- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2-1047-155/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18991-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Krušnienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 2.2.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo K. A. atstovui advokatui P. B., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorei J. J., nedalyvaujant ieškovui K. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų prokuratūros pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. A. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 2420 EUR dydžio turtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-04043-11, kuriame ieškovas įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 228 str. 1 d. Panevėžio apygardos prokuratūra 2015-02-20 surašė ir teismui pateikė kaltinamąjį aktą, kuris neatitiko LR BPK 219 str. įtvirtintų reikalavimų, todėl Panevėžio apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi Nr. 1-19-134/2016 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2016-03-25 nutartimi Nr. 1S-87-165/2016 baudžiamoji byla buvo perduota kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nurodo, kad dėl tokio nekompetetingo ir neteisėto prokurorės D. M. veikimo, ieškovas patyrė žalą, kurią prašo atlyginti, kadangi minėtas ikiteisminis tyrimas atliekamas ydingai ir aplaidžiai. Patirtą žalą ieškovas vertina 2420 EUR žalos suma, kurią sumokėjo advokatui P. B. už suteiktas teisines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad iekovas nėra atleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. ieškovas šiuo atveju turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turi būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Šiuo atveju prokuroras, vykdydamas savo procesinę teisę, manydamas, kad surinkta pakankamai duomenų dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų, surašė kaltinamąją aktą dėl trijų kaltinamųjų, byla buvo perduota teismui. Teismas įvertinęs kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, pripažino, kad jis neatitiko BPK 219 str. reikalavimų ir grąžino trūkumams pašalinti. Šios aplinkybės neįrodo prokuroro neteisėtų veiksmų, teismai tokių neteisėtų veiksmų taip pat nekonstatavo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl teismų konstatuotų kaltinamojo akto trūkumų buvo pažeistos ieškovo teisės į gynybą. Atsakovo vertinimu, baudžiamosios bylos perdavimas prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nedaro viso ikiteisminio tyrimo neteisėtu ir nepagrįstu, neįrodo, kad buvo pažeista ieškovo procesinė teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė prokuroro neteisėtų veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti ieškovo nurodytą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad tai, jog prokurorė ištaisė kaltinamojo akto trūkumus, pateikė teismui patikslintą kaltinamąjį aktą, kuris teismo buvo priimtas nagrinėjimui baudžiamojoje byloje, neatleidžia nuo civilinės atsakomybės už tai, kad pirmasis kaltinamasis aktas buvo surašytas ydingai ir neteisėtai, dėl ko ieškovas patyrė žalą už teisines paslaugas advokatui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad šiuo atveju teismai, nustatydami kaltinamojo akto trūkumus, nekonstatavo prokurorės neteisėtų veiksmų, ikiteisminis tyrimas yra teisėtas, sudėtingas, šiuo metu pagal patikslintą kaltinamąjį aktą teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Patikslintame kaltinamajame akte faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė, išliko tas pats kaltinimo pagrindas, dėl suėjusių senaties terminų buvo padaryti atitinkami pakeitimai, padaryti ir kiti patikslinimai. Šiuo atveju išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, negali būti vertinamos kaip padaryta žala, kuri gali būti nagrinėjama civilinėje byloje, kad visos išlaidos yra susijusios su dar neišnagrinėta teisme baudžiamaja byla. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2015-04-14 su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje šios bylos ieškovas K. A. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 228 straipsnio 1 dalį (3 veikos), Ž. B. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 228 straipsnio 1 dalį (3 veikos), E. S. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. 2015-12-21 ieškovas pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu prokurorui (b.l. 10-31). Panevėžio apygardos teismas 2016-02-19 priėmė nutartį Nr. 1-19-134/2016, kuria konstatavo kaltinamojo akto trūkumus ir perdavė Baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nustatė trūkumams pašalinti keturių mėnesių terminą (b.l. 32-64). Lietuvos Apeliacinis teismas 2016-03-25 nutartimi Nr. 1S-87-165/2016 atmetė Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį (b.l. 78-91). Ieškovas už suteiktas advokato P. B. teisines paslaugas, surašant prašymą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui ir atsiliepimą į prokurorės apeliacinį skundą pateikė sąskaitą 2420 EUR sumai (b.l. 92-93). 2016-12-22 buvo surašytas patikslintas kaltinamasis aktas ir perduotas Panevėžio apylinkės teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-148-879/2017). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ši baudžiamoji byla pagal patikslintą kaltinamąjį aktą nagrinėjama, perduota teisiamajam posėdžiui, sprendimo priėmimo dienai dar nėra išnagrinėta.
Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš neteisėtų prokurorės veiksmų, surašant ydingai ir nekompetetingai kaltinamąjį aktą, nesilaikant LR BPK 219 str. reikalavimų, tokias aplinkybes nustatė teismai, grąžindami kaltinamąjį aktą prokurorei trūkumų šalinimui.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo kaltės. Remiantis minėtu straipsniu civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).
Ieškovas prokurorės, atlikusios jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad buvo netinkamai surašytas pradinis kaltinamasis aktas. Šias aplinkybes konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2016-02-19 nutartyje Nr. Nr. 1-19-134/2016 ir Lietuvos Apeliacinis teismas 2016-03-25 nutartimi Nr. 1S-87-165/2016. Teismai, pasisakydami apie priežastis dėl kurių baudžiamoji byla buvo perduota kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir nurodydami pažeidimo pobūdį, nekonstatavo neteisėtų prokurorės veiksmų, o tik konstatavo faktą, kad kaltinamasis aktas turi būti pataisytas, kad jis neatitinka įstatymu reikalaujamų kriterijų, iš dalies ir bendrųjų kriterijų. Teismų vartotos sąvokos, dėl kurių turėjo būti pataisytas kaltinamasis aktas, neįrodo bylos atsakovo atsakomybės. Tai, kad pradinis kaltinamasis aktas turėjo trūkumų ir pilnai neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų, pripažino ir atsakovas, tačiau pažymėjo, jog šiuo atveju prokurorės neteisėtų veiksmų nebuvo nustatyta, pats kaltinamasis aktas (jo trūkumai) yra ištaisyti ir šiuo metu patikslintas kaltinamasis aktas nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, todėl jokia žala dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamajame procese ieškovui civiliniame procese negali būti priteista.
Kaip jau buvo pažymėta, LR CK 6.272 str. 1 d. gana aiškiai nurodo, kad ši norma taikoma, kai žala, atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo. Šioje normoje nenurodyta, kad ji taikoma, kai prokuroro kaltinamasis aktas (prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką) buvo surašytas su trūkumais ir šie trūkumai dar gali būti pašalinti baudžiamojo proceso tvarka.
Šiuo gi atveju, nors ieškovas ir buvo nurodęs šį įstatymo pagrindą (LR CK 6.272 str.), priteisti nurodytai žalai, tačiau tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose teisės normose, teismas juos vertina bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartis Nr. 2A-129-450/2013).
Šiuo atveju neteisėti prokurorės veiksmai buvo grindžiami bendros rūpestingumo pareigos pažeidimu. Ieškovo manymu, ikiteisminis tyrimas ir pradinis kaltinamasis aktas šioje byloje atliktas neobjektyviai, neišsamiai, ydingai, nekompetingai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, dėl ko ieškovas buvo priverstas samdytis advokatą ir patyrė išlaidų už šio advokato teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad BPK reglamentuoja, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas (BPK 212 straipsnis) arba ikiteisminis tyrimas gali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (BPK 218 straipsnis). Taigi prokuroras, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, priima atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese asmens kaltumo klausimą sprendžia ne prokuroras, o teismas. Tuo tarpu prokurorui užtenka įsitikinimo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir esant tokioms aplinkybėms jis turi pareigą surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui (BPK 218 – 220 straipsniai). Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (LR BPK 23 str). Nagrinėjamu atveju tas ir buvo padaryta – surašytas ieškovo ir kitų kaltinamųjų atžvilgiu kaltinamasis aktas bei perduotas teismui. Šiam kaltinamajam aktui nustatyti trūkumai, kuriuos prokurorė pašalino.
Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Kaip minėta, neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti reikalavimą reiškiantis suinteresuotas asmuo – ieškovas. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta LR CK 6.263 str. 1 d., kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika vien dėl to, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas su trūkumais, kuriuos dar galima pašalinti. Tam tikrų trūkumų buvimas kaltinamajame akte savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir prokuroro veiksmų neteisėtais. Pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog prokurorė, atlikusi ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, priėmusį kaltinamąjį aktą, veikė tiek neapdairiai, padarė tokias klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad šie trūkumai buvo pašalinti, baudžiamasis procesas iki šiol vyksta pagal patikslintą, tinkamai suformuluotą kaltinamąjį aktą, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas ir gali gintis baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tam kad teismų nustatyti kaltinimo trūkumai neapsunkintų bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje bei būtų neapsunkinta ir kaltinamųjų teisė į gynybą. Todėl, nėra jokio pagrindo teigti, kad prokurorė vykdydama savo pareigas elgėsi neteisėtai vien dėl to, kad yra nustatyti kaltinamojo akto trūkumai, kuriuos dar galima ištaisyti. Pažymėtina, kad kaip matyti iš kaltinamojo akto, ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, jis susijęs su finansiniais nusikaltimais. Sutiktina su atsakovu, kad kol ieškovas dar nėra išteisintas baudžiamojoje byloje, tol negalimas žalos (dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų baudžiamaje procese) priteisimas civiline tvarka. Pažymėtina, kad kasacinio teismo suformuota praktika dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų, bet vėliau išteisintų (jeigu ieškovas šiuo atveju bus išteisintas), asmenų patirtų išlaidų gynybai samdant advokatą priteisimo yra aiški ir nesikeitė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Ieškovas teikia ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų baudžiamojo proceso stadijoje, kaip žalos atlyginimą tuo laiku, kai jis dar nėra išteisintas, kai teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą šių išlaidų priteisimo klausimo dėl objektyvių priežasčių dar net negalėjo spręsti, nes baudžiamoji byla vis dar nagrinėjama. Pažymėtina ir tai, kad tas pats advokatas P. B. LITEKO duomenimis iki šiol gina ieškovą nurodytame baudžiamajame procese. Todėl ieškovui nereikėjo baudžiamojo proceso stadijai samdyti advokatą, tam kad būtų nustatyti kaltinamojo akto trūkumai. Ieškovo advokatas buvo pasamdytas ginti ieškovą baudžiamoje byloje, jis galėjo pasirinkti įvairius gynybos būdus,taktikas, turėjo teisiškai analizuoti ir įgyvendinti gynybą sprendžiant kaltinamojo akto klausimą baudžiamojoje byloje kurioje ieškovas kaltinamas finansinių nusikalstamų veikų padarymu. Pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurią realiai sudaro baudžiamajame procese/jo stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, esant neišnagrinėtai baudžiamajai bylai, negali būti tenkinamas, pirmiausia dėl to, kad yra neįmanomas visapusiškas išnagrinėjimas, kad iškaidytos bylinėjimosi išlaidos, šiuo atveju yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka,kad tai ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375-2011, nurodė, kad tik tuo atveju kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Pagal BPK 103-106 str. ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte (Kauno apygardos teismo 2014-09-10 nutartis Nr. 1A-634-579/2014). Šiuo atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas dar esant nebaigtam baudžiamajam procesui, todėl ir dėl šių aplinkybių pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, ieškovo ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovui nepriteistina.
Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 7,21 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo K. A. ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo K. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7,21 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.