- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1040-407/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00138-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „RGE Baltic“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RGE Baltic“ dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, uždraudimo atsakovei atlikti iš neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusią reikalavimo teisę, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „RGE Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energita“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-19 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-21 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB ,,Energita“ nurodė, kad 2012 m. pradžioje pasiūlė atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ įsigyti elektros energiją taupančią įrangą „Ultra“. Atsakovė norėjo šią įrangą įsigyti, tačiau kartu pageidavo įsitikinti jos efektyvumu. Atsižvelgiant į tai, šalys susitarė dėl įrangos pirkimo–pardavimo su 2 mėn. išbandymo laikotarpiu, per kurį atsakovė savo veikloje galėjo išbandyti įrangą ir įsitikinti jos efektyvumu. 2012-02-21 šalys pasirašė įrangos įsigijimo sutartį, pavadintą panaudos sutartimi (toliau – ir Sutartis). Sutartyje numatyta, kad bendra įrangos kaina su PVM yra 288 899,60 Lt; įranga perduodama, kai atsakovė sumoka ieškovei 25 proc. dydžio (59 690 Lt) avansą (Sutarties 1.4 p.). Šalys susitarė, jog įranga bus naudojama 2 mėn. jos efektyvumui įsitikinti, o užfiksavus bent 6 proc. elektros energijos taupymą avansas yra įskaitomas į įrangos kainą bei pasirašoma pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė sumokėjo sutarto dydžio avansą, taip patvirtindama pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, o ieškovė 2012 m. liepos mėnesį atsakovei sumontavo įrangą. Nepaisant to, kad atsakovei perduota įranga veikė ir taupė atsakovės sunaudojamą elektros energiją, atsakovė vengė pasirašyti energijos sąnaudų palyginimo aktus–ataskaitas, siekdama išvengti pareigos sumokėti likusią daikto (įrangos) kainą. Atsakovė naudojo įrangą ne tik 2 mėn. išbandymo laikotarpiu, kaip tai numatė Sutartis, o beveik trejus metus ir nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl įrangos kokybės. 2014-09-24 raštu atsakovė nurodė nutraukianti Sutartį nuo 2014-10-01 ir pareikalavo grąžinti atsakovei sumokėtą avansą, tačiau įrangos negrąžino ir toliau ja naudojosi.
3. Ieškovė 2014-11-11 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės vienašalį 2012-02-21 elektros energiją taupančios įrangos „Ultra“ panaudos sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01 neteisėtu; 2) uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2015-05-02 ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė atsisakanti reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto Sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus.
4. Ieškovė 2015-06-09 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) patvirtinti elektros energiją taupančios įrangos „Ultra“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą; 2) priteisti iš atsakovės 66 383,69 Eur skolą už parduotą įrangą; 14 090 Eur palūkanų už laiku nesumokėtą likusią įrangos kainą dalį, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-09-12; procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismo 2015-07-15 nutartimi šios bylos buvo sujungtos.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 17 287,18 Eur sumokėtą avansą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad šalys 2012-02-21 sudarė panaudos sutartį, kuria atsakovei buvo neatlygintinai perduota naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausanti elektros energiją taupanti įranga „Ultra“. Sutarties 1.5 punkte buvo nurodytas sutarties laikotarpis – 2 mėn. nuo įrangos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo datos. Prireikus šis terminas galėjo būti pratęstas šalių susitarimu, įforminant tai atskiru susitarimu rašytiniu protokolu. Įranga atsakovei buvo perduota 2012-07-04, joks susitarimas pratęsti sutartį niekada nebuvo sudarytas, todėl laikytina, kad sutarties galiojimas pasibaigė 2012-09-04. Atsakovė pažymėjo, kad 2014-09-24 pranešimu papildomai pranešė ieškovei, kad sutartį nutraukia. Atsakovės teigimu, šalys nagrinėjamu atveju buvo sudariusios preliminariąją sutartį. Ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, atsakovės ieškovei sumokėtas 17 287,18 Eur avansas turi būti grąžintas atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos bei palūkanų priteisimo atmetė, kitą civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį dalį nutraukė; atsakovės priešieškinį tenkino: priteisė atsakovei iš ieškovės 17 284,17 Eur sumokėtą avansą, 6 procentų metines procesines palūkanas; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Įvertinęs 2012-02-21 sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad šalys sudarė ne pagrindinę įrangos ,,Ultra“ pirkimo–pardavimo sutartį, o preliminarią sutartį dėl šios įrangos pirkimo–pardavimo ateityje bei įrangos panaudos sutartį. Teismas sprendė, kad šalims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties Sutartyje numatytais terminais, prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigė. Kadangi ginčo sutartis yra preliminarioji, ji negali būti patvirtinta. Teismo vertinimu, pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas atliko skatinamąją funkciją. Atsakovė raštu pranešė ieškovei apie 2012-02-21 sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01, prašė grąžinti avansą ir atsiimti įrangą. Toks pranešimas, teismo vertinimu, reiškia atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį bei įrangos panaudos santykių nutraukimą su ieškove.
9. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo ekspertizės išvados teismas nustatė, kad naudojant įrangą ,,Ultra“ joks elektros taupymas nebuvo užfiksuotas, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti šio įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi šalys buvo sutarusios dėl įrangos „Ultra“ panaudos iki bus sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, todėl teismas sprendė, kad atsakovė teisėtai neatlygintinai naudojosi įranga iki 2014-10-01. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, teismas sprendė, kad pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigai (17 287,18 Eur) priteistini atsakovei CK 6.237 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad 2015-05-28 ieškovės pateiktame pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti reikalavimo teisės į avanso grąžinimą veiksmus. Be to, baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė nurodė, kad patikslina savo poziciją ir palaiko tik 2015-06-09 ieškinyje nurodytus reikalavimus, tokiu būdu atsisakydama reikalavimo dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgęs į tai, teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų pripažinti Sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu ir uždrausti atsakovei atlikti reikalavimo teisės į avanso grąžinimą veiksmus nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Energita“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą Sutartį. Skirtingai nei sprendė teismas, šalys buvo sudarę ne preliminarią sutartį, o pirkimo–pardavimo sutartį su sąlyga – įrangos išbandymo metu turėjo būti nustatytas bent 6 proc. elektros energijos taupymas (CK 6.30 str.). Ginčo sutartis turėjo esminius pirkimo–pardavimo santykio elementus, jos sąlygos buvo nukreiptos į sutarties dalyką (įrangą), o ne į pagrindinės sutarties sudarymą ateityje. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas. Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 str. 3 d.). Būtent tokį reikalavimą šioje byloje pareiškė ieškovė. Taip pat teismas įrangos perdavimą atsakovei visiškai nepagrįstai kvalifikavo kaip panaudos teisinius santykius. Įranga atsakovei buvo perduota susitarus dėl daikto pirkimo–pardavimo su sąlyga, leidžiančia išbandyti daiktą ir įsitikinti jo kokybe (CK 6.337 str.). Faktą, kad tarp šalių nesusiklostė panaudos teisiniai santykiai, patvirtina ir tai, jog atsakovė sumokėjo 59 690 Lt, o panaudos sutartis yra neatlygintinė (CK 6.629 str. 1 d.). Tarp šalių susiklostė įrangos ,,Ultra“ pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
11.2. Eesminis elementas, nuo kurio priklausė atsakovės pareiga įforminti pirkimo–pardavimo sandorį ir atsiskaityti su ieškove, yra įrangos taupymo efektyvumo konstatavimas. Atitinkamai, šalys turėjo įstatymo leidžiamomis priemonėmis įrodinėti, o teismas – konstatuoti sąlygos egzistavimą, t. y. ar įranga faktiškai sutaupė bent 6 proc. elektros energijos, ar ne, o ne įrodinėti ir vertinti teorines įrangos veikimo galimybes, kai nėra net žinomas įrangos veikimo principas. Per laikotarpį nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. atsakovė, naudodamasi įranga, sutaupė net 71 733 Eur, tačiau už įrangą taip ir neatsiskaitė. Pati atsakovė konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog įranga veikė pagal paskirtį ir atitiko šalių sutartus kokybės reikalavimus (atsakovė per Sutartyje nurodytą 2 mėnesių laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl įrangos kokybės, nepateikė pranešimo dėl Sutarties nutraukimo; įranga naudojosi daugiau kaip 2 metus). Teismas sprendime vadovavosi Lietuvos Energetikos Instituto ir VGTU Elektronikos fakulteto Elektronikos katedros darbuotojų atliktomis įrangos „Ultra“ elektros energijos taupymo galimybių ekspertizėmis (vertinimais). Tačiau šie vertinimai buvo išimtinai teorinio pobūdžio – jokie praktiniai įrangos bandymai nebuvo atlikti, įranga nebuvo net apžiūrėta, ir tai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, taigi ekspertai nevertino ir neteikė išvadų dėl praktinio įrangos veikimo ir elektros energijos taupymo, kas laikytina bylai reikšminga aplinkybe. Bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti įrodymai pagrindžiantys tiek įrangos galimybę taupyti, tiek patį taupymo faktą.
