Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. atstovaujamos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei D. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo O. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės D. S. 1 154,46 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 59,69 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 80,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovė tiekia šilumos energiją butui adresu, (duomenys neskelbtini). Ieškovė šilumos energiją ir karštą vandenį patalpai tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovei D. S.. 2012 m. spalio 22 d. O. L. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. 7KV-4664 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-800/2014 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. V., patvirtintą 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį pripažino niekine, t. y. negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-727-259/2015 Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pagal ieškovės turimus duomenis bendra atsakovės skola yra 1 154,46 Eur už laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. ieškovės suteiktas paslaugas.Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame atsakovė nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad dar 2015 m. spalio mėnesį gavusi sąskaitą už suteiktas paslaugas atsakovė manė, kad yra skolinga 50,46 Eur sumą už šildymo ir vandens pašildymo paslaugas. Tuo tarpu Buto apyvartos žiniaraštyje 2015 m. spalio 1 d. likutis pabaigai už šildymą nurodytas 721,25 Eur, už vandens pašildymą – 433,21 Eur. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės skolą už paslaugas, teiktas laikotarpiu iki 2015 m. balandžio 22 d., kuomet butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo įregistruotas O. L. vardu. Ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje kodas C8722126 vartotoja įvardyta O. L., o ne D. S.. Iš to galima spręsti, jog ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo su O. L. ir būtent ji privalėjo sumokėti įsiskolinimą. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės nurodyta prievole sumokėti delspinigius, nes ji nėra skolininkė ir ieškovė nepagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas už akių panaikintas ir civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės. Byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.2016 m. rugsėjo 6 d. rašte ieškovė papildomai paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8101-886/2014 buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kuria tarp šalių buvo susitarta dėl įsiskolinimo, įtraukto bei apskaitomo mokėtojo kodu Nr. B8722126, apmokėjimo. Tuo tarpu pareikštu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti įsiskolinimą priskirtą bei įkeltą į mokėtojo kodą Nr. C8722126. Atskirų laikotarpių įsiskolinimų atskyrimą bei atskirų mokėtojo kodų suteikimą lėmė išskirtinai buto pirkimo – pardavimo sutarties šalių, t. y. atsakovės D. S. ir O. L., sudaryti susitarimai, kuriems ieškovė jokios įtakos neturėjo, juose nedalyvavo, todėl neatsako už tokių susitarimų teisėtumą ir/ar sukeltas pasekmes.Trečiasis asmuo O. L. ieškinį palaikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės D. S. ieškovei AB „Kauno energija“ 1 154,46 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-09 nuo priteistos sumos (1154,46 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu taikė vienašalę restituciją – D. S. grąžino butą su rūsiu, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra. Teisinis niekinio sandorio ir jo teisinių pasekmių reglamentavimas suponuoja išvadą, kad skolos susidarymo ir bylinėjimosi dėl sandorio panaikinimo laikotarpiu atsakovė, o ne O. L. laikytina buto, kuriam ieškovė teikė paslaugas, savininke. Teismui konstatavus, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, ieškovė negalėjo vadovautis sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu O. L., kadangi ji sudaryta su netinkama šalimi. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra sudaryta sutartis tarp ieškovės ir buto savininkės pagal standartines sąlygas, nes minėtas butas yra prijungtas prie ieškovės šilumos perdavimo tinklų nuo pat buto pastatymo momento ir nuosavybės į jį atsiradimo momento. Nėra galimybės šilumos pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti su šilumos energijos tiekėju ne patalpų, kurioms tiekiama šilumos energija, savininkui, ar be jo žinios. CK normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (Šilumos ūkio įstatymo, energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles) analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tai leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, ar iš viso naudojamasi pastatu ar patalpa, jeigu tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų (buto) savininkas, nebent šilumos tiekėjas ir faktinis patalpų naudotojas (nuomininkas), esant savininko rašytiniam sutikimui, sudarytų rašytinę šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovės argumentai, kad jai neatsirado prievolės mokėti už butui teiktą šilumos energiją, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėjo naudotis butu ir ieškovės teikiama paslauga, o ieškovė dėl paslaugų teikimo buvo sudariusi sutartį su trečiuoju asmeniu O. L.. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovei, gaunančiai iš ieškovės paslaugas, atsiranda pareiga už jas sumokėti. Ieškovės pateikti Buto apyvartos žiniaraščiai rodo, kad už butui teikiamas paslaugas atsakovė neatsiskaitė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nesant ginčo dėl skolos susidarymo laikotarpio ir skolos dydžio, ieškovei teikus paslaugas – šilumos energiją butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti. Sprendžiant reikalavimą priteisti iš atsakovės delspinigius įvertintina tai, kad atsakovė realiai nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, nes dėl padaryto nusikaltimo negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininkės teisės į butą. Šią teisę ji buvo priversta ginti teismine tvarka ir už paslaugą nemokėjo manydama, jog šiuo atveju jai tokia prievolė negali atsirasti. Atsižvelgus į šias nestandartines aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais delspinigiai iš atsakovės nepriteistini. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 154,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė D. S. atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.189 straipsnio 1 dalies normas ir neatskleidė bylos esmės. Šiuo atveju tarp ieškovės ir O. L. 2013 m. sausio 23 d. buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl O. L. turėjo pareigą atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, vadovaujantis pagal individualias sąlygas sudaryta Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje nebuvo pateiktas joks rašytinis įrodymas, patvirtinantis šios sutarties negaliojimą. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos priteisimo iš atsakovės. Neteisinga reikalauti skolos už suteiktas komunalines paslaugas iš atsakovės, kuri buto buvo netekusi ir negalėjo juo naudotis dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų.Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepime nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį reg. Nr. 7KV-4664 pripažinus niekine bei negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikius vienašalę restituciją butas grąžintas teisėtam savininkui – atsakovei. Teisine prasme trečiasis asmuo O. L. nelaikytina buvusi buto savininke ir minėta sutartis jos šalims nesukūrė jokių civilinių teisių ir pareigų. Skolos susidarymo ir bylinėjimosi dėl sandorio panaikinimo laikotarpiu vienintele teisėta būto savininke buvo atsakovė. Todėl būtent atsakovė turi atsakyti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės teiktas paslaugas. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepaisant to, kas faktiškai naudojasi pastatu, kuriam yra tiekiama šiluma, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra tik tiekėjas ir patalpų savininkas. Vienintelė išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės yra tuomet, kai šilumos energijos tiekimą ir vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra teisėtas pastato naudotojas. Tokia sutartis su teisėtu naudotoju gali būti sudaryta tik esant rašytiniam patalpų savininko sutikimui. Šiuo atveju trečiasis asmuo nėra ir negali būti laikomas teisėtu buto valdytoju, trišalė sutartis nebuvo sudaryta bei nebuvo rašytinio patalpų savininko pritarimo. Tai patvirtina, jog susidariusį įsiskolinimą turi padengti atsakovė. Kadangi teisiškai trečiasis asmuo O. L. niekada nebuvo teisėta minėto buto savininke, todėl negalėjo sudaryti Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovė tiekia šilumą atsakovės butui pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Todėl atsakovės argumentai, jog su ja sutartis pagal standartines sąlygas nėra sudaryta yra atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Atsakovė nesutikdama su teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, kad buto savininke laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. buvo tretysis asmuo O. L., su kuria 2013 m. sausio 23 d. buvo sudaryta Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už patalpų šildymą, laikotarpiu, kai registro įstaigoje buto savininke buvo įregistruota O. L..Byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buto savininke buvo O. L., įgijusi butą pagal 2012 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 7KV-4664).Ieškovė AB „Kauno energija“ pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Patalpos naudojami šilumos ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu pripažino niekine Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. V. 2012 m. spalio 22 d. patvirtintą buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 7KV-4664), bei taikė vienašalę restituciją – grąžino natūra butą su rūsiu D. S.. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui nustačius, kad sandoris niekinis laikoma, jog jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys. Konkrečiu atveju tai reiškia, kad butą neteisėtai nusipirkusi O. L. nebuvo buto savininke. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada visiškai sutinka. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2005 m. liepos 8 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą nurodytu adresu ir niekada nebuvo išvykusi (2015 m. gruodžio 7 d. išrašas apie asmenį iš Gyventojų registro), pati atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad bute gyveno visą laiką. Todėl visi apeliantės argumentai, jog teismas neįvertino aplinkybių, kas buvo buto savininkas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 23 d. iki 2015 m. birželio 11 d. atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė skunde taip pat nurodė, jog ji nebuvo sudariusi sutarties su ieškove dėl šilumos tiekimo ir jokių konkliudentinių veiksmų, kad sudaryti sutartį nebuvo. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ ir O. L. 2013 m. sausio 23 d. sudarė Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė patalpoms tiekia šilumos energiją, o atsakovė privalo už patiektą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais ir už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti delspinigius.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog rašytinė energijos tiekimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė visą laiką buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini). savininkė. Akcentuota ir tai, kad šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, tarp šalių yra susiklostę energijos tiekimo vartojimo santykiai. Papildant pastebėtina, kad ieškovė užtikrino atsakovės buto šildymą, atsakovė priėmė ir naudojosi šilumos energija, pretenzijų ieškovei neturėjo. Nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Iš atsakovės 2016 m. vasario 19 d. į bylą pateiktos Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. patvirtintos taikos sutarties matyti, jog 2014 m. atsakovė naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau laiku už paslaugas nemokėjo, todėl teisme buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas dėl skolos (3 931,36 Lt) už suteiktas paslaugas (patiektą šilumą patalpų šildymui ir karšto vandens paruošimui) priteisimo. Atsakovė skolą mokėjo dalimis, ką patvirtina į bylą atsakovės pateikti 2015 m. liepos 12 d., 2015 m. rugpjūčio 7 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į antstolės N. B. sąskaitą. Byloje esanti sąskaita faktūra už 2015 m. rugsėjo mėnesį, 2015 m. spalio 9 d. raginimas sumokėti įsiskolinimą ir nurodymas pervesti įmoką taip pat patvirtina, jog atsakovė ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi, nors jos vardu ir nebuvo sudaryta Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove. Tarp šalių susiklosčiusių šilumos energijos tiekimo sutartinių santykių pagrindu atsakovė, kaip tiesioginis šilumos energijos vartotojas – buto savininkas – ir šilumos energijos tiekimo sutarties šalis, įgijo prievolę atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CK 6.388 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teisėja

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.