 1212,52 Eur mokesčių, atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo 487,85 Eur sumą, nepriemoka (t. y. likutis 2019 m. sausio mėn. pabaigai) – 831,60 Eur; 2019 m. vasario mėn. – 2019 m. spalio mėn. laikotarpiu atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 451,66 Eur mokesčių, atsakovas per šį laikotarpį sumokėjo 0 Eur sumą. Taigi ginčo laikotarpiu bendra nepriemoka – 1283,26 Eur (t. y. 831,60 Eur + 451,66 Eur). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės į bylą pateiktoje skolos suvestinės lentelėje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu bendra nepriemoka – 1284,85 Eur, kurią pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo. Taigi teismas laiko, jog dėl ieškovės atlikto klaidingo skaičiavimo, ginčo laikotarpiu atsakovo bendra nepriemoka yra 1283,26 Eur, o ne 1284,85 Eur.

26. Ieškovė pateikė Bendrijos turimus dokumentus, kuriais remdamasi įrodinėja reikalaujamos iš atsakovo skolos teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ši civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-231-1101/2022 (proceso Nr. 2-68-3-06351-2010-8). Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-231-1101/2022 (proceso Nr. 2-68-3-06351-2010-8) ieškovas V. Z. buvo pareiškęs ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijai, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: 1) 2012 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo priimtus sprendimus; 2) 2013 m. gruodžio 5 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 3) 2017 m. gegužės 24 d. bendrijos įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo priimtus sprendimus; 4) 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkimo sprendimus, priimtus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-231-1101/2022, ieškovo ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

29. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

30. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

31. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

32. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

33. Nesutikdamas su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu, atsakovas nurodo, jog Bendrija apskaičiuodama daugelį mokesčių dalina sumas iš naudingojo namo ploto, o daugina iš konkretaus buto bendrojo ploto. Tačiau atsakovo nuomone, sąžiningai laikantis proporcingumo išlaidų paskirstymo metodo, turėtų būti dalinama iš bendrojo namo ploto, kuris yra 3109,46 kv. m. ir dauginama iš bendrojo atsakovo buto ploto, kuris yra 144,83 kv. m. Tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka.

34. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovas proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog nurodytoje normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, jog Bendrijos tarifams apskaičiuoti pagrįstai buvo naudojamas namo naudingas plotas ir atsakovo turimo buto bendras plotas, t. y. atsakovo faktiškai turimas (užimamas) plotas ginčo name.

35. Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis (t. y. faktiškai turimas) plotas – 144,83 kv. m. Remiantis byloje pateiktu 2014-09-30 Bendrijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu aprašu, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas naudingas plotas yra 2563,10 kv. m., todėl konstatuotina, kad atsakovui, kaip šio buto savininkui, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal tokią formulę, t. y. sumą dalinant iš naudingojo namo ploto, kuris yra 2563,10 kv. m. ir dauginant iš atsakovo faktiškai turimo buto ploto, kuris yra 144,83 kv. m.

36. Dėl atsakovo argumento, jog remiantis į bylą pateiktais Registrų centro dokumentais, namo naudingas plotas yra 2562,71 kv. m., bet ne 2563,10 kv. m., teismas pažymi, jog 0,39 kv. m. skirtumas nedaro įtakos ieškovės atliktiems skaičiavimams, todėl teismas šį atsakovo argumentą atmeta.

37. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

38. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

39. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

40. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

41. Iš byloje esančios skolų valdymo ataskaitos matyti, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio 1 d. iki 2019 metų spalio 30 d. atsakovui V. Z. buvo paskaičiuota už šias paslaugas: namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms, šiukšlių tvarkymą ir surinkimą, administravimą, kaupiamąsias lėšas, daugiabučio namo priežiūrą, šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą), avarinę tarnybą, mokamuosius pranešimus (lapelius), banko mokesčiai ir delspinigiai.

42. Kaip minėta, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

44. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios.

45. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas).

46. Pagal 2016 m. gruodžio 30 d. Reglamento 10.1 punktą privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus (IV, V skyriai). Reglamento 10.2 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas (remontas) – įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus atliekami statybos darbai, kuriais atkuriamos ir (ar) pagerinamos gyvenamojo namo fizinės ir energinės savybės. Reglamento VII skyriuje įtvirtinti privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai, kurių visumą sudaro (84 punktas): 84.1. reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus; 84.2. reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: 84.2.1. patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; 84.2.2. nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; 84.2.3. nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (85 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu (86.1 – 86.2 punktai).

