Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-82-928/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-02-23
Bylos Nr.: 1A-82-928/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18739-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: N. B., D. D.
Advokatai: Ričardas Lilas, Ramutė Budrytė

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.7.5Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-928/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18739-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.7.5; 2.4.6.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),nuteistojo N. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,nuteistojo D. D. gynėjui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. D. ir N. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu D. D. įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 60 (šešiasdešimt) valandų per 4 (keturių) mėnesių laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu D. D. įpareigotas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

N. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu N. B. įpareigotas neatlygintinai išdirbti iki 60 (šešiasdešimt) valandų per 4 (keturių) mėnesių laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu N. B. įpareigotas 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu N. B. uždrausta viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. D. ir N. B. pagal BK 284 straipsnį nuteisti už tai, kad šie nepilnamečiai veikdami bendrininkų grupėje pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2024 m. gegužės 17 d. apie 22.13 val., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos tinklinio aikštelėje matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, užsidėję ant veido kaukes ir pirštines, agresyvia eisena ir poza demonstruodami ryžtą smurtauti, priėjo prie nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir bandė jam suduoti, pastūmė E. G., tokiu būdu išprovokavo konfliktą, E. G. pasipriešinus papurškė jam ašarinių dujų į veidą, E. G. D. D. sulaikius, purškė ašarines dujas ant E. G., D. N. ir nepilnamečio E. D. ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad D. D. ir N. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, vaizdo įrašų apžiūra ir kt.) ir jokių abejonių nekelia. Kaltinamųjų dėstomą poziciją vertino kaip gynybinę ir jų parodymais nesivadovavo. Skiriant bausmę, teismas rėmėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad D. D. ir N. B. būdami nepilnamečiai padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgė į kitus D. D. ir N. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. D. ir N. B. nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę netaikant intensyvios priežiūros bei paskiriant į nuteistųjų asmenybes orientuotus draudimus ir įpareigojimus, tokiu būdu siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde N. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendį konstatuojant, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės perrašė kaltinamąjį aktą ir tepaskyrė bausmes, tačiau neanalizavo teisiamuosiuose posėdžiuose tiesiogiai ištirtų įrodymų, prioritetą suteikė prokuroro pateikto kaltinamojo akto turiniui, nutylėjo objektyvius ir subjektyviai nesaistomus duomenis – saugos kamerų įrašus, kurie paneigia pačiame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Be to nepateikė išvadų, kodėl veika kvalifikuojama kaip nusikalstama, o ne administracinis nusižengimas. Skundžiamu atveju, susiklosto situacija, jog N. B. kaltė tiesiog preziumuota pagal pateiktą kaltinimą. Mano, kad valstybės kaltintojas neįrodė, kad N. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Toks nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui.

3.2. Atkreipė dėmesį, kad BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti reikia nustatyti padarinius. Įstatymo leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę už veiką, kai asmuo viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojosi arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir tokiu šiukščiu būdu sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Skundžiamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusieji ar aplinkiniai patyrė kokį nors faktinį, realų ir neigiamą sutrikdymą. Vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai rodo, kad kaltinamieji viešoje vietoje, nespardė, negriebė, nedraudė kitiems judėti ar sportuoti, o jų elgesys nepanaudojant jokių realių grėsmių nepasirodė aplinkiniams įžeidžiantis ar bauginantis. Teismų praktikoje reikalauja, kad vertinant veiką pagal BK 284 straipsnį, privalo būti konstatuojami aiškūs padariniai, rodantys, jog veika faktiškai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

3.3. Pažymėjo, kad teismas nustatė, kad apeliantas viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu demonstravo su kitu nuteistuoju aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, užsidėję ant veido kaukes ir pirštines, agresyvia eisena ir poza demonstruodami ryžtą smurtauti, priėjo prie nepilnamečio L. B. gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir bandė jam suduoti, pastūmė E. G., tokiu būdu išprovokavo konfliktą, E. G. pasipriešinus papurškė jam ašarinių dujų į veidą, E. G. D. D. sulaikius, purškė ašarines dujas ant E. G., D. N. ir nepilnamečio E. D.. Tačiau ši, teismo išvada prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti apsaugos kamerų duomenys, kurie pripažintini patikimais įrodymais, darant priešingas išvadas. Gretinant teismo išvadas ir filmuotoje medžiagoje fiksuotą vaizdą, akivaizdu, kad teismas tik perrašo kaltinamąjį aktą, nusišalindamas nuo betarpiškai ištirtų įrodymų analizės. Visa konflikto pradžia yra filmuotoje medžiagoje, kurios teismas tinkamai nevertino.

3.4. Iš teismo nustatytų aplinkybių, apeliantui taip ir lieka neaišku už ką jis yra nuteistas, kokie jo veiksmai pripažinti nusikalstamais. Kur jo veiksmai teismo išvadoje - E. G. D. D. sulaikius, purškė ašarines dujas ant E. G., D. N. ir nepilnamečio E. D.. Ašarinių dujų purškimas buvo tik momentinis D. D. gynybinis veiksmas ginantis nuo smurtaujančio E. G.. Ašarinių dujų purškimo ant nukentėjusiųjų, kurie teismo posėdyje aiškiai įvardino, kad jie nesutinka būti nukentėjusiaisiais, tėra veikos hiperbolizavimas, siekiant sumenkinti E. G. veiksmus, kurie išprovokavo konfliktą. Pirmos instancijos teismas veikos vertinimui kaip nusikaltimui teapsiriboja vieša vieta, tačiau nutyli, kad neginčytini ir patikimi duomenys, tai yra saugos kamerų vaizdo įrašų medžiaga sutampa su nuteistųjų parodymais, ir prieštarauja kaltinime aprašytoms faktinėms aplinkybėms.

3.5. Teigia, kad šioje byloje vertinant įrodymus, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmuose pavojingos veikos požymis grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimu, kas rodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendį konstatuojant, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1. Apelianto nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis negali būti teisėtas ir pagristas, kadangi jame tik pacituoti proceso dalyvių parodymai ir skirta bausmė, tačiau nėra pateikiamos teismo išvados dėl sprendžiamų klausimų (nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja kaltinimo aprašymui, kuris aklai perkeltas į apkaltinamąjį nuosprendį.

4.2. Kaltinime teigiama - ,,užsidėję ant veido kaukes ir pirštines, agresyvia eisena ir poza demonstruodami ryžtą smurtauti, priėjo prie nepilnamečio L. B. gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir bandė jam suduoti, pastūmė E. G., tokiu būdu išprovokavo konfliktą". Iš esmės apeliantas nuteistas tik dėl to, jog pasirodė viešoje vietoje su kauke ir pirštinėmis. Net jei objektyviais duomenimis ir būtų pagrįstos kaltinime aprašytos aplinkybės, galima konstatuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje numatytą nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį. Būtent administracinio nusižengimo dispozicijoje ir kalbama apie įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką. Tačiau agresyvi eisena ir demonstruojamas ryžtas smurtauti tėra literatūrinis pasvarstymas, neturintis nieko bendro su objektyviai nustatytomis aplinkybėmis.

