- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-810-826/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00737-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- S. C.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Z. C., uždaroji akcinė bendrovė „Just trade“, uždaroji akcinė bendrovė „E-parduotuvė“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-793/2022 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Z. C., uždaroji akcinė bendrovė „Just trade“, uždaroji akcinė bendrovė „E-parduotuvė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. C. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. V. (toliau – ir atsakovė) 9 847,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:
1.1. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure (toliau – Sutartis), pirko iš ieškovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas). Sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad Buto pardavimo kaina yra 136 000,00 Lt (39 388,32 Eur). Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad buto kainos dalį, lygią 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur), ieškovas (pardavėjas) gavo iš atsakovės (pirkėjos) prieš Sutarties pasirašymą. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad Buto kainos likutį – 102 000,00 Lt (29 541,24 Eur) – atsakovė sumokės ieškovui iš AB DNB banko suteikto kredito lėšų. Bankas suteikė atsakovei būsto paskolą, finansuodamas 75 proc. įsigyjamo būsto vertės (102 000,00 Lt). Kreditavimo sutartį su banku atsakovė sudarė 2013 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, tuomet atsakovė žinojo, kad jai trūksta 34 000,00 Lt Butui įsigyti.
1.2. Kadangi 2013 m. ieškovas ir atsakovė palaikė glaudžius asmeninius santykius, ieškovas sutiko paskolinti atsakovei reikiamą pinigų sumą Butui įsigyti. 2013 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė pasirašė 34 000,00 Lt sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis), t. y. būtent dėl tokios sumos, kurios atsakovei trūko nusipirkti Butui. Šalių susitarimu į vekselį buvo įrašyta paskolos grąžinimo data – 2014 m. sausio 1 d. Visgi ieškovas buvo linkęs palaukti ir ilgesnį terminą, nes jo pagrindinis tikslas buvo užsitikrinti paskolos suteikimo faktą ir galimybę šią sumą atgauti iš atsakovės ateityje. Taigi, sudarant 2013 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas (Buto pardavėjas) patvirtino, kad gavo 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) kainos dalį iš atsakovės, nors atsakovė šių pinigų jam nemokėjo. Šį patvirtinimą ieškovas davė tik todėl, kad atsakovė pasirašė 2013 m. rugpjūčio 15 d. paprastąjį vekselį jo naudai. Po 2013 m. rugpjūčio 28 d. Buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė įgijo nuosavybės teisę į Butą, kartu prisiėmusi skolinį įsipareigojimą ieškovui dėl 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) skolos grąžinimo. Nei 2014 m. sausio 1 d., nei bet kada vėliau atsakovė negrąžino atsakovui paskolos ar jos dalies. Šalių santykiai pasibaigė 2016 m. pabaigoje. Nutraukiant asmeninius santykius atsakovė paprašė ieškovo sunaikinti vekselį ir nebereikalauti 34 000,00 Lt ( 9 847,08 Eur) paskolos grąžinimo. Ieškovui nesutikus sunaikinti vekselio, atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su nepagrįstu reikalavimu priteisti iš S. C. 15 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (šalys turi du bendrus vaikus). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu atsakovės reikalavimas buvo atmestas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, juo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas reikalavimą reiškia remdamasis Vekseliu, kuriame nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja pagal Vekselį iki 2014 m. sausio 1 d. sumokėti ieškovui 9 847,08 Eur (34 000,00 Lt). Vekselis, suėjus ir pasibaigus terminui jį apmokėti, niekada nebuvo pateiktas apmokėti. Kadangi yra pasibaigę įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, Vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų įstatymo nuostatos. Ieškinyje patvirtinta, kad Vekselyje nurodytu terminu Vekselis nebuvo pateiktas apmokėti. Ieškovas taip pat pripažino aplinkybę, kad Vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus statuso. Ieškovas patvirtino ir tą aplinkybę, kad jis paskolos dalyko – 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) – pagal Vekselį atsakovei niekada neperdavė. Atsakovė taip pat patvirtina, kad ji pagal Vekselį jokių pinigų iš ieškovo negavo. Dėl šios priežasties pagal Vekselį tarp šalių negalėjo susiklostyti paskolos teisiniai santykiai, todėl ieškinio reikalavimas nepagrįstas.
