- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-791-524/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00737-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- V. V.
- Kreditorius
- S. C.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus S. C. pareiškimą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2566-793/2019 nutarė išieškoti iš skolininkės V. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 9 847,08 Eur skolos ir 124 Eur žyminio mokesčio kreditoriaus S. C. naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. vasario 22 d.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 16 d. gauti skolininkės prieštaravimai, kuriais skolininkė nurodė, jog su kreditoriaus pareiškimu bei teismo įsakymu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir kuriais prašė: 1) atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, jei teismas manys, kad terminas yra praleistas; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2- 2566-793/2019 panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skolininkės prieštaravimuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 28 d. skolininkei tapo žinoma, jog jai Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. priėmė teismo įsakymą, taip pat ir tai, kad šio teismo įsakymo pagrindu skolininkei yra taikyti atitinkami priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog skolininkė su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2566-793/2019 susipažino tik 2021 m. gegužės 28 d., ji termino prieštaravimams pareikšti nėra praleidusi, tačiau jei teismas manytų, kad terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad iki 2021 m. gegužės 28 d. skolininkė nebuvo informuota ir skolininkei nebuvo įteiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kartu su priedais prieštaravimus nutarta grąžinti juos padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, nustatyta, jog skolininkei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymas ir teismo pranešimas su priedais buvo išsiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2019 m. sausio 31 d. Prieš išsiunčiant teismo dokumentus buvo nustatyta, kad skolininkė naudojasi EPP ir kiek anksčiau, t. y. prieš teismui išsiunčiant paminėtus dokumentus, buvo prisijungusi prie savo paskyros.
6. Teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju, teismui įvertinus skolininkės nurodytas priežastis, dėl kurių ji laiku nesusipažino su teismo dokumentais – 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymu, teismo pranešimu ir jo priedais, jos nelaikytinos objektyviomis ir svarbiomis, kadangi skolininkė dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo (laiku nepatikrinusi EPP esančios asmeninės paskyros) praleido teismo nustatytą terminą prieštaravimams pateikti ir daugiau nei po dvejų metų kreipėsi į teismą su prieštaravimais dėl teismo įsakymo. Teismas pažymėjo, kad LITEKO duomenys patvirtina, jog skolininkė ir šiuo metu naudojasi EPP esančia savo asmenine paskyra.
7. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 1 dalimi, atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, todėl skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo atsisakė priimti ir juosgrąžino juos padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2566-793/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pateikti prieštaravimams ir prieštaravimų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Atskirajame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas, priėmęs teismo įsakymą, jį skolininkei išsiuntė per EPP, tačiau skolininkė iš EPP sistemos negavo jokio pranešimo apie gautus procesinius dokumentus, todėl, nežinodama apie gautus naujus dokumentus, neturėjo pareigos ir galimybės patikrinti EPP sistemoje savo paskyros ir susipažinti su priimtu teismo įsakymu. Teismo įsakymas priimtas sumarinio proceso tvarka, t. y. neinformavus skolininkės apie gautą kreditoriaus pareiškimą ir skolininkei nežinant apie skolininkei iškeltą civilinę bylą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkė buvo aplaidi ir nerūpestinga netikrindama savo EPP paskyros, yra nepagrįsta, nes tokia pareiga skolininkei atsirastų tik tada, jei jai būtų žinoma apie teisme pradėtą bylą. Be to, netgi 2021 m. gegužės 27 d., iš antstolės gavusi vykdymo proceso dokumentus, iš kurių skolininkei tapo žinoma apie teismo įsakymą, dėl EPP sistemos techninės klaidos skolininkė neturėjo galimybės savarankiškai prisijungti prie savo EPP paskyros (išrašai apie bandymus prisijungti pateikti kartu su prieštaravimais ir yra byloje) ir tam, kad galėtų susipažinti su EPP paskyroje esančiais dokumentais, buvo priversta kreiptis į Nacionalinę teismų administraciją telefonu (duomenys apie skambučius yra pateikti kartu su prieštaravimais ir yra byloje), kad būtų ištaisytos techninės klaidos ir ji galėtų prisijungti prie savo paskyros. Tai patvirtina, kad procesinių dokumentų per EPP sistemą skolininkė negavo dėl EPP sistemos techninės klaidos, o ne dėl savo nerūpestingumo ar aplaidumo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Be to, byloje skolininkės pateikti įrodymai ir dėl aplinkybės, jog ji, sužinojusi iš antstolės apie skolininkei priimtą teismo įsakymą, nedelsė ir iš karto (tą pačią dieną) bandė prisijungti prie EPP sistemos. Kitą dieną po sužinojimo Nacionalinei teismų administracijai panaikinus techninę klaidą, kuri trukdė prisijungti, susipažino su byla ir nedelsiant pateikė prieštaravimus su prašymu dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo. Tai patvirtina, jog skolininkė buvo (yra) aktyvi ir sąžiningai realizavo (realizuoja) teisę į teisminę savo teisių ir teisėtų interesų gynybą (CPK 185 straipsnis).
