Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė, kurios veiksmai skundžiami, G. B., suinteresuotas asmuo V. Ž.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėjas S. V. kreipėsi į antstolę G. B. skundu prašydamas panaikinti antstolės 2025 m. spalio 13 d. patvarkymą Nr. S-25-185-22083, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikė antstolei prašymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-33-458/2012 vykdyti ir atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Antstolė 2025 m. spalio 13 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-185-22083 (toliau ir – Patvarkymas), kuriuo neatnaujino praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir atsisakė priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą kaip praleidus jo pateikimo vykdyti terminą. Pareiškėjas su Patvarkymu nesutinka. Skunde nurodė praleisto pateikimo vykdyti senaties termino priežastis: pirma, kad tuo metu jis buvo nepilnametis ir jo interesus atstovavo mama; antra, nežinojimu, kad vykdomasis dokumentas nebuvo pateiktas vykdyti. Pareiškėjas termino praleidimo priežastis grindžia šeimoje suformuotu įsitikinimu, kad pinigų negaunama dėl skolininko nemokumo ir, kad jam nebuvo atskleista esminė aplinkybė, jog vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdymui, todėl jis visą laiką buvo įsitikinęs, kad dėl jo interesų viskas yra padaryta. Pareiškėjo įsitikinimu, jo neveikimas nepasireiškė pasyvumu, neatidumu ir nerūpestingumu. Antstolė, priimdama skundžiamą Patvarkymą, jo nurodytas aplinkybes vertino formaliai, ignoravo tiek esminę aplinkybę (suformuotą įsitikinimą, pagrįstą prie prašymo pridėtais įrodymais), tiek susiklosčiusios situacijos kontekstą ir aplinkybes lėmusias termino vykdomajam raštui pateikimą, todėl patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turi būti panaikintas.

