Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12096-950/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei I. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų G. G., A. J. ir antstolis S. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

9. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Dėl ieškinio pateikimo elektroniniu paštu

11. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

12. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

13. Taigi, apelianto atskirajame skunde minimo Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

15. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 2-4-516/2019).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinį teismui pateikė elektoriniu paštu, šios aplinkybės jis neneigia ir atskirajame skunde. Kaip matyti iš šios nutarties 12 – 15 pastraipose išdėstyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus pateikti teismui elektroniniu paštu. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas procesinius dokumentus pasirašė saugiu elektroniniu parašu, todėl teisėtai nepasirinko užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovo V. J. ieškinio pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, todėl tokie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto pateiktas ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 114 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų, yra paduotas su trūkumais, todėl pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė terminą minėtiems trūkumams pašalinti.

Dėl žyminio mokesčio

17. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis. Remiantis CPK 80 straipsniu, už ieškinyje reiškiamus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ginčo pobūdžio. CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu pareiškė neturtinį reikalavimą, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už ieškinio neturtinį reikalavimą, jei ieškinys bus pateiktas teismui raštu, ieškovas turi sumokėti 50,00 Eur dydžio žyminį mokestį, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 50,00 Eur žyminį mokestį, iš viso - 100,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 5 dalis). Ieškovui teikiant ieškinį naudojantis LITEKO VEP posistemiu, ieškovas už ieškinio neturtinį reikalavimą turi sumokėti 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį, iš viso - 76,00 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 5 dalis, 7 dalis).

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas 2019 m. balandžio 29 d. teismui pateikė prašymą prie bylos medžiagos prijungti įrodymus – 2019 m. balandžio 26 d. Mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ieškovas už ieškinio reikalavimą sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, taip pat nurodė, kad žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemokės (b. l. 34-35). Kadangi apeliantas atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies plačiau nepasisako.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

20. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtina individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kitam norminiam teisės aktui.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl tenkinti apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui ieškinį elektroniniu paštu.

22. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.