11.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė atsisakė reikalavimo pripažinti atsakovės 2014-09-24 vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu. Tokio ieškinio dalyko atsisakymo ieškovė nepareiškė nei žodžiu, nei raštu, kaip tą numato CPK 140 straipsnio 1 dalis. Be to, konstatavęs, jog ieškovė atsisako reikalavimo, teismas negrąžino dalies žyminio mokesčio, kaip tą numato CPK 87 straipsnio 2 dalis. 2014-09-24 raštu atsakovė aiškiai nurodė neketinanti vykdyti savo, kaip pirkėjos, pareigos atsiskaityti už perduotą daiktą. Toks atsakovės pareiškimas iš esmės yra ne kas kita, kaip tik vienašališkas atsisakymas vykdyti prievolę, o tai draudžia įstatymas (CK 6.59 str.), todėl 2014-09-24 raštas savaime turi būti laikomas niekiniu.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „RGE Baltic“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. Teismas pagrįstai Sutartį kvalifikavo kaip preliminarią sutartį su panaudos elementu. Sutarties 3.5 punkte šalys aiškiai susitarė sudaryti kitą sutartį ateityje bei aptarė būsimos pagrindinės sutarties dalyką ir esmines sąlygas. Terminas iki kada galėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis – du mėnesiai nuo įrangos priėmimo–perdavimo akto pasirašymo datos, t. y. 2012-09-04, tačiau pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašoma tik tuo atveju, jei testavimo periodo metu bus užfiksuotas bent 6 proc. elektros energijos taupymas ir pasirašytas elektros energijos sąnaudų palyginimo aktas–ataskaita. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – užfiksavo 6 proc. elektros energijos taupymą Sutartyje nustatyta tvarka, o tai reiškia, jog ieškovė neįrodė, kad ji pati tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus.
12.2. Ieškovė niekada nereikalavo, o atsakovė niekada nepasirašė jokio akto–ataskaitos, kuriame būtų užfiksuotas didesnis nei 6 proc. elektros energijos taupymas įranga ,,Ultra“. Atsakovei perduotą įrangą sudaro ne vienas įrengimas, o 21 vnt. įrengimų. Visi kartu šie įrengimai pagal Sutarties 1.1 punktą sudaro įrangą ,,Ultra“, kuri turi taupyti elektros energiją. Taupymas turi būti įrodytas ne vienam įrengimui, o visiems įrengimams kartu, tačiau tokie matavimai nebuvo atliekami. Įrangos grąžinti ieškovė iš atsakovės niekada nereikalavo, taip pat nereikalavo pasirašyti elektros energijos sąnaudų palyginimo akto–ataskaitos bei sumokėti likusios kainos už įrangą. Tai, jog atsakovė negrąžino įrangos ieškovei ir neprašė grąžinti avanso bei leido geranoriškai atsakovei atlikinėti savo tyrimus, neturėtų būti laikomas atsakovės sutikimu, kad Sutartis taptų neterminuota, taip pat, priešingai nei įrodinėja ieškovė, tokiu elgesiu atsakovė nepripažino, kad 6 proc. elektros energijos sutaupymas egzistuoja.