2.2. Ieškovas Sutartyje patvirtino, jog iš atsakovės prieš Sutarties pasirašymą yra gavęs dalį kainos, t. y. 34 000 Lt (9 847,08 Eur), ne todėl, kad buvo išduotas Vekselis, o todėl, kad iš jai priklausančios banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, atsakovė 2013 m. rugpjūčio 20 d. bankiniu pavedimu pervedė 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) į ieškovui priklausančią banko sąskaitą, esančią Klaipėdos kredito unijoje, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Įnašas už butą 25 proc.“. Taigi, nors ieškovas ieškinyje melagingai nurodo, kad pagal Sutartį jis iš atsakovės nėra gavęs 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur), tačiau banko pavedimas dėl 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) sumokėjimo ir vėliau ieškovo atlikti veiksmai patvirtinant dalies kainos gavimą patvirtina, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) pagal Sutartį, todėl negali būti skolinga pagal Vekselį.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „E-parduotuvė“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Just trade“ 2013 m. rugpjūčio 4 d. pervedė į UAB „E-parduotuvė“ banko sąskaitą 5 000,00 Lt sumą, skirtą atsakovei sukaupti trūkstamoms lėšoms Butui pirkti. Tačiau bendrovės ir jos vadovo bei akcininkų turtas yra atskiras, todėl įmonės gautos lėšos nėra laikomos nei akcininko, nei įmonės vadovo asmeninėmis lėšomis. Atsakovė, net ir būdama vienintelė UAB „E-parduotuvė“ akcininkė ir įmonės vadovė, negalėjo naudoti UAB „E-parduotuvė“ lėšų savo asmeniniams poreikiams ar tuo labiau jomis disponuoti kaip savo asmeninėmis lėšomis, taip pat kaip ir ieškovas, būdamas vienintelis UAB „Just trade“ akcininkas ir direktorius, juridinio asmens lėšų negalėjo naudoti savo asmeniniams poreikiams, t. y. negalėjo suteikti paskolos savo sugyventinei.
3.2. Tarp UAB „Just trade“ ir UAB „E-parduotuvė“ buvo susiklostę nuolatiniai verslo santykiai, nes UAB „E-parduotuvė“ užsakinėjo iš UAB „Just trade“ prekes, o UAB „Just trade“ užsakinėjo prekes ir paslaugas iš UAB „E-parduotuvė“, todėl UAB „Just trade“ net keletą kartų 2013 metais pervedė pinigines lėšas UAB „E-parduotuvė“ atsiskaitydama už suteiktas paslaugas arba prekes.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Just trade“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Ieškovas nuo 2009 m. liepos 16 d. buvo ir yra vienintelis UAB „Just trade“ akcininkas ir direktorius. Atsakovė nuo 2013 m. balandžio 17 d. buvo ir yra vienintelė UAB „E‑parduotuvė“ akcininkė ir direktorė. UAB „Just trade“ 2013 m. rugpjūčio 4 d. padarė 5 000,00 Lt sumos mokėjimo pavedimą į UAB „E-parduotuvė“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje buvo įrašyta „Avansas“. Mokėjimo pavedimą (prie elektroninės bankininkystės prisijungė, suformavo mokėjimo duomenis, pasirašė mokėjimą) atliko ieškovas. UAB „E‑parduotuvė“ nebuvo išrašiusi ir pateikusi UAB „Just trade“ apmokėti jokių sąskaitų. UAB „Just trade“ ir UAB „E-parduotuvė“ neturėjo sudariusios jokių sutarčių, rašytinių ar žodinių, dėl kokių nors prekių / paslaugų teikimo. Taigi, 5 000,00 Lt dydžio mokėjimo pavedimas buvo atliktas į UAB „E-parduotuvė“ sąskaitą, turint tikslą netiesiogiai finansuoti atsakovę, kad ji surinktų reikiamą lėšų sumą ir galėtų atlikti 31 000,00 Lt mokėjimo pavedimą ieškovui, o šį mokėjimo pavedimą būtų galima pateikti atsakovę iš dalies finansuojančiam bankui. Gavusi 5 000,00 Lt mokėjimo pavedimą, UAB „E-parduotuvė“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. pervedė atsakovei 3 000,00 Lt darbo užmokestį ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. pervedė 2 900,00 Lt „avansą“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 3 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas konstatavo, jog 2013 m. rugpjūčio 15 d. (Vekselio surašymo dieną) ieškovas atsakovei neperdavė 34 000,00 Lt sumos. Ieškovo argumentą, jog Vekselis užtikrino Sutarties įvykdymą, laikė nepagrįstu, nes atsakovė pinigus, t. y. 34 000,00 Lt sumą, ieškovui sumokėjo dar prieš 2013 m. rugpjūčio 28 d. Sutartį. Atsakovė 34 000,00 Lt ieškovui pervedė 2013 m. rugpjūčio 20 d. Iš atsakovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog asmeninėje sąskaitoje reikiamą pinigų sumą atsakovė turėjo.
