Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-1292-236/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-06Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-10-06Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-06Šiaulių apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2017-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-04-19Lietuvos apeliacinis teismas
  7. KasacijaNutartis · 2018-07-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  8. ApeliacijaSprendimas · 2018-10-03Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
e2-1292-236/2016
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00138-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Energita“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „RGE Baltic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1292-236/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RGE Baltic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-344-569/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RGE Baltic“ dėl sutarties sudarymo patvirtinimo ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RGE Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energita“ dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Energita“ 2015-06-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „RGE Baltic“, prašydama patvirtinti elektros energiją taupančios įrangos „Ultra“ pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, priteisti iš atsakovės 66 383,69 Eur įsiskolinimą už parduotą įrangą, 14 090 Eur palūkanų bei procesines palūkanas.

Atsakovė UAB „RGE Baltic“ 2015-09-16 pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 14 481 Eur avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 17 287,18 Eur reikalavimo sumai ieškovei (pagal priešieškinį – atsakovei) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeiti ar kitaip apsunkinti bei apriboti šio turto nuomos teises, o šio turto nepakakus, areštuoti ir ieškovės pinigines lėšas, esančias pas ieškovę arba/ir trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su atsakove.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės „RGE Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nėra parengusi ir patvirtinusi 2015 m. finansinių ataskaitų, todėl per trumpą laiko tarpą neturi galimybės pateikti naujausios įmonės finansinės informacijos. Pažymėjo, kad pas atsakovę yra sumontuota ieškovės elektros taupymo įranga „Ultra“, dėl kurios kilęs ginčas byloje ir kurios vertė yra 83 671,11 Eur, t. y. daugiau kaip keturis kartus didesnė nei atsakovės prašoma užtikrinti reikalavimo suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016-04-22 nutartimi nutarė areštuoti ieškovei UAB „Energita“ priklausančius kilnojamuosius daiktus 17 287,18 Eur sumai, leidžiant šiais daiktais naudotis, bet uždraudžiant šiuos daiktus išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į juos bei įkeisti, daiktų nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuoti ieškovei UAB „Energita“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose ir turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su atsakove UAB „RGE Baltic“, taip pat leidžiant atsiskaityti su darbuotojais, mokėti įstatymo nustatytus mokesčius.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie savo finansinę padėtį, tačiau prašomų duomenų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovės finansinė padėtis, prašymo nagrinėjimo metu, nebuvo žinoma.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, nurodė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, jos įstatinis kapitalas yra 2 896 Eur. 2014 m. balanso duomenys patvirtina, kad jos turtas 2014 m. lyginant su 2013 m. mažėjo, 2013 m. mokėtinos sumos buvo 443 504,00 Lt, 2014 m. – 570 467,00 Lt. 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad ieškovės pardavimo pajamos 2013 m. buvo 668 570,00 Lt, 2014 m. – 310 909 Lt. 2013 m. įmonė patyrė nuostolių už 61 614 Lt, 2014 m. nuostoliai – 159 102 Lt.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę įrodyti gerą savo finansinę padėtį, tačiau ji teismui nepateikė duomenų apie šiuo metu esamą jos finansinę padėtį.

Teismas nurodė, kad ieškovė teigia, kad pas atsakovę yra sumontuota ieškovės elektros taupymo įranga „Ultra“, kurios vertė yra 83 671,11 Eur , t. y. daugiau kaip keturis kartus didesnė nei atsakovės prašoma užtikrinti reikalavimo suma.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl elektros taupymo įrangos „Ultra“ ir sprendžiamas klausimas dėl elektros taupymo įrangos „Ultra“ atitikimo šalių sutarties reikalavimams. Dėl to teismas sprendė, kad šios įrangos buvimas pas atsakovę negali būti vertinamas kaip tinkamas jos priešieškinio reikalavimų užtikrinimas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, laikė priešieškinio sumą – 17 287,18 Eur –ieškovei didele ir sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė gali savo vardu turimą turtą perleisti kitų asmenų nuosavybėn, kas apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Energita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-04-22 nutartį, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė nenurodė konkrečios grėsmės būsimam teismo sprendimui;Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, ieškovės atžvilgiu pritaikydamas nepagrįstus suvaržymus papildomoje 17.287,18 Eur sumos apimtyje ir tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi pas atsakovę yra sumontuota ieškovės elektros taupymo įranga „Ultra“, dėl kurios kilęs ginčas byloje ir kurios vertė yra 83 671,11 Eur, t. y. daugiau kaip keturis kartus didesnė nei atsakovės prašoma užtikrinti reikalavimo suma;Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, kadangi esant pareikštam atsakovės 17 287,18 Eur reikalavimui, ieškovės turtinės teisės yra suvaržytos 100 958,29 Eur apimtyje, kadangi pas atsakovę yra 83 671,11 Eur vertės ieškovės turtas.

Atsakovė UAB „RGE Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2016-04-22 nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apeliantės argumentus.

Spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pirmosios instancijos teismas laikė, kad tokia grėsmė yra, nes byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės finansinę padėtį. Pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama, yra ieškinio suma. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų paneigiančių aukščiau nurodytą prezumpciją, nepateikė įrodymų, patvirtinančių stabilią savo finansinę padėti ir patvirtinančią, jog ieškinio suma nekelia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl elektros taupymo įrangos „Ultra“ ir sprendžiamas klausimas dėl elektros taupymo įrangos „Ultra“ atitikimo šalių sutarties reikalavimams, šios įrangos buvimas pas atsakovę negali būti vertinamas kaip tinkamas jos priešieškinio reikalavimų užtikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto yra nepagrįsti.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai bei atsiliepimo atsikirtimai į jį neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės UAB „Energita“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2016-04-22 nutartį nepakeistą.

TeisėjasKazys Kailiūnas