- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- e2-21421-820/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-16200-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovo 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
1.2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog kreditorius 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko (šioje byloje - ieškovo) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš skolininko (ieškovo) 289,08 EUR skolos, 72,16 EUR palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
3. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė teismo įsakymą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkino pareiškimą.
4. Teismas teismo įsakymą ir pareiškimą išsiuntė ieškovui (skolininkui) per EPP sistemą VEP posistemį ir CPK 175¹ straipsnio 10 dalies pagrindu laikė, jog procesiniai dokumentai ieškovui įteikti 2017 m. gruodžio 7 d.
5. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas, negavęs ieškovo prieštaravimų, 2017 m. gruodžio 27 d. pažymėjo, jog teismo įsakymas įsiteisėjo, nors ieškovas procesinių dokumentų nebuvo gavęs ir apie pradėtą procesą nieko nežinojo bei negalėjo pateikti prieštaravimų.
6. Kreditorius, gavęs įsiteisėjusį teismo įsakymą pateikė jį antstoliui priverstiniam vykdymui. Antstolis 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymu priėmė teismo įsakymą vykdymui, užvedė vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
7. Antstoliui areštavus ieškovo banko sąskaitas, ieškovas sužinojo apie jo atžvilgiu vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus. Ieškovas sužinojo, jog vykdymas atliekamas pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. išduotą teismo įsakymą, kreditoriaus naudai. Ieškovas 2018 m. gegužės 2 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus, kur susipažino su priimti teismo įsakymu. Procesinius dokumentus teismas ieškovui pateikė 2018 m. gegužės 21 d.
8. Ieškovas 2018 m. gegužės 21 d. pateikė prieštaravimus teismui dėl pareiškimo ir priimto teismo įsakymo, tačiau teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prieštaravimus.
Šalies argumentai
9. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. gegužės 21 d. nutarties. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – priėmė ieškovo prieštaravimus.
10. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai praėjus daugiau nei mėnesiui, t. y. 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, pažeidžiant įstatymo nustatytą 3 dienų terminą, pranešė kreditoriui, kad jis turi teisę per 14 dienų pateikti ieškinį.
Šalies argumentai
11. Kreditorius 2018 m. spalio 11 d. pareiškimu atsisakė reikalavimų ir prašė nutraukti bylą.
12. Kreditorius 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į antstolį prašydamas nutraukti vykdomąją bylą ir antstolė 2018 m. spalio 15 d. nutraukė vykdomąją bylą, panaikinus vykdytiną dokumentą.
13. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. spalio 15 d. nutartimi priėmė kreditoriaus reikalavimų atsisakymą ir bylą nutraukė.
14. Vykdant teismo įsakymą, iš ieškovo nebuvo išieškotos jokios sumos, todėl ieškovas nepatyrė turtinės žalos, tačiau patyrė didelę neturtinę žalą.
15. Neteisėti veiksmai, ieškovo teigimu, buvo nustatyti apeliacinės instancijos teismo nutartimi pasireiškė tuo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar yra galimybė įteikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių pagalba. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus per EPP galėjo siųsti tik nustatęs, kad ieškovas yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo VEP posistemės paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino informacijos apie ieškovo registruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo būti skolininkui įteikti CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuoseklios pozicijos, nustatydamas ir taikydamas procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vertindamas jų pasekmes. Kadangi sumarinis procesas pradedamas gana formaliai, todėl teismo įsakymo įteikimas skolininkui turi būti realus, o ne preziumuojamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog realiai dokumentai ieškovui buvo įteikti tik 2018 m. gegužės 21 d., todėl pateikdamas prieštaravimus 2018 m. gegužės 21 d., ieškovas nėra praleidęs termino prieštaravimams pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismo padarytas veikas, ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad:
16.1. Nepatikrino ieškovo, kaip proceso šalies LITEKO sistemoje, nepatikrino informacijos registruose.
16.2. Neįsitikino, ar ieškovo EPP sistemos VEP posistemė paskyra teismo įsakymo priėmimo metu yra aktyvi.
16.3. Pažeidė CPK nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo.
16.4. Netinkamai įvertino procesinių dokumentų įteikimo pasekmes.
16.5. Realiai ieškovui procesinių dokumentų neįteikė, tačiau atliko žymą, jog teismo įsakymas įsiteisėjo;
16.6. Praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po bylos gavimo iš apeliacinės instancijos teismo pranešė kreditoriui dėl ieškinio pateikimo, pažeisdamas įstatymo nustatytą trijų dienų terminą šiam veiksmui atlikti. Dėl to nepagrįstai ilgai buvo areštuotos ieškovo sąskaitos.
17. Ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad:
17.1. Beveik pusę metų buvo areštuotos ieškovo sąskaitos, buvo sutrikę ieškovo atsiskaitymai, ieškovas patyrė didelių nepatogumų, negalėjo laisvai apsipirkti parduotuvėje, netgi darant kopijas teisme, negalėjo to padaryti ir turėjo prašyti motinos, jog už jį sumokėtų 1,70 EUR.
17.2. Ieškovas turėjo skųsti neteisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą surašė pats, kas pareikalavo didelių išgyvenimų, netikrumo jausmas, turėjo tris mėnesius laukti teismo sprendimo, po to dar mėnesį. Taigi, ieškovas daugiau nei pusę metų buvo teisinio netikrumo būsenoje, negalėjo miegoti, gėrė raminančius vaistus, negalėjo susikaupti ir tinkamai vykdyti darbinių funkcijų.
17.3. Po šio įvykio įgijo baimę ir nerimą, kad bet kada jo atžvilgiu gali būti pradėti teisminiai procesai ir įsiteisėti sprendimai ieškovui nežinant. Buvo pakirstas pasitikėjimas teismų sistema.
18. Neturtinę žalą ieškovas įvertinio 5 000 EUR.
19. Tarp teismo veikų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, teisėjo kaltė pasireiškė padarius akivaizdžią ir šiurkščią klaidą, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.
20. Taip pat prašė priteisti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
21. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
22. Atsakovas nurodė, jog ieškovas buvo dalyvaujantis byloje asmuo ne vienoje byloje 2017 – 2018 metais, todėl LITEKO sistemoje buvo matoma, jog buvo prisijungęs 2017 m. lapkričio 28 d. 13:48 val., o teismo įsakymas priimtas 2017 m. gruodžio 6 d. Remdamasis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad ieškovas galėjo būti davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Tačiau teismas nepatikrino, ar ieškovo paskyra yra aktyvi.
23. Pagal Konstitucinės doktrinos nuostatas laikoma, jog neįmanoma išvengti klaidų teisminio proceso metu, kurios gali būti ištaisytos instancine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas klaidą ištaisė, todėl ieškovui turtinė žala nepadaryta.
24. Atsakovas sutiko, jog teismas nepagrįstai laikė įteikimą tinkamu pagal CPK 432¹ straipsnio 4 dalį, todėl yra pagrindas konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo kaltė gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo ir aiškinimo klaida. Būtina nustatyti ne tik, kad teisėjas pažeidė įstatymą, bet ir kad kiti teisėjai analogiškoje situacijoje būtų pasielgę kitaip. Ieškovas civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo EPP vartotojas ir tik 2018 m. gegužės mėnesį pateikė prašymą, kad būtų atjungtas nuo paskyros. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad yra teismo kaltė, klaida nebuvo akivaizdi ir aiški.
26. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų jo patirtą žalą, kad buvo reikalinga bent minimali medicininė pagalba, kad vartojo medikamentus ir pan., todėl teiginiai dėl didelių dvasinių išgyvenimų laikytini nepagrįstais.
27. Atsakovas sutiko, jog prasidėjus priverstiniam vykdymui iš ieškovo, jis turėjo rūpesčių ginant savo teises, tačiau tai įprasta ir dažnai neišvengiama būtinybė.
28. Net ir teismui konstatavus teisės pažeidimą, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už galimai patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
III. Ieškovo dubliko santrauka
29. Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo pozicija.
Šalies argumentai
30. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su atsakovo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė pažeidimo padarinius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo teisminio proceso, pažeidė CPK nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo, netinkamai vertino procesinių dokumentų įteikimo pasekmes, realiai procesinių dokumentų ieškovui neįteikė ir taip pažeidė jo teisę į teisingą teismą.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pažeidimai buvo esminiai ir sąlygojo neteisingą bylos išnagrinėjimą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį panaikino apeliacinės instancijos teismas. Nors klaida buvo ištaisyta, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, kurias galėjo ištaisyti patys, tačiau to nepadarė.
32. Atsakovas atsikirtinėja, jog klaida nebuvo šiurkšti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebūtų klaidos konstatavęs ir nebūtų panaikinęs sprendimo.
33. Kad tokios klaidos nepadarytų kitas teisėjas patvirtina faktas, jog kitas teisėjas kitoje byloje teismo įsakymą ieškovui išsiuntė gyvenamosios vietos adresu.
Šalies argumentai
34. Ieškovas neprašo turtinės žalos atlyginimo, todėl atsakovo teiginiai, kad areštuotose sąskaitose nebuvo lėšų, yra nesvarbūs.
35. Įrodžius teismo neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos faktui įrodyti netaikytini tokie patys konkretumo kriterijai. Konstatavus neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
IV. Atsakovo tripliko santrauka
36. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovo teiginiais.
37. LITEKO asmens EPP paskyra portale identifikuojama naudojant paslaugų gavėjo asmens kodą ir su konkrečia byla ir siejamas būtent per šį duomenį. Šiuo atveju galėjo būti neįvestas ieškovo asmens kodas, todėl teismas negalėjo objektyviai nustatyti, ar ieškovas yra aktyvios EPP paskyros valdytojas, ar nėra paskyra deaktyvuojama. Teismas suklydo, nes ieškovui kitose bylose dokumentai buvo įteikiami per EPP sistemą. Teismo klaidą galėjo lemti teisinio reglamentavimo taikymas kitaip, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas.
38. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo (toliau tekste – Taisyklės) 34 punktas nustatė, jog jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba deaktyvuoja paskyrą. Savo sutikimą ieškovas yra davęs pirmo prisijungimo metu, pagal Taisyklių 7.1 – 7.3 punktus.
Šalies argumentai
39. Ieškovas pripažįsta, jog buvo prisijungęs prie paskyros, tačiau nurodo, jog nebuvo davęs sutikimo gauti procesinius dokumentus, tačiau pagal Taisyklių 34 punktą, davęs sutikimą vienoje byloje, yra laikomas davusiu sutikimą visose bylose. Todėl ieškovas galėjo būti laikomas EPP vartotoju ir jam galėjo būti siunčiami procesiniai dokumentai per EPP sistemą, todėl teismo klaida negali būti laikoma akivaizdžia.
40. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, vartojo medikamentus. Atsakovas sutinka, jog dėl priimto teismo įsakymo, ieškovas turėjo rūpesčių ginant savo teises, tačiau tai įprasta ir dažnai neišvengiama būtinybė.
Motyvuojamoji dalis
V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
41. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
42. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).]
43. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
44. Kreditorius 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo iš ieškovo.
45. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. teismo įsakymu kreditoriaus pareiškimą tenkino ir nutarė išieškoti iš ieškovo 289,08 EUR skolos už suteiktas paslaugas, 72,16 EUR sutartinių palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
46. Antstolis 2018 m. balandžio 24 d. patvarkymu priėmė teismo įsakymą vykdymui ir išsiuntė jį ieškovui (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
47. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prieštaravimus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, jog pagal LITEKO duomenis, ieškovas yra EPP vartotojas, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti per EPP ir laikomi įteiktais 2017 m. gruodžio 7 d., todėl terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2017 m. gruodžio 27 d. Ieškovas neprašo atnaujinti termino prieštaravimams pateikti, todėl atsisakė priimti prieštaravimus.
48. Dėl aukščiau minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog apie teismo įsakymą sužinojo tik 2018 m. gegužės 2 d., o gavo tik 2018 m. gegužės 21 d. atvykęs į teismą ir nedelsiant pateikė prieštaravimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Už dokumentų kopijų padarymą ieškovo motina sumokėjo 1,70 EUR, nes jo sąskaita areštuota. Teismas tinkamai neišsiuntė procesinių dokumentų ieškovui, kaip nustato įstatymas. Tokio pobūdžio bylose įteikimas turi būti realus, o ne preziumuojamas, todėl teismo nutartis naikintina ir sudarytina galimybė ieškovui būti išklausytam ir ginti savo teises realiai.
49. Iš antstolio 2018 m. gegužės 27 d. rašto Nr. S-21-124-22871 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad antstolis vykdomąją bylą pradėjo 2018 m. balandžio 24 d. ir vykdomoji byla buvo nutraukta 2018 m. spalio 15 d. Iš antstolio elektroninio laiško ieškovui matyti, jog ieškovo pinigų areštas buvo taikomas nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d.
50. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – priėmė ieškovo prieštaravimus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo išdavimo. Teismas nustatė, jog ieškovas prieštaravimuose nurodė, jog pradinio kreditoriaus paslaugos buvo nekokybiškos ir yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis ar yra galimybė ieškovui procesinius dokumentus įteikti per EPP sistemą, kaip nustato CPK 432¹ straipsnio 4 dalis. Apeliacines instancijos teismas išaiškino teisės normas, jog pirmosios instancijos teismas skolininkui procesinius dokumentus galėjo siųsti tik tokiu atveju, jei skolininkas būtų pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP paskyra buvo aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovas 2017 – 2018 metais dalyvavo civilinėje, baudžiamojoje ir administracinio teisės pažeidimo bylose ir buvo prisijungęs prie savo paskyros 2017 m. lapkričio 28 d. Šie duomenys, (duomenys neskelbtini) apygardos teismo manymu, leidžia teismui manyti, kad ieškovas galimai 2017 metais galėjo būti pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje dėl dalyvavimo jau iškeltose ir tuo metu nagrinėjamose bylose, tačiau (pagal) LITEKO duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar ieškovo LITEKO VEP paskyra teismo įsakymo priėmimo metu buvo aktyvi, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs paskyros aktyvumo, negalėjo įteikti procesinių dokumentų elektroninių priemonių būdu, kaip nustatyta CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuoseklios pozicijos, nustatydamas ir taikydamas procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vertindamas jų pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
51. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi pranešė kreditoriui, jog yra priimti ieškovo prieštaravimai ir jog jis turi teisę pateikti ieškinį.
52. Kreditorius 2018 m. spalio 10 d. pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
53. Kreditorius 2018 m. spalio 11 d. pateikė pareiškimą dėl reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, jog įvertinęs ieškovo argumentus, nurodytus prieštaravimuose, atsisako reikalavimų ir prašo bylą nutraukti.
54. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų atsisakymą priėmė ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo išduotas ginčo teismo įsakymas, nutraukė.
55. Antstolis 2018 m. spalio 15 d. patvarkymu nutraukė vykdomąją bylą ir kitu patvarkymu grąžino vykdomąjį dokumentą.
56. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad:
56.1. Nepatikrino ieškovo, kaip proceso šalies LITEKO sistemoje, nepatikrino informacijos registruose.
56.2. Neįsitikino, ar ieškovo EPP sistemos VEP posistemė paskyra teismo įsakymo priėmimo metu yra aktyvi.
56.3. Pažeidė CPK nuostatas dėl procesinių dokumentų įteikimo.
56.4. Netinkamai įvertino procesinių dokumentų įteikimo pasekmes.
56.5. Realiai ieškovui procesinių dokumentų neįteikė, tačiau atliko žymą, jog teismo įsakymas įsiteisėjo.
56.6. Praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po bylos gavimo iš apeliacinės instancijos teismo pranešė kreditoriui dėl ieškinio pateikimo, pažeisdamas įstatymo nustatytą trijų dienų terminą šiam veiksmui atlikti. Dėl to nepagrįstai ilgai buvo areštuotos ieškovo sąskaitos.
57. Pirmi ieškovo nurodomi teismo padaryti pažiedimai buvo veiksmai sąlygoję netinkamą išsiuntimą ir jo sukeltas teisines pasekmes, todėl negali būti traktuojami ir vertinami, kaip atskiri savarankiški veiksmai. Todėl iš esmės, teismo veiksmai buvo du: pirma, netinkamai išsiųstas teismo įsakymas, pranešimas ir iš to kilusios kitos pasekmės bei, antra, galimai pažeistas trijų dienų terminas nutarčiai kreditoriui išsiųsti.
58. Kasacinis teismas išaiškino, kad griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Tokia išvada patvirtinama ir sisteminiu teisės aiškinimu, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snieginos transportas“ v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-464/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015). Valstybės civilinei atsakomybei kilti, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus teismo pareigūno veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšį ir teismo pareigūno kaltę, kuri gali pasireikšti netinkamu pareigų atlikimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2019, 19 punktas).
59. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
60. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
61. Aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino instancine tvarka skundžiamą procesinį teismo sprendimą savaime nereiškia, jog buvo atlikti neteisėti teismo veiksmai.
62. Netinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra konstatuotas įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, turinčia prejudicinę galią, be to, atsakovas neginčija to, todėl pakartotinai ši aplinkybė nenustatinėtina (CPK 182 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnis).
63. Byloje nėra ginčo, jog procesas pradėtas esant teisiniam pagrindui ir kreditoriui turint reikalavimo teisę į ieškovą. Plačiau dėl šios aplinkybės bus pasiakyta žemiau.
64. Apeliacinės instancijos teismas (nutarties 14 punkte) nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovas buvo prisijungęs prie savo paskyros EPP sistemoje 2017 m. lapkričio 28 d. 13:48 val., o teismo įsakymas ieškovo atžvilgiu priimtas 2017 m. gruodžio 6 d., leido teismui pagrįstai manyti, jog ieškovas yra davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu, tačiau teismas nepatikrino, ar ieškovo paskyra yra aktyvi, todėl negalėjo įteikti dokumentų CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas yra davęs sutikimą, tačiau privalėjo patikrinti ar paskyra aktyvi, bet to nepadarė, kas sukėlė tolimesnes pasekmes – teismo įsakymas buvo pripažintas įsiteisėjusiu ir pradėtas priverstinis vykdymas per antstolį. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog 2018 m. gegužės mėnesį kitas teisėjas išsiuntė jam teismo įsakymą paštu, nėra pagrindas teigti, kad kitas teisėjas analogiškomis aplinkybėmis pasielgtų neabejotinai kitaip, nes nuo paskutinio ieškovo prisijungimo prie savo paskyros buvo praėję ne kelios dienos, bet pusė metų. Akivaizdu, jog situacijos nėra lygiavertės, todėl negali būti lyginamos ir daromos apibendrinančios išvados. Pažymėtina, jog tokia teismo klaida nėra išimtinė ir vienetinė, nes analogiška situacija nagrinėta ir kitose bylose, pvz.: Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-791-524/2021 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1803-657/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-298-340/2017 ir kt. Taigi, teismo kaltė dėl netinkamo išsiuntimo nėra akivaizdi, nėra šiurkšti, nesukėlė turtinės žalos, ją darė ir kiti teisėjai, buvo ištaisyta, todėl valstybei negali kilti atsakomybė už menkavertę teismo klaidą, kuri buvo ištaisyta tęsiant bylos nagrinėjimą įstatymo nustatyta procesine tvarka.
65. Ieškovas teigė, jog iš jo nepagrįstai buvo priteista suma ir pradėtas išieškojimas skolos, kurios yra pasibaigęs senaties terminas. Su šiais teiginiais nesutiktina. Kreditorius turi teisę kreiptis į teismą nepriklausomai nuo senaties pasibaigimo, nes senaties terminas taikomas tik kitos šalies prašymu, o kita šalis gali atsikirtinėti, bet gali ir neatsikirtinėti ieškinio senaties praleidimu. Dar daugiau, ieškinio senaties pabaiga nereiškia prievolės pabaigos, nes prievolė lieka, tik ribojamos galimybės išsiieškoti ją teismine tvarka ir tik esant skolininko prašymui taikyti senatį. Be to, teismas turi teisę atstatyti praleistą senaties terminą, jei buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Net esant senaties terminui ir skolininkui paprašius taikyti senaties terminą, prievolė neišnyksta, ji tampa ne teisine, bet moraline prievole, priklausančia išimtinai nuo skolininko moralinių savybių. Taigi, ieškovui, žinančiam, jog turi prievolių kitiems asmenims, nors ir yra pasibaigę senaties terminai, negalėjo būti netikėta, kad kreditorius gali pareikalauti įvykdyti prievolę. Todėl jokiam asmeniu, ypač turinčiam aukštas moralines vertybes, negalėjo atsirasti netikrumo ir/ar nepasitikėjimo teismais ar teisine valstybe jausmo. Priešingai, ieškovui pasinaudojus instancine teisminės gynybos tvarka, jo teisės ir teisėti interesai buvo apginti.
66. Iš esmės dėl netinkamo teismo įsakymo įteikimo, ieškovui reikėjo atlikti papildomą vieną veiksmą, apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti prieštaravimus. Asmens veikla ginant savo teise procesine ir/ar instancine tvarka sukelia asmeniui nepatogumus, tačiau ieškovo nurodomi nepatogumai nesudaro pagrindo manyti, jog dėl to atsirado ieškovui neturtinė žala.
67. Be to, nors ieškovas nurodo, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, jis gėrė vaistus, negalėjo miegoti, buvo netikrumo jausmas ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodomas aplinkybes, todėl ieškovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
68. Ieškovas nurodo ir kitus teismo pažeidimus, susijusius su termino praleidimu. CPK 439 straipsnio 3 dalis nustato, jog gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
69. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, išsprendė klausimą iš esmės – priėmė ieškovo prieštaravimus. Įvertinus tai, kad prieštaravimus priėmė apeliacinės instancijos teismas, o pranešimą kreditoriui privalo surašyti ir išsiųsti turi pirmosios instancijos teismas, todėl terminas skaičiuotinas nuo bylos gavimo pirmosios instancijos teisme.
70. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad iš apeliacinės instancijos teismo byla pirmosios instancijos teisme gauta 2018 m. rugsėjo 11 d. ir perduota teisėjui. Pirmosios instancijos teismas nutartį dėl pranešimo kreditoriui priėmė 2018 m. spalio 8 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 3 darbo dienų terminą.
71. CPK 439 straipsnio 3 dalies normos tikslas kuo greičiau tęsti procesą ir sudaryti galimybę kreditoriui pareikšti savo reikalavimus ieškinine tvarka. Taigi, šis terminas visų pirma skirtas apginti kreditoriaus interesus ir dalinai, skolininko interesai ginami siekiant greičiau užbaigti teisminius ginčus. Skolininkų teisių atžvilgiu terminas skaičiuotinas taip, kaip jis galėjo tikėtis, jog bus išspręstas klausimas dėl ieškinio buvimo ar nebuvimo. Kreditorius turi teisę pateikti ieškinį per keturiolika kalendorinių dienų, todėl skolininko teisės galėtų pažeisti viršytas įstatymo nustatytas terminas, jei jis būtų ilgesnis nei keturiolika kalendorinių dienų ir trys darbo dienos. Akivaizdu, jog terminas, kai skolininkas (šioje byloje ieškovas) galėjo tikėtis gauti pranešimą apie pareikštą ieškinį yra praleistas labai nežymiai – keletą dienų.
72. Ieškovas nepateikė įrodymų ir nereiškė reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl darytina išvada, jog šio termino praleidimas jokios turtinės žalos ieškovui nepadarė. Ieškovo teigimu, buvo pakirstas jo pasitikėjimas teismais, tikrumo jausmas, slėgė nežinomybė, todėl patyrė neturtinę žalą. Su šiais teiginiais nesutiktina.
73. Apeliacinės instancijos teismas buvo priėmęs ieškovo prieštaravimus, t. y. procesas buvo tęsiamas ir buvo suteiktos ieškovui procesinės galimybės gintis teismine tvarka. Todėl ieškovo netikrumo ir nepasitikėjimo teismais jausmas nebeturėjo faktinio pagrindo.
74. Ieškovas, manydamas jog yra nepagrįstai delsiama priimti procesinius sprendimus galėjo kreiptis į teismą dėl šio veiksmo atlikimo, tačiau to nepadarė, todėl yra dalis ir paties ieškovo kaltės.
75. Ieškovas neteisingai ieškinyje nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad teisėjas atostogavo ar sirgo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. byla buvo grąžinta teisėjui, tačiau pastabose nurodyta, jog teisėjas atostogauja iki 2018 m. spalio 5 d. Pirmą darbo dieną po atostogų, t. y. 2018 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, todėl akivaizdu, jog jis nevilkino nutarties priėmimo, o priešingai, veiksmus atliko nedelsiant. Tai objektyvios aplinkybės, kodėl nebuvo priimta nutartis per tris darbo dienas, kaip nustatyta CPK 439 straipsnio 3 dalyje, nes teisėjas, kaip ir bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, taip pat turi teisę į poilsį.
76. Ieškovo teigimu, bylą turėjo perskirti teismo pirmininkas neatidėliotiniems procesiniams veiksmams atlikti. Su šiais teiginiais nesutiktina. Pirma, CPK 439 straipsnio 3 dalies normoje nurodyti veiksmai nėra laikytini neatidėliotinais. Antra, CPK 72 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal šį Kodeksą privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Taigi, neatidėliotinų veiksmų atlikimo klausimas sprendžiamas tik esant suinteresuoto asmens prašymui. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas tokį prašymą būtų pateikęs.
77. Antstolio areštuotoje banko sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo, todėl ieškovo teiginiai, jog buvo apsunkintos jo galimybės atsiskaityti perkant prekes ar kitaip naudotis sąskaitoje esančiai pinigais, neatitinka tikrovės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui kas nors būtų ketinęs pervesti pinigus, tačiau to padaryti negalėtų dėl taikyto arešto. Be to, išieškoma suma 361,24 EUR nėra didelė ir tokios sumos areštavimas dirbantiems asmenims nėra esmingai suvaržantis teises. Dar daugiau, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA, 2018 metais – 400 EUR), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovui turint išieškomą sumą sąskaitoje, ji nebūtų galėjusi būti išieškoma.
78. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, formaliai pažeisdamas trijų dienų terminą nutarčiai surašyti, ieškovui žalos nepadarė.
79. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog teismų atsakomybės sąlygų ir jog teismai padarė jam neturtinę žalą, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
80. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
81. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.