5.2. Teismo vertinimu, dėl Vekselio paskirties labiau tikėtini yra atsakovės teikti paaiškinimai. Teismo vertinimu, Vekselis buvo pasirašytas tik tam, kad bankas jį pripažintų kaip tinkamą 25 proc. atsiskaitymą, t. y. siekiant bankui parodyti, jog pardavėjas ir pirkėjas susitaria dėl skolos (vėlesnio pradinio įnašo sumokėjimo). Atsakovės teiktų paaiškinimų nuoseklumą patvirtina ir tai, kad ieškovas, gavęs pinigus iš banko, kaip ir teigė atsakovė, nusipirko butus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Todėl pasirašant Vekselį nebuvo siekiama sukurti tarp šalių paskolos teisinių santykių, kaip nepagrįstai teigia ieškovas, o buvo siekta tik Sutarties sudarymo.
5.3. Teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė pirko iš ieškovo Butą. Sutarties 3.1 punktu šalys nustatė, kad Buto pardavimo kaina yra 136 000,00 Lt (39 388,32 Eur). Pagal Sutarties 4.1 punktą Buto kainos dalį, lygią 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur), atsakovė (pirkėja) sumokėjo ieškovui (pardavėjui) prieš Sutarties pasirašymą. Pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovas (pardavėjas) patvirtino, kad daikto kainos dalį (34 000,00 Lt) gavo. Sutartyje numatyta, kad šis ieškovo (pardavėjo) pareiškimas yra ir pakvitavimas apie gautą pinigų sumą pagal šią sutartį. Remiantis Sutarties 4.3 punktu, Buto kainos likutį – 102 000,00 Lt (29 541,24 Eur) – atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui iš AB DNB banko suteikto kredito lėšų.
5.4. Teismas taip pat nustatė, kad Sutartyje, ties grafa „Parašai“ yra rankraštinis ieškovo įrašas „34 000,- litų gavau“, kuriuo ieškovas papildomai patvirtino, jog 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) iš atsakovės pagal Sutartį jis gavo. Šis rankraštinis ieškovo patvirtinimas dėl dalies buto kainos gavimo nebuvo būtinas, nes dalies kainos sumokėjimas buvo patvirtintas Sutarties 4.1, 4.2 punktuose, tačiau ieškovas pats dar kartą savanoriškai savo ranka patvirtino gavęs 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur) sumą.
Atsiliepimas
5.5. Atsakovė 2013 m. rugsėjo 10 d. pervedė ieškovui likusią 102 000,00 Lt sumą už Butą pagal Sutartį. Nurodyta mokėjimo paskirtis – „Už butą. M. V. Vaida“. 2013 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure išduotas pakvitavimas, kuriuo ieškovas patvirtino, kad yra priėmęs prievolės pagal Sutartį įvykdymą ir atsakovė sumokėjo visą parduoto turto kainą.
5.6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė iki galo neatsiskaitė pagal Sutartį, t. y. nesumokėjo 9 847,08 Eur (34 000,00 Lt), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas S. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Būtent atsakovė privalėjo reikšti reikalavimą dėl Vekselio nuginčijimo arba bent jau pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė neturėjo prievolės sumokėti ieškovui 34 000 Lt pagal Vekselį. Atsakovė privalėjo ginčyti Sutartyje nurodytą Buto kainą – 136 000 Lt – ir įrodinėti, kad ši kaina buvusi fiktyvi. Atsakovė tokių reikalavimų nereiškė ir neįrodinėjo savo teiginių apie fiktyvią Buto kainą ar Vekselio nešimą bankui tvirtinti. Tokius teiginius pirmą kartą atsakovė išsakė tik 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu, nors byla vyksta nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio.