12.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė atsisakė reikalavimo pripažinti atsakovės vienašališką 2012-02-21 sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01 neteisėtu. Kita vertus, šis atsakovės pranešimas nelaikytinas Sutarties nutraukimu, nes Sutartis buvo terminuota ir jos galiojimas pasibaigė 2012-09-04.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Lietuvos apeliaciniam teismui 2018-09-11, t. y. teismo posėdžio dieną, atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesutikimo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartimi motyvus, taip prašo skirti žodinį šios bylos nagrinėjimą ir liudytoju apklausti atsakovės techninį vadovą T. T.. Šie paaiškinimai pateikti pavėluotai, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, kadangi juos priėmus turėtų būti atidėtas teismo posėdis, sudarant kitai šaliai tinkamas galimybes su pateiktais paaiškinimais susipažinti ir į juos atsikirsti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, toks šalies procesinis elgesys, kai nauji rašytiniai paaiškinimai pateikiami paskirtą posėdžio dieną, nors kasacinio teismo nutartis, kurios motyvai rašytiniuose paaiškinimai kvestionuojami, buvo priimta 2018-07-19, yra nesąžiningas ir turi piktnaudžiavimo procesine teise požymių.
14. Tą pačią dieną (2018-09-11) Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ir ieškovės rašytiniai paaiškinimai kartu su naujais įrodymais: įrangos gamintojos 2018-09-05 raštu su vertinimu į lietuvių kalbą bei advokato išlaidas kasacinės instancijos teisme patvirtinančiais dokumentais. Šiuose paaiškinimuose nurodomi argumentai, susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartimi, taip pat prašoma priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė atsakovei naudojantis įranga, tuo atveju, jei teismas nuspręstų nepriteisti įrangos kainos. Šiuos paaiškinimus atsisakytina priimti dėl tų pačių priežasčių kaip ir atsakovės paaiškinimus – jie pateikti pavėluotai, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, šiuose paaiškinimuose ieškovė pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (dėl nuostolių priteisimo), nors pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 str.).
15. Dėl nurodytų priežasčių atsisakytina priimti ir vertinti šalių pateiktus rašytinius paaiškinimus ir ieškovės pateiktą įrangos gamintojos 2018-09-05 raštą, kuriuo įrodinėjamos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl nuostolių atlyginimo (CPK 7, 181, 302 str.). Ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys kasaciniame procese šioje byloje ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, nors ir pateikti pavėluotai, prijungiami prie bylos, siekiant užtikrinti ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepaisant to, kad ji įgyvendinta nevisiškai tinkamai.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. Atsakovės prašymai apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju apklausti atsakovės techninį vadovą T. T. netenkinami. Atsakovė nurodė, kad ieškovė niekada neįrodinėjo atsakovės nebendradarbiavimo ir nuostolių, todėl atsakovė nekvietė į bylą liudytojų. Poreikis liudytoju apklausti atsakovės techninį vadovą T. T., atsakovės teigimu, atsirado po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutarties priėmimo. Šis atsakovės argumentas nepagrįstas, nes atsakovė šį asmenį liudytoju prašo apklausti dėl faktinių aplinkybių, tuo tarpu kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustatinėjo, o atliko teisinį šalių teisinių santykių kvalifikavimą. Byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme, visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės buvo nustatytos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jos nėra pasikeitusios ir gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nenustatė poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju apklausti atsakovės nurodytą asmenį (CPK 322 str.).
Dėl ginčo esmės
17. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai kildinami iš šalių 2012-02-21 sudarytos sutarties, pavadintos panaudos sutartimi. Byloje keliamas šios sutarties kvalifikavimo klausimas. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis su atidedamąja sąlyga; atsakovė – kad ginčo sutartis yra preliminarioji sutartis dėl įrangos ,,Ultra“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl įrangos ,,Ultra“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Teisinį ginčo sutarties kvalifikavimą atliko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-07-19 nutartyje, priimtoje šioje byloje, konstatavęs, kad, priešingai nei įrodinėja atsakovė ir sprendė pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, 2012-02-21 sutartis yra ne preliminarioji, o įrangos ,,Ultra“ pirkimo–pardavimo sutartis su atidedamąja sąlyga. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kadangi ginčo sutartis kasacinio teismo jau yra kvalifikuota kaip pirkimo–pardavimo sutartis su atidedamąja sąlyga, teisėjų kolegija šios sutarties teisinės kvalifikacijos iš naujo neatlieka ir vadovaujasi privalomais kasacinio teismo išaiškinimais.
