- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eAN2-151-879/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00026-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė
- Advokatai
- Albertas Kučinskas
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto J. Ž. atstovo advokato Alberto Kučinsko (toliau – Pareiškėjas, Pažeidėjas, Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties ( toliau- skundžiama nutartis) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. 2025 m. birželio 9 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) J. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 80 Eur bauda už tai, kad 2025 m. kovo 18 d. 9.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 20 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi J. Ž. skundas dėl Institucijos nutarimo panaikinimo nepatenkintas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą- administracinę bylą nutraukti.
3.1. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į surinktų bylos įrodymų visumą, nepagrįstai pirmenybę suteikė policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams ir paaiškinimams, nepašalino prieštaravimų tarp pačių pareigūnų parodymų, jų nesuderinamumo su byloje esančiu objektyviu įrodymu- vaizdo įrašu.
3.2. Skunde teigia, kad J. Ž., vairuodamas automobilį rankoje nelaikė mobiliojo ryšio telefono, kalbėjimui naudojo laisvų rankų įrangą, todėl administracinė atsakomybė jo atžvilgiu taikyta nepagrįstai.
3.3. Mano, kad teismas nepagrįstai teikė prioritetą subjektyviems pareigūnų parodymams. Cituodamas pareigūnės N. V. 2025-03-18 tarnybinį pranešimą, nurodo, kad ji įvykius aprašė vartodama daugiskaitą „mes“, taip kalbėdama abiejų pareigūnių vardu. Pareigūnė L. I. analogiško turinio tarnybinį pranešimą surašė daugiau nei po mėnesio 2025-04-23, jo turinys iš esmės atkartoja pirmąjį, tokios aplinkybės rodo, jog buvo siekiama papildomai sustiprinti pareigūnės N. V. poziciją, jau po to kai kilo ginčas dėl galimo nusižengimo, todėl tokie įrodymai nelaikytini objektyviais ir patikimais.
3.4. Teismas selektyviai analizavo byloje esantį vaizdo( body kameros) įrašą, ignoruodamas jo svarbiausias dalis. Teismo posėdžio metu liudytoja L. I. parodė, kad automobilį vairavo ji, o N. V. išlipo iš automobilio keleivio pusės ir nuėjo prie J. Ž. automobilio, nors N. V. parodė, kad automobilį vairavo ji, o ne L. I.. Teismas nesiaiškino, kodėl liudytojų parodymai nesutampa su objektyviais duomenis, - vaizdo įrašu, todėl pareigūnų parodymai nelaikytini patikimais įrodymais. Jei automobilį vairavo L. I., tai būdama atsakinga už eismo saugumą negalėjo tuo metu detaliai stebėti pravažiuojančio automobilio, nes turėjo būti susikoncentravusi į vairavimą. Liudytoja tarnybiniame pranešime nurodė, kad vairuotojas žvilgsnį buvo sutelkęs į mobilaus ryšio priemonę- telefoną, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis galvą laikė nuleidęs žemyn.
3.5. Teigia, kad liudytoja N. V. teismo posėdyje tvirtino, kad atstumas iki pravažiuojančio automobilio buvo nedidelis ( 1-2 metrai) ir oro sąlygos buvo geros, bet negalėjo paaiškinti kurioje rankoje vairuotojas laikė telefoną, tokie prieštaravimai rodo, kad liudytojos stebėtos aplinkybės nebuvo fiksuotos tiksliai.
3.6. Kadangi nei viena pareigūnė negalėjo tiksliai paaiškinti, kuri pirmoji užfiksavo pažeidimą, kurioje rankoje pas J. Ž. buvo telefonas, tokie jų parodymai rodo stebėjimo netikslumą arba tai, kad pažeidimas nebuvo objektyviai fiksuotas.
3.7. Vaizdo įraše nėra užfiksuota situacija, kurioje matytųsi, kad J. Ž. vairuodamas automobilį laiko telefoną rankoje, užfiksuotas tik jo pokalbis su pareigūne po sustabdymo, kuriame jis aiškiai teigia, jog kalbėjo naudodamasis laisvų rankų įranga ir telefono rankoje nelaikė. J. Ž. teiginys, kad pažeidimo nepadarė, nes kitaip negalėjo atsiliepti į skambutį negali būti laikomas pažeidėjo prisipažinimu padarius nusižengimą.