4. Antstolė G. B. 2025 m. lapkričio 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjas (išieškotojas) yra praleidęs terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Vykdomojo dokumento pateikimo terminas buvo iki 2017 m. gruodžio 21 d. Išieškotojo pateiktos aplinkybės vertintinos kaip subjektyvios priežastys, nesudarančios pagrindo jas laikyti svarbiomis termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastimis. Išieškotojas nepilnamečiu buvo tik vienerius metus, o vykdomojo dokumento pateikimui dar turėjo ketverius metus, kada jau buvo pilnametis ir galėjo savarankiškai rūpintis savo teisėmis ir save atstovauti. Išieškotojo asmeninis pasitikėjimas šeimos nariais, dėl ko savalaikiai nebuvo realizuota jo teisė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pateisinanti paties išieškotojo pasyvų elgesį. Vien pasyvus išieškotojo elgesys ir jo paties procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažintas svarbiomis priežastimis praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Išieškotojas terminą praleido neproporcingai ilgą laiką, beveik 8 metus, lyginant su įgyta teise jį pateikti per 5 metus, todėl nėra pagrindo išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugai taikyti praleisto termino atnaujinimo institutą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Telšių apylinkės teismas 2026 m. sausio 22d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) ir nuo tada jis savarankiškai gali įgyvendinti savo teises ir pareigas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino pabaigos (2017 m. gruodžio 21 d.) ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų, kad išsiaiškintų ar vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti. Nuosprendžio įsiteisėjimo metu pareiškėjas buvo 17 metų amžiaus, žinojo, kad jam yra padaryta žala, priteistas žalos atlyginimas, tai jis patvirtina savo paties 2025 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime, todėl jo pasyvumas tokį ilgą laiką, nėra pateisinamas. Į bylą pateikti pareiškėjo motinos ir brolio paaiškinimai yra analogiško turinio, tačiau juose nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad per daugiau nei 13 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas neturėjo galimybės gauti duomenis ar visi vykdomieji raštai yra pateikti vykdymui, kokie antstoliai vykdo išieškojimą. Tai, jog pareiškėjo motina pateikė vykdymui 2 vykdomuosius raštus rodo, jog pareiškėjo motinai buvo žinoma vykdomųjų raštų pateikimo vykdymo eiga. Ji, kaip išieškotoja, visus tuos metus turėjo pareigą domėtis vykdomųjų bylų eiga, galėjo sužinoti vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus, tačiau irgi elgėsi pasyviai, nesakė vaikams, kad nėra pateikusi vykdomųjų raštų antstoliui „nes nebuvo tokio poreikio“. Sutiktina, jog galimai pareiškėjas nežinojo, kad jo naudai išduotas vykdomasis raštas nėra pateiktas vykdyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie priežastis, kliudžiusias jam tokią informaciją gauti, juolab, kad nuo 2013 m. lapkričio 1 d. pats kaip išieškotojas turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas). Per ilgesnį nei 13 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas yra pilnametis daugiau nei 12 metų, tačiau iki 2025 m. rudens dėl žalos išieškojimo jokių veiksmų neatliko . Pareiškėjas, sulaukęs pilnametystės, turėdamas pareigą domėtis savo teisėmis ir pareigomis ir galimybę jas pats įgyvendinti, nesielgė apdairiai ir rūpestingai, toks jo pasyvumas truko 12 metų. Sutiktina su 2025 m. lapkričio 5 d. antstolės patvarkyme dėl skundo išdėstytais argumentais, kad išieškotojo asmeninis pasitikėjimas šeimos nariais dėl ko savalaikiai nebuvo realizuota jo teisė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pateisinanti paties išieškotojo pasyvų elgesį. Asmens pasyvus įsitikinimas, paremtas vien tik jo manymu, jog dėl jo interesų viskas yra padaryta, negali būti laikoma aplinkybe, atėmusia galimybę arba sutrukdžiusia asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, šiuo atveju pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas terminą praleido neproporcingai ilgą laiką, beveik 8 metus, lyginant su įgyta teise jį pateikti per 5 metus. Šiuo atveju, termino praleidimo priežastys nepateisina nustatyto termino praleidimo laikotarpio. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus priežastis, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės G. B. 2025 m. spalio 13 d. patvarkymą Nr. S-25-185-22083, kuriuo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad aplinkybių teisinis vertinimas, pateiktas skundžiamoje nutartyje nėra pagrįstas, nes teismas šias aplinkybes vertino atsietai nuo jų susiformavimo priežasčių. Vertinant pareiškėjo elgesį buvo būtina atsižvelgti į tai, kad jam aiškintis vykdomojo rašto pateikimo faktą nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Kaip nuosekliai nurodyta pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, nuo pat nepilnametystės jam buvo suformuotas pagrįstas įsitikinimas, jog dėl jo interesų visi būtini veiksmai jau yra atlikti, o išieškojimas nevyksta tik dėl skolininko nemokumo. Pažymėtina, kad ši informacija atitiko faktinę realybę – išieškojimo procesai kitų vykdomųjų dokumentų pagrindu iš tiesų buvo bevaisiai, ką patvirtina ir antstolės I. G. 2025 m. kovo 25 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-25-51-8416. Šiais paaiškinimais pareiškėjas ir jo brolis tikėjo, nes su motina palaikė artimus ir pasitikėjimu grįstus santykius, o analogišką informaciją jiems nuolat kartojo ir močiutė M., kuriai taip pat buvo priteista žalos atlyginimo suma, tačiau realių išmokų ji taip pat negaudavo. Dėl šių aplinkybių šeima ilgus metus buvo susitaikiusi su situacija, jog teismo sprendimas egzistuoja, tačiau dėl skolininko nemokumo žala realiai nėra atlyginama. Pareiškėjo motinos ir brolio paaiškinimais pareiškėjas nesiekė įrodinėti savo teorinių galimybių gauti informaciją apie tai ar jo naudai išduotas vykdomasis raštas yra pateiktas vykdymui. Minėtais paaiškinimais buvo įrodinėjama kita, šioje byloje esminė aplinkybė – pareiškėjui ir jo broliui suformuotas įsitikinimas, dėl kokių priežasčių žalos išieškojimas nevyksta. Pareiškėjas nesiginčija, jog teorinė galimybė gauti informaciją apie vykdomojo rašto pateikimą egzistavo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. pagrįsto ir nuosekliai susiformavusio įsitikinimo, nebuvo jokio poreikio inicijuoti tokios informacijos gavimą. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo motinos elgesį vykdymo procese, tačiau aplinkybės, susijusios su teisėtos atstovės veiksmais ar neveikimu, šios bylos kontekste negali būti perkeliamos pareiškėjui ir vertinamos jo nenaudai sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

9. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo neveikimą sutapatino su procesiniu pasyvumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo neveikimą lėmė ne abejingumas savo teisėms, bet priešingai – žinojimas ir pagrįstas įsitikinimas, kad jo teisės yra įgyvendinamos per pradėtą vykdymo procesą. Esant tokiam faktiniam suvokimui, pareiškėjo elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip nerūpestingas ar aplaidus. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais pareiškėjas pripažintas nerūpestingu ir pasyviu, vertintini kaip grindžiami itin formaliu ir siauru susiklosčiusios situacijos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas pasitikėjo ne atsitiktiniais ar menkai pažįstamais asmenimis, o artimiausiais šeimos nariais – mama ir močiute, kurių pateikiamą informaciją patvirtino ir brolis. Visi šie asmenys buvo nukentėjusieji toje pačioje baudžiamojoje byloje ir turėjo identišką patirtį – jie negaudavo jokio žalos atlyginimo ir pagrįstai siejo tai su skolininko nemokumu. Pareiškėjas gyveno aplinkoje, kurioje visi šeimos nariai vienodai suprato, jog vykdymas vyksta, tačiau realaus rezultato nėra dėl skolininko nemokumo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui nebuvo jokių pagrįstų indikacijų nepasitikėti artimiausiais žmonėmis, abejoti jų pateikiama informacija ir savarankiškai inicijuoti išieškojimo eigos patikrinimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą reikšmę turėjo ir ilgas termino praleidimo laikotarpis. Tačiau vien termino praleidimo trukmė savaime negali būti laikoma lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl termino atnaujinimo, neįvertinus priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 22d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo S. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolės G. B. 2025 m. spalio 13 d. patvarkymą Nr. S-25-185-22083 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

13. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas, jog termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis neįvertino esminių faktinių aplinkybių – pareiškėjui suformuoto ir objektyviai pagrįsto įsitikinimo, jog dėl jo interesų buvo viskas padaryta, taip pat neatsižvelgė į susiklosčiusios situacijos kontekstą ir aplinkybes, lėmusias termino praleidimą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-458/2012 iš nuteistojo V. Ž. priteista: 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. V.; po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems J. V., S. V. ir D. V.; 1 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajai J. V. Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 21 d.

15. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 21 d. išdavė J. V. 5 vykdomuosius raštus minėtoje baudžiamojoje byloje, tarp jų ir 2013 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą išieškotojo S. V. naudai kaip išieškotojo atstovei pagal įstatymą, kadangi išieškotojas S. V. tuo metu buvo nepilnametis.

16. Išieškotojas S. V. 2025 m. spalio 2 d. per savo atstovą advokatą R. G. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ir pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. 1-33-458/2012 dėl 30 000 Lt (8 675,03 Eur) išieškojimo iš skolininko V. Ž. išieškotojo S. V. naudai. Kartu su vykdomuoju dokumentu išieškotojas pateikė prašymą atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Prie prašymo atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti pateikė antstolės I. G. 2025 m. kovo 25 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-51-8416, 2025 m. rugsėjo 5 d. mamos J. V., savo bei brolio D. V. paaiškinimus, Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6224-1081/2025.

17. Antstolė G. B. 2025 m. spalio 13 d. patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-185-22083 neatnaujino praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir atsisakė priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, nes praleistas jo pateikimo vykdyti terminas. Pareiškėjas skundžia Patvarkymą argumentuodamas tuo, jog terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl antstolė neteisėtai atsisakė priimti vykdymui vykdomąjį raštą.

18. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

19. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012, 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

22. Vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Šis terminas yra reglamentuotas CPK 606 straipsnyje. Pagal šio straipsnio antrąją dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 606 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 608 straipsnis reglamentuoja praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimą ir nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujinamas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017)

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia, įvertintina ir tai, kad pareiškėjas 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (iki 2017 m. gruodžio 21 d.) praleido itin žymiai, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2025 m. spalio 2 d. – 7 metus 9 mėnesius ir 9 dienas. Taigi, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje terminas buvo praleistas neproporcingai ilgą laiką – beveik 8 metus, lyginant su įgyta teise jį pateikti per 5 metus.

26. Antra, pažymėtina, jog nors pareiškėjas teigia, kad viena iš aplinkybių laiku pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo tai, kad jis vykdomojo dokumento išdavimo metu buvo nepilnametis, tačiau nustatyta, jog pareiškėjas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Taigi sutiktina, kad per ilgesnį nei 13 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškėjas yra pilnametis daugiau nei 12 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotojas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas). Be to, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis CK 1.6 straipsnis).

27. Trečia, visiškai sutiktina, kad išieškotojo asmeninis pasitikėjimas šeimos nariais dėl ko savalaikiai nebuvo realizuota jo teisė pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti negali būti vertinama kaip svarbi termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastis, pateisinanti paties išieškotojo pasyvų elgesį. Asmens pasyvus įsitikinimas, paremtas vien tik jo manymu, jog dėl jo interesų viskas yra padaryta, negali būti laikoma aplinkybe, atėmusia galimybę arba sutrukdžiusia asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, šiuo atveju pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Net jei vertinant kad pareiškėjas dėl atitinkamų aplinkybių buvo įsitikinęs, jog dėl jo interesų viskas yra padaryta, jis nepagrįstai ilga laiko tarpą pats asmeniškai nepasidomėjo vykdymo eiga.

28. Įvertinęs pirmiau aptartą byloje taikytiną teisinį reglamentavimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino taikymo, šio instituto tikslus užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir skatinti asmenis per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl priverstinio vykdytino sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti.

29. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. sausio 22d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.