4.3. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju objektyvūs duomenys fiksuoti saugos vaizdo kamerų, bei liudytojų parodymai nepatvirtina nei agresyvios eisenos nei ryžto smurtauti. Kaltinamųjų elgesys labiau atitinka provokuojantį ar rizikingą elgesį numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kas paskatino E. G. demonstruoti agresyvų ryžtą smurtauti prieš kaltinamuosius. Kaltinimo dirbtinumą išryškina ir nukentėjusiuoju pripažinto D. N. parodymai, jog tiek kaukė ant veido (pošalmis), pirštinės bei agresyvi eisena bei vaizdus teiginys - demonstruojamas ryžtas smurtauti, tebuvo suprastas kaip pokštas, toks cirkas, jei cituosime nukentėjusįjį pažodžiui. A. N. teigė, jog buvo įdomu ir juokinga. A. B. buvom nustebę, galvojau juokauja.

4.4. Skundo autoriaus nuomone, nuosprendžio prieštaringumą išryškina ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančios išvados, pvz. - priėjo prie nepilnamečio L. B. ir bandė jam suduoti. Šiuo atveju fiksuoti saugos kamerų vaizdo įrašai rodo priešingai - priėję prie L. B. nuteistieji stovi saugiu atstumu ir nėra fiksuotas joks bandymas suduoti. Šioje vietoje dar iškalbingesni yra L. B. parodymai - man jokia žala nepadaryta, aš nepatyriau jokio streso, tie jaunuoliai, kurie buvo priėję prie manęs, daugiau manau išsigando. Vaizdo medžiagoje aiškiai ir nedviprasmiškai fiksuota, kad priėjus kaltinamiesiems prie L. B., prie kaltinamųjų prieina E. G. ir D. N.. Nuteistieji traukiasi atbuli ir būtent E. G. pradeda smurtinius veiksmus. Pargriauna D. D., nuplėšia dėvimą pošalmį. Fiksuota ir tai, jog D. D. tik siekia išvengti smurtinių veiksmų jo atžvilgiu bėga ir tik gindamasis nuo jį besivejančio E. G. papurškia apsauginių dujų.

4.5. Apylinkės teismas nepateikia įrodymų ir motyvų, kurių pagrindu daro išvadą, kad nuteistieji, priėję prie nepilnamečio L. B. gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir bandė jam suduoti, pastūmė E. G., tokiu būdu išprovokavo konfliktą“. Ši kaltinimo dalis paneigta saugos kamerų vaizdo medžiaga. Dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų prieštaringumo, taip ir liko neaišku, kokių duomenų pagrindų teismas konstatuoja, kad „E. G. pasipriešinus papurškė jam ašarinių dujų į veidą, E. G. D. D. sulaikius, purškė ašarines dujas ant E. G., D. N. ir nepilnamečio E. D.". Saugos dujų papurškimas E. G. į veidą fiksuotas saugos kamerų vaizdo medžiagoje, tačiau joks pasipriešinimas nefiksuotas, priešingai fiksuotas persekiojimas po išsilaisvinimo iš smurtinių E. G. veiksmų. Nukentėjusiuoju pripažintas E. G., kuris betarpiškai persekiojo apeliantą teigia, kad dujos buvo papurkštos išimtinai tik jam. Asmuo teisiamojo posėdžio metu teigė, kad atėjus jaunuoliams jis paklausė kam tos kaukės. Jiems atsisakius jas nusiimti, ėjo link jų. Mano, kad jie išsigando, todėl pradėjo purkšti dujomis, vieną sulaikė. Pretenzijų neturi. Nukentėjusiuoju pripažintas D. N. teigia, kad jokia žala jam nepadaryta. Nukentėjusiuoju pripažintas E. D. teigia, jog pretenzijų neturi žala nepadaryta.

4.6. Skunde pažymi, kad vaizdo medžiaga patvirtina, jog apsauginių dujų purškimas buvo momentinis apelianto veiksmas ginantis nuo E. G. puolimo. Kitų asmenų atžvilgiu ašarinės dujos net nebuvo naudojamos, kas rodo, jog jos buvo naudojamos tik išimtinai gynybiniais tikslais. Pirmos instancijos teismas nutyli, kad objektyvūs duomenys, tai yra saugos kamerų vaizdo medžiaga sutampa su apelianto parodymais. D. D. viso proceso metu teigė, kad būtent E. G. jį puolė, sugriebęs už kaklo siekė pagriauti, pargriovė, nuėmė pošalmį nuo galvos, išsilaisvinus jis siekė jį vėl pagauti, ir tik gindamasis papurškė dujų ir bėgo. Persekiojo, pagavo atsisėdo ir laikė, kol atvyko policija. Šioje byloje esantys prieštaravimai, pirmos instancijos teismo nebuvo įvertinti, jie nutylėti.

4.7. Mano, kad kaltinimo dalis, jog asmenys įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų – prieštarauja šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

4.8. Atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje (ANK 481 straipsnio 1 dalis). Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Tuo tarpu baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutinės priemonės taikymas, t. y. (lot. ultima ratio) principas baudžiamojoje teisėje reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės už tam tikrą socialiai nepageidaujamą elgesį nustatymas ir taikymas, kaip griežčiausia, labiausiai asmens teises ir laisves suvaržanti, valstybės reakcijos į tokį nepageidaujamą elgesį forma, galimas tik išimtiniu atveju, kai tai neišvengiamai būtina ir kai tokiam elgesiui uždrausti ir jį kontroliuoti kitos tiek teisinio, tiek neteisinio pobūdžio priemonės yra nepakankamos, neefektyvios (1A-50-870/2025).

4.9. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje surinktus įrodymus bei principinę aplinkybę, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje negali būti preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti jokių abejonių, akivaizdu, kad D. D. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo D. D. gynėjas adv. R. Lilas palaikė nuteistojo skundą, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį praktiškai neanalizavo byloje esančių įrodymų ir vadovavosi tik kaltinamojo akto duomenimis. Nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos neturėtų būti priteistos, kadangi gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva. Nuteistojo N. B. gynėja adv. R. Budrytė palaikė skundo argumentus, prašė atlikti objektyvų įrodymų vertinimą, kadangi duomenų, jog nukentėjusieji ir aplinkiniai patyrė kokį nors faktinį, realų sutrikdymą, byloje nėra. Prokurorė su pateiktais skundais nesutiko, prašė juos atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Pabrėžė, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistųjų kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiųjų parodymais, filmuota medžiaga, bet ir liudytojų parodymais, kitais duomenimis. Jokių procesinių pažeidimų neįžvelgia. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašo nepriteisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų D. D. ir N. B. apeliaciniai skundai tenkinami

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, jis patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-719/2020, 2K-21-697/2022).

7. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

8. Nagrinėjamu atveju nuteistieji N. B. ir D. D. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teismo išvadas dėl jų kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, teigia, kad jų atlikti veiksmai, šių veiksmų pavojingumas, sukeltos pasekmės, padariniai nesiekia baudžiamosios atsakomybės taikymo ribų.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, išklausiusi proceso dalyvių poziciją apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, iš tiesų netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir reikšmingas bylos aplinkybes, nesugretino vaizdinėje medžiagoje užfiksuotų objektyvių įvykio duomenų apeliantams formuluojamo kaltinimo kontekste ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo N. B. ir D. D. veiksmuose. Dėl šių aplinkybių skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendis turi būti panaikintas, o N. B. ir D. D. atžvilgiu priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

11. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-160-697/2019, 2K-234-895/2020 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes nuteistųjų D. D. ir N. B. teisei priešingas elgesys pasireiškė tuo, kad jie viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos tinklinio aikštelėje matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, užsidėję ant veido kaukes ir pirštines, agresyvia eisena ir poza demonstruodami ryžtą smurtauti, priėjo prie nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) m. ir bandė jam suduoti, pastūmė E. G., tokiu būdu išprovokavo konfliktą, E. G. pasipriešinus papurškė jam ašarinių dujų į veidą, E. G. D. D. sulaikius, purškė ašarines dujas ant E. G., D. N. ir nepilnamečio E. D. ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vis dėlto, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sugretinus byloje esančių duomenų visumą nėra pagrindo neabejotinai spręsti, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės pagal jiems formuluojamą kaltinimą yra pagrįstos, kadangi byloje nenustatyta, kad D. D. ir N. B. siekė sutrikdyti viešąją tvarką, parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl nėra jokio pagrindo juos pripažinti kaltais pagal BK 284 straipsnį.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. D. ir N. B. pasirodė viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos tinklinio aikštelėje apsirengę tamsiais rūbais, bei užsidėję veidą dengiančias priemones (D. D. – pošalmį, ant rankų pirštines, N. B. – kaklaskarę) ir priėjo prie ten buvusio nepilnamečio L. B.. Tačiau vien toks asmenų pasirodymas viešoje vietoje, su jų veido matomumą ribojančiomis priemonėmis negali būti laikomas nusikaltimu BK 284 straipsnio kontekste. Šiuo atveju svarbios faktinės nagrinėjamo įvykio eigos aplinkybės, tokio elgesio motyvų išgryninimas, įvertinant tiek nuteistųjų, tiek kitų asmenų atliktus konkrečius veiksmus, jų seką, trukmę, bei šiais veiksmais sukeltus padarinius, ko nagrinėjamu atveju apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje pasigendama.

15. Nuteistojo D. D. parodymų turinys patvirtina, kad asmuo nuosekliai neigė padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad jo veiksmus įtakojo tikslas pasikalbėti su L. B. dėl jo smurtinio elgesio su buvusia mergina S. Ž., su kuria D. D. šiuo metu draugauja. Apie tai papasakojo N. B. ir jie kartu nusprendė dėl to nueiti pasikalbėti su L. B.. Ėjo su taikiais kėslais, tiesiog pasikalbėti, o kaukę užsidėjo, kad neatpažintų, kitaip būtų išjuokę. Tačiau nieko nespėjo net pasakyti, kuomet patys buvo užpulti, išsigando, traukėsi atgal. E. G. puolė ant jo, pargriovė, numovė kaukę, pavyko ištrūkti, tačiau E. G. artinosi, todėl išsitraukė dujas ir jam papurškė, bėgo nuo jo. Dujas nešiojasi nuo to karto, kuomet buvo užpultas (duomenys neskelbtini). E. G. nestūmė, L. B. nebandė suduoti smūgio (3 t., b. l. 75-76). Nuteistasis N. B. patvirtino ėjęs kartu su D. D. prie L. B. pasikalbėti dėl merginos, tačiau patys buvo užpulti. Jis jokio tikslo eiti kartu su D. D. neturėjo, tiesiog palaikė jam kompaniją, buvo ant veido užsidėjęs kaklaskarę, kad nepažintų, ją dažnai naudoja, kuomet bėgioja, sportuoja. Konfliktas prasidėjo, kuomet priėjo E. G., jis buvo agresyvus, pradėjo eiti link jų, tuomet jie traukėsi, E. G. pargriovė D. D., tuomet L. B. pradėjo šokinėti, spardytis, skeryčiotis rankomis, jis gynėsi atsitraukdamas. Abu bėgo, tačiau D. D. buvo sugautas. Fizinį kontaktą pradėjo L. B. ir E. G. (3 t., b. l. 131-133). Liudytoja S. Ž. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog yra turėjusi smurtinių konfliktų su L. B., tai buvęs jos draugas, apie tai papasakojo D. D., mano, kad dėl to ir kilo visas konfliktas (1 t., b. l. 174-177, 3 t., b. l. 117). Liudytojas D. N. nurodė, kad viskas įvyko, nes L. B. mušė S., ne vienas tai yra pasakęs (3 t., b. l. 79-80). Liudytojai A. B., A. N., R. R., taip pat patvirtino, kad viskas vyko dėl merginos, su kuria L. anksčiau draugavo – S. Ž. (3 t., b. l. 117-120, 129-30). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikto vaiko situacijos vertinimo nepilnametės S. Ž. atžvilgiu nustatyta, jog nepilnametė patvirtino patyrusi fizinį smurtą iš L. B. (1 t., b. l. 185-199).

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors apylinkės teismas atmetė nuteistųjų parodymus kaip nepatikimus, iš esmės formaliai ir deklaratyviai motyvuodamas tuo, kad neva nuteistieji nori išvengti baudžiamosios atsakomybės, visgi nuteistųjų dėstomas faktines aplinkybes vertinti kritiškai nėra pagrindo, kadangi jų nurodoma pozicija dėl konflikto priežasties, jo pradžios sutampa, ją patvirtina kitų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, kuriais abejoti aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Svarbu tai, kad nuteistųjų dėstomą analizuojamo įvykio eigos pradžią būtent dėl pirminių fizinių veiksmų iš nukentėjusiųjų E. G. ir L. B. pusės betarpiškai patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovų pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai (1 t., b. l. 66), kurie aprašyti kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 63-64). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės pažodžiui perrašė kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą minėtų įrašų apžiūrą, kurią atliko vyresnioji tyrėja, tačiau savo iniciatyva jokios vaizdo įrašo įrodomosios reikšmės analizės, jos gretinimo su kitais bylos duomenimis neatliko, kas iš esmės lėmė nepagrįstas išvadas dėl D. D. ir N. B. kaltės.

17. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą peržiūrėjęs vaizdinę medžiagą Vidinis ivaziavimas_Kameros_Kameros_20240517221312_20240517221349_137468, Valgyklos kampas_Kameros_Kameros_20240517221200_20240517221458_491755, Sporto sales sonas_Kameros_Kameros_20240517221159_20240517221644_259051 (1 t., b. l. 66) konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti, jog vaizdo įrašai patvirtina nuteistųjų kaltę, padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, priešingai, vaizdo įrašų medžiaga leidžia paneigti D. D. ir N. B. inkriminuoto kaltinimo faktines aplinkybes.

18. Vaizdo įraše pavadinimu „Vidinis ivaziavimas_Kameros_Kameros_20240517221312_20240517221349_137468“, matyti kaip 2024 m. gegužės 17 d. 22:13:15 val. iš už mūrinio pastato išeina du juodais rūbais vilkintys asmenys, tai yra D. D. ir N. B., kurių veidų matomumas yra apribotas, tačiau priešingai nei nurodo apylinkės teismas jokia grėsminga asmenų eisena nėra fiksuojama. D. D. ir N. B. eina tolygiai, rankas laiko susidėję kelnių kišenėse. Kitame vaizdo įraše Valgyklos kampas_Kameros_Kameros_20240517221200_20240517221458_491755, 2024 m. gegužės 17 d. 22:14:00 val., matyti kaip juodas aprangas vilkintys asmenys toliau keliauja link tinklinio aikštelės ir ten stovinčio L. B., rankose jokie papildomai daiktai nėra fiksuojami. N. B. rankas laiko kelnių kišenėse, tuo tarpu D. D. rankomis mosikuoja lyg atlikdamas plojimo veiksmą. Priėjus prie L. B. matyti, kad N. B. laikosi šiek tiek atokiau, o D. D. galimai inicijuoja pokalbį su L. B., tačiau pokalbio metu pastarojo rankų kumščiai nėra sugniaužti, D. D. tiesiog laiko rankas susidėjęs ant liemens, tokie rankų gestai, stovėsena nevertintina kaip kelianti grėsmę, juolab, nerodo asmenų ryžto smurtauti, kas akcentuota skundžiamame teismo nuosprendyje. Akivaizdu, jog nuteistųjų parodymai apie tai, jog D. D. ėjo tikslu pasikalbėti su L. B. dėl merginos, o N. B. palaikė jam kompaniją ir to pokalbio metu laikėsi atokiau, šiuo atveju atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Visgi, situacija pasikeičia į pokalbį įsitraukus E. G.. Kaip matyti, prisiartinus E. G., D. D. ir N. B. pasijaučia nesaugiai, atbulomis traukiasi į tinklinio aikštelės kampą, tačiau jokie pirminiai fizinio poveikiai veiksmai nei iš D. D., nei iš N. B. pusės nėra inicijuojami, dėl ko kritiškai vertinamos kaltinime nurodytos ir pirmosios instancijos įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl E. G. pastūmimo ar bandymo suduoti L. B., kadangi vaizdinė medžiaga šių faktinių aplinkybių nepatvirtina. Juolab, kad pagal nuteistiesiems formuluojamą kaltinimą nėra aišku kuris iš nuteistųjų, kuriuos konkrečius veiksmus atliko. Visgi, vaizdo įrašo medžiaga neleidžia abejoti tuo, kad fizinio puolimo iniciatorius buvo E. G., kuris kaip matyti vaizdo įraše pirmasis pargriovė ant žemės D. D. ir nuplėšė šiam kaukę, D. D. išsilaisvinus ir bėgant nuo E. G., tačiau E. G. besiartinant, D. D. išsitraukęs dujų balionėlį iš kišenės, papurškė šiam ašarinių dujų ir ėmė šalintis iš įvykio vietos. Šių aplinkybių neneigia ir pats nuteistasis D. D. pažymėdamas tai, kad dujų papurškimą lėmė būtent E. G. fiziniai veiksmai jo atžvilgiu. Kas tik patvirtina, jog dujų panaudojimas buvo kaip atsakas į gynybą nuo fizinio puolimo. Tuo pačiu metu, įraše matomi muštynėms būdingi veiksmai tarp L. B. ir N. B.. Pastarieji striksi vienas prieš kitą, mosikuojasi rankomis, kojomis, bandydami vienas kitam suduoti smūgius. Nukentėjusiojo L. B. teigimu, jie su N. B. pradėjo peštis, po to, kai E. G. pargriovė D. D. ir šie vartėsi ant žolės, tačiau susidariusios situacijos muštynėmis nevadina, kadangi vienas bandė trenkti, kitas spirti, niekas niekam nepataikė, jokių pretenzijų niekam neturi (3 t., b. l. 97-99). Atitinkamai iš vaizdo įrašo matyti, kad 22:14:47 val. abu juodai apsirengę asmenys, t. y. D. D. ir N. B. pasišalina iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Taigi situacija tinklinio aikštelėje nuo apeliantų atėjimo iki jų pasišalinimo truko apie minutę laiko.

19. Analizuojamo konflikto aplinkybes neabejotinai atskleidžia ir įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų visuma.

19.1. Nukentėjusysis E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog žaisdamas tinklinį pamatė ateinančius du jaunuolius su kaukėmis, tai atrodė neįprasta ir sukėlė nerimą. Jie priėjo tiesiai prie L. B. ir ėmė su juo kalbėtis. E. G. priėjo ir paklausė, kas jie tokie ir kam reikalingos kaukės. Užsimezgė konfliktas – jie atsisakė nusiimti kaukes. Kai bandė prašyti nusiimti, vienas iš jų susikibo su L. B. ir įvyko fizinis susikibimas: keletas smūgių buvo apsikeista (matė, kad L. B. ir kitas asmuo vienas kitam smūgiavo). Bandė vieną iš jų sulaikyti, kad būtų galima iškviesti policiją. Įsikišus, vienas iš tų asmenų pradėjo bėgti - E. G. jį vijo ir pagavo, nutempė jam kaukę. Tą akimirką jam buvo purkštos dujos (jis gavo dujų). Vėliau antrasis asmuo parbėgo ir taip pat purškė jam dujas. Bandė sulaikyti, nors pajuto akyse deginimą ir diskomfortą - buvo sunku matyti. Kažkas iš aplinkinių iškvietė policiją; E. G. sulaikytą asmenį perdavė policijai. Atvyko ir greitoji pagalba; atliko apžiūrą, į ligoninę nesikreipė. Aiškiai prisimena, kad abu atėję jaunuoliai buvo su kaukėmis; jų elgsena atrodė nedraugiška. Konfliktas prasidėjo prie L. B.. E. G. įsikišo, norėdamas išvengti tolimesnio smurto. Į E. G. dujomis purškė du kartus - pirmą kartą, kai nutraukė kaukę bėgančiam asmeniui, antrą kartą - kai sulaikė asmenį ir pribėgo jo bendrininkas. Kai laikė asmenį, jis maldavo paleisti ir nekviesti policijos, manė, kad gali būti nepilnametis. Po įvykio jautė diskomfortą dėl dujų, akys degė, plovė jas vandeniu, maždaug kelias dienas jautėsi dirginimas. Jis neinicijavo smurto ir neteikė civilinio ieškinio (3 t., b. l. 76-79).