18. Sudarydama ginčo sutartį atsakovė siekė įsigyti elektros energiją taupančią įrangą ,,Ultra“ ir sutaupyti elektros energiją. Vykdydama šią Sutartį ieškovė perdavė atsakovei minėtą įrangą, o atsakovė už įrangą sumokėjo 25 proc. jos kainos – 59 690 Lt avansą. Sutartimi atsakovei buvo suteikta teisė 2 mėn. išbandyti įrangą ir tuo atveju, jei testavimo periodu nebus užfiksuotas bent 6 proc. elektros energijos sutaupymas, nutraukti Sutartį (Sutarties 1.5, 3.5, 5.5 punktai). 2012-02-21 pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga sutartis teisiškai vertinama kaip pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovei suteikta išlyga (lengvatine sąlyga) per 2 mėn. nuo įrangos perdavimo ją išbandyti ir, tuo atveju, jei ginčo įranga atsakovės netenkintų (neužfiksuojamas bent 6 proc. elektros energijos sutaupymas), nutraukti Sutartį. Byloje nėra ginčo, kad įrangą ,,Ultra“ ieškovė atsakovei perdavė 2012-07-04. Vadinasi, pasinaudoti galimybe nutraukti Sutartį dėl nepakankamo elektros energijos sutaupymo vadovaudamasi Sutarties 5.5 punktu atsakovė turėjo teisę iki 2012-09-04. Šia teise atsakovė nepasinaudojo.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo mėn. el. laiškais siuntė atsakovei ataskaitas, kuriose užfiksuotas didesnis nei 6 proc. elektros energijos sutaupymas, tačiau atsakovė į ieškovės el. laiškus neatsakinėjo, prieštaravimų dėl ieškovės pateiktų ataskaitų, kuriuose užfiksuoti įrangos efektyvumą patvirtinantys rodmenys, nereiškė, įrangos neefektyvumo neįrodinėjo, Sutarties nustatytu terminu nenutraukė, ginčo įrangos negrąžino, o ją naudojo ilgą laiką po to, kai baigėsi jos testavimo terminas – daugiau nei dvejus metus. Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad taupymo faktas nebuvo fiksuotas abiems šalims pasirašant elektros energijos sąnaudų palyginimo aktą–ataskaitą, kaip tai numatyta Sutarties 3.5 punkte, neturi esminės reikšmės, kadangi atidedamosios sąlygos atsiradimas siejamas su elektros energijos sutaupymo fakto konstatavimu, o ne šios aplinkybės įforminimu.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, kad atsakovė Sutartyje nustatytu terminu Sutarties nenutraukė ir įrangos ieškovei negrąžino, ginčo įrangą naudojo ilgą laiko tarpą (iki pat ginčo teisme pradžios), pretenzijų ieškovei dėl įrangos neefektyvumo nereiškė, į ieškovės siųstus el. laiškus su ataskaitomis, kuriose užfiksuotas didesnis nei 6 proc. elektros energijos sutaupymas, neatsakinėjo, nesutikimo su ieškovės pateiktais rodmenimis neišreiškė, sprendžia, kad ginčo įranga atitiko šalių susitarimą ir tenkino atsakovę. Šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus dėl ginčo įrangos neefektyvumo (CPK 185 str.) Atsakovė savo elgesiu pripažino, kad elektros energiją taupančios įrangos efektyvumas pasitvirtino. Siekdama pasinaudoti Sutartyje įtvirtinta teise per 2 mėn. nutraukti Sutartį tuo atveju, jei nesutaupoma bent 6 proc. elektros energijos, pati atsakovė turėjo pagrįsti, kad ši sąlyga neatsirado (CPK 178 str.).
21. Per nustatytą terminą atsakovei nenutraukus Sutarties ir negrąžinus įrangos, ginčo sutartis laikytina paprasta įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios papildomai patvirtinti nereikia. Todėl ieškinio reikalavimas vadovaujantis CK 6.309 straipsnio 3 dalimi patvirtinti elektros energiją taupančios įrangos „Ultra“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą netenkintinas. CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Šiuo atveju šalių sudaryta rašytinė įrangos pirkimo–pardavimo sutartis atitinka įstatymo reikalaujamą sutarties formą (CK 1.71 str.).