6.2. Ieškovas perdavė atsakovės asmeninėn nuosavybėn 136 000 Lt vertės Butą, už jį gaudamas tik 102 000 Lt. Taigi ieškovas Vekseliu siekė užtikrinti, kad atsakovė sumokės jam Buto kainos likutį artimiausiu metu. Jei tarp šalių suderinta Buto kaina būtų buvusi 102 000 Lt, ieškovas nebūtų prašęs atsakovės pasirašyti Vekselio.
6.3. Jei bankas nebūtų reikalavęs iš atsakovės pateikti mokėjimo pavedimą, patvirtinantį atsakovės galėjimą finansuoti 25 procentus Buto kainos, Z. C. nebūtų ėmęs kredito iš banko AB „Swedbank“ ir nebūtų mokėjęs 28 000 Lt atsakovei, o UAB „Just trade“ nebūtų dariusi 5 000 Lt mokėjimo pavedimo į UAB „E-parduotuvė“ sąskaitą, o UAB „E-parduotuvė“ nebūtų padariusi netipinio 2 900 Lt pavedimo į atsakovės sąskaitą. Tuomet atsakovė nebūtų sumokėjusi ieškovui 34 000 Lt, o ieškovas nebūtų turėjęs grąžinti pinigų savo tėvui.
Šalies argumentai
6.4. Nors atsakovė teigia, kad yra atsiskaičiusi su ieškovu, tačiau atsakovė neatsako į klausimą, kodėl negrąžina ieškovo tėvui Z. C. 28 000 Lt ir kodėl UAB „E-parduotuvė“ negrąžina UAB „Just trade“ mokėtų lėšų (jei paslaugų, pirkimo ar kitokie santykiai šių įmonių nesiejo).
6.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė asmeninėje sąskaitoje turėjo reikalingą 34 000,00 Lt sumą, nes pats teismas teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad atsakovė turėjo ieškovui sumokėti 68 000 Lt (2 kartus po 34 000 Lt, nes vieną kartą reikėjo grąžinti pinigus Z. C. ir UAB „Just trade“, kitu atveju – sumokėti skolą ieškovui pagal Sutartį). Pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neturėjo pinigų pradiniam įnašui už Butą, tą patį teigė ir ieškovas. Taigi lieka neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, prieštaraujančią abiejų šalių pozicijoms, t. y. kad atsakovė turėjo reikiamą sumą savo sąskaitoje.
6.6. Ieškovas neneigia fakto, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 2013 m. lapkričio 13 d. pirko butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pirmojo buto kaina buvo 53 000 Lt, antrojo buto kaina – 61 000 Lt. Už Butą ieškovas buvo gavęs 102 000 Lt, iš savo tėvo Z. C. ieškovas 2013 m. lapkričio 11 d. buvo pasiskolinęs 22 995 Lt, todėl turėjo lėšų šiuos butus įsigyti. Pastarosios paskolos realumą patvirtina byloje pateikti bankiniai mokėjimo pavedimai. Visgi Buto pardavimas ir kitų dviejų butų pirkimas tarpusavyje neturi nieko bendra. Iš skundžiamo sprendimo formuluotės taip ir nėra aišku, kaip Vekselio pasirašymas buvo susijęs su pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimu.
6.7. Ieškovas pripažįsta, kad Sutartyje patvirtino gavęs 34 000 Lt iš atsakovės. Pagal įprastinę praktiką notarai visuomet reikalauja iš pardavėjo papildomai savo ranka pasirašyti patvirtinant pinigų gavimą. Tokį patvirtinimą ieškovas įrašė tik todėl, kad turėjo atsakovės pasirašytą tos pačios sumos Vekselį. Kaip ieškovas ir teigė visu bylos nagrinėjimo metu, jei ieškovas nebūtų padėjęs atsakovei sukaupti reikiamos sumos jos sąskaitoje ir jei nebūtų patvirtinęs 25 proc. Buto kainos gavimo, atsakovė nebūtų galėjusi įsigyti Buto.
7. Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. šalys kartu su ieškovo tėvais planavo įsigyti 10 bendrabučio tipo butų, tam šalims reikėjo gauti finansavimą, nes nei ieškovas, nei atsakovė, nei ieškovo tėvai neturėjo pakankamai lėšų tokio kiekio butams įsigyti. Kadangi šalys planavo įsigyti bendrabučio tipo butus, kuriems įsigyti bankai nesutiko suteikti paskolos, šalys nutarė sudaryti ieškovui priklausančio Buto pirkimo–pardavimo sutartį, o bankui šiam butui įsigyti suteikus atsakovei kreditą, gautas lėšas panaudoti suplanuotų įsigyti bendrabučio tipo butų nupirkimui.