19.2. Nukentėjusysis D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad žaidė tinklinį, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie mokyklos. Priėjo du jaunuoliai su kaukėmis prie L. B., pokalbio negirdėjo, tuomet prie jų nuėjo E. G.. Pagalvojo, kad gal vyks koks cirkas, jog bus kažkas juokingo, gal pokštas, pasimetė ir stebėjo, kas bus toliau, grėsmės nejuto. Jokių smūgių nematė. Po to, tie jaunuoliai pradėjo bėgti, jie vytis, dujas į E. G. purškė tuo metu, kai bandė bėgti – iš tolesnio atstumo, į akis. E. G. peršoko tvorą, vieną iš jų pagavo, kitas bandė jį išlaisvinti – prašė, kad paleistų ir neskambintų policijai. Tas, kurį E. G. buvo sulaikęs, prašė paleisti, o kitas bandė padėti, stumdydamas E. G., bet nepavyko – tada nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Viso konflikto metu jam tik papuolė ašarinių dujų ant rankos, bet didelės žalos nepatyrė. Tai buvo jau į pabaigą, kai E. G. buvo pagavęs vieną, o kitas bandė jį išlaisvinti – tada ir purškė. Tą padarė tas antrasis, kuris pabėgo. Jis ranka netyčia pasitrynė akis, ir jos pradėjo skaudėti – čia buvo jo klaida. Jie nieko nedarė. Jam žalos nebuvo padaryta, ieškinio nereiškia. Nuo atėjimo iki sulaikymo viskas įvyko greitai, tiksliai laiko neatsimena (3, t., b. l. 79-80).

19.3. Nukentėjusysis L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vasarą žaidė tinklinį ir atėjo du vaikinai su kaukėmis, pirštinėmis su juo pasikalbėti, anksčiau neturėjo konfliktų su jais. S. Ž. pažįsta, prieš ją nėra smurtavęs. Kai jie priėjo tai kokią pusę minutės niekas nieko nesakė, stovėjo vienas prieš kitą ir viskas. Jis pats nieko nedarė. Jam smūgių nebuvo suduota. Muštynių praktiškai kaip ir nebuvo, jie tiesiog priėjo, vienas bandė trenkti, jis pats bandė spirti ir niekas niekam nepataikė praktiškai. Jokių pretenzijų niekam neturi tik tiek kiek, kad jam buvo pripurkšta dujų, bet tai greitai praėjo. Nelaiko savęs nukentėjusiu šioje byloje. Vaikinai bėgo, o jie gaudė, tai atrodė, kad jie labiau išsigando. Kai atsisuko D. su E. G. jau vartėsi, jie pirmiau pradėjo. Tuomet jis susikibo su N. B., tačiau tai nebuvo kažkokios muštynės, kad bandytų vienas kitam kažką įrodyti (3 t., b. l. 97-98). Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismo posėdžio metu teisingumą (1 t., b. l. 100-101), jog E. vieną iš jaunuolių pagavo, pažino, jog tai Do., jį laikė prie žemės, o kitas kaukėtas jaunuolis, purškė dujas iš dujų balionėlio ir rėkė, kad paleistų jo draugą. Tačiau E. toliau jį laikė ir sakė, kad iškvies policiją. Policiją iškvietė R.. Viskas vyko toliau nuo tinklinio aikštelės, ant šaligatvio prie mokyklos.

19.4. Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku savo transporto priemone D. D. prašymu vežė jį ir jo draugą į (duomenys neskelbtini), pas D. D. draugę S.. Jų laukė, tačiau parėjo tik vienas, N. B. ir jį parvežė namo. Pačio įvykio nematė, nesidomėjo, nieko neklausinėjo. Po kurio laiko su D. D. kalbėjosi jis sakė, kad kažkas įvyko (3 t., b. l. 116-117).

19.5. Liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku pas ją buvo atvykęs D. D. ir N. B., ją parvežė iš gimtadienio ir patys kažkur išvažiavo. Bandė tą dieną prisiskambinti D. D., bet nepavyko. Po kiek laiko bendravo su D. D. jis pasipasakojo, kad įvyko tas įvykis (duomenys neskelbtini). Lyg muštynės, kas, ką mušė nežino, jos ten nebuvo, nieko tiksliai nežino. Po įvykio, gal po svaitės ar kelių dienų, pamatė D. D. ant veido jam buvo kažkoks gilus įdrėskimas veido apačioje. L. B. žino, buvęs draugas. Turėjusi su juo smurtinių konfliktų (3 t., b. l. 117).

19.6. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo tinklinio aikštelėje (duomenys neskelbtini), žaidė tinklinį. Po to pamatė, kaip du juodai apsirengę jaunuoliai atėjo į aikštelę ir užsipuolė L. B. dėl merginos. Jam pačiam tai neįprastas įvykis, kad su kaukėmis atvyktų aiškintis. Iš pradžių kai pamatė buvo labai nustebęs, galvojo kaip iš filmo, gal pajuokauti atėjo. Viskas prasidėjo nuo stumdymosi, galiausiai įsijungė į veiksmus rankos ir kojos, bandė suduoti. Kas pirmas ką pastūmė bijo sumeluoti. L. B. padėjo E. G.. Kai juodai apsirengę jaunuoliai pamatė, kad nieko gero nesigauna tai vienas išsitraukė dujas ir tam suaugusiam vyru pradėjo purkšti dujas. Tada pradėjo bėgti iš mokyklos ribų, bet L. B., tas vyras ir dar vienas vaikinas pasigavo vieną iš jų už mokyklos ribų, sulaikė, iškvietė policiją. Kitas jaunuolis pabėgo. Po įvykio žaisti tinklinio jau negrįžo. Pats įvykis nelabai turėjo įtakos jo laisvalaikiui, buvo smalsu. Tie vaikinai, kai vieną pagavo, tai kitas bandė padėti draugui, bet jam nelabai pavyko. Jis buvo dar su kauke ir prašė paleisti draugą, bet nepaleido ir tada jis pabėgo, o tas sulaikytas atsiprašinėjo ir prašė paleisti, sakė, kad daigiau taip nedarys (3 t., b. l. 117-119).