47. Reglamento 6 priede „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ detalizuojama, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams: bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai (1.1 punktas: 1.1.1.-1.1.11. papunkčiai), specialiųjų inžinerinių sistemų priežiūros darbai (1.2 punktas: 1.2.1-1.2.7. papunkčiai) ir neplaninio pobūdžio darbai (1.3 punktas: 1.3.1.-1.3.6 papunkčiai).

48. Originalios ir vėlesnių redakcijų(Reglamento 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Vėlesnių Reglamento redakcijų 85 punkte numatyta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal 91 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Reglamento 96 punktas numato, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

49. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis įstatymų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje teismas pasisako dėl ieškovės reikalaujamų priteisti mokesčių, su kuriais nesutinka atsakovas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

50. Byloje nustatyta, jog atsakovui skolos laikotarpiu buvo priskaičiuota mokėti 93,61 Eur suma už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms. Mokesčio už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros apskaičiavimo teisinis pagrindas įtvirtintas 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – nuostatai). Pagal Nuostatų 8.5. p., už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė, būdama administratoriumi, elektros energijos kainų nenustatinėja, o mokesčiai už elektros energiją bendroms reikmėms apskaičiuojami pagal faktinį suvartojimą valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis elektros energijos kainomis. Elektra bendram naudojimui – elektros energija bendrosioms pastato patalpų savininkų reikmėms. Iš byloje pateikto 2020-02-06 UAB „Ignitis“ rašto ir suvartotos elektros energijos ataskaitos, laikotarpiu nuo 2017-08-01 iki 2019-10-31 objekte (name) (duomenys neskelbtini) (pagal trijų skaitiklių duomenis, esančius namo trijose laiptinėse) matyti, jog buvo suvartota 14779 kWh. Minėtais duomenimis teismui abejoti nėra jokio pagrindo. Tačiau šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad už 2017 m. rugpjūčio mėn. atsakovui priskaičiuota suma sudarė 2,90 Eur, už 2017 m. rugsėjo mėn. – 2,46 Eur, už 2017 m. lapkričio mėn. – 4,34 Eur, už 2017 m. gruodžio mėn. – 4,20 Eur, už 2018 m. sausio mėn. – 4,92 Eur, už 2018 m. vasario mėn. – 0,43 Eur, už 2018 m. kovo mėn. – 4,20 Eur, už 2018 m. balandžio mėn. – 3,04 Eur, už 2018 m. gegužės mėn. – 2,61 Eur, už 2018 m. birželio mėn. – 2,61 Eur, už 2018 m. liepos mėn. – 3,19 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. – 2,90 Eur, už 2018 m. rugsėjo mėn. – 2,75 Eur, už 2018 m. spalio mėn. – 4,92 Eur, už 2018 m. lapkričio mėn. – 4,63 Eur, už 2018 m. gruodžio mėn. – 2,61 Eur, už 2019 m. sausio mėn. – 5,79 Eur, už 2019 m. vasario mėn. – 4,49 Eur, 2019 m. kovo mėn. – 4,49 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. – 4,34 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2,90 Eur, nors pagal skaičiavimus už 2017 m. rugpjūčio mėn. gaunasi 2,77 Eur (49,02 Eur/2563,10 kv. m (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2017 m. rugsėjo mėn. gaunasi 2,37 Eur (41,97 Eur/2563,10 kv. m (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas); 2017 m. lapkričio mėn. gaunasi 4,31 Eur (76,32 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2017 m. gruodžio mėn. gaunasi 4,11 Eur (72,79 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. sausio mėn. gaunasi 4,80 Eur (84,96 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. vasario mėn. gaunasi 0,40 Eur (7,08 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. kovo mėn. gaunasi 4,15 Eur (73,48 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. balandžio mėn. gaunasi 2,96 Eur (52,33 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. gegužės mėn. gaunasi 2,51 Eur (44,45 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. birželio mėn. gaunasi 2,51 Eur (44,45 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. liepos mėn. gaunasi 3,06 Eur (54,24 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. rugpjūčio mėn. gaunasi 2,88 Eur (50,98 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. rugsėjo mėn. gaunasi 2,64 Eur (46,70 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. spalio mėn. gaunasi 4,86 Eur (86,09 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. lapkričio mėn. gaunasi 4,60 Eur (81,36 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2018 m. gruodžio mėn. gaunasi 2,55 Eur (45,18 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2019 m. sausio mėn. gaunasi 5,68 Eur (100,60 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2019 m. vasario mėn. gaunasi 4,48 Eur (79,37 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2019 m. kovo mėn. gaunasi 4,43 Eur (78,46 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2019 m. balandžio mėn. gaunasi 4,27 Eur (75,48 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)); 2019 m. rugpjūčio mėn. gaunasi 2,89 Eur (51,14 Eur/2563,10 kv. m. (namo naudingasis plotas) x 144,83 kv. m. (atsakovo buto plotas)). Priešingų įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 92,11 Eur skola už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms.