3.8. Teismas nepagrįstai faktui, kad automobilyje įrengta laisvų įranga, nesuteikė įrodomosios galios, o pareigūnių subjektyvų teiginį, kad jos matė kaip J. Ž. rankoje laikė telefoną, pripažino pagrįstu, o tokia teismo išvada yra selektyvi ir šališka. Pirmos instancijos teismas išreiškė akivaizdų palankumą Institucijai ir jos pareigūnams. Be to, teismas nepagrįstai akcentavo kad J. Ž. anksčiau baustas už analogiškus pažeidimus, tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip įrodymas, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas. Priešingai, siekdamas išvengti pažeidimų, jis įsigijo ir naudoja laisvų rankų įrangą, o tai rodo jo sąmoningą ir atsakingą elgesį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų skyriaus viršininkas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovo advokato Alberto Kučinsko apeliacinio skundo reikalavimu dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties panaikinimo nesutinka, mano kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. birželio 9 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina jo kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Insitiucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja apelianto atstovas, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimą naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Elgdamasis priešingai, vairuotojas atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia jo dėmesį nuo vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip kelia grėsmę eismo saugumui.
8. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi pagal KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, vairuotojui yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone varžo asmens veiksmus ranka (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, AN2-274-873/2023, AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-229-485/2023, AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-155-361/2023, AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmos instancijos teismas vertino šiuos bylos įrodymus. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės N. V. 2025 m. kovo 18 d. tarnybinį pranešimą, kad 2025 m. kovo 18 d., apie 09.25 val. tarnybiniu automobiliu išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, priešais esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairo vidurio aukštyje laikė mobiliojo ryšio priemonę ir ja naudojosi, dėmesį ir žvilgsnį buvo sutelkęs į telefoną. Liudytoja N. V. duodama parodymus teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Ji parodė, kad buvo šviesus paros metas ir geras matomumas, automobilio vairuotojas buvo vaizdžiai nesusitelkęs į kelią, buvo nuleidęs galvą, vairo lygyje laikė telefoną, į kurį žiūrėjo, tai matė akivaizdžiai; Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės L. I. 2025 m. balandžio 23 d. tarnybinį pranešimą dėl užfiksuoto KET pažeidimo, kad 2025 m. kovo 18 d., apie 09.25 val. tarnybiniu automobiliu išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, priešais esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojantį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairo vidurio aukštyje laikė mobiliojo ryšio priemonę ir ja naudojosi, dėmesį ir žvilgsnį buvo sutelkęs į telefoną. N. V. J. Ž. paaiškino, kad jis sustabdytas dėl to, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, J. Ž. su pažeidimu nesutiko, protokolą pasirašė; Liudytoja teismo posėdyje patvirtino, kad pamatė, kaip važiuoja automobilis „Volvo“, kurį vairavęs asmuo laiko vairo lygmenyje mobiliojo ryšio priemonę – telefoną, nuleidęs galvą į jį žiūri, J. Ž. protokolą pasirašė, protokolo kopija jam įteikta.
10. Nors skunde J. Ž. neneigia, kad bendravo telefonu, tik tvirtino, kad tai darė naudodamasis automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, tačiau bylos įrodymai tai paneigia. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens poziciją matyti, kad administracinio nusižengimo protokole jis paaiškino, jog „automobilyje yra laisvų rankų įranga, bendrauta buvo per ją“. Teismo posėdyje jau tvirtino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, telefono rankoje nelaikė, jis buvo padėtas po magnetofonu, važiuodamas per sankryžą, kalbėjo telefonu, naudodamas laisvų rankų įrangą, o kad atsiliepti, paspaudė telefono mygtuką, nors telefono rankoje nelaikė. Tačiau jo ir pareigūnės N. V. pokalbio turinys, užfiksuotas body kamera, patvirtina liudytojų parodymus ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, kad visgi J. Ž., tam kad atsiliepti buvo dėmesį sutelkęs ne į kelią, nes buvo nuleidęs galvą ir žiūrėjo į vairo lygyje esantį telefoną. Pareigūnei informuojant dėl sustabdymo priežasties ir padaryto KET pažeidimo į jos pastabą, kad „jūs kai važiavot, mes matėm, kad naudojatės mobiliojo ryšio priemone. Dėl to bus surašytas protokolas. Galit nesutikti...>“, J. Ž. pareigūnei atsako „tai kaip man atsiliepti“. Toks administracinėn atsakomybės patraukto asmens klausimas, žinant, kad buvo sustabdytas dėl naudojimosi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį, akivaizdžiai patvirtina, kad kitaip, nei paimant telefoną į ranką J. Ž. atsiliepti ir negalėjo, kas ir buvo pareigūnių N. V. ir L. I. užfiksuota.