19.7. Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo tinklinio aikštelėje prie mokyklos (duomenys neskelbtini), visi žaidė tinklinį. Matė ateinančius juodai apsirengusius vaikinus, jie pradėjo eiti link L. B. apsikeitė keliais žodžiais, negirdėjo ką sakė, įvyko susistumdymas, kilo muštynės, tada jie papurškė dujas ir pradėjo bėgti nuo visų kur mušėsi, bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir vieną pagavo, o kitas pabėgo. Kas ką stūmė pirmas nepamena, kas pirmas sudavė smūgius irgi neprisimena. Dujas pradėjo purkšti, kad jų negaudytų kiek supranta. Kai prie (duomenys neskelbtini) gatvės pagavo tai tas draugas su dujom visiems grasino, kad jį paleistų, jau kai buvo vienas sulaikytas. Jie buvo visiškai pilnai juodai apsirengę, su kaukėmis, pirštinėmis, kaip teroristai. Konfliktas kiek žino buvo dėl merginos - S. Ž.. Jam asmeniškai tos kaukės ir pirštinės buvo šokas, galvojo, kad pajuokauti atėjo, o kai priėjo ir prasidėjo veiksmas tai suprato, kad nejuokauja, išsigando. Daugiau tokių atvejų nei prieš tai, nei po to netekę matyti. Vakarą sugadino, nesitikėjo tokios situacijos, susirinko pažaisti, jie ten kiekvieną dieną eidavo pažaisti. Kas pirmas atliko fizinį veiksmą nespėjo sužiūrėti, greitai viskas įvyko. Spėjo, kad jie pradėjo bėgti, nes gavo stipresnį smūgį ir suprato, kad nelaimės muštynių. Matė smūgius, bet visų neprisimena, kas kurį sudavė. L. B. spyrė tokį suktuką, tą vienintelį atsimena. Psichologei ikiteisminiame tyrime sakė, kad buvo įdomu nes tikrai ir buvo, nes tokio įvykio nebuvę, juokinga buvo po to, bet iš pradžių tikrai nebuvo juokinga (3 t., b. l. 119-120).

19.8. Liudytojas O. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kolege reagavo į šį įvykį kaip policijos pareigūnai. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais (3 t., b. l. 7-10), jog dujas purškė jaunuolis, kuris buvo sulaikytas ir pargriautas ant žemės netoli įvykio vietos. Minėtas jaunuolis, kai atvažiavo buvo pasodintas į automobilį ir apgailestavo, kad viskas taip įvyko. Jo kišenėje buvo rasta kaukė ir asmuo buvo su pirštinėmis, ir kai atvyko jo motina pasiimti sūnaus, buvo šie daiktai iš jo paimti, o kadangi asmuo yra nepilnametis ir su juo atlikti procesinius veiksmus, reikalingi specialistai, todėl šie daiktai - veido kaukė ir pirštinės buvo paimti surašant savanoriškų daiktų paėmimą iš šio nepilnamečio motinos, kitas nepilnametis buvęs su kauke pabėgo. Medikai buvo atvykę kiek pamena dėl to, nes E. G. reikalavo medikų ir jie buvo iškviesti, nes jam perštėjo akis. Konflikto priežastis kiek pamena, dėl jaunuolio draugės, dėl bendravimo (3 t., b. l. 127-129).

19.9. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku dirbo su kolega O. P., iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie mokyklos pranešėją užpuolė keli asmenys, buvo minėtos kaukės, kad vienas asmuo buvo sulaikytas. Aiškino, kad žaidė tinklinį, priėjo asmenys, vienas purškė dujas, vienas pabėgo, o kitą sulaikė. Nuvyko prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Ten rado daug asmenų, jie pradėjo pasakoti, kad žaidžiančius užpuolė kaukėti asmenys, kad vieną iš jų sulaikė, o kitas pabėgo. Su tuo kurį sulaikė ir su tais kitais bendravo. Sulaikytas asmuo buvo išsigandęs. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (3 t., b. l. 128-129).

19.10. Liudytojas R. R., teismo posėdžio metu patvirtino kaltinime nurodytu laiku buvęs įvykio vietoje, matęs ateinančius jaunuolius su kaukėmis. Jų taikinys kiek suprato buvo L. B. ir jie ėjo pas jį, girdėjo, kad viskas vyko dėl merginos. Bandė jį išsivesti, bet L. B. priešinosi ir gavosi, kad E. G. įsikišo, ir jau vos muštynės neprasidėjo, stumdėsi. Vienas kitą ant žemės parsiguldė ir jau kai pamatė, kad kaukėtam sunkai sekasi, tai jis traukė dujas iš kišenės. Jie susistumdė ir E. G. parsigriovė vieną ant žemės, laikė, vartėsi ir paskui jis išsitraukė dujas. Kai panaudojo dujas pradėjo bėgti, o E. G. gaudė jį. Bet gavosi, kad pagavo ne tą kur buvo pargriautas, o kitą, bet gavosi, kad ir jis purškė dujų, o kito jau negaudė. Vienas spėjo pasprukti, o E. G. šoko per tvorą ir pagavo, bet ne tą kur buvo pasiguldęs, jis irgi turėjo dujas. Daugelis iš kitų ten buvusių tik žiūrėjo, nebandė įsikišti, kažkiek L. B. bandė. Kai pasigavo tą vieną už tvoros tai truputį ir L. B. užtiško dujų ir dar buvo E. D. šalia, irgi gavo dujų kažkiek, bet nedaug. E. G. antrąjį sulaikė, jis papurškė dujų, kažkiek palaikė ir kiek pamena vieną kartą užtrenkė E. G. tam jaunuoliui, jau po tvoros peršokimo ir dujų purškimo, matyt iš įniršio dėl dujų, o po to visą laiką ant žemės jį laikė kol atvažiavo pareigūnai. Jis pats asmeniškai truputį buvo pasimetęs ir nežinojo kas atsitiks, nes su kaukėmis, veidų nematyti ir gali kažką baisesnio išsitraukti. Po to daugiau negrįžo žaisti tinklinio, nes daug ką policija išvežiojo namo. Jam pačiam nebuvo padaryta jokios žalos, dujų negavo (3 t., b. l. 129-130).

19.11. Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo, žaidė tinklinį, atėjo jaunuoliai su kaukėmis ir užpuolė L. B.. Kuo pasireiškė užpuolimas nežino, priėjo pašnekėjo, apsistumdė, po to pradėjo bėgti. Jiems nuėmė kaukes E. G. ir jie pradėjo bėgti, smūgių nepamena. Jie bėgo, o E. G. ir pusė kompanijos pradėjo juos gaudyti, pagavo vieną ir laikė. Pagavo E. G. ir laikė ant žemės prispaudęs, o jo draugas purškė dujas, kad išgelbėti, tas kurio nesulaikė. Ar tas sulaikytas turėjo dujų nežino, neatsimena. Pasišalino tas, kuris dujas purškė. Dujom pataikė L. B., E. D., D. N. ir E. G. į akis. Vieną iš jų E. G. laikė, kitas purškė, kai pasibaigė dujos nubėgo link pačio (duomenys neskelbtini) centro. Jo jau niekas nesivijo. Po to atvažiavo policija. R. B. policiją iškvietė, kviesti prašė E. G.. Policijai sakė, kad užpuolė. Jie sulaikė tą jaunuolį, visus apklausė, davė prasipūsti ir viskas. Tokių atvejų (duomenys neskelbtini) anksčiau nebuvę, kad su kaukėmis kažkas ateitų, galvojo gal kišenėje turi peilį ar ką, nežinojo kokiais tikslais ateina. Jis pats nenukentėjo. Po to niekas jau nežaidė tinklinio (3 t., b. l. 130-131).

19.12. Iš E. D. apklausos protokolo (1 t., b. l. 125-126), kuris pagarsintas teismo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nustatyta, kad jis 2024 m. gegužės 17 d., apie 19-20 val. su draugais mokyklos aikštelėje žaidė tinklinį, (duomenys neskelbtini) miestelyje, kai prie jų priėjo kaukėti du vyrukai, kurių jis neatpažino. Jie dviese priėjo prie L. B., kuris stovėjo pačioje tinklinio aikštelėje. Jis negirdėjo ką jie kalbėjo. Matė, kad jie iš pradžių pradėjo stumdyti. Vienas išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir pradėjo purkšti E., kuris stovėjo prie L. Tas vyrukas, kuris purškė dujas ant E., matė, kad pradėjo bėgti, o E. bėgo jam iš paskos. O kitas su kauke vyrukas, kuris stovėjo prie L., taip pat pradėjo bėgti. Matė, kad L. taip pat pradėjo jį vytis. Paskui juos nubėgo ir D. N.. Kitapus gatvės vieną iš jų E. pagavo ir laikė prispaudęs prie žemės. Kitas kaukėtas vyrukas pribėgo ir purškė dujas E. ir liepė paleisti draugą. Matė, kad taikėsi į galvą, tačiau purškė visur. Jis su kitais, taip pat atbėgo pažiūrėti kas vyksta. Kai jis atėjo prie jų, kaukė nuo jo veido buvo nuimta ir gulėjo šalia jų, o kitas vyrukas, kuris taip pat buvo su nepilnai uždėta kauke ant veido, liepė paleisti jo draugą, dar bandė jam purkšt dujų, tačiau jis nusisuko ir jam pateikė tik į kaklą ir paskui nubėgo. Iš pradžių jam neskaudėjo, tačiau vėliau juto stiprų perštėjimą, o po kurio laiko visai praėjo. E. liepė skambinti policijai. Atvykusiems pareigūnams viską paaiškino ir parodė aikštelę, kur atėjo prie L. kaukėti du vyrukai. Jis pažino vieną iš tų kaukėtų vyrukų, kurį pagavo E. ir jam buvo nuimta nuo veido kaukė. Jo vardo nežino, tačiau jį vadina D., tikriausiai jo vardas D.. Kiek jam žinoma jis yra iš (duomenys neskelbtini), žino jis draugauja su tokia mergina S. Ž.. Kol E. laikė tą vyruką, tai jis paprašė nuimti pirštines, nes jam skaudėjo rankas, nes veržė pirštinės. Kai jis ėmė šias pirštines, tai jos sunkiai nusiėmė, galimai jam per mažos. Kiek jis prisimena daugiausia dujų gavo E., paskui L., o jis ir D. nusisuko ir gavo dujų tik į kaktą. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi ir nukentėjusiuoju nenori būti pripažintas, jam jokia žala nepadaryta, jis nepatyrė jokio streso. Jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai (3 t., b. l. 131).

20. Nors pirmosios instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais grįsdamas nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau aukštesnės instancijos teismas tokių kategoriškų išvadų šiuo klausimų daryti nemato pagrindo. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai negali būti vertinami atsietai nuo vaizdinėje medžiagoje užfiksuotų objektyvių aplinkybių, kuriose aiškiai identifikuota komentuojamo konflikto pradžia ir jo eiga, pirminiai E. G. ir L. B. fizinio poveikio veiksmai nuteistųjų atžvilgiu, kurie neabejotinai turėjo įtakos bendrai konfliktinei situacijai ir kilusioms pasekmėms.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistųjų tyčia nebuvo nukreipta sutrikdyti viešąją tvarką ar rimtį, o buvo siekta išspręsti asmenino pobūdžio santykį su konkrečiu viešoje vietoje buvusiu asmeniu – nukentėjusiuoju L. B.. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tam tikri viešoje vietoje atlikti veiksmai, net ir matant kitiems asmenims, savaime nelaikytini nusikalstamais ir pavojingais. Vien tai, kad pokalbiui pasirinkta vieša vieta, jokiu būdu nerodo D. D. ir N. B. intencijos trikdyti visuomenės rimtį, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog nuteistieji dviese atėjo į jiems nepažįstamą, žymiai didesnį žmonių sambūrį, dėl ko jų ryžtas smurtauti atrodo nelogiškas, įvertinus galimą abiejų pusių persvarą. Nors nuteistųjų pasirinktas susidariusios situacijos sprendimo būdas, pokalbio su L. B. inicijavimas viešoje vietoje, atėjus apsirengus tamsiais drabužiais ir veido matomumą ribojančiomis priemonėmis galimai sukėlė tam tikrą kitų asmenų neigiamą reakciją ar išgąstį ir gali būti vertinamas kaip netinkamas etikos, moralės standartų požiūriu, tačiau išimtinai tokie nuteistųjų veiksmai netapo pavojingi aplinkai ir aplinkiniams baudžiamosios teisės kontekste. Nuteistieji aiškiai nurodė, jog veidą jie užsidengė todėl, kad jų nepažintų, neišjuoktų, o ne visuomenės bauginimo tikslu. Be to, dalis įvykio dalyvių nurodė, jog nuteistųjų apranga jiems kėlė juoką, jie tai suprato kaip cirką, pokštą, kino filmo siužetą. Kas tik dar kartą patvirtina, jog nuteistųjų apranga, jų eisena, pasirinkta vieša vieta, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sureikšminta veikos pavojingumo kontekste.