22. 2014-09-24 pranešimu atsakovė pranešė ieškovei, jog, vadovaudamasi Sutarties 5.5 punktu, nutraukia Sutartį nuo 2014-10-01. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, konstatavęs, kad ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu šio reikalavimo atsisakė. Bylos medžiaga patvirtina ieškovės teiginį, kad atsisakymo nuo šio reikalavimo CPK 140 straipsnio 1 dalies prasme ieškovė byloje nebuvo pareiškusi. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsakovė Sutartį nutraukė vadovaudamasi Sutarties 5.5 punktu, kuriame nustatyta, kad Sutartis gali būti nutraukta, jei neužfiksuojamas minimalus 6 proc. elektros energijos sutaupymas. Tačiau šiuo pagrindu nutraukti Sutartį atsakovė turėjo teisę tik per 2 mėn. įrangos testavimo terminą (Sutarties 1.5 p.), t. y. iki 2012-09-04. Suėjus Sutartyje nustatytam įrangos testavimo terminui, ir atsakovei nenutraukus Sutarties bei toliau naudojantis ginčo įranga, atsakovė prarado teisę nutraukti Sutartį vadovaujantis Sutarties 5.5 punktu. Vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė galėtų tik esant esminiam Sutarties pažeidimui (CK 6.217 str.; 6.334 str. 1 d. 4 p.). Tokio pažeidimo byloje ieškovė neįrodinėjo ir jis nebuvo nustatytas. Dėl nurodytų aplinkybių, sutiktina su ieškove, kad atsakovės 2014-09-24 atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas nuo 2014-10-01 yra neteisėtas, todėl šis ieškinio reikalavimas (pripažinti Sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01 neteisėtu), tenkintinas. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad minėtas Sutarties nutraukimas teisinių padarinių nesukėlė, nes atsakovė net ir po 2014-10-01 ginčo įranga naudojosi.
23. Pagal Sutartį įrangos kaina yra 288 899,60 Lt (Sutarties 1.1 p.), atsakovė yra sumokėjusi 59 690 Lt avansą, kuris yra įrangos kainos dalis, likusios 66 383,69 Eur (229 209,60 Lt) ji nėra sumokėjusi. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki visiško pilno šalių įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Kadangi 2012-02-21 sutartis yra pirkimo–pardavimo su atidedamąja sąlyga sutartis, atsiradus atidedamajai sąlygai, atsakovei pagal Sutartį kyla pareiga sumokėti ieškovei likusią kainos dalį. Kadangi atsakovė šios pareigos nėra įvykdžiusi, nesumokėta kainos dalis (66 383,69 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovės (Sutarties 1.1 p, 5.1 p., CK 6.305 str. 1 d.; 6.344 str. 1 d.). Kadangi šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o atsakovės sumokėtas avansas yra įrangos kainos dalis, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti šį avansą iš ieškovės CK 6.237 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas priešieškinis, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimai atmetami.
24. Ieškovė taip pat prašė priteisti 14 090 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo nesumokėtos įrangos kainos dalies už laikotarpį nuo 2012-09-12 iki ieškinio pateikimo į teismą dienos, bei procesines palūkanas. Kompensuojamosios palūkanos yra suprantamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, atsirandantys skolininkui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, kurių nereikia įrodinėti (CK 6.261 str.), t. y. šios palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu terminu tampa skolininko atsakomybės forma. Ieškovė palūkanas paskaičiavo nuo 2012 m. rugsėjo mėn., kadangi tuo metu baigėsi įrangos testavimo laikotarpis ir atsakovei kilo pareiga visiškai atsiskaityti su ieškove už parduotą įrangą. Tačiau suėjus šiam terminui ir ilgą laiką po to (iki pat šios bylos inicijavimo) ieškovė nereiškė reikalavimo atsakovei sumokėti likusią įrangos kainos dalį arba grąžinti įrangą, o toliau siuntinėjo atsakovei duomenis, kuriais įrodinėjo, kad minėta įranga taupo elektros energiją. Neprotingai ilgą laiko tarpą siuntinėdama duomenis apie įrangos efektyvumą ir nereikalaudama atsakovės apmokėti už parduotą įrangą, tokiais veiksmais pati ieškovė vilkino Sutarties vykdymą, t. y. atsakovė laiku neįvykdė prievolės ir dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.; 6.259 str. 1 d.). Šiuo atveju pati ieškovė neprotingai ilgą laiką nereikalaudama iš atsakovės apmokėti už parduotą įrangą elgėsi neapdairiai, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis teisės normomis, sprendžia, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo 2012-09-12 iki kreipimosi į teismą dienos, mokėjimo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 14 090 Eur kompensuojamąsias palūkanas atmetamas.
25. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas. Procesinėms palūkanoms priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Nagrinėjamu atveju šie du faktai egzistuoja, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (66 383,69 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
26. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašė uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto Sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovė šio reikalavimo atsisakė 2015-05-28 pareiškime, skundžiamu sprendimu šį atsisakymą priėmė ir bylos dalį dėl nurodyto reikalavimo nutraukė. Nors apeliaciniame skundė ieškovė prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau jokių argumentų, susijusių su šia teismo sprendimo dalimi (kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto Sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus) apeliaciniame skunde nenurodė. Kadangi apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis bei faktinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.), o ieškovė apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šios sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo nenurodė, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių 2012-02-21 sudarytą sutartį, netinkamai vertino įrodymus, susijusius su atidedamosios sąlygos atsiradimu, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinami ieškinio reikalavimai dėl nesumokėtos įrangos kainos dalies priteisimo, procesinių palūkanų priteisimo ir Sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu), o priešieškinis atmetamas. Bylos dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl dalis dėl ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
29. Ieškovės pagrindinis interesas šioje byloje – iš atsakovės prisiteisti nesumokėtą įrangos kainos dalį (66 383,69 Eur) ir palūkanas (14 090 Eur) bei išvengti atsakovės reikalavimo grąžinti atsakovei jos sumokėtą avansą (17 287,18 Eur). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys iš dalies tenkintas, o priešieškinis atmestas, spręstina, kad bylos baigtis 86 proc. palanki ieškovei. Atsižvelgiant į šią proporciją paskirstytinos šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti.
30. Ieškovė nurodė, kad ją atstovavusiai advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai sumokėjo 8 892,21 Eur sumą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus; taip pat ieškovė patyrė 1 868,86 Eur išlaidų advokato S. B. paslaugoms apmokėti; iš viso 10 761,07 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Už apeliacinio skundo parengimą ieškovė prašė priteisti 1 815,97 Eur advokato išlaidų, už kasacinio skundo parengimą – 1 905,75 Eur. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Iš viso ieškovė patyrė 14 482,79 Eur advokato išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, neatitinka bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 10 000 Eur, o atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 600 Eur (CPK 93, 98, 302 str.).
31. Skundžiamame sprendime nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 010,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė sumokėjo 630,75 Eur sumą. Iš viso atsakovė patyrė 5 641,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti šioje byloje, todėl pagal pirmiau nurodytą proporciją atsakovei iš ieškovės priteisiama 790 Eur išlaidų advokato išlaidoms padengti (CPK 93, 98, 302 str.). Kitos bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteisiamos, nes jos patirtos įrodinėjant ginčo įrangos efektyvumą, o ši bylos dalis palanki ieškovei, be to, teismo ekspertizė buvo paskirta atsakovės iniciatyva.
32. Pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso yra sumokėjusi 1 659 Eur žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teisme 1 844 Eur žyminio mokesčio, kasacinės instancijos teisme 1 432 Eur žyminio mokesčio; iš viso – 4 935 Eur. Kadangi netenkinta tik ieškinio dalis dėl 14 090 Eur palūkanų priteisimo, ieškovei neatlygintina žyminio mokesčio dalis, mokėtina už šį reikalavimą, kuri sudaro 951 Eur (317 Eur x 3) (CPK 80 str. 1 d., 7 d.), kita dalis, kuri sudaro 3 984 Eur (4 935 Eur - 951 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovės. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisiamos 500 Eur išlaidos teismo ekspertizei apmokėti.
33. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 13 084 Eur (8 600 Eur + 3 984 Eur + 500 Eur) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei - 790 Eur. Tarpusavyje įskaičius šiuos reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 12 294 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
,,Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energita“ (įmonės kodas 302313185) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RGE Baltic“ (įmonės kodas 300651291) 66 383,69 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 69 euro centus) skolą už parduotą įrangą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (66 383,69 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažinti atsakovės vienašališką 2012-02-21 sutarties nutraukimą nuo 2014-10-01 neteisėtu.
Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto 2012-02-21 sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energita“ (įmonės kodas 302313185) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RGE Baltic“ (įmonės kodas 300651291) 12 294 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginti.“