51. 2012 m. spalio 24 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nutarta namo eksploatacijai įvesti 0,05 Lt/m² (0,015 Eur/m²) kaupiamąjį mokestį, todėl pagrįstai kiekvieną mėnesį atsakovo 144,83 kv. m. butui buvo priskaičiuojamos kaupiamosios įmokos pagal formulę (144,83 kv. m. × 0,015 Eur/m²). Šio Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis ir teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti, todėl kaupiamasis mokestis, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, yra privalomas ir atsakovui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pritarti atsakovo argumentams, susijusiems su kaupiamųjų lėšų mokesčiu. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo atsakovo keliamų abejonių, mokestis už privalomas kaupiamąsias lėšas skaičiuojamas CK 4.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, įtvirtinančiu, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Privalomai kaupiamų lėšų dydis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Taigi atsakovo, kaip buto savininko, pareiga mokėti privalomas kaupiamąsias lėšas, priklausomai nuo buto ploto, yra imperatyvi. Nei tai, kad ieškovė nenurodė, kokius darbus atliko kaupiamųjų lėšų sąskaita, nei kiti atsakovo argumentai, susiję su kaupiamųjų lėšų (ne)panaudojimu, savaime nepaneigia atsakovo imperatyvios pareigos mokėti tokias lėšas. Pagal minėtu nutarimu patvirtintą aprašą, už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (aprašo 16 punktas), o pasibaigus finansiniams metams, bendrojo naudojimo objektų valdytojas, pateikdamas patalpų savininkams savo veiklos ataskaitą, pateikia išsamią informaciją apie sukauptas lėšas, jų naudojimą ir šių lėšų likutį (aprašo 18 punktas). Todėl atsakovas kaip patalpų savininkas turi teisę atitinkamos informacijos reikalauti bendro naudojimo objekto valdytojo, o argumentai, susiję su šių lėšų (ne)panaudojimu nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą sumokėti jam adresuotuose mokėjimų nurodymuose numatytas kaupiamąsias įmokas. Bylos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. nesumokėjo kaupiamojo mokesčio, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas visa apimtimi ir ieškovei iš atsakovo priteisiamas 58,59 Eur dydžio kaupiamasis mokestis.

52. Pažymėtina, kad išlaidos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. 2012 m. spalio 24 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nustatytas 0,45 Lt/m² (t. y. 0,13 Eur/m²) administravimo mokestis. Taip pat šio susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti atlyginimą valytojai V. V., kuri teikia valymo paslaugas (duomenys neskelbtini) namui, iki 0,45 Lt/m² (t. y. 0,13 Eur/m²) ir kiekvienais metais išleisti ją atostogų, priimant pavaduojančią valytoją. Kaip jau minėta, šio Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Byloje taip pat yra pateikta 2019-06-03 darbo sutartis su pavaduojančia valytoja, kurioje sulygta, jog Bendrija 2019 m. birželio mėn. pavaduojančiai valytojai L. L. mokės 528,60 Eur darbo užmokestį, o 2019 m. liepos mėn. – 276,60 Eur. Teismo posėdžiu metu ieškovės atstovai nurodė, kad 2019 m. birželio mėn. atsakovo butui buvo paskaičiuota 7,48 Eur suma už pakaitinės valytojos atliktą darbą. Ieškovės atstovai taip pat paaiškino, kad 2018 m. birželio mėn. atsakovo butui buvo paskaičiuota 6,20 Eur suma už pakaitinės valytojos atliktą darbą, o 2018 m. rugpjūčio mėn. – 3,90 Eur suma už staliaus A. G. atliktus darbus. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. birželio pakaitinei valytojai buvo sumokėtas 569,97 Eur darbo užmokestis už atliktą darbą, o 2018 m. rugpjūčio mėn. staliui buvo sumokėta 297,32 Eur suma, byloje nėra pateikta. Byloje nėra pateikta nei darbo sutarčių, sudarytų su pakaitine valytoja ir staliumi minėtam 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiui, nei atliktų darbų aktų, nei jiems išmokėto atlyginimo įrodymų, nei Bendrijos narių sutikimo samdyti stalių ir pan., todėl teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo 6,20 Eur skolą už 2018 m. birželio mėn. pakaitinės valytojos atliktą darbą ir 3,90 Eur skolą už 2018 m. rugpjūčio mėn. staliaus A. G. atliktus darbus, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja 18,97 Eur administravimo mokestį, kadangi 0,13 Eur/m² x 144,83 kv. m. gaunasi 18,83 Eur, o ne 18,97 Eur. Priešingų įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteistina 515,89 Eur ((18,83 Eur x 26 mėn.) + 26,31 Eur už 2019 m. birželio mėn. (18,83 Eur administravimo mokestis + 7,48 Eur už pakatinės valytojos darbą) dydžio administravimo mokestis.

53. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 288,60 Eur skolą už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą).

54. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodyti reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-03-25 įsakymo Nr. D1-219 redakcija). Namo šildymo sistemos priežiūra yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, taip pat ir atsakovui priklausančias patalpas bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą (minėto Reglamento 1 ir 11 p.). Todėl atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas.

55. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir posėdžio metu paaiškino, jog mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) atsakovui buvo skaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319 Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo. Ieškovės teigimu, nuo 2015-01-01 namo gyventojai už šildymo sistemų priežiūrą moka 0,07 Eur už 1 kv. m. dydžio mokestį/tarifą. Byloje taip pat yra pateiktas ieškovės buhalterės atliktas detalus minėto mokesčio skaičiavimas, kurio atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė. Teismui minėtu skaičiavimu taip pat nėra jokio abejoti. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog pagrįstai nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovo butui kas mėnesį buvo priskaičiuotos 10,14 Eur dydžio mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) pagal mokėjimo nurodymuose teikiamą formulę (144,83 kv. m. × 0,07 Eur/m2).

56. Ieškovė teismui pateiktuose raštiniuose paaiškinimuose taip pat detaliai ir išsamiai nurodė, kad už medžiagas ir įrengimus panaudotus sistemų techninei priežiūrai ir smulkiam remontui Bendrija apmoka atskirai pagal faktines sąnaudas. Pagal 2014-02-28 sudarytą Sutartį, kurią Bendrija buvo sudariusi su UAB „Vilšansta“, mokestis, t. y. 307,63 Lt (89,09 Eur) už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą buvo mokamas iš Bendrijos lėšų. Tačiau 2019-05-31 Techninės priežiūros sutarties Nr. AKE 19-06-01, sudarytos su UAB „Aktinis“ pagrindu, mokestis už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą (atliekamų darbų apimtis nurodyta Sutarties 1 priede) padidėjo iki 131,85 Eur per mėnesį. Skirtumas 42,76 Eur (131,85 Eur -89,09 Eur). Šią sumą, t. y. 42,76 Eur, padalinus iš (duomenys neskelbtini) namo naudingojo ploto (2563,10 kv. m), gaunamas 0,017 Eur už 1 kv. m. mokestis/tarifas, kurį privalo apmokėti namo gyventojai proporcingai savo turimai daliai. Taigi 0,07 Eur/m2 tarifą (t. y. tarifas nustatytas 2013-07-10 sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 sprendimu Nr. 1-1319.) sudėjus su 0,017 Eur/m2 tarifu (t. y. tarifas pagal 2019-05-31 Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01 už medžiagas ir įrengimus panaudotus sistemų techninei priežiūrai ir smulkiam remontui) gaunamas 0,087 Eur/m2 tarifas, kuris ir buvo skaičiuojamas atsakovo butui už laikotarpį nuo 2019 gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovai, apie 2019-05-31 Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01, sudarytą su UAB „Aktinis“ gyventojai buvo informuoti skelbime, bei mokėjimo pranešimuose. Priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog pagrįstai nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. atsakovo butui kas mėnesį buvo priskaičiuotos 12,61 Eur dydžio mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) pagal formulę (144,83 kv. m. × 0,087 Eur/m2). Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilna apimtimi ir ieškovei iš atsakovo priteistina 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą).

57. Atsakovas nesutinka mokėti 138,80 Eur mokestį už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą, remdamasis tuo, kad nėra visuotinio surinkimo sprendimo samdyti UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir mokėti tokias sumas, kurios tris kartus viršija (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių 2012-10-24 susirinkime priimtą nutarimą dėl šiukšlių išvežimo mokesčio 0,12 Lt/kv. m, kas sudarytų 5,03 Eur/mėn., o ne 15,48 Eur/mėn.

58. Dėl mokesčio už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą ieškovė paaiškino, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimas Nr. 1-144 “Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir juo patvirtinti įkainiai.

59. Pažymėtina, jog sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimas, šiukšlių šalinimas yra priskirtinas prie privalomųjų daugiabučio namo reikalavimų vykdymo. Pagal atliekų tvarkymo ir organizavimo sistemą pati Bendrija šiukšlių išvežimo veikla neužsiima. Tai atlieka specialios paskirties įmonės, įkainius ir tarifus nustato savivaldybė, todėl net ir nesant Bendrijų narių ar įgaliotinių sprendimo gyventojai privalo dengti faktiškai daugiabučio namo gyventojų patirtas šiukšlių išvežimo išlaidas.

60. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytas sąskaitas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., iš kurių matyti faktinės Bendrijos išlaidos šiukšlių išvežimui ir konteinerių nuomai.

61. Panašioje byloje, kai nebuvo laikytasi formalių teisės aktų priėmimo ir paskelbimo procedūrų, kasacinio teismo buvo išaiškinta, jog „susidarius tokiai teisinei situacijai, kaip nagrinėjamu atveju, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustačius, jog vietos savivaldos institucijų priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, be kita ko, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, tarifų apskaičiavimą, nebuvo tinkamai paskelbti, faktiniai paslaugų gavėjai negali būti atleisti nuo mokesčio už atliekų tvarkymą bei kitas paslaugas mokėjimo. Pažymėtina, kad atliekų tvarkymo tarifai nustatyti sutartyse su atliekų tvarkymo operatoriais. Byloje nėra duomenų, kad šios sutartys įstatymų nustatyta tvarka būtų nuginčytos, todėl jos yra privalomos sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-53/2014).

62. Pagal nurodytą teisės aiškinimą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, teismas konstatuoja, jog ieškovei pagrindus mokesčio dydžius pagal UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., aplinkybė, jog nebuvo priimtas įgaliotinių susirinkimo nutarimas dėl tarifo pakeitimo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo reikalavimo apmokėti už faktiškai gautas paslaugas, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė neturi Bendrijos narių/butų savininkų pritarimo priskaičiuoti šiais padidintas sumas, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. CK 6.270 straipsnis nurodo, kad klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią susitarimo sudarymo metu, kai paslaugų tiekėjas įrodo, kad kainų padidinimas buvo neišvengiamas norint tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Minėta, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. sąskaitos nėra nuginčytos, vadinasi, ieškovė įrodė padidėjusią paslaugų kainą. Ieškovė taip pat pateikė į bylą buhalterės V. C. išsamų ir detalų paaiškinimą, kaip yra apskaičiuotas atsakovo butui 15,49 Eur/mėn. mokestis už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat nurodė, jog atsakovo butui taip pat buvo paskaičiuotas ir 0,28 Eur mokestis už druską kelių barstymui, kurią pirko valytoja ir ši suma buvo įtraukta į 2017 m. gruodžio mėn. mokestį už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą. Byloje yra pateikta 2017 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaita – faktūra, kuri patvirtina, jog Bendrija 5,10 Eur sumai pirko druską kelių ir kiemo barstymui. Kaip paaiškino ieškovės atstovai, atėjus žiemai, namo pirmininkas kasmet gauna iš gyventojų prašymus, kad namo teritorija, t. y. šaligatviai, kelias, esant plikledžiui būtų barstomi druska. Bendrija taip pat skelbimų lentoje buvo iškabinusi minėtą sąskaitą – faktūrą, kuria buvo nupirkta druska kelių barstymui ir gyventojai apie tai buvo informuoti. Taigi ieškovė pagrįstai reikalauja iš daugiabučio namo buto savininko padengti jam tenkančią dalį šiukšlių išvežimo kaštų, kadangi ši veikla atitinka privalomųjų priežiūros reikalavimų turinį, pagrįsta faktinėmis sąnaudomis ir savivaldybės nustatytais įkainiais, taip pat pagrįstai reikalauja iš atsakovo 0,28 Eur mokesčio už druską kelių barstymui. Dėl to tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 138,80 Eur skolą už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą.

