Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1843-945/2018, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių oda“ ir iškėlė jai restruktūrizavimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Kėdainių oda“ bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė vengia vykdyti mokestines prievoles, jos įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 73 817,50 Eur.UAB „Kėdainių oda“ vadovas J. A. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad bendrovė veikia odos perdirbimo srityje, jos laikinas finansines problemas lėmė bendrovės brangiai perkama žaliava, sumažėjęs bendrovės užsakovų skaičius, kreditorių neatsiskaitymas su bendrove, teisminiai ginčai ir dėl to patiriami finansiniai sunkumai. Bendrovė nėra nemoki, iškėlus jai restruktūrizavimo bylą, jos kreditorių interesai būtų užtikrinti (būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai).VSDFV Kauno skyrius su UAB „Kėdainių oda“ vadovo pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, kadangi balanse nurodyta bendrovės įsipareigojimų suma viršija pusę turto vertės, o jos įsiskolinimas VSDF biudžetui didėja. Tarp VSDFV ir atsakovės buvo sudaryta įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, tačiau skola nebuvo sumokėta ar išieškota; visas bendrovės turtas pagal sudarytą paskolos sutartį yra įkeistas AB Šiaulių bankui; bendrovės atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomi areštai; bendrovės automobiliai išregistruoti, jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, vienam automobiliui taikyti apribojimai; bendrovės debitorė AB „Lituanica“ pati patiria didelius finansinius sunkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė UAB „Kėdainių oda“ iškelti bankroto bylą; iškėlė UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo bylą, jos administratoriumi paskyrė N. S..Teismas nurodė, kad UAB „Kėdainių oda“ vadovas pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio reikalavimus, įvykdė ir ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus; o 2018 m. balandžio 23 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad buvo patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys, pritarta restruktūrizavimo administratoriaus N. S. kandidatūrai.Bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos niekada neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės – bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos nemokumo sąvokos.Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš 43 darbuotojų, kuriems bendrovė turi įsipareigojimų, nėra pasinaudojęs teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, bei tuo pačiu sprendė, kad vien atsakovės įsiskolinimo darbuotojams faktas, nesudaro savarankiško pagrindo iškelti bendrovei bankroto bylą.Teismas svarbiomis aplinkybėmis laikė tai, kad: į bylą pateikti duomenys apie kreditorių pagalbą bendrovei (susitarimai atidėti prievolės vykdymo terminus); prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo nepareiškė didžiausias jos kreditorius AB Šiaulių bankas; UAB „Pellita“ yra potencialus bendrovės investuotojas, su kuriuo vedamos derybos dėl įmonės perėmimo iškėlus jai restruktūrizavimo bylą ir tolesnių priemonių įveikiant įmonės finansinius sunkumus taikymo; atsakovė nevengia pareigos mokėti mokesčius VSDF biudžetui, mokesčiai mokami iš dalies, t. y. atsakovė deda pastangas padengti įsiskolinimą; bendrovei priklauso visiškai įrengta odos perdirbimo gamykla su veiklai reikalinga infrastruktūra – egzistuoja sąlygos vystyti ūkinę veiklą; bendrovė, nors ir turėdama finansinių sunkumų, toliau vykdydama veiklą atsiskaito su kreditoriais; byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų; bendrovė turi debitorių (skolininkų), kuriems grąžinus skolas atsakovės finansinė padėtis pagerėtų. Teismas sprendė, kad yra ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti – nors įmonė turi finansinių sunkumų, ji vykdo veiklą ir toliau siekia ją vykdyti, atsiskaityti su kreditoriais, todėl, siekiant rinkoje išsaugoti ūkio subjektą, kuris sukuria darbo vietas, ir atkurti bendrovės mokumą, UAB „Kėdainių oda“ keltina restruktūrizavimo, bet ne bankroto, byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir UAB „Kėdainių oda“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Kėdainių oda“ įsiskolinimas VSDF biudžetui kiekvieną mėnesį didėja. Per 2017 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį bendrovė priskaičiavo 31 348,91 Eur įmokų, sumokėjo – 13 795,25 Eur, per 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpį priskaičiavo 30 375,39 Eur įmokų, sumokėjo – 10 693,88 Eur. Teismui pateiktas preliminarus bendrovės verslo planas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, o įmonės realūs veiksmai įrodo, kad UAB „Kėdainių oda“ nesugeba ne tik padengti susidariusio įsiskolinimo VSDF biudžetui, bet ir sumokėti privalomųjų einamųjų mokėjimų bei įvykdyti atidėjimo sutarties sąlygų, kas suponuoja išvadą, jog realiai bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kėdainių oda“, bendrovės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2018 m. sausio 26 d. sudarė 73 817,50 Eur, tuo tarpu šiuo metu įsiskolinimas siekia 96 549,07 Eur. Bendrovės įsiskolinimas VMI sudaro 34 365,85 Eur, ji taip pat turi įsiskolinimų tiekėjams bei darbuotojams.Atsakovės finansiniai sunkumai nuolatinio pobūdžio, besitęsiantys nuo 2017 m. ir lemiantys vis blogesnę bendrovės finansinę padėtį. UAB „Kėdainių oda“ yra faktiškai nemoki ir nebegalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo pareiškėjo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismas iš esmes tinkamai įvertino aplinkybes ir priežastis, susijusias su atsakovės finansine būkle, jos nesugebėjimu padengti įsiskolinimų kreditoriams, atsižvelgė į atsakovės pastangas pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais, ieškoti investuotojų, kurie galėtų normalizuoti bendrovės veiklą. AB Šiaulių bankas, kaip vienas didžiausių bendrovės kreditorių, siekiant ĮRĮ numatytų restruktūrizavimų tikslų, pagal galimybes bendradarbiautų bendrovės restruktūrizavimo procese su bendrove ir kitais kreditoriais.Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą UAB „Kėdainių oda“ vadovas J. A. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas bendrovės turtinę padėtį ir (ne)mokumą vertino vadovaudamasis aktualaus – 2018 m. balandžio 18 d. sudaryto, bendrovės balanso duomenimis bei aktualiais rašytiniais įrodymais apie atsakovės pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. VSDFV Kauno skyrius byloje pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų (jų patikimumo) neginčija, tuo tarpu byloje esantys įrodymai atsakovės nemokumo būsenos nepatvirtina.Bendrovės įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui susidarė ir pradėjo kauptis tik nuo 2017 m. pabaigos (spalio mėnesio). Atsiskaitymą su kreditoriumi įtakojo tai, kad laikinai, dėl įmonėje įvykusios avarijos, buvo sustabdyti darbai ir kurį laiką dėl to atsakovė negeneravo pajamų.Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad restruktūrizavimo metmenyse yra pateikti konkretūs būdai finansiniams sunkumams įveikti, atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju yra sutarta dėl jos akcijų perleidimo naujai akcininkei – potencialiai investuotojai UAB „Pellita“ (odos gamybos ir perdirbimo veikla užsiimančiai įmonei), atsakovės kreditoriai sutinka atidėti prievolių įvykdymo terminus, prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepareiškė ir didžiausias kreditorius AB Šiaulių bankas. Nors atskirajame skunde teigiama, kad į bylą pateiktas preliminarus atsakovės verslo planas (restruktūrizavimo metmenys) yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau plačiau tokia pozicija neargumentuojama, konkreti kritika restruktūrizavimo metmenų turiniui nepateikiama. Restruktūrizavimo metmenyse įvardintos aiškios priežastys, sąlygojusios atsakovės finansinius sunkumus, nurodytos priemonės, kurių bendrovė imsis finansiniams sunkumams pašalinti, yra pateiktas atsiskaitymo su atsakovės kreditoriais planas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs, kad bendrovė yra moki, tačiau susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą, iškeldamas jai restruktūrizavimo bylą. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, atskirąjį skundą iš esmės grindžia dviem argumentų grupėm: bendrovė yra faktiškai nemoki ir nebegalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio; pateiktas verslo planas – deklaratyvaus pobūdžio.Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Restruktūrizavimo taikymo sąlygos įtvirtintos ĮRĮ 4 straipsnyje. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius tris mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai.Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017 27 punktas).Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors teismų praktikoje ir pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015), tačiau nagrinėjamu atveju ši taisyklė nėra taikytina, kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne tik dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, bet ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo klausimas.Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyve rinkos dalyve. Minėta, kad pareiškėjas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašydamas iškelti atsakovei bankroto bylą, būtent ir apeliuoja į pirmosios instancijos išvadų dėl atsakovės mokumo, jos finansinių sunkumų laikinumo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas toliau nurodomų motyvų pagrindu tokius apelianto teiginius laiko nepagrįstais ir atmestinais. Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo, vertino tiek aktualius, į bylą pateiktus, 2018 m. balandžio 18 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, duomenis apie bendrovės pradelstus įsipareigojimus, tiek ankstesnius, byloje esančius, bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis, atsakovės turto sudėtį, turimo ilgalaikio turto masę. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi UAB „Kėdainių oda“ vadovas, apeliantas atskirajame skunde nekelia klausimo dėl minėtų, byloje esančių bei teismui, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimą, vertintų jos finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodomų duomenų teisingumo, tikslumo. Tuo tarpu pastarieji duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės mokumo, jos nepatekimo į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamos nemokumo sąvokos apimtį – bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto, kurio didžiąją dalį (beveik 95 proc.) sudaro net 2 793 923 Eur vertės bendrovės turimas ilgalaikis turtas, vertės (2018 m. balandžio 18 d. UAB „Kėdainių oda“ balansas, UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys apie pradelstus bendrovės įsipareigojimus kreditoriams). Tokių aplinkybių kontekste, kaip neturintys esminės reikšmės nei bendrovės mokumo, nei skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvadų vertinimui, laikytini apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai, susiję su vieno iš bendrovės debitorių prasta finansine padėtimi (2018 m. balandžio 18 d. UAB „Kėdainių oda“ balanso duomenimis bendrovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro tik labai neženklią dalį bendroje jos turto masėje, t. y. vos 69 416 Eur). Apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl bendrovės įsiskolinimo jam padidėjimo, taip pat aplinkybė, kad bendrovė turi ir kitų kreditorių, nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sunkios bendrovės finansinės padėties laikinumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į paties apelianto atskirajame skunde nurodomus bendrovės vykdytus atsiskaitymus su juo, kurie patvirtina, nors ir ne visiškai, bet vykdytus bendrovės įsipareigojimus apeliantui, padengiant kiek mažiau nei pusę bendrovei atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų įmokų – iš 2017 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotos 31 348,91 Eur įmokų sumos sumokant 13 795,25 Eur, iš 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpiu priskaičiuotos 30 375,39 Eur įmokų sumos sumokant 10 693,88 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius atsakovės veiksmus galima vertinti kaip patvirtinančius jos siekį, nors ir susiduriant su laikinais finansiniais sunkumais, atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, o ne vengti atsiskaitymo su jais, bei siekti veiklos išsaugojimo ir plėtojimo. Minėtą bendrovės siekį, kuriam pritaria ir jos kreditoriai, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma; tuo tarpu šioje nutarties dalyje aptariamas apelianto atskirojo skundo argumentas – kad bendrovė yra faktiškai nemoki ir nebegalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, yra deklaratyvus, ir, kaip minėta, nepagrįstas.Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas).Šiuo atveju reikšminga tai, kad UAB „Kėdainių oda“ restruktūrizavimo proceso pradėjimui neprieštarauja vienas didžiausių bendrovės kreditorių – AB Šiaulių bankas. Kreditorių bendradarbiavimą su bendrove, siekiant jos veiklos išsaugojimo ir plėtojimo, patvirtina taip pat bendrovės susitarimas su jos kreditoriais V. J. ir V. M. dėl ženklaus – atitinkamai didesnio kaip 760 000 Eur ir 218 000 Eur įsiskolinimo atidėjimo iki bendrovė nebeturės nei vieno kreditoriaus, kuriam įsipareigojimai bus pradelsti. Pažymėtina, be kita ko, ir tai, kad, išskyrus apeliantą, nei vienas kitas bendrovės kreditorius, tarp jų ir bendrovės darbuotojai, kuriems bendrovė turi neįvykdytų įsipareigojimų, bei apelianto minima VMI, prieštaravimo dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo bei pritarimo apelianto pareiškimui dėl bankroto bylos jai iškėlimo neišreiškė, pareiškimų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neteikė. Tuo tarpu 2018 m. balandžio 23 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu bendrovės akcininkai, turintys 100 proc. bendrovės akcijų, nutarė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo, pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenims bei restruktūrizavimo administratoriaus N. S. kandidatūrai, o 2018 m. gegužės 25 d. su potencialiu investuotoju buvo pasirašytos preliminarios akcijų pirkimo – pardavimo sutartys. Pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimui nesudaro ir kitas apelianto atskirojo skundo argumentas – kad teismui pateiktas bendrovės preliminarus verslo planas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Visų pirma, apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų, patvirtinančių minėtą jo teiginį dėl bendrovės verslo plano deklaratyvumo, jo nedetalizuoja bei niekaip nepagrindžia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Antra, restruktūrizavimo plano metmenys, kaip privalomas pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priedas (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas), laikytini preliminariomis (perspektyvinėmis) restruktūrizavimo plano gairėmis ir jiems (metmenims) nėra keliami tokie patys kokybiniai – išsamumo, konkretumo, reikalavimai kaip restruktūrizavimo proceso metu rengiamam ir teikiamam kreditorių susirinkimui pritarti bei teismui tvirtinti restruktūrizavimo planui. Šiuo atveju UAB „Kėdainių oda“ pateikti bendrovės restruktūrizavimo plano metmenys, juose pateikiamos informacijos apimtis, atitinka įstatymo tokiam dokumentui keliamus reikalavimus (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu dėl bendrovės verslo plano, konkrečių priemonių, galinčių padėti bendrovei išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, bus sprendžiama bendrovės restruktūrizavimo metu, kreditorių susirinkimui sprendžiant dėl pritarimo parengtam bendrovės restruktūrizavimo planui, o teismui – dėl tokio plano tvirtinimo.Atskiruoju skundu nepaneigus teistų bei pagrįstų skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvadų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsni 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.