- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2-736-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00375-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „BTT Group“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BTT Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių oda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ vadovo J. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kėdainių oda“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir bendrovės restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė N. S..
2. 2018 m. gruodžio 5 d. Kauno apygardos teismas išdavė administratoriui liudijimą, suteikiantį teisę iš UAB „BTT Group“ gauti visus UAB „BTT Group“ saugomus duomenis apie RUAB „Kėdainių oda“, įskaitant, bet neapsiribojant RUAB „Kėdainių oda“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenimis.
3. Po išduoto teismo liudijimo, RUAB „Kėdainių oda“ administratorius prašė teismo įpareigoti UAB „BTT Group“ perduoti visus UAB „BTT Group“ saugomus RUAB „Kėdainių oda“ duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, RUAB „Kėdainių oda“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenų baze. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi teismas atmetė šį administratoriaus prašymą, nes jau buvo išduotas teismo liudijimas įrodymams gauti.
4. 2019 m. sausio 3 d. teisme buvo gautas UAB „BTT Group“ prašymas leisti nevykdyti teismo 2018 m. gruodžio 5 d. liudijimo rašytiniams įrodymams gauti, nes RUAB „Kėdainių oda“ yra įsiskolinusi, jos skola sudaro 43 102,19 Eur, todėl UAB „BTT Group“ naudojasi daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkė įvykdys prievolę. Teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė UAB „BTT Group“ prašymą leisti nevykdyti teismo 2018 m. gruodžio 5 d. liudijimo rašytiniams įrodymams gauti.
5. 2019 m. sausio 23 d. teisme buvo gautas RUAB „Kėdainių oda“ administratoriaus prašymas išreikalauti iš UAB „BTT Group“ visus saugomus RUAB „Kėdainių oda“ duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, RUAB „Kėdainių oda“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenų baze ir visus kitus UAB „BTT Group“ serveriuose saugomus atsakovės duomenis. Teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi įpareigojo UAB „BTT Group“ nedelsiant perduoti RUAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo administratoriui N. S. visus saugomus RUAB „Kėdainių oda“ duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant, RUAB „Kėdainių oda“ buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenų baze ir visus kitus UAB „BTT Group“ serveriuose saugomus atsakovės duomenis.
6. 2019 m. kovo 5 d. teisme gautas UAB „BTT Group“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutarčių panaikinimo, atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo, jeigu teismas manytų, kad terminas buvo praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „BTT Group“ atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, įpareigojo UAB „BTT Group“ nedelsiant perduoti RUAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo administratoriui N. S. visus saugomus duomenis apie RUAB „Kėdainių oda“.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus.
9. Atsižvelgęs į tai, kad pateiktu atskiruoju skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas UAB „BTT Group“ atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
10. Susipažinęs su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir skundžiamų nutarčių turiniu, teismas sprendė, kad susidariusioje situacijoje būtina patikslinti teismo UAB „BTT Group“ nustatytą įpareigojimą, t. y. įpareigojo UAB „BTT Group“ nedelsiant perduoti RUAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo administratoriui N. S. visus saugomus duomenis apie RUAB „Kėdainių oda“, o ne daiktinės teisės pagrindu įgytas materialines teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja UAB „BTT Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą ir šį klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos 2019 m. kovo 4 d. atskirąjį skundą priimti nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
11.1. Apeliantė dar iki teismo liudijimo išdavimo 2018 m. lapkričio 2 d. pasinaudojo daiktinių teisių gynimo būdu – sulaikymo teise prieš RUAB „Kėdainių oda“, kol ši įvykdys savo pinigines prievoles apeliantei. Taip pat pareiškėja byloje yra pateikusi savo kreditorinį reikalavimą RUAB „Kėdainių oda“ administratoriui. Tad Kauno apygardos teismo išduotu liudijimu rašytiniams įrodymams gauti, taip pat priimtomis Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutartimis buvo išspręstas klausimas dėl apeliantės materialinių teisių ir pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnyje, panaikinimo, t.y. jos teisėtai įgytos daiktinės teisės panaikinimo, nenagrinėjant šio klausimo iš esmės, nesuteikiant apeliacijos teisės ir kt., t. y. šiurkščiai pažeidžiant jos teises (teisės į tinkamą procesą principą ir kt.).
11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 panašioje į ginčo situaciją byloje suformavo precedentą, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.
11.3. CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Šios CPK 199 straipsnio normos gali būti taikomos procesinių klausimų sprendimui dėl dokumentų, turinčių reikšmės bylai, pateikimo, kai pateikiančiam asmeniui jokių materialinės teisės pasekmių neatsiranda. Ginčo atveju, apeliantė, pateikdama teismo pareikalautus duomenis, de facto ir de jure panaikintų daiktinės teisės pagrindu įgytas materialines teises, kas neatitinka CPK 199 straipsnio normų turinio ir tikslų. Tai reiškia ginčo dėl teisės išsprendimą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad iš esmės tokiomis teismo 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutartimis užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.
11.4. Nutartyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra priimtos aplinkybėmis, nepanašiomis į šio ginčo aplinkybes.
11.5. RUAB „Kėdainių oda“ nėra pareiškusi reikalavimo (ieškinio teisme) dėl apeliantės įgytos materialinės teisės paneigimo (panaikinimo). Jeigu toks reikalavimas būtų pareikštas ir teismas būtų įpareigojęs apeliantę pateikti visą su sulaikymo teise susijusią informaciją (t. y. tokios informacijos valdymą patirtinančius duomenis ir kt.), tokiu atveju situacija būtų kita, teisinis šio klausimo sprendimas kitoks. Tačiau ginčo aplinkybės kitos.
11.6. Nutartyje nėra jokių motyvų (paneigimo), jog sulaikymo teisė (jos turėjimas) būtų reglamentuotas kaip procesinis klausimas, jo sprendimas. Materialinė teisė yra sulaikymas, o jos objektas – informacija (duomenys), kurią sulaikymo teisės pagrindu apeliantė turi (valdo). Tad teismo argumentas, jog daiktinės teisės pagrindu įgytų materialinių teisių nėra reikalaujama perduoti ir dėl to nėra nusprendžiama dėl materialinių teisių ir pareigų, yra teisiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
12. Restruktūrizavimo administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Bendrovei įsiteisėjusia teismo nutartimi iškėlus restruktūrizavimo bylą, jokie priverstiniai išieškojimai iš restruktūrizuojamos bendrovės, be restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimo bendrovės atžvilgiu neturi būti pradedami. Tokiu atveju bendrovė atsiskaito su savo kreditoriais plane numatyta tvarka. Todėl apeliantė skundą grindžia neteisėtai vykdomais veiksmais.
12.2. Apeliantė siekia vilkinti teismo nustatytų įpareigojimų įvykdymą, tokiu būdu rodydama nepagarbą proceso šalims bei teismui.
12.3. Apeliantės pasirinktas civilinių teisių gynybos būdas turi įtaką ne tiks bendrovei, bet ir jos kreditoriams bei jų interesams, nes vien tik dėl apeliantės veiksmų yra užsitęsusi plano tvirtinimo stadija. Tuo tarpu pareiškėjos bet kokių materialinių teisių apsauga yra aiškiai įtvirtinta ir ginama Lietuvos Respublikos restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatomis. Juo labiau kad teismas nereikalauja, jog būtų perduotas turtas, t. y. pas apeliantę esanti kompiuterinė technika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo bendrovės (RUAB „Kėdainių oda“) restruktūrizavimo byloje priimtos nutartys, kuriomis buvo spręstas įrodymų išreikalavimo klausimas. CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju ji pasinaudojo daikto sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnis), todėl teismo įpareigojimų pateikti atitinkamus RUAB „Kėdainių oda“ priklausančius duomenis (informaciją) įvykdymo atveju iš esmės būtų panaikintos jos daiktinės teisės pagrindu įgytos materialinės teisės. Šį savo argumentą apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018.
17. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Šiuo atveju apeliantės aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 kasacinis teismas sprendė, jog byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl ieškovui priklausančių ginčo žemės sklypų ribų, kurias ieškovas įrodinėjo žemės sklypų suformavimo dokumentais, įregistruotais teisės aktuose nustatyta tvarka, teismui išdavus leidimą atsakovei atlikti ieškovui priklausančių ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre reiškė nusprendimą ne dėl procesinių (pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis)), bet dėl materialiųjų ieškovo teisių ir pareigų, nes atlikus atsakovės nurodytus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų ieškovo valdomų sklypų ribos bei jo kaip savininko teisių apimtis. Tuo tarpu CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi apeliantė kaip precedentu, nėra suformuotas analogiškoje nagrinėjamai situacijai byloje, todėl ja remtis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad RUAB „Kėdainių oda“ yra skolinga apeliantei 43 102,19 Eur, todėl UAB „BTT Group“ naudojasi daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkė įvykdys prievolę. Tačiau, teismo įpareigojimas pateikti bendrovės administratoriui restruktūrizuojamos bendrovės dokumentus, kurie reikalingi restruktūrizavimo procesui būtiniems klausimams spręsti, niekaip nepaneigs nei apeliantės kreditorinio reikalavimo į atsakovę buvimo fakto, nei turės įtakos tokio reikalavimo dydžiui ar formai. Be to, nors apeliantė teigia, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutartimis buvo išspręstas klausimas dėl apeliantės materialinių teisių ir pareigų, reglamentuotų CK 4.229 straipsnyje panaikinimo, t. y. jos teisėtai įgytos daiktinės teisės panaikinimo, tačiau šiuo atveju, kaip nurodo pati apeliantė, ji daikto sulaikymo teise naudojasi kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Būtent CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, kaip tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, bendrovei įsiteisėjusia teismo nutartimi iškėlus restruktūrizavimo bylą, jokie priverstiniai išieškojimai iš restruktūrizuojamos bendrovės, be restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimo bendrovės atžvilgiu negali būti pradedami. Todėl iš tiesų egzistuojant apeliantės nurodytam bendrovės įsiskolinimui, ji turi teisę, kuria apeliantė nurodo jau pasinaudojusi, ĮRĮ nustatyta tvarka teikti prašymus dėl tokio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės restruktūrizavimo byloje. Kuomet skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, apeliantės deklaruojamas siekis pasinaudoti daikto sulaikymo teise jokiu būdu negali įtakoti tokios skolos atgavimo, nes bendrovė neturi teisės atsiskaityti su savo kreditoriais kitokia, nei restruktūrizavimo plane numatyta tvarka. Todėl skundžiamomis nutartimis, priešingai nei teigia apeliantė, ji nėra įpareigojama atlikti veiksmus, dėl kurių keistųsi jos materialiosios teisės ir pareigos.
19. Be to, vien aplinkybė, kad daikto sulaikymo teise naudojamasi kaip garantu įsiskolinimui iš bendrovės atgauti, savaime nėra pagrindas nevykdyti teismo įpareigojimų. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Šiuo atveju nustačius, kad CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria išspręstas įrodymų išreikalavimo klausimas, ji atskiruoju skundu neskundžiama.
20. Pažymėtina, kad įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Todėl šiuo atveju pareiškėjui teismo suformuluotų įpareigojimų nevykdant akivaizdžiai yra pažeidžiami teismo proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo pricipai.
21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, kaip paduotą dėl nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti UAB „BTT Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutarčių, palikti nepakeistą.