Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-18798-959/2020, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. civilinėje byloje Nr. eL2-18798-959/2020 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Simple Finance“ kreditoriui S. T. (S. T.) 5 175 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 210,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Skolininkė UAB „Simple Finance“ 2020 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. liepos 24 d. priimto teismo įsakymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi netenkino skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir juos atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad tinklalapyje https://simplefinance.lt/ pateikiama informacija, jog skolininkė UAB „Simple Finance“ teikia automobilių išperkamosios nuomos, skolinimosi už automobilį, būsto išperkamosios nuomos paslaugas, t. y. teikia finansines paslaugas, numatytas Finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose. Skolininkė atitinka finansų įstaigos apibrėžimą, todėl procesiniai dokumentai jai privalomai įteikiami CPK 175¹ straipsnio nustatyta tvarka, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

5. Be to, skolininkė yra prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, kas pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas (Taisyklių 7.2 p.) patvirtina ir jos sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje paskyroje, ir byloje nėra duomenų, kad ji būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (Taisyklių 35 p.), todėl procesinių dokumentų įteikimas CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka buvo galimas ir tinkamas dokumentų įteikimo būdas, net ir darant prielaidą, jog skolininkė nepatenka į asmenų, nurodytų CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, ratą.

6. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo įsakymas ir pranešimas skolininkei per teismų elektroninę sistemą (EPP) išsiųsti 2020 m. liepos 27 d. 11.06 val. ir 2020 m. liepos 27 d. 19.03 val. buvo pristatyti, taigi, skirtingai, nei nurodo skolininkė, jai procesiniai dokumentai buvo įteikti realiai.

7. Skolininkė UAB „Simple Finance“ prieštaravimus dėl teismo įsakymo pateikė, praleidusi CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą. Prieštaravimuose nurodytos termino praleidimo priežastys, susijusios su procesinių dokumentų tariamu neįteikimu, nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti įstatymo numatytu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis, taigi, nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Todėl skolininkės prieštaravimai grąžintini juos padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde skolininkė UAB „Simple Finance“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir priimti pareikštus prieštaravimus. Atskirajame skunde nurodė argumentus:

8.1. Teismas nepagrįstai neatnaujino termino prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti. Skundžiama nutartis yra aiškiai nemotyvuota, neobjektyvi. Teismas neteisingai konstatavo, kad skolininkė yra finansų įstaiga ir nepagrįstai sprendė, kad skolininkei privalomai turi būti taikomos CPK 175¹ straipsnio 9 dalies taisyklės.

8.2. Teismas nesivadovavo ir nepasisakė apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodytus išaiškinimus dėl betarpiško bent viena kartą procesinių dokumentų įteikimo būtinumo. To nepadaręs, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir pareigą vykdyti tikrą, o ne formalų, teisingumą. Kreditoriaus pareiškime net nėra nurodyti jokie išsamūs argumentai dėl jo reikalavimo pagrįstumo, nepateikti jokie jo reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, o skolininkė neturėjo jokios galimybės pateikti savo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

9. Kreditorius S. T. atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodė, kad skolininkė yra prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio ir nėra išreiškusi, jog nesutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu būdu, todėl negalima teigti, kad teismas skolininkei procesinių dokumentų nebuvo įteikęs ir nesudarė jai galimybės pateikti prieštaravimų. Pagal sistemos duomenis skolininkė procesinius dokumentus gavo 2020 m. liepos 27 d. 19.03 val. Skolininkė šio fakto nepaneigia, skunde nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes, kad teismas turi sudaryti sąlygas pareikšti prieštaravimus, nors terminas ir yra pasibaigęs. Teismas teisingai įvertino skolininkės nurodytas termino praleidimo priežastis ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis. Skolininkė nepateikė jokių argumentų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad teismo įsakymas ar kreditoriaus pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra akivaizdžiai neteisingi. Skolininkė savo įsipareigojimo per 15 dienų grąžinti sumokėtą avansą neįvykdė, ir šiuo atveju elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą.

11. Kreditorius su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – preliminarios sutarties, lėšų pervedimo nurodymo, susitarimo dėl preliminarios sutarties nutraukimo kopijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus, kad kreditoriaus naujai pateikti rašytiniai įrodymai jokių naujų sprendžiamam klausimui dėl praleisto termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

16. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų.

17. Ginčui aktuali CPK 439 straipsnio 2 dalies norma numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

18. Apeliantas pagrindą minėtam terminui atnaujinti iš esmės grindžia aplinkybe dėl, jo nuomone, netinkamo procesinio dokumentų įteikimo būdo – per viešų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, įskaitant tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 str.). Visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

20. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 24 d. teismo įsakymas ir pranešimas skolininkei per VEP posistemį išsiųsti 2020 m. liepos 27 d. 11.06 val., sistemos duomenimis pristatyti – 2020 m. liepos 27 d. 19.03 val. Skolininkė UAB „Simple Finance“ prieštaravimus teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d., taigi, ženkliai praleidusi prieštaravimų pateikimo terminą (CPK 439 str. 2 d.).

21. Pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 2 straipsnio 7 dalį finansų įmonė – tai Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, kurie veikia Lietuvos Respublikoje įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka ir kurių pagrindinę veiklos dalį sudaro vienos arba daugiau šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1 punktą, nurodytų finansinių paslaugų teikimas.

22. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir skolininkės UAB „Simple Finance“ teikiamas paslaugas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad skolininkė atitinka finansų įstaigos požymius, tačiau pritaria esminėms skundžiamos nutarties išvadoms, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo įteikti tinkamai, o nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.

23. Vadovaujantis CPK 438 straipsniu, kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu, t. y. registruota pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius. Pažymėtina, kad CPK 432¹ straipsnio 4 dalis numato galimybę procesinius dokumentus skolininkui įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau teismas privalo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju tokia galimybė yra.

24. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašo) 21 punkte numatyta, jog, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

26. Pažymėtina, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. Nr. 6P-141-(1.1) įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka šiame punkte numatytus veiksmus. Pagal 7.2. punkto nuostatą, paslaugų gavėjas privalo patvirtinti, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje).

27. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkė yra prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, taigi, yra patvirtinusi sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje paskyroje (Taisyklių 7.2 p.), posistemiu aktyviai naudojasi, duomenų apie sutikimo atšaukimą byloje nėra (Taisyklių 35 p.). Įvertinus nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkei CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka buvo tinkamas dokumentų įteikimo būdas (CPK 432¹ str. 4 d.).

28. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad apie priimtą teismo įsakymą ir nustatytą terminą prieštaravimams pateikti skolininkė buvo tinkamai informuota bei turėjo realią galimybę nustatytu terminu pareikšti prieštaravimus, o jokių objektyvių jo praleidimo priežasčių teismui nenurodė (CPK 437 str., 438 str., 439 str.). Skolininkė, būdama juridiniu asmeniu – verslininke, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėdama didelę bylinėjimosi patirtį (dalyvauja ar dalyvavo per 60 civilinių bylų, CPK 179 str. 3 d.), turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo padarinius. Būdama registruota VEP posistemio vartotoja, skolininkė turėjo pareigą ir galimybes domėtis gaunamais procesiniai dokumentais ir laiku į juos reaguoti. Tuo labiau, kad apie jų gavimą, kaip minėta, yra pranešama ir jos pačios nurodytu elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju proporcingumo ir šalių interesų derinimo principai nebuvo pažeisti, nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl realaus asmens informavimo apie procesą būtinumo.

29. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai nurodė skolininkės prašymo atmetimo argumentus. Be to, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo klausimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atskirąjį skundą atmetus, iš skolininkės priteistinos kreditoriaus turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš kreditoriaus teismui pateikto 2020 m. spalio 14 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 169 matyti, kad kreditorius turėjo 121 Eur advokato teisinės pagalbos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (8.15 p.), pripažintinos protingomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finanse“, juridinio asmens kodas 305161626, kreditoriui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.