Atsiliepimas
7.2. Tam, kad bankas išmokėtų kreditą, atsakovė 2013 m. rugpjūčio 15 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 34 000,00 Lt sumą, tokiu būdu siekta bankui pateikti įrodymus apie šalių susitarimą dėl kredito sutartyje numatyto pradinio įnašo sumokėjimo ateityje.
7.3. Šalys patvirtino, kad ieškovas paskolos dalyko – 34 000,00 Lt pagal Vekselį atsakovei niekada neperdavė, o atsakovė pagal Vekselį jokių pinigų iš ieškovo negavo. Kadangi bankui Vekselis kaip pradinio įnašo sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas netiko, atsakovė su ieškovu pagal Sutartį atsiskaitė 2013 m. rugpjūčio 20 d. pervesdama ieškovui 34 000,00 Lt sumą ir mokėjimo pavedime nurodydama mokėjimo paskirtį – „Įnašas už butą 25 proc.“
7.4. 2013 m. rugpjūčio 20 d. gavęs iš atsakovės 34 000,00 Lt, o 2013 m. rugsėjo 10 d. gavęs iš atsakovės 102 000,00 Lt sumą, t. y. iš viso 136 000,00 Lt, ieškovas 2013 m. rugpjūčio 22 d. pervedė savo tėvui Z. C. 40 000,00 Lt sumą. Tuomet Z. C. 2013 m. rugpjūčio 27 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo A. J. 42 000,00 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; 2013 m. rugsėjo 30 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo V. B. 53 000,00 Lt už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; 2013 m. lapkričio 13 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo A. P. 61 000,00 Lt už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šios aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad šalys kartu su ieškovo tėvais vykdė jungtinę veiklą, bet ir patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog Sutartis buvo sudaryta ne siekiant realiai sudaryti Buto pirkimo–pardavimo sandorį, bet tik siekiant šio dėl akių sudaryto sandorio pagrindu gauti lėšų, reikalingas šalių parengtam verslo planui įgyvendinti.
Atsiliepimas
7.5. Atsakovė pagal Sutartį sumokėjo ieškovui 34 000,00 Lt, kurie buvo atsakovei priklausančioje banko sąskaitoje, t. y. asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei, todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė ne jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Nei Z. C., nei UAB „Just trade“ šioje byloje atsakovei nepareiškė nei ieškinio, nei savarankiškų reikalavimų dėl skolos priteisimo, todėl teismas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo aiškintis dėl atsakovės turimų lėšų kilmės ir atsakovės teisinių santykių su trečiaisiais asmenimis pobūdžio.
7.6. Nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė jai priklausančioje banko sąskaitoje sukaupė 34 000,00 Lt, kurie yra jos asmeninė nuosavybė nuo įskaitymo į banko sąskaitą momento, atsakovei 34 000,00 Lt bankiniu pavedimu sumokėjus ieškovui, o ieškovui vėliau patvirtinus, kad šias lėšas gavo, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 34 000,00 Lt tik tuo pagrindu, kad šias lėšas atsakovei pervedė tretieji asmenys, yra nepagrįstas, nes ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimus už trečiuosius asmenis, o byla turi būti nagrinėjama neperžengiant pareikšto ieškinio ribų.
7.7. Teismo posėdžio metu Z. C. nurodė, kad atsakovė niekada nesikreipė į jį dėl paskolos, niekada neprašė paskolinti pinigų ir niekada jokių pinigų nesiskolino, o atsakovei pervedė 28 000,00 Lt savo sūnaus prašymu. Ieškovas patvirtino trečiojo asmens Z. C. paaiškinimus ir pripažino, kad jis pats vienašališkai ir asmeniškai prašė savo tėvo Z. C. paimti kreditą ir pervesti atsakovei 28 000,00 Lt, o su atsakove nesitarė nei dėl šių lėšų iš savo tėvo gavimo, nei dėl šių lėšų grąžinimo.
