Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-582-959/2020 pagal pareiškėjo E. J. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjo E. J. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, į bylos procesą vienu iš suinteresuotų asmenų buvo įtrauktas pareiškėjo kreditorius V. J.. Suinteresuotiems asmenims buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į pareiškimą pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą

8. Apeliantas prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

9. CPK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, jog norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindu teismui kreiptis į administracinį teismą su paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad yra CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ar Regionų apygardos administracinį teismą.

10. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, apelianto prašymas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto prašymai dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į administracinį teismą buvo ne kartą išnagrinėti ir atmesti kitose Kauno apygardos teisme nagrinėtose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1140-924/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539-945/2019 ir kt.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliantas su atskiruoju skundu teikia 2019 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško, 2014 m. liepos 31 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, 2015 m. vasario 2 d. neprotestuotino paprastojo vekselio, 2015 lapkričio 13 d. vykdomojo įrašo, 2015 m. gruodžio 3 d. vykdomojo įrašo, 2015 m. lapkričio 24 d. susitarimo, 2018 m. gegužės 11 d. skundo, 2019 m. gruodžio 20 d. elektroninio laiško kopijas bei kompaktinį diską, su jame esančiais dokumentais – 2018 m. birželio 9 d. skundu su priedais, 2019 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu į pareiškimą su priedais, 2020 m. sausio 6 d. atskiruoju skundu, 2019 m. gruodžio 20 d. atsiliepimu į pareiškimą su priedais, 2019 m. gruodžio 20 d. patikslintu atsiliepimu į pareiškimą ir 2018 m. birželio 9 d. skundu su priedais.

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

13. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta priimti į bylą elektroniniu paštu pateiktus dokumentus dėl jų pateikimo būdo, o ne dėl pačių dokumentų turinio, klausimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto su atskiruoju skundu pateikiami dokumentai nėra susiję su atskiruoju skundo pagrindimu, o su pirmosios instancijos teisme nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla, kurioje dėl atsiliepimo priėmimo pateiktas šis atskirasis skundas. Dėl šių priežasčių teismas su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo esmės

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti elektroniniu paštu pateiktus atsiliepimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas V. J. elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 20 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (reg. DOK-154055), 2019 m. gruodžio 23 d. – patikslintą atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (reg. DOK-154335), ir 2019 m. gruodžio 23 d. – atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (reg. DOK-154332), kuriuos 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų ir nurodyta, kad analogiškas prašymas (reg. Nr. DOK-154639) suinteresuoto asmens buvo pateiktas popierine forma ir ranka pasirašytas. Be to, 2019 m. gruodžio 27 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija priimtas.

17. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus LR teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

18. Taigi asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

19. Apeliantas tvirtina, kad jo elektroniniu paštu pateiktas procesinis dokumentas yra pasirašytas elektroniniu parašu. Tačiau pažymėtina, kad V. J. ne kartą yra išaiškinta, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Nepaisydamas teisės aktų reikalavimų ir teismų išaiškinimų bei toliau teikdamas teismams procesinius dokumentus (šiuo atveju – prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo) elektroniniu paštu, suinteresuotas asmuo prisiima ir pasekmes dėl teisminės gynybos prieinamumo principo įgyvendinimo.

20. Pažymėtina ir tai, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent apeliantą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas, neva, yra diskriminuojamas, nenurodė.

21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad suinteresuotas asmuo bylose procesinius dokumentus teismams sistemingai teikia elektroniniu paštu, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos. Suinteresuotam asmeniui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse yra išsamiai išaiškinta, kad CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens sistemingas procesinių dokumentų pateikimo tvarkos nesilaikymas yra nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą požymių ir sudaro pagrindą atsisakyti ginti tokį procesinį dokumentą pareiškusio asmens teises. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad procesinių dokumentų šalinimo institutas suinteresuotam asmeniui neveiksmingas, nes jis nesiekia ištaisyti savo procesinių dokumentų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, suinteresuotas asmuo pateikė popierine forma ir jį ranka pasirašė. Taigi suinteresuotas asmuo turi galimybes pateikti procesinius dokumentus teismui laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.