22. Veikos pavojingumas šiuo atveju negali būti vertinamas imant domėn tik nuteistųjų atliktus veiksmus atribojant juos nuo kitų konflikte dalyvavusių asmenų elgesio ir jų tarpusavio sąveikos. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas būtent E. G. ir L. B. fizinio poveikio atsakui į D. D. ir N. B. inicijuotą pokalbį, kas lėmė tai, kad visuomenės rimtis tam tikra prasme buvo paveikta. Iš tiesų, po įvykio asmenų žaidimas tinklinio aikštelėje nutrūko, buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, tačiau kilę nepatogumai iš esmės buvo trumpalaikiai ir sąlygoti ne išimtinai D. D. ir N. B. veiksmų pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo, ką jie turėtų daryti viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos prasme.

23. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojama tai, kad D. D., N. B. panaudojo ašarines dujas nukentėjusiųjų – E. G., L. B., D. N., E. D. atžvilgiu, dėl ko nukentėjusieji jautė fizinį skausmą. Visgi, pagal nuteistiesiems formuluojamą kaltinimą nėra aišku, kuris iš jų, kam ir kada purškė dujas, kadangi abiejų asmenų veiksmai sujungti į vieną visumą ir pripažinti įrodytais, su kuo aukštesnės instancijos teismas kategoriškai nesutinka. Tokia abstrakti kaltinimo formuluotė iš kurios nėra aišku kurio nuteistojo ir kurie veiksmai pripažinti nusikalstamais negali būti laikoma teisinga ir pagrįsta.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji – E. G., L. B., D. N., E. D. pripažino, jog jų atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos, tačiau nei vienas jų to nesureikšmina, kadangi viskas įvyko greit, dujų poveikis greit praėjo, jie nesijaučia nukentėjusiaisiais, civilinio ieškinio nereiškia, žalos nepatyrė. Kaip jau minėta, D. D. neginčija tų faktinių aplinkybių, jog dujas jis purškė į E. G. bandydamas pasišalinti iš įvykio vietos, po to, kai šis jį pargriovė ant žemės, jam pavyko išsilaisvinti ir bandydamas atsitraukti nuo jį besivejančio E. G. jis papurškė dujas. Būtent tokios D. D. dujų panaudojimo aplinkybės atsispindi ir vaizdo įraše iš (duomenys neskelbtini) mokyklos vaizdo stebėjimo kamerų. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad toks dujų panaudojimas iš esmės rodo D. D. gynybinius tikslus, siekiant nuraminti fizinį poveikį jo atžvilgiu panaudojusį asmenį. Tai nebuvo dujų panaudojimas be aiškios priežasties, tiesiog priėjus prie žmogaus ir tokiu būdu atliekant vandališkus veiksmus ar pan., kas galėtų būti prilyginta BK 284 straipsnio sudėties požymiams. Atitinkamai aplinkybės dėl vėlesnio dujų panaudojimo L. B., D. N., E. D. atžvilgiu yra prieštaringos. Nukentėjusieji L. B., D. N., E. D. aiškino, kad dujomis juos apipurškė N. B., kuomet E. G. jau buvo pagavęs D. D. ir laikė jį prispaudęs prie žemės, tuo tarpu N. B. bandė gelbėti draugą, purškė dujas ir prašė paleisti. E. G. taip pat teigė, kad antrasis asmuo, tai N. B. purškė jam dujas. Liudytojai A. B., A. N., nurodė, kad sulaikytam jaunuoliui bandė padėti kitas kaukėtas jaunuolis, prašė paleisti, grasino dujomis. Liudytojas R. B. tvirtino, kad E. G. sugavo vieną jaunuolį, o šio draugas purškė dujas, kad išgelbėti sulaikytąjį. Dujomis pataikė L. B., E. D., D. N. ir E. G.. Liudytojas R. R. nurodė, kad pagavo ne tą kur buvo pargriautas, o kitą, bet gavosi, kad ir jis purškė dujų, o kito jau negaudė. Nuteistasis N. B. neigė turėjęs dujų balionėlį ir purškęs į šiuos asmenis, tačiau patvirtino prašęs paleisti jo draugą. Visgi, iš šių nukentėjusiųjų, nuteistojo N. B. ir liudytojų parodymų visumos galima spręsti, jog N. B. naudojo dujas siekdamas padėti sulaikytam draugui D. D. išsilaisvinti, taigi ir šiuo atveju dujų panaudojimas buvo kaip atsakas į žmogaus laisvės suvaržymą, o ne siekis įžūliais, pavojingais veiksmai pažeisti viešąją tvarką, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Svarbu tai, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų ašarinių dujų purškimo jiems fakto nevertina kaip nusikalstamo, dar labiau prašo jų nepripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors aptariamas įvykis nukentėjusiesiems galėjo sukelti trumpalaikį diskomfortą, tačiau nėra jokių duomenų apie faktinį sužalojimą iš nukentėjusiųjų pusės, nei vienas jų į gydymo įstaigą nebuvo pristatytas, todėl tokia situacija negali būti traktuojama kaip sukėlusi žymią žalą.

25. Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, jog D. D. ir N. B. pareikštas kaltinimas padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nepasitvirtino. Kaltinime nurodyta nuteistųjų veika itin hiperbolizuota ir nebuvo tiek pavojinga, kad D. D. ir N. B. turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pažymėtina, kad visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Šiuo atveju nenustačius BK 284 straipsnyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir nuteistųjų tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendis naikinamas, o D. D. ir N. B. iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisinami, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

26. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. CD laikmenos su vaizdo įrašais, esančias bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos tolimesniam saugojimui prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš 2024 m. gegužės 18 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad veido kaukę, pirštines pateikė D. D. motina J. D. (1 t., b. l. 44-46). Atsižvelgiant į tai, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, minėti daiktai grąžintini juos pateikusiam asmeniui J. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 13 d. pažyma Nr. APD-2026-00427 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 48-51). Pažymoje nurodyta, kad D. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 175 Eur.

28. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

29. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie tenkinami, būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. D. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas (4 t., b. l. 38-40). Byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, bylos pobūdį, apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistųjų D. D. ir N. B. apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

D. D. ir N. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- pirštines ir veido kaukę, perduotus saugojimui į Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusiam asmeniui J. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- CD laikmenas su vaizdo įrašais, esančias bylos medžiagoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti tolimesniam saugojimui prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo D. D. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė