Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-150-569/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-06
Bylos Nr.: e2-150-569/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00138-2015-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė

Kategorijos

3.2.6.4Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civiline byla Nr. 2-150-569/2017m.Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujantieškovės atstovams V. B., advokatei A. D.,atsakovės atstovams Ž. Č., S. Š., advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energita‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,RGE Baltic‘‘ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos, palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl avanso, palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Energita‘‘ ieškiniu prašo: 1) patvirtinti elektros energiją taupančios įrangos „(duomenys neskelbtini)" pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą; 2) priteisti iš atsakovės 66 383,69 Eur įsiskolinimą už parduotą įrangą, 14 090,00 Eur palūkanų (viso 80 473,69 Eur), procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovai baigiamųjų kalbų metu patikslino, kad palaiko tik šiuos ieškinio reikalavimus, kurie yra išdėstyti ieškovo pateiktame 2015m. birželio 9d. ieškinyje, prašo juos tenkinti ir vadovautis šiame procesiniame dokumente išdėstytu ieškinio pagrindu.

Ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė prekiauja elektros energiją taupančia įranga ir 2012 m. pradžioje pasiūlė atsakovei įsigyti „(duomenys neskelbtini)" įrangą. 2012 m. vasario 21 d. šalys pasirašė elektros energiją taupančios įrangos (duomenys neskelbtini) įsigijimo sutartį. Nors sutartis buvo pavadinta Elektros energiją taupančios įrangos (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi, tačiau iš esmės tai buvo pirkimo pardavimo sutartis su 2 mėn. bandomuoju laikotarpiu, per kurį atsakovė galėjo atsisakyti įsigyti įrangą. Šalys 2012-02-13 el. paštu pradėjo derinti įrangos „(duomenys neskelbtini)" pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Ieškovė pateikė atsakovei Įrangos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektą ir derino sutarties kainą, avansinės įmokos dydį, mokėtiną PVM ir mokėjimų grafiką. Šalių susirašinėjimas el. paštu rodo, jog šalys 2012-02-13 vedė derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarties kainos bei jos apmokėjimo sąlygų. 2012-02-13 atsakovės vadovė nurodė klaidą pirkimo-pardavimo sutarties dalyje, apibrėžiančioje įrangos modelių kainas, bei pasitikslino dėl sąskaitos išrašymo. Atsakovės vadovė aiškiai nurodė sutarties sudarymo tikslą – sudarytą sutartį laikė pardavimo sutartimi. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė ketino sudaryti ir sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir iš anksto suderino visas pirkimo - pardavimo sąlygas. Iš šalių tolesnio susirašinėjimo matyti, kad šalys derino ir kitas pirkimo - pardavimo sąlygas: mokėjimų už įrangą grafiką, garantinius įsipareigojimus. 2012-02-14 el. laiške nurodyta, kad likusi suma už įrangą jau būtų dengiama iš sutaupytos elektros energijos, atsakovei naudojant iš ieškovės nusipirktus įrenginius. Kaip užtikrinimas dėl įrangos kokybės atsakovei suteiktas 2 mėn. įrangos išbandymo laikotarpis. Ieškovė atsakovei 2012-02-14 el. laišku pateikė abu panaudos bei pirkimo-pardavimo sutarčių projektus. Pirkimo - pardavimo sutarties projektas su mokėjimo grafiku buvo pateiktas kaip panaudos sutarties priedai. Panaudos sutartyje atsakovei buvo sudaryta sąlyga atsisakyti sutarties, jei per pirmus du įrangos naudojimo mėnesius (panaudos laikotarpį) nebus užfiksuotas bent 6 proc. elektros energijos taupymas. Nors ieškovė pardavėjui siuntė ataskaitas, fiksuojančias didesnį elektros energijos taupymą nei 6 proc., tačiau atsakovė ignoravo ieškovės siunčiamas ataskaitas ir pradėjo vengti pasirašyti elektros - energijos sąnaudų palyginimo aktą-ataskaitą bei apskritai ėmė ginčyti įrangos pirkimo faktą, reikalaudama grąžinti avansą pagal sutartį bei teigdama, kad tai buvo ne pirkimas - pardavimas, o panauda. Tačiau ieškovė užsiima ūkine - komercine veikla ir iš savo veiklos siekia gauti pelną, o savo prekiaujamos įrangos panaudos veikla niekada neužsiėmė. Aplinkybę, jog 2012-02-14 ieškovės atsakovei persiųstos pirkimo-pardavimo ir panaudos sutartys realiai yra vientisas susitarimas dėl įrangos pirkimo-pardavimo, patvirtina ir akivaizdūs panaudos sutarties bei pirkimo-pardavimo sutarties projekto turinio sutapimai: tas pats objektas, tokia pati kaina (išskyrus minėtą ir ištaisytą kainos netikslumą U-30 modelio įrangoje), toks pats avanso dydis (25 proc. visos įrangos kainos), į panaudos sutartį perrašyta dauguma pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, kurios apskritai nebūdingos panaudos sutartims (pvz. įrangos kaina, įsipareigojimas sumokėti avansą ir t.t.). Be to, galioja bendra nuostata, kad verslo sutartys, sudarytos tarp dviejų pelno siekiančių subjektų, visada yra atlygintinės.

Atsakovė sumokėjo sutarto dydžio avansą nuo įrangos kainos, taip patvirtindama pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo faktą, o ieškovė 2012 m. liepos mėnesį atsakovei sumontavo įrangą (perdavė pirkimo - pardavimo sutarties objektą), t.y. šalys pradėjo vykdyti susitarimą. Šalys derėjosi bei susitarė tik dėl įrangos pirkimo-pardavimo, iš anksto suderino visas pirkimo-pardavimo sutarties būtinas sąlygas bei nustatė jų įgyvendinimo tvarką: sutartyje įvardijo sandorio dalyką, kainą, sandorio įvykdymo terminą, visiško atsiskaitymo pagal sandorį terminus ir tvarką (CK 6.306, 6.309, 6.313, 6.396, 6.397 straipsniai), perdavė ir priėmė įrangą bei sumokėjo avansą. Nepaisant to, atsakovė atsisakė įforminti jau sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir iki šiol nėra atsiskaičiusi už elektros energiją taupančią įrangą, nors ja faktiškai naudojasi jau beveik trejus metus ir gauna iš to akivaizdžią materialią naudą. Todėl reiškia atsakovei ieškinio reikalavimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir likusios kainos - 66383,69 Eur – sumokėjimo. Kadangi atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, abi sutarties šalys yra verslininkai (ūkio subjektai), susiklosčiusiems pirkimo-pardavimo santykiams taikomas LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pareiga atsiskaityti už įrangą atsakovei suėjo pasibaigus 2 mėn. testavimo periodui ir 10 dienų sutarties pasirašymui, t.y. nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl atsakovė privalo sumokėti 7,75 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 66 383,69 Eur skolos, viso 14090,00 EUR palūkanų. Taip pat atsakovė privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovai nurodė, kad ieškovė pardavė atsakovei elektros energiją taupančią įrangą ir nesutiko su atsakovės argumentais, jog naudojant įrangą „(duomenys neskelbtini)" jokio elektros energijos taupymo nėra. Sutarties 3.5. p. buvo numatyta sąlyga dėl įsipareigojimo nupirkti įrangą, jei testavimo periodo metu bus užfiksuotas bent 6 proc. elektros energijos taupymas. Tuo pačiu tai buvo sąlyga, kuriai neįvykus, atsakovas galėtų atsisakyti sutarties ir grąžinti įrangą ieškovui. Tokiu būdu atsakovei buvo sudaryta galimybė įsitikinti įrangos veiksmingumu ir suteiktas išbandymui 2 mėn. periodas. Atsakovė suteikė ieškovui prieigą prie savo serverių duomenims fiksuoti ir visi ieškovo naudojami duomenys efektyvumui fiksuoti buvo surinkti ir paimti iš atsakovės serverių. Ieškovė atliko mažiausiai 14 bandymų, parengė ir pateikė atsakovei ataskaitas, visose ataskaitose buvo užfiksuotas daugiau kaip 6 proc. taupymas, visų atliktų bandymų metu gauti praktiškai vienodi rezultatai, todėl visos abejonės dėl pašalinių faktorių įtakos yra nepagrįstos, gauti rezultatai statistiškai patikimi. Šiuo atveju atsakovė turėjo sutartimi apibrėžtą terminą įsitikinti įrangos efektyvumu - du mėnesius, per kuriuos nepareiškė jokių pretenzijų. Kadangi atsakovė ne tik kad du mėnesius nereiškė pretenzijų dėl įrangos trūkumų, bet ir daugiau kaip du metus, vadinasi, atsakovė buvo patenkinta įrangos efektyvumu ir sutartis buvo vykdoma. Kad taupymo sąlyga buvo įvykdyta, patvirtina ieškovės parengtos ir atsakovei pateiktos ataskaitos apie atsakovo gamyklos staklių elektros energijos sąnaudų palyginimą prieš ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ įrangos pajungimą ir po, 2015-05-25 Aktas-ataskaita atsakovės gamyklos staklių elektros sąnaudų taupymo ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ technologijos prietaisų pagalba bandymo analizė, kurios bandymų rezultatai yra patvirtinti bandymų laboratorijos UAB „Ratesta", notifikuotos Europos sąjungoje bei akredituotos Lietuvos Nacionaliniame Akreditacijos biure. Kadangi įrangos veikimo principas yra kruopščiai slepiamas, kad nebūtų nukopijuotas, kitu būdu įrodyti įrangos veiksmingumą nėra - kaip tik patvirtinti bandymais ir užfiksuoti gautais rezultatais, kas ir buvo padaryta. Lietuvos Energetikos Institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė išvadas net nematę ir neapžiūrėję pačios įrangos, remdamiesi tik viešai internete platinama informacija. Elektros energijos taupymo efekto negalima vertinti vadovaujantis bendru skaitiklių parodymu, kurie fiksuoja bendrą elektros suvartojimą pagal bendrus įvadinius apskaitos prietaisus, sumontuotus LESTO, nes gamybos pobūdis ir staklių užimtumas įmonėje yra nuolat kintantis dėl didelio produktų asortimento ir skirtingo suvartojimo staklėms gaminant skirtingus produktus. Liudytojas A. L. analizavo Kuperio porų susidarymo bei sukamojo magnetinio lauko veikimo principus, kurie galimi tik žemose temperatūrose. Tačiau ieškovė į bylą nėra pateikusi ir viešai deklaravusi, kad būtent šiais principais remiantis ir veikia ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ įranga.