63. Ieškovės atstovai detaliai paaiškino, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir paskaičiavimus dėl mokesčio „už priežiūrą“ turinio. Nustatyta, kad šis mokestis apima iš esmės smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemonės, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (sniego valdymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas) ir kt. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėn., 2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. balandžio mėn., 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. kovo mėn., 2019 m. balandžio mėn., 2019 m. gegužės mėn., 2019 m. birželio mėn., 2019 m. liepos mėn., 2019 m. spalio mėn., ieškovė turėjo šias išlaidas objektui, adresu (duomenys neskelbtini) – buvo tvarkoma elektromagnetinė sklendė, remontuojamas laiptinės durų užraktas 1 namo laiptinėje, nupirkta spyna šiukšlių konteinerių durims, žoliapjovė, skirta (duomenys neskelbtini) namo teritorijos priežiūrai, benzinas, alyva, pjovimo gija žoliapjovei, gėlių žiedai ir žemė gėlynui, grėblys, šiukšlių maišai, nuodai žiurkėms, druska kelių ir kiemo barstymui namo teritorijai, keista telefonspynė 1 laiptinei pagal atliktų darbų aktą, taip pat nupirkti dažai 1 laiptinės pirmo aukšto remontui, dažai garažų dažymui, raktai šiukšlių konteinerinės spynai, sumokėta už atliktą remontą darbininkams. Ieškovės teigimu, sąskaitos už nupirktas prekes/paslaugas buvo iškabintos skelbimų lentoje. Atsakovas nesigynė, kad ieškovės nurodytų paslaugų, darbų ar priemonių negavo, jomis nesinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas kėlė abejones dėl telefonspynės, garažo vartų dažymo. Atsakovas teigė, kad telefonspynė turi turėti pilną komplektą – mechanizmą ir ragelius, tačiau atsakovo bute rageliai nebuvo įrengti, todėl šio mokesčio mokėti atsakovas neprivalo. Be to, pasak atsakovo, nusprendus dažyti garažo vartus, buvo surinkti jų nudažymui (medžiagoms ir darbui) iš kiekvieno garažą turinčio buto po 20 Eur ir už tuos pinigus galimai buvo nupirkti dažai ir atlikti garažų perdažymo darbai. Tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai, kadangi kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės atstovai, 2019 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) namo 1 laiptinėje buvo pakeista telefonspynė (2019-06-20 UAB „Digitalas“ atliktų darbų aktas Nr. 3888, kaina 387 Eur). Tačiau dėl pačių ragelių įrengimo butuose, gyventojai derino ir asmeniškai mokėjo įmonei UAB „Digital“. Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė. Taigi ta aplinkybė, jog atsakovas nesiderino su minėta įmonė dėl ragelių įrengimo jo bute, nesudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas neprivalo mokėti už telefonspynės pakeitimą. Dėl garažo vartų dažymo ieškovės atstovai nurodė, jog Bendrija pirko tik dažus, o dažymo darbus gyventojai atliko savarankiškai. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, todėl atsakovo teiginiai, jog jis neprivalo mokėti už dažus garažo vartams taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Nesutikdamas su ieškovės pateiktu ieškiniu atsakovas nurodė, jog ieškovės nupirkta žoliapjovė yra naudojama ne tik namo (duomenys neskelbtini) teritorijos priežiūrai, bet ir visų ieškovės administruojamų namų kiemuose, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį jo teiginį, atsakovas į bylą nepateikė. Byloje apklaustas liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovės nurodytos paslaugos, darbai, bei priemonės buvo gautos ir suteiktos. Liudytojas nurodė, jog Bendrija veikia puikiai, jokių priekaištų jai neturi. Liudytojo teigimu, kiti namo gyventojai taip pat neturi jokių nusiskundimų, neprieštaravo minėtiems Bendrijos atliktiems darbams, paslaugoms ar nupirktoms priemonėms. Pažymėtina, kad iš esmės visi ieškovės nurodyti darbai, paslaugos ir jiems vykdyti įgytos medžiagos priemonės įeina į privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo turinį. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše numatyta perdegusių lempų keitimas ir profilaktiniai tinklų priežiūros darbai (1.1.7 p.), durų sandarumo tikrinimas ir užtikrinimas, defektų šalinimas (1.1.9 p.), smulkių defektų ir deformacijų šalinimas ir medžiagų jiems panaudojimas (1.3.1., 1.3.2 p.), sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimas (1.3.3 p.) ir kt. Kaip jau minėta, daugiabučio namo administratorius privalo vykdyti privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus, nepaisant to yra Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas ar ne, pritarė buto ar kitų patalpų savininkas priežiūros vykdymui ar ne, nes jų nevykdant ir dėl to atsiradus nuostoliams civilinė atsakomybė tektų namo administratoriui. Be to, pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 9 punktą į namo gyventojų mokesčius įskaitomi ir mokesčiai už namui priskirtos teritorijos priežiūrą. Taigi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, namo teritorijos priežiūra taip pat yra privaloma namo administratoriaus teikiama paslauga, už kurią namo gyventojai taip pat privalo mokėti mokesčius. Dėl to nepagrįstai atsakovas atsisako mokėti ieškovės ginčo laikotarpiu pagal faktines išlaidas paskaičiuotą 132,07 Eur dydžio mokestį už priežiūrą.

64. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ieškovė turėjo 4,07 Eur išlaidų už avarinę tarnybą. Minėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas UAB „Grinda“ atliktų darbų aktas Nr. 0010105 (dėl namo karšto vandens stovo avarijos) ir 2019 m. vasario 14 d. prekių pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 58 už tvoros vartelių nupirktus raktus. Ši veikla atitinka privalomųjų priežiūros reikalavimų turinį, pagrįsta faktinėmis sąnaudomis . Vien ta aplinkybė, kad avarinės situacijos išlaidos dengiamos iš gyventojų sukauptų lėšų – kaupiamojo mokesčio, nesudaro pagrindo laikyti, kad Bendrija apskritai tokių išlaidų nepatyrė, todėl tenkintinas patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 4,07 Eur skolą už avarinę tarnybą.

65. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,08 Eur dydžio banko mokestį. Pažymėtina, kad šis mokestis neįeina į privalomuosius gyvenamojo namo priežiūros darbus ar reikalavimų vykdymą. Tai daugiabučio namo administratoriaus administravimo įkainio dalis, tačiau dėl daugiabučio namo administratoriaus atlyginimo keitimo (didinimo) turi būti Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas. Nesant sprendimo negalima vienašališkai keisti administratoriui nustatyto atlygio dydį, nesvarbu kokia forma tai daroma: didinant patį atlygio dydį ar nustatant papildomus mokesčius. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Bendrijos įgaliotinių susirinkimas 2012-10-24 yra patvirtinęs Bendrijos eksploatavimo (administravimo) mokestį 0,45 Lt/kv. m, (0,13 Eur/kv. m.) į kurį turi įeiti visos išlaidos, susijusios su Bendrijos administravimu. Be to, Bendrijos pateikti banko sąskaitos išklotinės keli lapai, teismo vertinimu, nepatvirtina banko mokesčių paskaičiavimo konkrečiai imant atsakovui proporcingumo turimai turto daliai bendrame daikte. Atsakovas sutikimo tokiam mokesčiai, priešingai nei kiti namo gyventojai (kaip galima suprasti iš ieškovės atstovų paaiškinimų) nėra davęs, todėl Bendrija neturi teisės iš jo reikalauti šio mokesčio. Ieškovės argumentai, kad kiti butų savininkai yra pritarę šiam mokesčiui neduoda pagrindo teigti apie atsakovo prievolę mokėti mokesčius ar išlaidas, kurie nustatyti (ar patirti) nesilaikant nustatytos įstatyme ar Bendrijoje tvarkos. Dėl to šioje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 1,08 Eur banko mokesčių atmestinas.

66. Atsakovas nesutinka mokėti 1,36 Eur mokestį už mokamuosius pranešimus (lapelius), remdamasis tuo, kad nėra Bendrijos narių pritarimo, be to, šią paslaugą Bendrija gali atlikti išsiųsdama pranešimus el. paštu kiekvienam gyventojui. Tačiau teismas su tokias atsakovo argumentais nesutinka.

67. Kaip matyti iš byloje esančių, ieškovė su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2018-05-31 sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“. Už šią paslaugą, t. y. vieno mokamojo pranešimo atspausdinimą yra mokama 0,06 ct plius PVM dydžio mokestis, t. y. 0,08 ct. Be to, bylos duomenimis, 2019 m. gruodžio 6 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkime buvo vienbalsiai pritarta 0,08 ct dydžio mokesčiui už mokamuosius pranešimus. Šio Bendrijos savininkų susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Taigi atsakovui pagrįstai yra paskaičiuotas 0,08 ct/mėn. mokestis už mokestinį pranešimą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. nesumokėjo 1,36 Eur dydžio mokesčio už mokamuosius pranešimus, todėl yra pagrindas šioje dalyje tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1,36 Eur skolą už mokamuosius pranešimus.