7.8. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d. UAB „E-parduotuvė“ sumokėtas 5 000,00 Lt avansas buvo skirtas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne atsiskaitymui tarp dviejų juridinių asmenų. Atsakovė, net ir būdama vienintelė UAB „E-parduotuvė“ akcininkė ir įmonės vadovė, negalėjo naudoti UAB „E-parduotuvė“ lėšų savo asmeninimas poreikiams ar tuo labiau jomis disponuoti kaip savo asmeninėmis lėšomis.
7.9. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškovu pagal Sutartį, o ieškovas šių dokumentų niekada neginčijo ir neprašė pripažinti jų negaliojančiais, taip pat neprašė nutraukti Sutarties pagal jos 10.1 punktą, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė iki galo neatsiskaitė pagal Sutartį. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės ieškovui sumokėtos 34 000 Lt sumos kilmės. Ieškovo teigimu, jei bankas nebūtų reikalavęs iš atsakovės pateikti mokėjimo pavedimą, patvirtinantį atsakovės galėjimą finansuoti 25 procentus Buto kainos, Z. C. nebūtų ėmęs kredito iš banko AB „Swedbank“ ir nebūtų mokėjęs 28 000 Lt atsakovei, o UAB „Just trade“ nebūtų dariusi 5 000 Lt mokėjimo pavedimo į UAB „E‑parduotuvė“ sąskaitą, o UAB „E-parduotuvė“ nebūtų padariusi netipinio 2 900 Lt pavedimo į atsakovės sąskaitą. Tuomet atsakovė nebūtų sumokėjusi ieškovui 34 000 Lt, o ieškovas nebūtų turėjęs grąžinti pinigų savo tėvui. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovo argumentais.
12. Esminis ginčas šioje byloje tarp šalių yra dėl atsakovės pagal šalių sudarytą Sutartį už Butą sumokėtos 34 000 Lt dalies. Ieškovo įsitikinimu, 34 000 Lt pagal Sutartį atsakovės už Butą jam buvo pervesti tik dėl akių, kad atsakovė galėtų gauti iš banko 102 000,00 Lt kreditą, tačiau atsakovės pervesta 34 000 Lt suma buvo suteikta atsakovei paties ieškovo ir ieškovo tėvo. Atsakovė, nesutikdama su tokiais ieškovo argumentais, iš esmės teigė, kad šalys kartu su ieškovo tėvais vykdė jungtinę veiklą ir kartu planavo įsigyti 10 bendrabučio tipo butų, tam šalims reikėjo gauti finansavimą, nes nei ieškovas, nei atsakovė, nei ieškovo tėvai neturėjo pakankamai lėšų tokio kiekio butams įsigyti, dėl to, pasak atsakovės, Sutartis dėl Buto pirkimo buvo sudaryta tik dėl akių, kad galėtų gauti iš banko kreditą verslui vystyti. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovės 34 000 Lt įsiskolinimo pagal Sutartį, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
13. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
14. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
15. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė su AB DNB banku 2013 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 2303-2013-84500, pagal kurią bankas suteikė atsakovei būsto paskolą, finansuodamas 75 procentus įsigyjamo Buto vertės, t. y. 102 000,00 Lt.
16. Byloje pateiktas Vekselis patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė išdavė ieškovui 34 000 Lt sumos paprastąjį neprotestuotiną vekselį, šią sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui iki 2014 m. sausio 1 d. Tačiau šalys patvirtino, kad ieškovas realiai 34 000,00 Lt sumos pagal Vekselį atsakovei niekada neperdavė, o atsakovė pagal Vekselį jokių pinigų iš ieškovo negavo.
17. Atsakovės 2013 metų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė iki 2013 m. rugpjūčio mėn. savo banko sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų sumokėti reikiamo 25 proc. pradinio įnašo už Butą ir jos didžiausia banko sąskaitoje vienu metu disponuota suma 2013 m. sudarė 3 908 Lt. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė iš savo vadovaujamos įmonės UAB „E-parduotuvė“ gavo 2 900 Lt pavedimą, nurodyta mokėjimo paskirtis – „Avansas“, o 2013 m. rugpjūčio 20 d. iš ieškovo tėvo Z. C. gavo 28 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – „Skola“. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 20 d. taip pat atliko 550 Lt grynųjų pinigų papildymą ir tą pačią dieną pervedė ieškovui 34 000 Lt sumą, nurodydama mokėjimo paskirtį „Įnašas už butą 25 proc.“.