Ieškovės atstovai nesutinka su atsakovės priešieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad su ieškove sudarė panaudos sutartį, tačiau nepaaiškina, kodėl pagal panaudos sutartį sumokėjo avansą. Jokie mokėjimai pagal panaudos sutartį neatliekami. Akivaizdu, kad atsakovė, sumokėdama avansą, užtikrino savo įsipareigojimo nusipirkti daiktą vykdymą. Avanso sumokėjimas negali būti prilyginamas rankpinigių mokėjimui. Tiek šalių sudaryta sutartis, tiek ir mokėjimo paskirtis atliekant avansinį mokėjimą, tiek ir atsakovo 2014-09-24 pranešimas dėl sutarties nutraukimo bei visa vėlesnė komunikacija ir procesiniai dokumentai teisme rodo, kad šalys visada laikė atsakovės atliktą mokėjimą avansu, o ne rankpinigiais. Atsakovė neteisingai nurodo, jog ieškovė pripažįsta, kad sutarties galiojimas pasibaigė 2012-09-04. 2 mėnesių terminas nuo įrangos priėmimo perdavimo akto pasirašymo datos (sutarties 1.5. p.) apibrėžė 2 mėn. testavimo periodą, po kurio šalys turėjo užfiksuoti ir pasirašyti elektros energijos taupymo aktą, o ne nutraukti sutartį. Sutarties 3.5 p. nustatė pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymui 10 dienų terminą po elektros energijos sąnaudų palyginimo akto - ataskaitos pasirašymo, o sutarties 5.1. p. apibrėžė sutarties galiojimą - iki pilno šalių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Be to, atsakovė apie sutarties nutraukimą pranešė tik 2014-09-24, t.y. po dviejų metų, nurodydama, kad sutartį nutraukia nuo 2014-10-01, t.y. pati atsakovė iki pat 2014-09-24 laikė, kad sutartis yra galiojanti ir nepasibaigusi. Šalių sudaryta sutartis negali būti laikoma preliminaria sutartimi, nes ją sudarant daiktas nėra perduodamas, o šalys susitaria dėl būsimos sutarties sudarymo ateityje. Sutarties objektas tampa kitos sutarties sudarymas, o šiuo atveju sutarties objektas buvo „(duomenys neskelbtini)" įrangos pirkimas - pardavimas, kuri buvo perduota atsakovei ir iki šiol yra atsakovės žinioje.