11. Nors apeliantas skunde kelia abejones dėl liudytojų L. I. ir N. V. parodymų patikimumo, prieštaravimų tarp parodymų, tačiau tokius skundo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesniojo teismo vertinimu abi liudytojos patvirtino, kad pareiškėjo nepažįsta, jokių asmeniškumų neturi. Teismas taip pat neįžvelgia jokių prieštaravimų, esminių neatitikimų tarp liudytojų parodymų duotų teismo posėdžio metu ir aplinkybių nurodytų tarnybiniuose pranešimuose. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai kiekvieną dieną fiksuoja daug įvykių, todėl detaliai prisiminti situaciją ir, praėjus pusei metų, atsakyti kurioje rankoje J. Ž. laikė telefoną, tokia situacija nelaikytina parodymų prieštaringumu tarp teismo posėdyje duotų liudytojos N. V. parodymų ir įvykio metu užfiksuotų aplinkybių ir sudaro pagrindą abejoti, kad aplinkybės įvykio metu buvo fiksuotos netiksliai. Kreiptinas apelianto dėmesys, kad ANK nėra reglamentuotas tarnybinių pranešimų surašymo laikas, per kiek laiko pareigūnas užfiksavęs KET pažeidimus jį turi surašyti, be to liudytoja L. I., parodė, kad dėl užfiksuoto įvykio paprastai užtenka vienam pareigūnui surašyti tarnybinį pranešimą, o antras tarnybinis pranešimas surašomas tik jeigu trūksta duomenų apie įvykio aplinkybes, todėl vertinant skundžiamos nutarties motyvus, toks skundo argumentas atmetamas kaip neesminis.
12. Apygardos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl J. Ž. padaryto KET pažeidimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertino ne kiekvieną įrodymą atskirai, vieniems iš jų suteikdamas didesnę įrodomąją vertę, o visų bylos įrodymų visumą. Teismas pagrįstai nustatė, kad J. Ž. telefonu naudojosi ranka, nes jis pats pripažino, kad neturėjo kitokios galimybės atsiliepti, tą paaiškino ir jį sustabdžiusiai pareigūnei N. V., o tam veiksmui atlikti jis nukreipė dėmesį į mobilųjį telefoną, taip neabejotinai keldamas grėsmę eismo saugumui, t.y. atliko su transporto priemonės vairavimu nesusijusį veiksmą. Skunde akcentuojama aplinkybė, jog automobilyje yra įmontuota laisvų rankų įranga, aptariamoje situacijoje įrodomosios reikšmės neturi, nes mobiliojo ryšio telefono paėmimo į rankas priežastis vairuojant nėra svarbi. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo paimamas, kad atsiliepti ir pan. Policijos pareigūnų body kameros įraše užfiksuotu J. Ž. pasakymu “kaip man” atsiliepti, pareigūnei aiškinant dėl KET pažeidimo netikėti nėra pagrindo, nes jis pagrindžia tiek jų tarnybiniuose pranešimuose, tiek jų kaip liudytojų nurodytas aplinkybes, ir neginčijamai patvirtina, kad J. Ž., vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas KET 20 punkto reikalavimus.
13. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. J. Ž. policijos paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda, nors didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda, tačiau individualizuota tinkamai, ir skirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Tokia nuobauda yra ne per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ją keisti nėra pagrindo. Aplinkybė, jog apeliantas nepasinaudojo galimybe susimokėti mažesnę baudą ir į administracinio nusižengimo protokolą įrašytu administraciniu nurodymu susimokėti minimalią sankcijoje numatytą baudą, savaime nereiškia, jog vėliau, policijos nutarimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, jam skirta 80 Eur bauda yra neadekvati administracinio nusižengimo ir jos asmenybės pavojingumui.
14. Apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo medžiagą sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus bylos įrodymus, jos keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir J. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.