18. Ieškovo kredito unijos sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis 2013 m. rugsėjo 10 d. gavo iš atsakovės 102 000 Lt pavedimą, mokėjimo paskirtis – „Už butą. M. V. Vaida.“
19. Šalys 2013 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė, o atsakovė įsigijo Butą už 136 000 Lt sumą. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog Buto kainos dalį, lygią 34 000,00 Lt (9 847,08 Eur), atsakovė (pirkėja) sumokėjo ieškovui (pardavėjui) prieš Sutarties pasirašymą. Pagal Sutarties 4.2 punktą ieškovas (pardavėjas) patvirtino, kad daikto kainos dalį (34 000,00 Lt) gavo. Ieškovas Sutarties apačioje taip pat ranka pažymėjo, kad 34 000 Lt sumą gavo.
20. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 6 d. išrašas patvirtina, kad Butas nuosavybės teise nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. priklauso ieškovei.
21. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės patvirtintu 2013 m. rugsėjo 16 d. pakvitavimu ieškovas patvirtino, kad atsakovė sumokėjo visą Buto kainą pagal Sutartį ir piniginė prievolė pagal nurodytą sutartį yra įvykdyta visiškai.
22. Nors atsakovė teigė, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant gauti banko kreditą šalių ir ieškovo tėvo jungtinei veiklai vystyti, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausęs Butas buvo perduotas atsakovei pagal Sutartį ir atsakovės valdomas nuosavybės teise net ir praėjus daugiau kaip 5 metams po šalių artimų santykių nutraukimo. Šalių banko ir kredito unijos sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė už Butą ieškovui sumokėjo Sutartyje nustatytą 136 000 Lt sumą. Vadinasi, šalių sudaryta Sutartis, priešingai, nei teigė atsakovė, buvo realiai sudaryta ir įvykdyta. Dėl šios priežasties taip pat nėra teisiškai reikšminga, kur ir kam ieškovas panaudojo už Butą gautus pinigus (pvz., kitam nekilnojamajam turtui įsigyti).
23. Kaip minėta, remiantis 2013 metų atsakovės banko išrašu, atsakovė iki 2013 m. rugpjūčio mėn. savo banko sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų sumokėti reikiamo 25 proc. pradinio įnašo už Butą. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė iš savo vadovaujamos įmonės UAB „E‑parduotuvė“ gavo 2 900 Lt pavedimą, nurodyta mokėjimo paskirtis – „Avansas“. Be to, ieškovo tėvas Z. C. be jokio teisinio pagrindo 2013 m. rugpjūčio 20 d. pervedė atsakovei dar 28 000 Lt. Taigi, jeigu šių pinigų atsakovė nebūtų gavusi, ji nebūtų galėjusi sumokėti 25 proc. Buto kainos. Šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad Z. C. tuos pinigus pervedė atsakovei tik tam, kad atsakovė galėtų parodyti bankui, jog ji turi galimybę sumokėti 25 proc. Buto kainos, kadangi atsakovė pati tokių pinigų neturėjo.
24. Byloje pateiktas ieškovo kredito unijos sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas kitą dieną po to, kai 2013 m. rugpjūčio 21 d. gavo iš atsakovės 34 000 Lt pavedimą, atliko 40 000 Lt pavedimą savo tėvui Z. C., Z. C. grąžindamas trečiojo asmens atsakovei pervestą 28 000 Lt sumą. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Z. C.. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas byloje esančiais rašytiniais įrodymais įrodė, kad buvo paskolinęs tam tikrą pinigų sumą atsakovei Butui įsigyti, o Vekselis buvo atsakovės surašytas tik siekiant ieškovui apsidrausti dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovui grąžinimo.
25. Vis dėlto teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo paskolinęs visą 34 000 Lt sumą. Kaip minėta, Vekselis buvo surašytas tik siekiant ieškovui apsidrausti dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovui grąžinimo. Ieškovas realiai jokių pinigų pagal Vekselį atsakovei neperdavė, o atsakovė pagal Vekselį jokių pinigų iš ieškovo negavo. Atsakovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė iš Z. C. gavo 28 000 Lt, o iš UAB „E-parduotuvė“ gavo 2 900 Lt pavedimą, nurodyta mokėjimo paskirtis – „Avansas“. Šios iš įmonės gautos sumos atsakovė byloje negalėjo pagrįsti, todėl teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog šie pinigai buvo gauti iš ieškovo įmonės UAB „Just trade“ atsakovės 25 proc. įnašui už Butą sumokėti. Vadinasi, ieškovas šioje byloje pagrindė ir įrodė 30 900 Lt (28 000 Lt + 2 900 Lt) dydžio atsakovės įsiskolinimą pagal Sutartį.