68. 2013 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) DNSB įgaliotinio – rinkiminio protokolo 8 punktu buvo priimtas sprendimas dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių skolininkams, kurie laiku nemoka Bendrijai mokesčių, skaičiavimo. 2017 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) DNSB -įgaliotinių ataskaitinio -rinkiminio susirinkimo protokolo 4 punktu taip pat buvo nutarta, kad laiku nesumokėję mokesčių, gyventojai mokės 0,04 proc. skolos dydžio delspinigius. Minėti protokolai yra galiojantys ir nenuginčyti. Vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,02 proc. (t. y. mažiau, nei buvo nutarta minėtame 2013 gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkime) delspinigių už paskutinius šešis mėnesius, t. y. 36,9 Eur. Išsamiai susipažinęs su ieškovės pateikta delspinigių skaičiavimo lentele, teismas konstatuoja, jog atsakovui paskaičiuoti 36,9 Eur dydžio delspinigiai yra pagrįsti, todėl priteistini.

69. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovė už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas su jais atsiskaitė, kad pateiktos kai kurios sąskaitos – faktūros, tačiau apmokėjimo įrodymų byloje už jas nėra. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, kad nėra įrodymų, jog ieškovė už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas su jais atsiskaitė, kadangi šiuos atsakovo teiginius paneigia į bylą pateikti įrodymai. Be to, pažymėtina ir tai, kad viena iš administravimo funkcijų yra lėšų, reikalingų bendroms reikmėms, surinkimas iš buto savininkų, todėl surinkusi tokias lėšas, namo administratorė įgyja pareigą pervesti jas paslaugą teikiančiam paslaugos tiekėjui. Taigi, netgi tuo atveju, jeigu ieškovė dar būtų nepadengusi visų sumų paslaugos tiekėjams, atsakovas proporcingai savo daliai turėtų pareigą padengti išlaidas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-275/2019).

70. Taigi iš išsamiai išanalizuotos aukščiau aptartos bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui, pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė kokiu pagrindu ir kaip skaičiavo mokesčius. Atsakovo teiginiai apie ieškovės netinkamą administravimą, bei į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro pagrindo visiškai atmesti ieškinį dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ieškovė suteikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name, kuriame atsakovas turi nuosavybės teise butą bei CK 4.82 straipsnyje esant įtvirtintai atsakovo pareigai išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, ir ieškovei iš atsakovo už paminėtą laikotarpį priteistina 1266,80 Eur dydžio skola. Šiuo teismo sprendimu priteista 1266,80 Eur skola paskaičiuota taip: 1283,26 Eur (ginčo laikotarpiu atsakovo bendra nepriemoka, teismo sprendimo 25 pastraipa) – 1,50 Eur (nepriteistas mokestis už elektrą bendroms reikmėms) – 13,88 Eur (nepriteistas administravimo mokestis) - 1,08 Eur (nepriteistas banko mokestis).

71. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

72. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

73. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu ir jį tenkina – priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1266,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1962,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2803,76 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1962,50 Eur) ir atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (2803,76 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįsti, atitinkantys Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

76. Vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, būtina nustatyti, kokia apimtimi patikslintas ieškinys buvo patenkintas, o kokia atmestas. Bendra patikslinto ieškinio reikalavimo suma sudarė 1284,85 Eur, tačiau teismas patikslintą ieškinį tenkino priteisdamas ieškovei 1266,80 Eur sumą (98,60 proc.), o likusioje dalyje 18,05 Eur (1,40 proc.) ieškinį atmetė. Todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1935 Eur bylinėjimosi išlaidų (1962,50 Eur x 98,60 proc./100), o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 39,25 Eur (2803,76 Eur x 1,40 proc./100) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 1895,75 Eur (1935 Eur – 39,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis), o atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

77. Ieškinį patenkinus iš dalies, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 28,60 Eur (29 Eur x 98,60 proc./100) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

78. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,37 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo yra priteistina 5,29 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1266,80 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 80 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1266,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1895,75 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų ir 75 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,60 (dvidešimt aštuonių eurų ir 60 ct) žyminį mokestį ir 5,29 Eur (penkių eurų ir 29 ct) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė