- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- eB2-1406-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00375-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Marius Bartninkas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Kėdainių oda
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Šiaulių bankas, Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių oda“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teisme gautas likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ nemokumo administratorės UAB „BankromaX“ (toliau – nemokumo administratorė) skundas, kuriame prašoma panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą penktuoju darbotvarkės klausimu ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ nemokumo administratorės pasiūlytą sprendimo projektą dėl informacijos apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos patvirtinimo. Skunde nemokumo administratorė nurodo, kad 2021 m. liepos 29 d. buvo sušauktas likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ kreditorių susirinkimas. Nesant kvorumo, kreditorių susirinkimas neįvyko. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo sušauktas likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ kreditorių pakartotinis susirinkimas (toliau – pakartotinis kreditorių susirinkimas). Pakartotiniame kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl informacijos apie nemokumo procesą, juridinio asmens finansinę būklę ir nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos (toliau – Informacijos teikimo tvarka) patvirtinimo. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ kreditoriai nepagrįstai nusprendė nepatvirtinti nemokumo administratorės pasiūlytos Informacijos teikimo tvarkos. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nuspręsta patvirtinti kreditorių VĮ Turto banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriaus, VSDFV Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir AB Šiaulių banko pasiūlytą Informacijos teikimo tvarką. Remiantis kreditorių pasiūlyta Informacijos teikimo tvarka, visa informacija apie nemokumo procesą likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ kreditoriams turi būti teikiama nemokamai, nepriklausomai nuo to, kokia informacija ir kokiu būdu (elektroniniu paštu, registruotu paštu) turi būti pateikta. Be to, kreditorių patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos pagrindu už nemokumo administratorės kreditoriams skirtą laiką, atliekant informacijos patikrą, užmokestis taip pat nėra mokamas. Kreditoriai piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) įtvirtintomis kreditorių teisėmis ir nemokumo administratorės pareigomis, vilkina sklandų bankroto procesą, ignoruodami nemokumo administratorės pastangas nustatyti teisingą ir pagrįstą informacijos teikimo tvarkos mokestį. Priimant sprendimą penktuoju darbotvarkės klausimu nebuvo atsižvelgta į galiojantį teisinį reglamentavimą, pašto paslaugų įkainius, kanceliarinių prekių naudojimą, nemokumo administratorės darbo laiką ieškant informacijos ir pan. JANĮ 43 straipsnio 4 punkte nėra įtvirtinta, kad kreditoriai informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę privalo gauti ar gali tikėtis gauti iš nemokumo administratorės nemokamai. Minėta norma nereglamentuoja informacijos kreditoriams teikimo tvarkos. Kreditoriai, atsisakydami tvirtinti pasiūlytą mokestį, nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nemokumo administratorės pasiūlytas mokestis už informacijos pateikimą yra netinkamas ar prieštarauja kreditorių interesams. Kainų už dokumentų kopijavimą, skenavimą nustatymas yra įprasta praktika. Kasacinio teismo suformuota praktika, kurios laikosi ir žemesnės instancijos teismai, patvirtina, kad informacijos apie nemokumo procesą teikimas gali būti apmokestinamas, todėl nemokumo administratorė už informacijos teikimą kreditoriams turi teisę siūlyti įkainius, o kreditoriai turi teisę šiuos įkainius patvirtinti. Kreditoriai nepagrįstai atsisakė patvirtinti ir įkainius už nemokumo administratorės darbo laiką bei patalpų nuomą, skirtą kreditoriams, siekiantiems susipažinti su informacija apie įmonę. Suteikdama kreditoriams galimybę susipažinti su nemokumo bylos medžiaga ir/ar atlikti įmonės iki nemokumo bylos iškėlimo sudarytų dokumentų patikrinimą, nemokumo administratorė atskirai nuomojasi tam skirtą patalpą ir privalo mokėti įkainį patalpų savininkui. JANĮ 65 straipsnio 5 dalyje nustatyta administratoriaus teisė gauti atlyginimą už kiekvieną juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą yra siejama su papildomu administratoriaus darbo krūviu. Tokio nemokumo administratoriaus darbo atsiradimą tiesiogiai lemia kreditoriaus valia ir jos nesant toks fakultatyvus darbas nemokumo administratoriui neatsirastų. Dėl to kreditoriai neturi teisės kvestionuoti nemokumo administratorės teisės gauti atlyginimą už kreditorių atliekamam dokumentų patikrinimui skirtą nemokumo administratorės darbo laiką. Nemokumo administratoriaus teikiamų dokumentų kopijų darymo išlaidos nepriskiriamos administravimo išlaidoms, nes visiškai reali situacija, kad kai kurie kreditoriai šia tvarka gali nesinaudoti (neteikti prašymo pateikti informaciją), o kiti kreditoriai, atvirkščiai, tokia teise gali aktyviai naudotis. Nustačius, jog kreditoriai turi teisę atlikti bankrutavusios įmonės dokumentų patikrinimą neatlygintinai, nepagrįstai padidėtų administravimo išlaidos ir sumažėtų galimybė kuo didesne apimtimi padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Tokiu būdu būtų pažeistas bankroto procese vyraujantis ekonomiškumo principas, kitų kreditorių, neišreiškusių valios susipažinti su įmonės dokumentais, interesai. Jokio atlyginimo už nemokumo administratorės laiką kreditorių atliekamo dokumentų patikrinimo metu nenustatymas sudarytų sąlygas kreditoriams nepagrįstai piktnaudžiauti savo teisėmis. Įkainių už informacijos gavimą nustatymas ne tik atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, bet ir atlieka prevencinę funkciją, užtikrinančią sklandų, operatyvų bankroto procesą ir tik pagrįstų (turinčių teismo leidimą) prašymų, susijusių su informacijos gavimu, tenkinimą. Net ir situacija, kai kreditorius prašo dokumentų kopijas pateikti elektroniniu būdu, nereiškia, kad nemokumo administratorė, teikdama informaciją elektroninėmis ryšio priemonėmis, išvengia išlaidų. Priešingai, tokiu atveju yra išvengiama tik popieriaus, dažų, kopijų susegimo ir tvirtinimo kaštų, tačiau nemokumo administratorės darbas, kuris sudaro iš esmės didžiąją kainos dalį, vis tiek reikalingas. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimuose buvo pateikusi sprendimo projektus dėl informacijos teikimo tvarkos, kuriuose buvo nurodytas optimalus, pagrįstas ir protingas mokestis už informacijos teikimą.
Atsiliepimas
Kreditorė VMI atsiliepime į skundą prašo sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra. VMI nurodo, kad apmokėjimas nemokumo administratorei už teikiamą bendro pobūdžio informaciją kreditoriams patenka į bankroto proceso administravimo išlaidas, kurias nustato kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Patvirtinta informacijos teikimo tvarka apibrėžia tik informacijos/dokumentų, kurie yra išimtinai susiję su bankroto procedūromis, teikimo tvarką. Jei kreditorius norės atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą ir gauti įmonės dokumentų kopijas, tokiu atveju bus vadovaujamasi ne informacijos teikimo tvarkos, o JANĮ 65 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju nemokumo administratorė neatskyrė teikiamos informacijos turinio ir teikimo pobūdžio. JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir JANĮ 65 straipsnio normos skiriasi. Siūlymas nustatyti, kad visa informacija apie bankroto procesą, įmonės finansinę būklę bei informacija apie administravimo išlaidas kreditoriams būtų teikiama už atlygį, pažeidžia bendro pobūdžio kreditorių teisę gauti informaciją apie nemokumo procesą.
Kreditorius VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašo atmesti skundą. VSDFV Kauno skyrius nurodo, kad nemokumo administratorės teisė gauti atlyginimą už teikiamą informaciją numatyta konkrečioje, specifinėje situacijoje, reglamentuotoje JANĮ 65 straipsnyje. Nemokumo administratorė nepagrįstai tokį reglamentavimą taiko visai su bankroto procesu susijusiai informacijai, t. y. ir bendro pobūdžio informacijai, numatytai JANĮ 43 straipsnio 4 punkte. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje nurodytos nemokumo administravimo išlaidos ir jų sudėtis, tarp jų ir pašto, ryšių, organizacinės išlaidos (9 punktas), taip pat kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti (10 punktas). 2021 m. vasario 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta BUAB „Kėdainių oda“ administravimo išlaidų sąmata. Sąmatos 4 punkte numatyta skirti 7 000 Eur plius PVM pašto, transporto, ryšių, organizacinėms, dokumentų saugojimo, valdymo ir kitoms administravimo išlaidoms. Nemokumo administratorės pateiktoje Informacijos teikimo tvarkoje prašomos patvirtinti išlaidos yra tapačios, todėl nėra pagrindo dar kartą jų tvirtinti. Patvirtinus nemokumo administratorės siūlomą Informacijos teikimo tvarkos projektą ir tokiu būdu apmokestinus nemokumo administratorės teikiamą bendro pobūdžio informaciją apie bankroto procesą, būtų nepagrįstai ribojama galimybė kreditoriams dalyvauti bankroto procese ir pažeisti kreditorių interesai.
Kreditorius AB Šiaulių bankas atsiliepime į skundą prašo atmesti skundą. AB Šiaulių bankas nurodo, kad šaukiant ir pravedant pakartotinį kreditorių susirinkimą nebuvo pažeista susirinkimų šaukimo ir dalyvavimo jame tvarka. Kreditorių balsų dauguma (51,75 proc.) buvo priimtas susirinkimui pateiktas alternatyvus sprendimo projektas ir nuspręsta patvirtinti Informacijos teikimo tvarką, išskyrus 11 ir 13 punktus, taip pat koreguojant 10 punktą dėl kainos sumokėjimo. Kreditoriai, balsuodami penktuoju darbotvarkės klausimu, ne piktnaudžiavo įstatyme įtvirtintomis kreditorių teisėmis, o siekė, kad būtų išlaikyta bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų pusiausvyra, nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai. Bankroto procese yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, taip pat Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlygis. Į administravimo išlaidų sąmatą yra įtrauktos ir pašto išlaidos, taip pat išlaidos kanceliarinėms prekėms, taigi, reikalauti, kad kreditoriai dar kartą mokėtų už tą patį yra neteisinga ir neproporcinga. Informacijos, kuri galėtų būti pateikta kreditoriams, apimtis nebus itin didelė. Laikas, sugaištas informacijos kreditoriams paruošimui, turėtų patekti į patvirtintą nemokumo administratorės atlyginimą.
Kitų atsiliepimų į skundą negauta.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartimi UAB „Kėdainių oda“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „BankromaX“. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. sausio 21 d., 2021 m. sausio 26 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. gegužės 18 d. nutartimis patvirtinti UAB „Kėdainių oda“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nutarta UAB „Kėdainių oda“ likviduoti dėl bankroto.
2021 m. liepos 29 d. dėl kvorumo nebuvimo neįvykus likviduojamos dėl bankroto UAB „Kėdainių oda“ kreditorių susirinkimui, 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo sušauktas pakartotinis susirinkimas. Nemokumo administratorė skunde nurodo nesutinkanti su šio pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimu penktuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta Informacijos teikimo tvarka pagal nemokumo administratorės pateiktą projektą, išskyrus 11 ir 13 punktus, taip pat koreguojant 10 punkto dalį dėl kainos sumokėjimo.
JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, skirtingai nei anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu. Iš esmės tokie patys kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo vertinimo principai buvo suformuoti teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio ĮBĮ normas. Dėl to, nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, ši teismų praktika yra aktuali ir sprendžiant kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo klausimą pagal JANĮ nuostatas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (šiuo atveju JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų sprendimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų sprendimų priėmimą, taip pat konstatavęs, kad priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (šiuo atveju JANĮ), kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Taigi, kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, antra, dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir/ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo laikytasi pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė procedūrinių pažeidimų, kadangi pakartotinis kreditorių susirinkimas įvyko nepraėjus 14 dienų nuo neįvykusio kreditorių susirinkimo dienos, apie pakartotinį kreditorių susirinkimą kreditoriai informuoti tuo pačiu 2021 m. liepos 15 d. pranešimu, kuriuo jie buvo informuoti apie neįvykusį 2021 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkimą, nemokumo administratorė pateikė įrodymus apie šio pranešimo išsiuntimą kreditoriams 2021 m. liepos 15 d., pakartotiniam kreditorių susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas (JANĮ 50 straipsnio 3 dalis), skundžiamas sprendimas priimtas už jį balsavus 51,75 proc. visų pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Byloje nesant ginčo dėl šių aplinkybių, teismas išsamiau dėl jų nepasisako ir vertina skundžiamo pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo penktuoju darbotvarkės klausimu turinio teisėtumą.
Nemokumo administratorė nesutikimą su pakartotiniame kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu argumentuoja iš esmės tuo, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta Informacijos teikimo tvarka, pagal kurią informacija kreditoriams teikiama neatlygintinai, prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo suformuotai praktikai ir nemokumo administratorės teisėtiems interesams.
Informacijos, kuriai taikoma Informacijos teikimo tvarka apibrėžimas ir turinys aptarti nurodytos tvarkos 1–4 punktuose. Tai informacija apie bankroto procesą, finansinę būklę ir bankroto administravimo išlaidų pagrindimo dokumentai. Informacija apie bankroto procesą – tai informacija, susijusi su įmonės bankroto byla: (1) įmonės kreditorių susirinkimo/komiteto protokolų ir jų priedų kopijos; (2) administratoriaus galutinės bankroto ataskaitos, patvirtintos įmonės kreditorių susirinkimo/komiteto sprendimu, kopija; (3) su įmonės bankroto byla susijusių teismų priimtų procesinių dokumentų kopijos; visi dokumentai ir duomenys, kurie buvo sukurti ir/ar naudoti įmonės veikloje iki bankroto bylos iškėlimo momento, nėra laikoma informacija apie bankroto procesą ir gali būti suteikiama tik JANĮ nustatyta tvarka (Informacijos teikimo tvarkos 1 punktas). Informacija apie įmonės finansinę būklę – tai įmonės bankroto proceso metu sudaryti ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai: likvidavimo pradžios balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, likvidavimo pabaigos balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, metiniai balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos; visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo momento, nėra laikomi informacija apie įmonės finansinę būklę ir gali būti suteikiami JANĮ nustatyta tvarka (informacijos teikimo tvarkos 2 punktas). Bankroto administravimo išlaidų pagrindimo dokumentai – tai dokumentai, pagrindžiantys įmonės bankroto proceso išlaidas (Informacijos teikimo tvarkos 3 punktas).
Informacijos teikimo tvarkos 10 punkte, kuris buvo patvirtintas su korekcija dėl kainos sumokėjimo, numatyta, kad įmonės kreditoriams, savininkui ar jų įgaliotiems asmenims užpildžius nemokumo administratoriaus nustatytą formą ir sumokėjus nustatytą kainą už kopijuotą (-us)/ skenuotą (-us) dokumento (-ų) egzempliorių (-ius), nemokumo administratorė ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pinigų įskaitymo nurodytoje banko atsiskaitomojoje sąskaitoje momento privalo pateikti prašomą Informaciją. Pagal Informacijos teikimo tvarkos 11 punktą, kuris nebuvo patvirtintas, elektroninio ryšio priemonėmis, paštu ar atvykstant prašomą informaciją atsiimti iš nemokumo administratorės buveinės gaunamos informacijos vieno skenuoto ar kopijuoto lapo egzemplioriaus kaina yra 0,50 Eur; asmenys, pageidaujantys gauti informaciją popierine forma paštu, papildomai nemokumo administratorei sumoka 2,45 Eur plius PVM mokestį už dokumentų siuntimą; pageidaujant video ir/ar garso medžiagos, už laikmenos įrašymą papildomai yra mokamas 25 Eur plius PVM dydžio mokestis. Informacijos teikimo tvarkos 13 punkte, kuris taip pat nebuvo patvirtintas, nurodyta, kad informaciją turintys teisę gauti asmenys savo iniciatyva ar gavę teismo leidimą atlikti informacijos patikrą ir/ar susipažinimą su informacija, nemokumo administratorei sumoka salės nuomos mokestį, kurio dydis yra 90 Eur/1 val. plius PVM; taip pat nemokumo administratorės nuožiūra ir/ar esant poreikiui už nemokumo administratorės skirtą darbuotoją dalyvauti patikroje ar dokumentų susipažinime yra mokamas 40 Eur/1 val. plius PVM mokestis, o antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes – 60 Eur/1 val. plius PVM dydžio mokestis bei 30 Eur plius PVM mokestis už faktinių aplinkybių protokolo surašymą; dokumentų kopijos apmokomos ir pateikiamos pagal Informacijos teikimo tvarkos 10–11 punktus.
Ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ, ir šiuo metu galiojančiame JANĮ yra skiriamos dvi kreditoriams teikiamos informacijos rūšys: informacija, skirta kreditoriaus teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir informacija, skirta dokumentų patikrinimui atlikti (JANĮ 65 straipsnis; ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą. Nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo (JANĮ 65 straipsnio 4 dalis). Dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus. Taigi ši teisė pagal savo esmę ir prasmę yra instrumentas, skirtas aktyviam kreditoriui (jų grupei), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius ir įgyvendinti kitas įstatymo jam suteiktas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-610-241/2018).
JANĮ 43 straipsnis detalizuoja kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teises, tarp kurių yra numatyta kreditoriaus teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnio 6 punktas suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Teisę į šią informaciją kreditorius gali įgyvendinti ir pasyviai, kadangi paprastai įstatymas arba teismas nemokumo administratorių įpareigoja šią informaciją suteikti be aktyvių kreditoriaus veiksmų (pavyzdžiui, apie priimtas nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir patikslinimo, likvidavimo procedūrų ir pan.).
JANĮ 43 straipsnio 4 punkto ir JANĮ 65 straipsnio normos skiriasi ne tik anksčiau aptartais aspektais, bet ir pagal teikiamos informacijos turinį bei teikimo pobūdį, todėl, atsižvelgiant į šių teisės normų skirtumus, jos negali būti tapatinamos. Atsižvelgiant į tai, JANĮ 65 straipsnio 4 dalyje numatyta nemokumo administratoriaus teisė pareikalauti atlyginimo už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą pagal analogiją negali būti taikoma JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatytai bendro pobūdžio kreditorių teisei gauti informaciją apie nemokumo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021).
Aplinkybę, kad nemokumo administratorei žinomos kreditoriams teiktinos informacijos rūšys ir jų skirtumai, įrodo Informacijos teikimo tvarkos 1–2 punktuose nurodytos teiktinos informacijos išimtys. Informacijos teikimo tvarkoje pažymėta, kad visi dokumentai ir duomenys, kurie buvo sukurti ir/ar naudoti įmonės veikloje iki bankroto bylos iškėlimo momento, nėra pripažįstama informacija apie bankroto procesą ir gali būti suteikiama tik JANĮ nustatyta tvarka (Informacijos teikimo tvarkos 1 punktas); visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo momento, nėra pripažįstami informacija apie įmonės finansinę būklę ir gali būti suteikiami JANĮ nustatyta tvarka (Informacijos teikimo tvarkos 2 punktas). Būtent šie dokumentai yra teiktini pagal JANĮ 65 straipsnį, todėl darytina išvada, kad Informacijos teikimo tvarkoje reglamentuotas tik informacijos, numatytos JANĮ 43 straipsnio 4 punkte, teikimas.
Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentu, kad JANĮ 43 straipsnio 4 punkte nėra įtvirtinta, jog kreditoriai informaciją pagal šią nuostatą privalo gauti nemokamai, tačiau, teismo vertinimu, nėra įtvirtinta ir priešingai, o pagal JANĮ 44 straipsnio 6 punktą būtent kreditorių susirinkimas sprendžia dėl informacijos teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo. Pati nemokumo administratorė skunde akcentuoja, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog informacijos apie nemokumo procesą teikimas gali būti apmokestinamas, todėl nemokumo administratorė už informacijos teikimą kreditoriams turi teisę siūlyti įkainius, o kreditoriai turi teisę šiuos įkainius patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Darytina išvada, kad JANĮ nėra įtvirtinta, jog kreditoriai informaciją apie nemokumo procesą privalo gauti nemokamai, tačiau taip pat nėra reglamentuota, kad kreditoriai turi mokėti už bet kokią bet kokiu būdu jiems teikiamą informaciją, taikant informacijos teikimo įkainius, kuriems jie nepritaria.
Nemokumo administratorė skunde akcentuoja, kad tokia pati informacijos teikimo tvarka buvo siūloma pirmajame ir antrajame kreditorių susirinkimuose, tačiau jai nebuvo pritarta. Dalis kreditorių jau pirmajame kreditorių susirinkime siūlė tvirtinti informacijos teikimo tvarką, koreguojant jos 10 punktą ir netvirtinant 11 ir 13 punktų. Nemokumo administratorė nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu kaltina kreditorius, nurodo, kad šie nepagrindė savo atsisakymo patvirtinti jos siūlomą Informacijos teikimo tvarką, tačiau pati nemokumo administratorė jau po pirmojo kreditorių susirinkimo, žinodama jų poziciją jos siūlomos Informacijos teikimo tvarkos tvirtinimo klausimu, nesiūlė kompromisinio Informacijos teikimo tvarkos projekto, neteikė kreditoriams informacijos teikimo įkainius pagrindžiančių duomenų, kurių pagrindu jie galėtų įsitikinti nemokumo administratorės papildomomis išlaidomi, teikiant jiems informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tokių duomenų nemokumo administratorė su skundu neteikė ir teismui, apsiribodama teiginiu, kad informacijos teikimo įkainiai yra optimalūs, pagrįsti ir protingi.
Nemokumo administratorės argumentai dėl JANĮ 65 straipsnio 5 dalyje nustatytos administratoriaus teisės gauti atlyginimą už tam tikrus veiksmus nagrinėjamoje byloje nevertintini, kadangi Informacijos teikimo tvarka, kaip minėta, atitinka JANĮ 43 straipsnio 4 punkte nurodytą reguliavimą ir šios nuostatos pagrindu priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas neapima teisės susipažinti su įmonės dokumentais, su kuriais susipažinimo tvarka yra reglamentuota JANĮ 65 straipsnyje. Teisės kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra įtvirtinta JANĮ 65 straipsnio 5 dalyje ir kreditorius, norėdamas įgyvendinti tokią teisę, turi laikytis būtent šioje normoje nustatytos tvarkos.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis, JANĮ 51 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018; ir kt.). JANĮ 44 straipsnio 6 punkte esant įtvirtintai kreditorių susirinkimo teisei nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką, kreditorių susirinkimui ją patvirtinus ginčijamu sprendimu, JANĮ nesant įtvirtintam reikalavimui apmokestinti informacijos kreditoriams teikimą JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu, teismo vertinimu, nemokumo administratorės skundo tenkinimas reikštų kreditorių, kaip visumos, teisės spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus pažeidimą.
Būtent šiuo aspektu nagrinėjama byla skiriasi nuo bylos, kurioje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais savo poziciją grindžia nemokumo administratorė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Nurodytoje byloje kreditoriai nusprendė pritarti nemokumo administratoriaus pasiūlymui nustatyti tam tikrus atlygio už informacijos teikimą dydžius ir kasacinis teismas pasisakė dėl būtinybės gerbti tokią kreditorių daugumos valią, jeigu tokia valia nepažeidžiamos imperatyvios teisės normos ar teisėti konkretaus bankroto proceso dalyvio interesai. Nagrinėjamoje byloje kreditoriai išreiškė priešingą valią, kuria, kaip minėta, jokios imperatyvios teisės normos nėra pažeidžiamos.
Kartu teismas kaip nepagrįstus atmeta nemokumo administratorės argumentus dėl jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Kaip teisingai nurodoma atsiliepimuose į skundą, nemokumo administratorės atlyginimo, taip pat su bankroto procesu susijusių išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą. Spręsti, kad tam tikros su kreditorių informavimu siejamos išlaidos nepatenka administravimo išlaidų sąmatą, nėra pagrindo. Manydama, kad administravimo išlaidų suma yra per maža, nemokumo administratorė turi teisę kelti klausimą dėl tokios sąmatos patikslinimo, jį grįsdama ne teoriniais pasvarstymais apie galimas informacijos teikimo sąnaudas, bet motyvuota su faktiniu poreikiu (kreditorių prašymų pobūdžiu bei apimtimi) iliustruota pozicija. Nemokumo administratorės argumentas, kad atskirų kreditorių siekis (nebūtinai pagrįstas) gauti informaciją negali lemti finansinės naštos įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, bei visiems jos kreditoriams, viena vertus, yra tik teorinė prielaida, kita vertus, kreditorių susirinkimo buvo įvertintas kaip atitinkantis jų interesus. Bankroto proceso eigoje paaiškėjus kreditorių piktnaudžiavimo nustatyta tvarka faktas ar paaiškėjus su Informacijos teikimo tvarka susijusių sąnaudų neproporcingumui, klausimas dėl informacijos apmokestinimo kreditorių susirinkimui gali būti teikiamas pakartotinai.
Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas nemokumo administratorės skundą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 43, 44 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu,
nutaria:
Atmesti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ skundą.
Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.