Atsakovė UAB ,,RGE Baltic‘‘ priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 17 287,18 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai nurodė, kad šalys 2012-02-21 sudarė panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo neatlygintinai perduota naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausanti elektros energiją taupanti įranga "(duomenys neskelbtini)". Atsakovė, vykdydama sutartį, sumokėjo ieškovei 59 690,00 Lt (17 287,18 Eur) avansą. Atsakovė šią įrangą priėmė, ji buvo perduota atsakovės elektros energijos naudojimo gamybiniame objekte elektros energijos sąnaudų mažinimui, sąnaudų pokyčių stebėjimo ir monitoringo veiklai. Šios sutarties 1.5. p. buvo numatytas sutarties laikotarpis - 2 mėnesiai nuo įrangos priėmimo-perdavimo akto pasirašymo datos. Šis terminas, prireikus, galėjo būti pratęstas šalių susitarimu, įforminant tai atskiru susitarimu rašytiniu protokolu. Sutarties 5.2 p. numatyta, jog sutartis keičiama ir papildoma abiejų sutarties šalių įgaliotų atstovų pasirašytu susitarimu, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. CK 6.183 str. 1 d. numatyta, jog rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Įranga atsakovei buvo perduota 2012-07-04. Jokio susitarimo pratęsti sutartį niekada nebuvo sudaryta. Todėl sutarties galiojimas pasibaigė 2012-09-04. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė. Atsakovė pranešimu 2014-09-24 papildomai pranešė, kad sutartį nutraukia. Atsakovė laiko, kad šalys šiuo atveju buvo sudariusios ne panaudos, o preliminariąją sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnį preliminariosios sutarties bruožai yra: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą - pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties pagrindu avansą arba sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Šiuo atveju atsakovės ieškovei sumokėtas 17 287,18 Eur avansas, ieškovei neįvykdžius sutarties, turi būti grąžintas atsakovei. CK 6.37 str. 2 d., nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. nustatyta, jog už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, tai įstatyme numatytų palūkanų norma už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turi būti taikoma 6 procentų dydžio metinių palūkanų norma.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Sutarties 3.5. p. numatyta, jog atsakovė įsipareigoja nupirkti minėtą 1.1. p. išvardintą įrangą, jei testavimo periodo metu bus užfiksuotas bent 6 % elektros energijos taupymas. Pirkimo pardavimo sutartį atsakovė įsipareigoja pasirašyti per 10 dienų po elektros energijos sąnaudų palyginimo akto-ataskaitos pasirašymo. Tai yra aiškus susitarimas sudaryti kitą sutartį ateityje bei aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas, esminės pagrindinės sutarties sąlygos. CK 6.165 str. 3 d. numatyta, jog preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. To paties straipsnio 6 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Kadangi jokio susitarimo pratęsti sutartį niekada nebuvo sudaryta, sutarties galiojimas pasibaigė 2012-09-04. Visus tolimesnius veiksmus ir bandymus po sutarties galiojimo pasibaigimo ieškovė atlikinėjo pas atsakovę tik dėl atsakovės geranoriško požiūrio į situaciją, tačiau niekaip nepažeidė ir negali pažeisti ieškovės teisių. Aplinkybės, jog atsakovė įrangos negrąžino ieškovei ir neprašė grąžinti avanso bei leido geranoriškai atsakovei atlikinėti savo tyrimus, neturėtų būti laikoma atsakovės sutikimu sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Joks elektros energijos taupymas niekada nebuvo užfiksuotas. Šią aplinkybę teisme įrodinėja ekspertizės išvada. Ieškovės pateikta ataskaita dėl elektros energijos taupymo, kurią įvertino UAB ,,Ratesta‘‘, vadovautis nėra pagrindo. UAB ,,Ratesta‘‘ neakredituota atlikti bandymus dėl elektros energijos taupymo įrenginių, pati bandymų neatliko, tik vertino rezultatus, bandymų metu nebuvo užtikrintos vienos sąlygos – jie atlikti nesant stabilios elektros energijos įtampos, nenurodyta, kokia metodika buvo vadovautasi atliekant bandymus. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės elgesį, šiuo metu jau atjungė visą ieškovei priklausančią įrangą ir yra pasirengusi ją atiduoti ieškovei. Kadangi atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl elektros energiją taupančios įrangos "(duomenys neskelbtini)" pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, ieškinio reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo taip pat turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2012 m. vasario 21 d. sudarė panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo perduoti neatlygintinai naudotis atsakovei ieškovei nuosavybės teise priklausančią 288 899,60 Lt vertės elektros energiją taupančią įrangą „(duomenys neskelbtini)‘‘, o atsakovė įsipareigojo įrangą priimti. Sutartyje numatyta, kad įranga atsakovei perduodama elektros energijos naudojimo atsakovės gamybiniame objekte elektros energijos sąnaudų mažinimui, sąnaudų pokyčių stebėjimo ir monitoringo veiklai. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti įrangą bei visą su ja susijusią dokumentaciją per 30 dienų nuo 59 690 Lt avanso gavimo iš atsakovės dienos; savo jėgomis pajungti įrangą, pateikti įrangos techninį aprašymą/ naudojimosi įranga instrukciją; vadovaujantis iš atsakovės gautais duomenimis, atlikti elektros energijos ir gamybos apimtis lyginamąją analizę ir ją pateikti atsakovei (sutarties 1.3 p., 2.3 p., 2.6 p., 2.8 p.). Atsakovė įsipareigojo sumokėti 25 % avansą nuo įrangos kainos (be PVM), t. y. 59 690 Lt ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos ir priimti įrangą sutartyje nustatyta tvarka bei terminais; ieškovei paprašius - pateikti ieškovei informaciją apie elektros energijos sąnaudas, gamybos apimtis už 6 mėn. iki įrangos instaliavimo; pateikti ieškovei informaciją apie elektros energijos sąnaudas ir gamybos apimtis už iki 8 mėn. laikotarpį po įrangos sumontavimo; nupirkti įrangą, jei testavimo periodo metu ieškovės ir atsakovės pasirašytu elektros energijos sąnaudų palyginimo aktu - ataskaita bus užfiksuotas bent 6 % elektros energijos taupymas; pasirašyti įrangos pirkimo - pardavimo sutartį per 10 dienų po ataskaitos pasirašymo (sutarties 1.4 p., 3.1. p., 3.2 p., 3.4 p., 3.5 p.).

Dėl šalių 2012 m. vasario 21 d. sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)sutarties kvalifikavimo bei jos galiojimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad šalys 2012m. vasario 21d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė – jog tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis dėl daikto pirkimo-pardavimo.

Spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas.

Fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti įvairias sutartis, kurios nebūtinai turi atitikti vienos ar kitos, Civiliniame kodekse reglamentuotos, sutarties rūšį. Galimos sutarys, kurios turi kelių sutarčių rūšių požymių. Šiuo atveju vien iš sutarties teksto matyti, kad šalys sudarė preliminarią sutartį dėl įrangos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pirkimo-pardavimo ateityje bei šio daikto panaudos sutartį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, kilus ginčui, apie kiekvieno šalių pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 6d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad prieš įsigydama elektros energijos taupymo įrangą ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, ji siekė įsitikinti, ar ji atitinka jai priskiriamas savybes, t.y. ar ši įranga iš tikrųjų taupo elektros energiją. Atsakovė taip pat pripažino, kad atsakovė sudarytos sutarties pagrindu galėjo per sutartyje nustatytą terminą atsisakyti įsigyti įrangą, tuo pripažindama, jog šalių pasirašyta sutartimi daiktas atsakovei parduotas nebuvo, o dėl jo pardavimo buvo susitarta ateityje. Sutarties 1.2 p. numatyta, kad įranga perduodama panaudos gavėjui elektros energijos naudojimo panaudos gavėjo gamybiniame objekte elektros sąnaudų mažinimui, sąnaudų pokyčių stebėjimo ir monitoringo veiklai. Šis sutarties punktas akivaizdžiai rodo, kad įranga atsakovei buvo perduota naudotis tam, kad ji įsitikintų jos efektyvumu. Siekiant šio tikslo, sutartyje ieškovė įsipareigojo atlikti duomenų, gautų iš panaudos gavėjo lyginamąją analizę ir pateikti panaudos gavėjui. Sudarytoje sutartyje 3.5 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigojo nupirkti perduotą jam naudotis įrangą ateityje tuo atveju, jei testavimo periodo metu bus užfiksuotas bent 6 procentų elektros energijos taupymas. Taupymo faktas užfiksuojamas abiem šalims pasirašant elektros energijos sąnaudų palyginimo aktą-ataskaitą, o pirkimo pardavimo sutartį panaudos gavėjas įsipareigojo pasirašyti per 10 dienų po elektros sąnaudų palyginimo akto-ataskaitos pasirašymo. Šios sutarties sąlygos rodo, kad šalys sudaryta sutartimi susitarė dėl elektros energiją taupančios įrangos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje su sąlyga, jei atsakovė gaus įrodymus dėl įrangos efektyvumo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės įmonės (duomenys neskelbtini) Ž. Č. elektroniniame laiške ieškovei prieš pasirašant sutartį buvo pripažinusi, kad tarp šalių yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis (2012-02-13 d. elektroninis laiškas, I t. b.l. 115). Tačiau iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys sprendė, kokią sutartį pasirašyti – panaudos ar pirkimo-pardavimo (2012-02-14d. elektroninis laiškas, I t. b.l. 124). Todėl atsakovės įmonės vadovės siųstas elektroninis laiškas diena anksčiau neįrodo šalių ketinimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2012m. vasario 21d.

Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Kaip jau buvo minėta, pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, o šiam įsipareigojimui įvykdyti šalys ir numatė 10 dienų laikotarpį po elektros sąnaudų palyginimo akto-ataskaitos pasirašymo. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Šiuo atveju sudarius sutartį šalys aiškiai įvardijo, kad įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra perduodama ne atsakovės nuosavybėn, o tik panaudai. Ieškovė po sutarties sudarymo negavo pilno apmokėjimo už perduotą įrangą, o ir sumokėtą avansą, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį neužfiksavus energijos taupymo fakto, ieškovė būtų privalėjusi grąžinti atsakovei. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje dominuoja veiksmai, kurie yra susiję su pasirengimu ateityje sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, sutarties 2.8 punktas numatė, kad ieškovė įsipareigojo atlikti duomenų, gautų iš panaudos gavėjo, lyginamąją analizę ir pateikti ją atsakovei. Šalys sutartimi susitarė, kad tik nustačius elektros energijos taupymo faktą įrangos pagalba šalys sudarys jos pirkimo pardavimo sutartį (sutarties 3.5p.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad 2012m. vasario 21d. šalių sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti elektros energijos taupymo įrangos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pirkimo-pardavimo sutartį šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Sutartyje nurodytais terminais įrangos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamos bylos šalims nesudarius pagrindinės sutarties joje numatytais terminais, pasibaigė jų prievolė pagal 2012m. vasario 21d. sutartį ją sudaryti. Kadangi sudaryta sutartis dėl įrangos pirkimo-pardavimo yra preliminarioji, ji negali būti patvirtina.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad dalies pinigų sumokėjimas ieškovei už perduota įrangą ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ rodo, kad šalys sudarė pagrindinę įrangos pirkimo – pardavimo sutartį. Kasacinis teismas 2006m. lapkričio 6d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 yra pateikęs šiuo klausimu apibendrintas išvadas. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, nes preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šiuo atveju šalys susitarė, kad ieškovė privalės grąžinti avansą, jei nebus nustatytas taupymo faktas, jei uždels pateikti įrangą daugiau nei 45 dienas. Todėl šiuo atveju pagal preliminarią sutartį sumokėtas avansas atliko skatinamąją funkciją. Jeigu preliminarioji sutartis įvykdoma, t. y. sudaroma pagrindinė sutartis, perduoti pinigai įskaitomi į mokėjimus pagal pagrindinę sutartį. Kaip jau buvo minėta, toks susitarimas nėra draudžiamas. Avanso turinys teisės aktuose nėra atskleidžiamas, todėl praktiškai kiekvienoje konkrečioje situacijoje jis gali turėti tam tikrų ypatumų, o avanso sąvoka gali būti vartojama ir pagrindinėje pirkimo–pardavimo, ir preliminariojoje sutartyse.

Kaip jau buvo minėta, šalių sudarytos sutartys gali turėti kelių sutarties rūšių elementų. Iš šalių sudarytos sutarties sąlygų matyti, kad šalys susitarė dėl įrangos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ panaudos, kol bus sudaryta šios įrangos pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad šalys, susitarusios sudaryti įrangos pirkimo –pardavimo sutartį tam tikromis sąlygomis - nustačius elektros energijos faktą, neturėjo galimybės šio fakto nustatinėti, neperdavus šios įrangos atsakovei. Todėl, nors sutartis buvo sudaryta tikslu ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė perdavė atsakovei įrangą panaudos pagrindu, kad būtų galima atlikti parengiamuosius veiksmus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti – nustatyti elektros energijos taupymo faktą. CK 6.629 straipsnio 1 dalis numato, kad panaudos neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.

CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, todėl preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Šalys pripažįsta, kad atsakovė raštu pranešė ieškovei apie 2012m. vasario 21d. sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01, prašė grąžinti avansą ir atsiimti įrangą. Tačiau toks pranešimas, kaip jau minėta, reiškia atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bei įrangos panaudos santykių nutraukimą su ieškove. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.642 straipsnis numato galimybę bet kuriai panaudos šaliai teisę atsisakyti daikto neatlygintinio naudojimo sutarties, įspėjus kitą šalį įstatyme numatytais terminais. Kadangi ieškovė įrodinėjo, kad šiuo atveju šalys buvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutartį, neginčija sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybės, susijusios su panaudos sutarties nutraukimu, šiame ginče yra teisiškai nereikšmingos.

Dėl atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės sumokėtą avansą pagal preliminarią 2012m. vasario 21d. sutartį. Sutarties 5.5 punktas numatė, kad sutartis gali būti nutraukta, jei neužfiksuojamas minimalus 6 procentų elektros energijos taupymas. Nutraukus sutartį pagal šį punktą, ieškovė įsipareigojo grąžinti atsakovei avansinę įmoką 59 690 Lt ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos pagal šį punktą, atsiimdamas įrangą. Šalys neginčija, kad atsakovė raštu pranešė ieškovei apie 2012m. vasario 21d. sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01. Nors šį pranešimą ieškovė teigia gavusi pavėluotai, ieškovei tokiu būdu tapo žinoma, kad atsakovė atsisakė vykdyti preliminarią sutartį dėl įrangos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165straispnio 4 dalis). Šiuo atveju ieškovė nėra pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos patyrė dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau atsakovei pareiškus priešieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo, ieškovė ginčijo atsakovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį pagrįstumą. Ieškovė įrodinėjo, jog jos perduota įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ atlieka elektros energijos taupymo funkciją ir toks faktas ikisutartinėje pagrindinės sutarties sudarymo stadijoje buvo nustatytas.

Atsakovė savo atsisakymą sudaryti pagrindinę įrangos ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ pirkimo-pardavimo sutartį motyvavo tuo, kad ieškovei atliekant ilgalaikius bandymus, atsakovė elektros energijos taupymo efekto taip ir nesulaukė. Atsakovės atstovų teigimu, būtent dėl šios priežasties pirkimo-pardavimo sutartis ir nebuvo pasirašyta, o ieškovei geranoriškai buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kad įranga ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ atlieka elektros energijos taupymo funkciją. Ieškovei neįrodžius, jog įranga atlieka elektros energijos taupymo funkciją, atsakovė pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą.

Ieškovė įrodinėjo, kad įrangos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ pagalba elektros energija yra taupoma ir vadovavosi savo atliktomis ataskaitomis, kurios fiksuoja didesnį elektros energijos taupymą nei 6 proc. Atsakovei su jomis nesutinkant, ieškovė pateikė 2015m. lapkričio 11d. RGE Baltic gamybinio cecho, esančio (duomenys neskelbtini), elektros sąnaudų analizės ataskaitą, kurioje analizuojamas laikotarpis 2015m. sausio 1d. – gegužės 31d. Šią ataskaitą įvertinusi UAB ,,Ratesta‘‘nurodė, kad ieškovės ir atsakovės, kurios atliko bandymus, pasirinktas metodas aiškus ir teisingas, analizės metu atlikti skaičiavimai teisingi, bandymų metu nustatytas pramoninių staklių Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamos aktyvinės galios sumažėjimas, prijungus įrenginį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sudaro 7,37 procentus. Tačiau iš Nacionalinio akreditacijos biuro prie ūkio ministerijos pateiktos informacijos matyti, kad UAB ,,Ratesta‘‘ nėra akredituota įrenginių taupymo efektyvumo vertinimui, o biuras apskritai nedisponuoja informacija apie šią sritį reglamentuojančius bandymų/tyrimų metodus. Iš UAB ,,Ratesta‘‘ akreditavimo pažymėjimo matyti, kad ji akredituota atlikti elektroninės aparatūros, informacinės technologijos įrenginių ir telekomunikacinių įrenginių bandymus. Akreditavimu biuras patvirtina, kad akreditavimo srityje nurodyta veikla yra įvertinta, atitinka norminių dokumentų reikalavimus ir laboratorija turi reikiamą techninę kompetenciją bei resursus užtikrinti patikimus bandymų rezultatus. Vien dėl to, kad UAB ,,Ratesta‘‘ yra neakredituota įrenginių taupymo efektyvumo vertinimui, yra pagrindo abejoti jos pateiktu vertinimu dėl įrenginio ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ efektyvumo. Be to, iš UAB ,,Ratesta‘‘ pateikto vertinimo matyti, kad bandymus atliko ne ji, o ieškovė ir atsakovė, ką pripažįsta abi šalys. UAB ,,Ratesta‘‘ tik pateikė atliktų bandymų rezultatų įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad akivaizdu, jog atliekant įrenginio bandymus gamybos ceche energijos įtampa negali išlikti stabili, ji nuolat kinta, todėl tikslius bandymus galima atlikti tik laboratorijos sąlygomis, kad būtų užtikrinta vienoda elektros energijos įtampa. Todėl UAB ,,Ratesta‘‘ pateiktame vertinime nurodytos išvados, kad jokių kitų išorinių faktorių, galinčių turėti įtakos elektros energijos sunaudojimui, nebuvo, yra nepagrįstos. Iš UAB ,,Ratesta‘‘ 2016-11-25 pateikto atsakymo ieškovei matyti, jog bendrovė teigia , kad yra akredituota matuoti, skaičiuoti, analizuoti ir įvertinti bandomųjų įrenginių naudojamą galią ir tokiu būdu įvertinti elektros energijos taupymą, kas ir buvo atlikta įrenginio ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ bandymų rezultatų analizės ir įvertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ir tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati UAB ,,Ratesta‘‘ jokių matavimų neatliko, o atliekant matavimus nebuvo užtikrinta stabili įtampa. Asmeninė bendrovės direktoriaus kaip tarptautinio eksperto kompetencija šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, nes vertinimą pateikė UAB ,,Ratesta‘‘, o ne asmeniškai įmonės vadovas.

Atsakovė savo teiginius, jog įrenginys ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ neatlieka elektros energijos taupymo funkcijos, įrodinėjo byloje atliktu ekspertizės aktu. Ekspertizę atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Elektronikos fakulteto, Elektrotechnikos katedros (duomenys neskelbtini), VGTU Stiprių magnetinių laukų instituto (duomenys neskelbtini)A. G. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto Elektronikos katedros (duomenys neskelbtini), Elektrotechnikos (duomenys neskelbtini)S. T.. Byloje yra pateikti jų mokslinius laipsnius patvirtinantys dokumentai. Sutiktina su ieškove, jog teismo paskirti ekspertai, atlikdami ekspertizę, bandymų su įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ neatliko. Tačiau ekspertizės akte atsakydami į 7 klausimą ekspertai nurodė, kad teorinis objektyvus įrangos tyrimas yra įmanomas ir galėtų būti atliekamas turint tam reikalingą įrangą, užtikrinančią pastovią apkrovą, tinklo dažnį, įtampą bandymo metu bei sertifikuotus matavimo prietaisus, taip pat gamintojo sertifikuotą įrenginio bandymo metodiką. Akivaizdu, kad nesant metodikos bandymams atlikti, ekspertai negalėjo atlikti ir bandymų su įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Ekspertai pagrįstai nurodė, kad jie šiuo atveju galėjo vertinti įrangą tik moksliniu požiūriu, o jų kompetencija abejoti teismas neturi pagrindo. Iš ekspertizės akto matyti, kad pagal byloje ir viešai prieinamus informacijos šaltinius gamintojas deklaruoja įrenginio veikimo principą, pagrįstą Kuperio porų susidarymu ir sukamojo magnetinio lauko veikimu – abu reiškiniai yra dalis superlaidumo teorijos, kuris pasireiškia tik žemose temperatūrose, o tokiu atveju kambario temperatūroje taupymas negalimas. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ nėra sertifikuota Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centre, nors įrenginio ženklinimo etiketėje CE ženklas yra, jis parodo ar įrenginys atitinka saugumo, sveikatos ir apsaugos reikalavimus, tačiau negarantuoja jo veikimo principo. Įranga ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra patentuota Korėjos Respublikoje, tačiau išduotas patentas neužtikrina prietaiso veikimo, jis suteikia išradėjui išskirtines teises į jo kūrinį. Ekspertai, vertindami ieškovės pateiktą 2015m. lapkričio 11d. RGE Baltic gamybinio cecho, esančio (duomenys neskelbtini), elektros sąnaudų analizės ataskaitą nurodė, kad duomenys šioje ataskaitoje yra statistiškai patikimi, t.y. egzistuoja teorinė elektros energijos taupymo galimybė. Apklausta ekspertė S. T. nurodė, kad patvirtinti, jog elektros energijos taupymas vyksta realiai, negalima, nes neaišku, kaip šis rezultatas gautas. Todėl vadovautis išvada, kad minėtoje elektros sąnaudų analizės ataskaitoje nurodyti bandymų rezultatai yra statistiškai patikimi, nėra pagrindo, kadangi teismo išvados negali būti pagrįsto prielaidomis.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. L. nurodė išvadas, kurios yra analogiškos kaip ir ekspertizės akte. Iš viešosios erdvės prieinamos informacijos gamintojas deklaruoją įrenginio veikimo principą, kuris pagrįstas Kuperio porų susidarymu ir sukamojo magnetinio lauko veikimu. Kuperio poros kambario temperatūroje egzistuoti negali, todėl moksliniu požiūriu ieškovės siūlomos įrangos pagalba elektros energijos taupymas negalimas. Kad gauti tikslų elektros energijos taupymo rezultatą, būtina atlikti seriją bandymų, sudarant identiškas sąlygas, naudojant sukurtą metodiką. Bandymų metu turi būti nustatytas toks pat laikas, temperatūra, greičiai, staklių režimas, todėl gamybinio cecho sąlygomis tokių bandymų atlikti yra neįmanoma.

Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įrangos gamintojas sąmoningai neatskleidžia informacijos apie įrenginio veikimo principus, nes tai yra jo komercinė gamintojo paslaptis. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas A. G. nurodė, kad sukūrus tokį elektros energiją taupantį prietaisą, kokį siūlo parduoti ieškovė, autoriui yra ekonomiškai naudinga jį patentuoti ir deklaruoti jo veikimo principus, o ne juos slėpti. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad įrangos gamintojas turi teisę išviešinti jo veikimo principus, ar ne, tačiau kilus tarp šalių ginčui, ar įrenginys atitinka savo funkcinę paskirtį, dėl šios priežasties šalis negali būti atleidžiama nuo aplinkybių įrodinėjimo. Atsakovė yra verslo subjektas, todėl akivaizdu, kad ji yra suinteresuota įsigyti įrenginį, kurį naudojant elektros energijos taupymo efektas būtų realus, o ne teorinis. Atsakovė savo sąnaudas už- elektros energiją fiksuoja naudodama komercinę apskaitą pagal pasirašytą sutartį su AB LESTO. Kadangi naudojant įrangą ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ atsakovė jokio elektros taupymo neužfiksavo, atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti šio įrenginio pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų

Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Todėl, vadovaujantis CK 6.237 straipsniu, iš ieškovės atsakovei priteistina 17 287,18 Eur sumokėto avanso suma. Atsakovė yra pareiškusi reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo dienos – 2015-09-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išnagrinėjus bylą ir nustačius, jog šalys nesudarė pagrindinės daikto pirkimo-pardavimo sutarties, ką įrodinėjo ieškovė, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos, palūkanų priteisimo, kurie išdėstyti ieškovės 2015m. birželio 9d. pateiktame ieškinyje. Ieškovė byloje buvo pareiškusi ir reikalavimus dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atlikti veiksmus, kurie buvo išdėstyti 2014-11-11 pateiktame ieškinyje. Tačiau 2015-05-28 patektame pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti reikalavimo teisės į avanso grąžinimą veiksmus. Nagrinėjant bylą baigiamųjų pasisakymo metu ieškovės atstovė nurodė, kad patikslina savo poziciją ir palaiko tik 2015-06-09 pateiktame ieškinyje nurodytus reikalavimus, tokiu būdu atsisakydama reikalavimo dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas šioje dalyje priimtinas ir byla nutrauktina dalyje dėl sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atlikti veiksmus, kurie buvo išdėstyti 2014-11-11 pateiktame ieškinyje (LR CPK 42str. 2d., 293str. 4p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Kadangi dalis ieškovės UAB „Energita“ ieškinio reikalavimų atmetama, nuo kitos dalies reikalavimų ieškovė atsisakė, ieškovei nepriteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį atmetus ir atsakovės UAB ,,RGE Baltic“ priešieškinį patenkinus, jai priteistinos visos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB ,,RGE Baltic“ byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 5 010,38 Eur už advokato pagalbą ir kitas bylinėjimosi išlaidas: 2 000,00 Eur už Lietuvos energetikos instituto išvadą, 462,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur už UAB „EI Cenergy“ konsultavimo paslaugas, 43,22 Eur už vertimo paslaugas. Atsakovė pateikė išsamų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimą (5 tomas 49 – 66 b. l.). Teismas, įvertinęs bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ iš ieškovės UAB „Energita“ priteisti 5 010,38 Eur už advokato pagalbą. Pagrįstomis ir būtinomis vertintinos ir kitos su byla susijusios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl iš ieškovės UAB „Energita“ atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ priteistina 8 015,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje buvo atlikta elektrotechnikos ekspertizė, už kurią pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateiktą 2016-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) šalys sumokėjo 1 210,00 Eur. Atsakovė už elektrotechnikos ekspertizę sumokėjo – 710,00 Eur, o ieškovė – 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas, ieškovė turi atsakovei atlyginti ir už ekspertizę patirtas išlaidas, todėl iš ieškovės UAB „Energita“ atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ priteistina 710,00 Eur suma. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė sumokėjo 114,08 Eur už išlaidas, susijusias su ekspertės atvykimą į teismo posėdį. Minėta suma iš ieškovės taip pat priteistina atsakovei. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ iš ieškovės UAB „Energita“ priteistina 8 839,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. – 260str., 269str. - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės UAB ,,Energita‘‘ ieškinį atsakovei UAB ,,RGE Baltic‘‘ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos, palūkanų priteisimo atmesti, kitoje dalyje civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukti.

Atsakovės UAB ,,RGE Baltic‘‘ priešieškinį ieškovei UAB ,,Energita‘‘ tenkinti, priteisti atsakovei UAB ,,RGE Baltic‘‘ iš ieškovės UAB ,,Energita‘‘17 287,18 Eur (septyniolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 18 ct) avanso sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-09-25 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Energita“, įmonės kodas 302313185, atsakovei UAB ,,RGE Baltic“, įmonės kodas 300651291, 8 839,14 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė