Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Reneco“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Reneco“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininkės UAB „Reneco“ prieštaravimus dėl kreditorės UAB „Agroprimum“ pareiškimo dėl 22511, 40 Eur skolos, 7706, 89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Reneco“.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas teismo įsakymas pagal UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl 22511, 40 Eur skolos, 7706, 89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Reneco“.

Teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymą skolininkei UAB „Reneco“ išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2016 m. rugsėjo 2 d. (CPK 432¹ straipsnio 4 dalis).

2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti skolininkės UAB „Reneco“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas netinkamai taikė CPK normas, konstatuodamas procesinių dokumentų įteikimą. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalies norma, dokumentai gali būti įteikiami tik byloje dalyvaujančiam asmeniui, o skolininkė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jos atžvilgiu yra inicijuota byla, todėl negalėjo būti laikoma byloje dalyvaujančiu asmeniu. CPK 123 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik antram procesinių dokumentų siuntimui ir tik tais atvejais, kai dokumentus pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ir jam nepavyksta įteikti dokumento bet kuriam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui;Teismas nesilaikė nuoseklios pozicijos, nustatydamas ir taikydamas procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vertindamas jų pasekmes. Teismas nenurodė, kad realiai procesiniai dokumentai buvo įteikti tik juos siunčiant trečiuoju būdu, t.y. skolininkės direktoriui. Darytina išvada, jog išsiuntęs procesinius dokumentus skolininkės direktoriui, teismas savo veiksmais pratęsė prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų pateikimo terminą;Teismas nesivadovavo gausia teismų praktika, jog tokio pobūdžio bylose procesinių dokumentų įteikimas turi būti realus, o ne preziumuojamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės UAB „Reneco“ prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Byloje nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas teismo įsakymas pagal UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl 22511, 40 Eur skolos, 7706, 89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Reneco“. 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymą skolininkei UAB „Reneco“ buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (EPP). 2016 m. rugsėjo 5 d. teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymą skolininkei UAB „Reneco“ buvo išsiųstas jos buveinės adresu: Geležinkelio g. 3-14A, Vilnius, tačiau 2016-09-09 buvo grąžintas į teismą kaip neįteiktas. 2016 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymą buvo išsiųstas skolininkės UAB „Reneco“ direktoriaus T. Z. gyvenamosios vietos adresu: Gabijos g. 53-28, Vilnius, ir įteiktas 2016 m. rugsėjo 19 d. 2016 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti skolininkės UAB „Reneco“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės UAB „Reneco“ pateiktus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo civilinėje byloje Nr. eL2-38574-1012/2016. Savo sprendimą teismas argumentavo tuo, kad teismo įsakymą ir pranešimą apie teismo įsakymą skolininkei UAB „Reneco“ išsiuntus elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2016 m. rugsėjo 2 d., laikytina, jog teismo įsakymas ir pranešimas apie teismo įsakymą buvo įteikti 2016 m. rugsėjo 5 d., ir skolininkas turėjo teisę pateikti prieštaravimus iki 2016 m. rugsėjo 26 d. Pažymėjo, kad skolininkė nenurodė procesinio termino praleidimo priežasčių ir neprašė teismo šį terminą atnaujinti.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, jog teismas netinkamai taikė CPK normas, konstatuodamas procesinių dokumentų įteikimą. Pasak apeliantės, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalies norma, dokumentai gali būti įteikiami tik byloje dalyvaujančiam asmeniui, o skolininkė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jos atžvilgiu yra inicijuota byla, todėl negalėjo būti laikoma byloje dalyvaujančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais sutinka.

Vadovaujantis CPK 438 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus teikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu, t.y. registruota pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius. Apeliacinės instancijos teismas neginčija, jog CPK 432¹ straipsnio 4 dalis numato galimybę procesinius dokumentus skolininkui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju tokia galimybė yra.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog 2015 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 21 punkte numatyta, jog jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnio 3 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skolininkui procesinius dokumentus per EPP sistemą galėjo siųsti tik tokiu atveju, jei skolininkas būtų pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė UAB „Reneco“ tokį sutikimą būtų davusi, todėl konstatuotina, jog teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo skolininkei teismo įsakymo ir teismo pranešimo įteikinėti CPK 432¹ straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuoseklios pozicijos, nustatydamas ir taikydamas procesinių dokumentų įteikimo būdus ir vertindamas jų pasekmes.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog tinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra teismo pareiga ir teisės į teisingą procesą sine qua non (iš lot. k. būtina, privaloma) sąlyga (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1453/2009; kt.). Kreditorius inicijavo bylą, nagrinėtiną ginčo teisena sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Kreditoriaus nuožiūra pasirinka teisena lemia tai, jog byla nagrinėjama itin operatyviai ir kartu gana formaliai (apsiribojama reikalavimo pagrįstumo teisiniu aspektu patikrinimu). Teismo procesinis dokumentas, kuriuo sąlyginai yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės, – teismo įsakymas – priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės. Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės į tinkamą teismo procesą principą ir išklausyti skolininką (lot. audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (lot. conditio sine qua non) - ne preziumuojamas, o realus priimto teismo įsakymo įteikimas skolininkui (CPK 438 str.).

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas nusprendė procesinius dokumentus įteikti skolininkui trimis būdais: 1) 2016-09-02 – per EPP; 2) 2016-09-05 – skolininkės buveinės adresu; 3) 2016-09-16 – skolininkės direktoriaus gyvenamosios vietos adresu. Sutiktina su apeliantu, jog skundžiamoje nutartyje teismas dokumentų įteikimą vertino tik juos siunčiant per EPP ir skolininkės registruotos buveinės adresu, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog realiai procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti tik 2016 m. rugsėjo 19 d. juos išsiuntus skolininkės direktoriui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima situacija, jog egzistuoja du skirtingi to paties dokumento įteikimo momentai. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymas ir teismo pranešimas skolininkei realiai buvo įteikti tik 2016 m. rugsėjo 19 d. juos išsiuntus skolininkės direktoriui, terminas prieštaravimas pateikti turėtų būti skaičiuojamos nuo šios dienos. Vadinasi, 2016-10-06 pateikusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, skolininkė UAB „Reneco“ nepraleido nustatyto termino prieštaravimams pareikšti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti skolininkės UAB „Reneco“ pateiktus prieštaravimus dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. teismo įsakymo pagal UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl 22511, 40 Eur skolos, 7706, 89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Reneco“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti.

Priimti skolininkės UAB „Reneco“ prieštaravimus dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. išduoto teismo įsakymo pagal UAB „Agroprimum“ pareiškimą dėl 22511, 40 Eur skolos, 7706, 89 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Reneco“.