10. Atskirajame skunde teigiama, jog nei pirmosios instancijos teismas, nei kreditorius, kuris yra buvęs skolininkės sugyventinis ir jų dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, apie pareiškimą ir teismo priimtą teismo įsakymą skolininkės realiai neinformavo, todėl ji negalėjo pareikšti prieštaravimų dėl teismo įsakymo, kuris priimtas netiriant įrodymų, o tik remiantis kreditoriaus pareiškimu. Be to, nors pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2019 m. sausio 30 d. priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. pranešimo „Dėl informacijos“, kreditorius teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė antstoliui vykdyti, todėl skolininkė apie teismo priimtą teismo įsakymą negalėjo sužinoti net iš antstolių, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis nebuvo pateikta vykdyti. Taip pat, nors teismo įsakymas buvo priimtas dar 2019 m. sausio 30 d., tačiau kreditorius šį teismo įsakymą perdavė antstoliui vykdyti tik 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje, todėl iš antstolės pirmuosius vykdymo proceso dokumentus skolininkė gavo tik 2021 m. gegužės 27 d. (antstolės 2021 m. gegužės 27 d. el. laiškas pateiktas į bylą kartu su prieštaravimais dėl teismo įsakymo), dėl to apie priimtą teismo įsakymą skolininkei tapo žinoma tik 2021 m. gegužės 28 d.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai priemonių tam, kad skolininkė būtų tinkamai informuota apie jai priimtą teismo įsakymą, o tik apsiribojo formaliu pranešimo išsiuntimu per EPP sistemą. Pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus išsiuntęs per EPP sistemą ir matydamas, kad su šiais dokumentais skolininkė faktiškai nėra susipažinusi, nesiėmė jokių priemonių, bandydamas skolininkę informuoti apie priimtą teismo įsakymą kitais CPK numatytais būdais, – skolininkei netgi nebuvo išsiųstas registruotas laiškas su pranešimu apie priimtą teismo įsakymą gyvenamosios vietos adresu.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skunda nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kartu su priedais prieštaravimus nutarta grąžinti juos padavusiam asmeniui.
16. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs teismo įsakymą, jį skolininkei išsiuntė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, tačiau skolininkė iš EPP sistemos negavo jokio pranešimo apie gautus procesinius dokumentus, todėl, nežinodama apie gautus naujus dokumentus, neturėjo pareigos ir galimybės patikrinti EPP sistemoje savo paskyros ir susipažinti su priimtu teismo įsakymu. Paaiškinama, jog apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik elektroniniu paštu iš antstolės gavusi pirmuosius vykdymo proceso dokumentus.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. sausio 29 d. gautas kreditoriaus S. C. pareiškimas, pateiktas remiantis CPK 431 straipsniu ir paprastuoju vekseliu, pasirašytu 2013 m. rugpjūčio 15 d., pareiškime prašoma iš skolininkės V. V. (nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 9 847,08 Eur ir siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą taikyti skolininkei priklausančių piniginių lėšų skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, o jeigu sąskaitose pakankamai lėšų nebus rasta, – skolininkei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą.
18. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugo priemones tenkinti ir kreditoriaus S. C. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti skolininkei V. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, kitose kredito įstaigose, neviršijant 9 847,08 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, ir atsiskaityti su kreditoriumi S. C..
19. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2566-793/2019 nutarė išieškoti iš skolininkės V. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), 9 847,08 Eur skolos ir 124 Eur žyminio mokesčio kreditoriaus S. C. naudai. Teismo įsakyme, be kita ko, nurodyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkei įteikimo, jeigu skolininkė raštu nepraneša teismui apie teismo įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.
20. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo pranešime nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas kreditoriaus S. C. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės V. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimo pagrindu išduotas 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymas. Šiuo pranešimu, vadovaudamasis CPK 437 straipsniu, teisėjas pranešė: 1) skolininkė turi teisę: 1.1) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui; 1.2) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti); 2) jeigu skolininkė neįgyvendins 1 punkte nurodytų reikalavimų ir nepareikš prieštaravimų, tai teismo įsakymas bus vykdomas priverstinai; 3) tokiu atveju nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo skolininkė privalės mokėti palūkanas bei įstatyme ar sutartyje nustatytus delspinigius; 4) jeigu skolininkė teismui per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles; 5) priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Be to, šiuo teismo pranešimu, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo 12.1 punktu, skolininkė informuota apie galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo http://e.teismas.lt, o apie sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis) paskyroje prašoma raštu informuoti teismą.
21. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. pažymą ir LITEKO duomenis nustatyta, jog minėti kreditoriaus pareiškimas, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo įsakymas ir teismo pranešimas skolininkei buvo išsiųsti 2019 m. sausio 31 d. per EPP. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. birželio 16 d. gauti skolininkės prieštaravimai, kuriais skolininkė nurodė, jog su kreditoriaus pareiškimu bei teismo įsakymu nesutinka, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir kuriais prašė: 1) atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, jei teismas manys, kad terminas yra praleistas; 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2- 2566-793/2019 panaikinti. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kartu su priedais prieštaravimus nutarta grąžinti juos padavusiam asmeniui.
22. CPK 437 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; 2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai; 3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai; 4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
23. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas ir kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.
24. CPK 432¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, be CPK 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kad teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose). CPK 438 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu, įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.
25. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 2 dalis).
26. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.
27. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).
28. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
29. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka – procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ir procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
30. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, šioje normoje nurodyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, o kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Taip pat nurodyta, jog procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
32. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir skolininkė, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
33. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų šių taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius 2019 metais pateiktuose procesiniuose dokumentuose skolininkės gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Tokį patį gyvenamosios vietos adresą skolininkė nurodo ir savo 2021 metais teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau, LITEKO duomenimis, viso teisminio proceso metu skolininkei šiuo adresu procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami. Be to, LITEKO duomenimis, 2019 m. sausio 31 d. per EPP buvo siunčiamas pranešimas, kurio priedai pareiškimas, teismo pranešimas, teismo įsakymas ir nutartis skolininkei buvo pristatyti tik 2021 m. gegužės 11 d. 2019 m. sausio 31 d. per EPP skolininkei siunčiamas pranešimas nebuvo pristatytas – nėra pristatymo datos, laiko – šių duomenų langelis tuščias. 2021 m. birželio 18 d. per EPP siunčiamas lydraštis skolininkei buvo pristatytas 2021 m. birželio 25 d., o 2021 m. birželio 29 d. per EPP siunčiamas lydraštis skolininkei buvo pristatytas 2021 m. birželio 29 d. Tuo tarpu kreditoriui 2019 m. sausio 31 d. per EPP siunčiamas lydraštis buvo pristatytas 2021 m. gegužės 3 d., o 2019 m. vasario 19 d. per EPP siunčiamas lydraštis buvo pristatytas 2019 m. vasario 21 d. Jokių duomenų apie per EPP šalims siunčiamų dokumentų perskaitymo datą LITEKO nėra – šių duomenų langeliai tušti.
35. Taigi, pažymėtina, kad byloje iki 2021 m. gegužės 11 d. nėra jokių duomenų apie dokumentų pristatymą skolininkei, nėra jokių duomenų apie per EPP siunčiamų procesinių dokumentų perskaitymą. Be to, svarbu tai, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie skolininkės sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje VEP posistemio paskyroje, nors pats pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 30 d. teismo pranešimu, esant tokiam skolininkės sutikimui, prašė informuoti teismą raštu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog skolininkė buvo informuota apie prasidėjusią bylą ir priimtą teismo įsakymą. Pirmosios instancijos teismas iš LITEKO duomenų nematydamas, kad procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, jokių papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti skolininkės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą ir priimtą teismo įsakymą, nesiėmė – nesiuntė procesinių dokumentų teismui žinomu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, t. y. akivaizdžiai neveikė pagal pirmiau nurodytą EŽTT standartą – ypač rūpestingai ir atidžiai, siekdamas užtikrinti skolininkės dalyvavimą teismo procese ir galimybę būti išklausytai, bet pasirėmė formalia prielaida, kad skolininkė yra VEP posistemio vartotoja. Šių aplinkybių nepaneigia tai, jog skolininkė VEP posistemio paskyra aktyviai naudojasi šiuo metu.
36. Byloje pateiktų įrodymu visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nėra pagrindo netikėti skolininkės nurodytomis aplinkybėmis, kad apie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo įsakymą ji sužinojo tik 2021 m. gegužės 27 d. iš antstolės gavusi pirmuosius vykdymo proceso dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos termino praleidimo priežastimis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).
37. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų atnaujinimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.