26. Tačiau kiti UAB „E-parduotuvė“ pavedimai atsakovei bylai aktualiu laikotarpiu buvo atliekami, nurodant paskirtį „DU“ (darbo užmokestis). Jokių kitų duomenų ir (arba) rašytinių įrodymų apie šios atliktus pavedimus atsakovei byloje nėra ir tokių ieškovas nepateikė. Ieškovas teigė, kad UAB „Just trade“ buvo pervedusi UAB „E-parduotuvė“ didesnę sumą atsakovės 25 proc. įnašui už Butą sumokėti, nurodo, kad UAB „E-parduotuvė“ negrąžina UAB „Just trade“ sumokėtų lėšų, kadangi paslaugų, pirkimo ar kitokie santykiai šių įmonių nesiejo. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimas 2 100,00 Lt (likusi dalis nuo 5 000,00 Lt) UAB „E-parduotuvė“ įsiskolinimas UAB „Just trade“ yra ne šios bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Todėl teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą dėl 3 100 Lt (34 000 Lt – 30 900 Lt) įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo atmeta kaip neįrodytą.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 8 949,26 Eur (30 900 Lt) skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo
28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
29. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 222 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas taip pat patyrė 3 557,01 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškovas pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2021 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 18 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 19 d. bankinių pavedimų išrašus; 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitas faktūras ir teisinių paslaugų suteikimo aktus). Ieškovo ieškinį tenkinus 91 proc., ieškovui iš atsakovės V. V. priteistina 3 438,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((222 Eur + 3 557,01 Eur) x 0,91).
30. Atsakovė V. V. nurodė patyrusi 3 125,00 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovo ieškinį atmetus 9 proc., atsakovei iš ieškovo S. C. priteistina 281,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (3 125,00 Eur x 0,09).
31. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui S. C. iš atsakovės priteistina 3 157,65 Eur (3 438,90 Eur – 281,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovas S. C. už apeliacinį skundą sumokėjo 222 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, atliktų darbų ataskaitą ir 2022 m. birželio 26 d. bei 2022 m. liepos 5 d. bankinio pavedimo išrašus). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 91 proc., ieškovui iš atsakovės V. V. priteistina 1 060,88 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ((222 Eur + 943,80 Eur) x 0,91).
34. Atsakovė V. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikė dokumentus, patvirtinančius turėtas išlaidas (2022 m. liepos 15 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir bankinio pavedimo išrašą). Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų išlaidų dydžių, todėl, atmetus ieškovo apeliacinį skundą 9 proc., atsakovei iš ieškovo S. C. priteistina 135 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
35. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovui S. C. iš atsakovės priteistina 925,88 Eur (1 060,88 Eur – 135,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
36. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovo S. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo buvo paskirta nagrinėti 2022 m. spalio 6 d.
37. Klaipėdos apygardos teismas 2022 spalio 6 d. nutartimi nutarė procesini sprendimą byloje priimti 2022 m. spalio 27 d. 11.00 val. Teismo nutartyje nurodyta, jog teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškovo S. C. apeliacinį skundą ne dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-793/2022, bet dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4316-637/2022.
38. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.
39. Šiuo atveju paminėtas rašymo apsirikimas, nurodant klaidingą skundžiamą procesinį sprendimą, nekeičia nutarties esmės, juo labiau kad nutartyje pažymėta, kad skundžiamas sprendimas priimtas civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Z. C., UAB „Just trade“, UAB „E-parduotuvė“. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje padaryta klaida ištaisytina, nurodant, kad teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškovo S. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-793/2022.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. C. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. C. 8 949,26 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 26 ct) skolos iš atsakovės V. V..
Priteisti 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 8 949,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškovo S. C. ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui S. C. iš atsakovės V. V. 3 157,65 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui S. C. iš atsakovės V. V. 925,88 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad teisėjų kolegija išnagrinėjo ieškovo S. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-793/2022.