Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-331-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2A-331-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18991-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
K. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
  • 2.2.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-331-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18991-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų prokuratūros pareigūnų veiksmų, atlyginimo, nustatė:

Aprašomoji dalis

Bylos esmė

Ieškovas K. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2420 EUR dydžio turtinę žalą ir nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04043-11, kuriame ieškovas įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 228 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūra 2015-02-20 surašė ir teismui pateikė kaltinamąjį aktą, kuris neatitiko LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. įtvirtintų reikalavimų, todėl Panevėžio apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi Nr. 1-19-134/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-25 nutartimi Nr. 1S-87-165/2016 baudžiamoji byla buvo perduota kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.Dėl nekompetetingo ir neteisėto prokurorės D. M. veikimo, ieškovas patyrė žalą, kurią prašo atlyginti žalą, kurią sudaro 2420 EUR žalos sumą sudaro atlyginimas, kurį ieškovas sumokėjo advokatui P. B. už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovas nurodė, kad žala turi būti prteista vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 str. 1 d., numatančia civilinę atsakomybę už žalaą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju prokuroras, vykdydamas savo procesinę teisę, manydamas, kad surinkta pakankamai duomenų dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, surašė kaltinamąją aktą dėl trijų kaltinamųjų, byla buvo perduota teismui. Teismas įvertinęs kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, pripažino, kad aktas neatitiko BPK 219 str. reikalavimų ir grąžino trūkumams pašalinti. Šios aplinkybės neįrodo prokuroro neteisėtų veiksmų, teismai tokių neteisėtų veiksmų taip pat nekonstatavo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl teismų konstatuotų kaltinamojo akto trūkumų buvo pažeistos ieškovo teisės į gynybą. Atsakovo vertinimu, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nedaro viso ikiteisminio tyrimo neteisėtu ir nepagrįstu, neįrodo, kad buvo pažeista ieškovo procesinė teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti ieškovo nurodytą turtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas yra teisėtas, sudėtingas, šiuo metu pagal patikslintą kaltinamąjį aktą teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Patikslintame kaltinamajame akte faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, išliko tas pats kaltinimo pagrindas, dėl suėjusių senaties terminų buvo padaryti atitinkami pakeitimai, padaryti ir kiti patikslinimai. Šiuo atveju išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, negali būti vertinamos kaip padaryta žala, kuri gali būti nagrinėjama civilinėje byloje, kad visos išlaidos yra susijusios su dar neišnagrinėta teisme baudžiamaja byla.

II. Teismo sprendimo motyvai

Vilniaus m. apylinkės teismas ieškovo K. A. ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad tam tikrų trūkumų buvimas kaltinamajame akte savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir prokurorų veiksmų neteisėtais. Ieškovas neįrodė, jog prokurorė, atlikusi kiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, priėmusi kaltinamąjį aktą, veikė tiek neapdairiai, padarė tokias daidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti.Ieškovo nurodytą žalos sumą sudaro baudžiamajame procese/jo stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, esant neišnagrinėtai baudžiamajai bylai, negali būti tenkinamas, pirmiausia dėl to, kad yra neįmanomas visapusiškas išnagrinėjimas, kad iškaidytos bylinėjimosi išlaidos, šiuo atveju yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, kad tai ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad tik tuo atveju kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Pagal BPK 103-106 str. ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Šiuo atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas dar esant nebaigtam baudžiamajam procesui, todėl ir dėl šių aplinkybių pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.Apeliantas nurodė, kad kiteisminį tyrimą organizuojant ir kontroliuojant prokurorė veikė piktnaudžiaudama jai suteiktais galiojimais, aplaidžiai, neišsamiai ir nevisapusiškai atliko ikiteisminį tyrimą, subjektyviai aiškino faktines aplinkybes, dėl to ydingai surašė kaltinamąjį aktą. Dėl šių priežasčių K. A. teisės buvo suvaržytos labiau negu būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Dėl prokurorės ydingo kaltinamojo akto, niekam nebuvo aišku, kas ir kuo yra kaltinami, todėl buvo pažeista K. A. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Kadangi prokurorė aplaidžiai ir subjektyviai atliko ikiteisminį tyrimą, todėl K. A. teko gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų ne tik įprastai dalyvaujant baudžiamajame procese, bet taip pat ir identifikuojant baudžiamojo proceso metu atliekamų veiksmų teisinius trūkumus. Dėl to, kad prokurorė ydingai surašė kaltinamąjį aktą, K. A. privalėjo paildomai gintis ir kreiptis į advokatą P. B., kvalifikuotai teisinei pagalbai gauti bei savo teisėms apginti, kurio papildomos paslaugos dėl ydingo kaltinamojo akto apskundimo pagal pateiktą sąskaitą kainavo 2420 EUR. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų prokurorės veiksmų ir žalos.Prokurodė pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.1.1., 5.4.1. ir 5.9.3. straipsnių nuostatas. Prokurorė iš esmės pažeidė BPK 22 str. 3 d. nustatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Pareigą užtikrinti tinkamai įgyvendinti pranešimą apie įtarimą kuo yra kaltinamas (BPK 187 str.) ir kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (BPK 219 str.).Teismas turėjo pats savo nuožiūra parinkti tinkamą teisės akto normą, t.y. taikyti CK 6.271 str. 1 d. įtvirtintą normą, nustatančią atsakomybę už žalą, atsuiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).Nežiūrint to, kad advokatas P. B. ieškovą atstovavo viso baudžiamojojo proceso eigoje, bet dėl akivaizdžiai neteisėto prokurorės veikimo ieškovo advokatas turėjo suaršyti papildomus procesinius dokumentus ir tai lėmė papildomas išlaidas advokato darbui apmokėti.Atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad prokuroras, vykdydamas savo procesinę teisę, manydamas, kad surinkta pakankamai duomenų dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, 2015-02-22 surašė kaltinamąjį aktą dėl trijų kaltinamųjų, t.y. K. A., Ž. B. ir E. S. padarytų nusikalstamų veiksmų ir bylą perdavė Panevėžio apygardos teismui.Teismas turi pareigą įvertinti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, tačiau tas aktas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertinę prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, pripažino, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir grąžino trūkumams pašalinti, neįrodo jrokuroro neteisėtus veiksmus, nėra konstatuoti prokuroro neteisėti veiksmai.Atlikus papildomą tyrimą, prokuroras 2016-12-22 surašė naują kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui. Kaip nustatyta iš naujai surašyto kaltinamojo akto, K. A. procesinė padėtis nepasikeitė, keitėsi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vietoj sukčiavimo (BK 182 straipsnis 2 dalis) inkriminuotas turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis), o dėl inkriminuojamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus senaties terminui. Papildomai įtarimai pareikšti vienam įtariamajam — S. K. (pagal BK 206 straipsnio 2 dalį). Kitų asmenų (buvusių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų) atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suėjus senaties terminui (senaties terminai jau buvo suėję 2013-2014 metais, t. y. iki perduodant bylą teismui 2015-02-20).Ta aplinkybė, kad K. A. ne tik kartu su bendrininkais Ž. B. ir E. S., bet ir su kitais (buvusiais nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais) įvykdė nusikaltimus, kurių esmė — iššvaistyti kreditai, neteisėtai gauti iš AB „Ūkio bankas“, iš esmės nepakeitė jo procesinės padėties, jam inkriminuojamas sunkus nusikaltimas už kurį numatyta sankcija - laisvės atėmimas iki 7 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis).Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl bylos grąžinimo kaltinamojo akto trūkumams pašalinti buvo akivaizdžiai pažeistos KA. teisės į gynybą. KA. nepateikė įrodymų, kad viso ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-04043-11 (iki perduodant bylą į teismą 2015-02-20) metu jis iš esmės nesutiko ir skundė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos turinį ir kvalifikavimą, atliekamą ikiteisminį tyrimą. Prokuroras baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu Panevėžio apygardos teismui pirmą kartą perdavė 2015-02-20 ir tik po 10 mėnesių K. A. įdvokatas P. B. pateikė teismui prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu prokurorui.Kadangi K. A. su ikiteisminio tyrimo eiga, jam pareikštais įtarimais (kaltinimais) sutiko, viso ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, todėl nepagrįstas jo reikalavimas atlyginti jo turėtas išlaidas advokatui už prašymo grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui ir atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą surašymą, kadangi tai yra baudžiamojo proceso išlaidos. Baudžiamasis procesas K. A. atžvilgiu nebuvo pradėtas be pagrindo, jis šiuo metu dar nėra baigtas (byla su nauju kaltinamuoju aktu perduota teismui), patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese yra susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, todėl turi būti sprendžiamos baigiant baudžiamąjį procesą ir tik jeigu jame nebus išspręsta, tai šis klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso numatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjant apeliacinį skundą turi būti įvertinta, ar buvo nustatyti neteisėti prokuroro veiksmai, sudarantys pagrindą taikyti CK 6.272 str. 1 d. normą, ar yra galimybė taikyti bendrą CK 6.271 str. normą, nustatančią atsakomybę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ar būtinas išteisinamasis nuosprendis ar bylos nutraukimas taikant atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo ir teismo sprendimo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad tik tuo atveju kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Pagal BPK 103-106 str. ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Šiuo atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas dar esant nebaigtam baudžiamajam procesui, todėl ir dėl šių aplinkybių pareikštas ieškinys atmestas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015 nurodyta, kad „ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese“. Taigi, ieškovui neįrodžius esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybės institucijos veikė teisėtai.Teisėjų kolegija pažymi, jog valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta specialiojoje normoje - CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, nesant pagrindo taikyti specialią normą, o bendroji apelianto nurodyta CK 6.271 str. normą, nustatanti atsakomybę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, netaikytina.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai). Kita vertus, ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Pagal minėtus BPK straipsnius byla prokurorui perduodama tik vienu pagrindu - kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Nagrinėjamu atveju prokuroras, vykdydamas savo procesinę teisę, manydamas, kad surinkta pakankamai duomenų dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, 2015-02-22 surašė kaltinamąjį aktą dėl trijų kaltinamųjų, t.y. K. A., Ž. B. ir E. S. padarytų nusikalstamų veiksmų ir bylą perdavė Panevėžio apygardos teismui. Baudžiamąją bylą negrinėjantis teismas turi pareigą įvertinti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, tačiau tas faktas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertinę prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, pripažino, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir grąžino trūkumams pašalinti, neįrodo prokuroro neteisėtus veiksmus. Atsakovas pagrįstai teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-18 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-134/2016 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-25 nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 1S-87-165/2016 nėra konstatuoti prokuroro neteisėti veiksmai.Panevėžio apygardos teismas 2016-02-18 nutartyje nurodė, kad byla grąžinama kaltinamojo akto rūkumams pašalinti arba surašyti naują kaltinamąjį aktą, nes, teismo nuomone, kaltinamasis aktas neišsamus, o nurodytas kaltinamųjų nusikalstamų veikų aprašymas (kaltinimas) neatitinka prokuroro pozicijos dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų procesinės padėties, kelia abejonių, ar pagrįstai suteiktas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų statusas. Iš nusikalstamos veikos aprašymo matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, panaudodami kredito lėšas, atliko konkrečius veiksmus, paskirstydami jas, panaudodami jas savo asmeninėms reikmėms, ankstesnių paskolinių įsipareigojimų vykdymui, todėl jie konkrečiais veiksmais galimai prisidėjo prie AB „Ūkio bankas“ turtinės žalos atsiradimo ir jų veiksmai neatskiriamai susiję su kaltinamųjų KA. ir Ž. B. veiksmais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo teisiškai įvertinti (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą arba jį nutraukti) nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų veiksmai, todėl, pasak teismo, šie kaltinamojo akto trukumai negali būti ištaisyti (duomenys neskelbtini) straipsnio numatyta tvarka, nes tai susiję su naujų faktinių aplinkybių tyrimu.Atlikus papildomą tyrimą, prokuroras 2016-12-22 surašė naują kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui. Kaip nustatyta iš naujai surašyto kaltinamojo akto, K. A. procesinė padėtis nepasikeitė, keitėsi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, vietoj sukčiavimo (BK 182 straipsnis 2 dalis) inkriminuotas turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 2 dalis), o dėl inkriminuojamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus senaties terminui. Papildomai įtarimai pareikšti vienam įtariamajam — S. K. (pagal BK 206 straipsnio 2 dalį). Kitų asmenų (buvusių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų) atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, suėjus senaties terminui (senaties terminai jau buvo suėję 2013-2014 metais, t. y. iki perduodant bylą teismui 2015-02-20).Kaip matyti iš naujai surašyto kaltinamojo akto, ta aplinkybė, kad KA. ne tik kartu su bendrininkais Ž. B. ir E. S., bet ir su kitais (buvusiais nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais) įvykdė nusikaltimus, kurių esmė — iššvaistyti kreditai, neteisėtai gauti iš AB „Ūkio bankas“, iš esmės nepakeitė ieškovo procesinės padėties, jam inkriminuojamas sunkus nusikaltimas už kurį numatyta sankcija - laisvės atėmimas iki 7 metų (BK 11 straipsnio 5 dalis).Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas K. A. neįrodė aplinkybės, kad baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatant keturių mėnesių terminą, akivaizdžiai pažeidė ieškvovo procesines teises į gynybą. Kadangi K. A. viso ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, todėl nepagrįstas jo reikalavimas atlyginti jo turėtas išlaidas advokatui už prašymo grąžinti bylą su kaltinamuoju aktu prokurorui ir atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą surašymą, kadangi tai yra baudžiamojo proceso išlaidos. Nekonstatuota, kad baudžiamasis procesas K. A. atžvilgiu nebuvo pradėtas be pagrindo, jis šiuo metu dar nėra baigtas (byla su nauju kaltinamuoju aktu perduota teismui), patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese yra susijusios su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, todėl turi būti sprendžiamos baigiant baudžiamąjį procesą ir tik jeigu jame nebus išspręsta, tai šis klausimas galės būti sprendžiamas civilinio proceso numatyta tvarka.CK 6.272 str. 1 d. gana aiškiai nurodo, kad ši norma taikoma, kai žala, atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Šioje normoje konkrečiai nenurodyta, kad ji taikoma, kai prokuroro kaltinamasis aktas (prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką) buvo surašytas su trūkumais ir šie trūkumai dar gali būti pašalinti baudžiamojo proceso tvarka. BPK reglamentuoja, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas (BPK 212 straipsnis) arba ikiteisminis tyrimas gali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (BPK 218 straipsnis). Prokuroras, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, priima atitinkamą sprendimą. Esminę reikšmę turi tai, kad baudžiamajame procese asmens kaltumo klausimą sprendžia ne prokuroras, o teismas. Tuo tarpu prokurorui užtenka įsitikinimo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir esant tokioms aplinkybėms jis turi pareigą surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui (BPK 218 – 220 straipsniai). Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (BPK 23 str). Nagrinėjamu atveju tas ir buvo padaryta – surašytas ieškovo ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu kaltinamasis aktas bei perduotas teismui. Šiam kaltinamajam aktui nustatyti trūkumai, kuriuos prokurorė pašalino. Ieškovas neįrodė, jog prokurorė, atlikusi ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, priėmusį kaltinamąjį aktą, veikė tiek neapdairiai, padarė tokias klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad šie trūkumai buvo pašalinti, baudžiamasis procesas iki šiol vyksta pagal patikslintą, tinkamai suformuluotą kaltinamąjį aktą, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas ir gali gintis baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tam kad teismų nustatyti kaltinimo trūkumai neapsunkintų bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje bei būtų neapsunkinta ir kaltinamųjų teisė į gynybą. Todėl, nėra jokio pagrindo teigti, kad prokurorė vykdydama savo pareigas elgėsi neteisėtai vien dėl to, kad yra nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kuriuos dar galima ištaisyti. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo akto, ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, jis susijęs su finansiniais nusikaltimais. Sutiktina su atsakovu, kad kol ieškovas dar nėra išteisintas baudžiamojoje byloje, tol negalimas žalos (dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamaje procese) priteisimas civiline tvarka. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų, bet vėliau išteisintų (jeigu ieškovas šiuo atveju bus išteisintas), asmenų patirtų išlaidų gynybai samdant advokatą priteisimo yra aiški ir nesikeitė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Ieškovas teikia ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų baudžiamojo proceso stadijoje, kaip žalos atlyginimą tuo laiku, kai jis dar nėra išteisintas, kai teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą šių išlaidų priteisimo klausimo dėl objektyvių priežasčių dar net negalėjo spręsti, nes baudžiamoji byla vis dar nagrinėjama. Byloje nustatyta, kad tas pats advokatas P. B. LITEKO duomenimis iki šiol gina ieškovą nurodytame baudžiamajame procese. Ieškovo advokatas buvo pasamdytas ginti ieškovą baudžiamoje byloje, jis galėjo pasirinkti įvairius gynybos būdus, taktikas, turėjo teisiškai analizuoti ir įgyvendinti gynybą sprendžiant kaltinamojo akto klausimą baudžiamojoje byloje kurioje ieškovas kaltinamas finansinių nusikalstamų veikų padarymu. Pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurią sudaro tik vienoje baudžiamojo proceso stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, esant neišnagrinėtai baudžiamajai bylai, negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra neįmanomas visapusiškas išnagrinėjimas, kad iškaidytos bylinėjimosi išlaidos, šiuo atveju yra procesinio pobūdžio išlaidos, pirmiausia atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, kad tai ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJadvyga MardosevičAlma Urbanavičienė