- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- 1S-300-627/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21569-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Nerijus Meilutis, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- P. S.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą gauti neteisėtų pajamų, vykdė įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą ir organizavo šių medžiagų platinimą įvairiais kiekiais, taip pat kaltinamas tuo, kad vadovaudamas organizuotai grupei ir siekdamas įgyti didesnį autoritetą, taip užtikrinant ir grupės narių paklusnumą duodamiems nurodymams, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš viso tris „B“ ir „C“ kategorijoms priskiriamus šaunamuosius ginklus, kuriuos neteisėtai laikė.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 25 d. nutartimi P. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams. To paties teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi P. S. taikomos intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 25 d., tačiau 2022 m. vasario 12 d. 5.25 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka P. S. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 13 d. nutartimi P. S. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra buvo pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu 3 mėnesiams, kurio terminas šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 10 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo P. S. gynėjas advokatas L. S. Bagdonas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį ir paskirti P. S. švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Nei vienas iš suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pakankamas pratęsti taip ilgai besitęsiančio suėmimo terminą. Bet kokie kardomųjų priemonių termino pratęsimo pagrindai negali būti tapatinami su tokių kardomųjų priemonių skyrimo pagrindais ir teismas visais atvejais privalo teikti ne ankstesnius, o naujus motyvus ir argumentus, kurie sustiprina teismo manymą apie šių pagrindų išlikimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Smirnovą prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 46133/99 ir 48183/99, EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas) pažymėjo, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. EŽTT taip pat nurodė, kad suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo pagrįstumas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes ir galėtų būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Skundžiamoje nutartyje šių išaiškinimų nesilaikyta.
4.2. Apygardos teismas nepagrįstai nepripažino, kad kaltinamasis turi glaudžius socialinius ryšius, taip pat nenurodė, kokia turimų šių ryšių dalis kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir patvirtina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. P. S. augina mažametį vaiką, kurio sveikata ir gerovė nukenčia jo tėvui ilgą laiką taikant suėmimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2013–2019 metais ir visas paskirtas bausmes yra atlikęs, bei nenurodė konkrečių P. S. ryšių užsienyje, kurie būtų glaudesni už jo turimus ryšius su Lietuvoje gyvenančia šeima ir artimaisiais.
4.3. Galimybė kaltinamajam bėgti (slėptis) lengvai užkardoma kitomis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, registravimusi ikiteisminio tyrimo įstaigoje, užstatu). Apygardos teismas be pakankamo pagrindo neapsvarstė kitų, švelnesnių už suėmimą, kardomųjų priemonių skyrimo. Be to, pagal iš suėmimo vietos gautą charakteristiką P. S. charakterizuojamas teigiamai (kaltinamasis sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, su administracijos darbuotojais elgiasi mandagiai, konfliktinių situacijų nekyla, palaiko ryšius su artimaisiais, suėmimo laikotarpiu drausmės pažeidimų nefiksuota, 1 kartą skatintas). Vien tik inkriminuotų veikų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad P. S. būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas.
4.4. Pratęsiant suėmimo terminą, turi būti surandama naujų, itin reikšmingų argumentų, pagrindžiančių pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam gali būti taikomos kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, kurios užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėta, kad P. S. sesuo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą yra įnešusi 10 000 Eur dydžio užstatą. Įvertinus dabartinę teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę, P. S. teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo prastą sveikatos būklę (7 kartus konsultavosi pas gydytoją psichiatrą, jam buvo nustatytos diagnozės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas), bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamąją su Lietuvos Respublika sieja glaudūs ryšiai (jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, augina mažametį vaiką, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, transporto priemonių remontininko pareigose), Kauno apygardos teismas turėjo paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismas privalo ieškoti galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kurios užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atkreiptas dėmesys, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra paskirtos už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės.
4.5. Tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą ar kai kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, ar kai įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką EŽTK 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių kaltinamasis P. S. turi būti suimtas ilgą laiką. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo P. S. teises, pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo P. S. gynėjo advokato L. S. Bagdono skundą ir įvertinusi teismui skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas P. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad P. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštuose apie DNR priklausomybę, apžiūros protokoluose, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose ir prie jų prijungtoje vaizdo medžiagoje, slapto sekimo protokoluose, kratos protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimą padarymą.
8. Kauno apygardos teismas kaltinamajam P. S. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Aukštesniojo teismo nuomone, nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti suėmimo taikymo pagrindai nustatyti remiantis išimtinai tik formaliais, pasikartojančiais motyvais bei teismui nenurodžius išskirtinių aplinkybių, pateisinančių tolimesnį suėmimo taikymą kaltinamajam.
9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (nusikalstamos veikos sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą ir pan.). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus, vedęs, turi mažametį vaiką, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, iki sulaikymo nedirbo, gyveno (duomenys neskelbtini).
9.1. Nors skunde akcentuojamas mažamečio vaiko poreikis augti kartu su tėvu, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis iki suėmimo su savo mažamečiu vaiku ir jo motina negyveno. Būdamas suėmime, kaltinamasis 2022 m. birželio mėnesį sudarė santuoką ir sukūrė kitą šeimą. Kaltinamojo gynėjo pateikta P. S. charakteristika leidžia teigiamai charakterizuoti kaltinamojo asmenybę, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad charakteristikoje aprašomos kaltinamojo elgesio tendencijos išryškėjo jam taikant kardomąją priemonę. P. S. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (nurodė, kad iki suėmimo pastoviai gyveno pas senelę (duomenys neskelbtini)), būdamas laisvėje oficialiai nedirbo, nors yra darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Byloje nėra duomenų apie legalias kaltinamojo pajamas, kas teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad pragyvenimui P. S. galėdavo užsidirbti nelegaliais būdais. Vien tai, kad gynėjas į bylą pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą įdarbinti P. S. vairuotojo ir transporto priemonių remontininko pareigose, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad paleistas iš suėmimo P. S. įsidarbins ir dirbs. Nors byloje nėra nustatyti konkretūs asmens ryšiai užsienyje, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad būdamas laisvėje ir suprasdamas galimos griežtos bausmės riziką, asmuo gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, pagrįstai vertino ir P. S. pareikšto kaltinimo pobūdį, t. y. jis kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą. Už šių nusikaltimų padarymą kaltinamajam didžiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų ( BK 260 straipsnio 3 dalis). Suprantama, vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau tai yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų. Tai, kad įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus nenumato jokių kitų alternatyvių bausmių, taip pat padidina riziką, jog asmuo gali pasislėpti nuo teismo. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismas kaltinamajam paskirto suėmimo terminą pratęsė atsižvelgęs ne vien tik į gresiančios griežtos bausmės sąlygą, bet ir į kitas baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes. Pirmiau aptartų duomenų visuma (inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas, darbinių santykių nebuvimas, ankstesni teistumai) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Kaip jau buvo minėta, P. S. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje (sunkus) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (labai sunkus), kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
10.1. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas penkis kartus: 1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos); 2. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį; 3. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 4. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 5. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nors gynėjas ir akcentuoja aplinkybę, kad P. S. yra atlikęs jam paskirtas bausmes, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas taip pat didina riziką, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
10.2. Kaltinamojo vaidmuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, t. y. būtent P. S. galimai subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, skirstė vaidmenis ir užduotis jos nariams, taip pat galimai pats narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, gabeno, laikė ir platino, o šios nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, kas leidžia spręsti, jog toks asmens elgesys buvo neatsitiktinis. Pagal kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, jis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, siekdamas įgyti didesnį autoritetą bei užtikrinti grupės narių paklusnumą jo duodamiems nurodymams. Be to, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei duomenų, apie legalų pajamų šaltinį nebuvimas, leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad kaltinamojo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu galėjo būti pajamos, galimai gautos iš nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pratęsė pagrįstai.
11. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia galima bausmė yra laisvės atėmimas iki 15 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
12. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir įvertinti pareikštus kaltinimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl EŽTK 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų duomenų visumą, konstatuoja, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra proporcinga jo galimai padarytiems nusikaltimams, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
13. Priešingai nei teigia kaltinamojo gynėjas skunde, apygardos teismas svarstė galimybę P. S. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus bei kitus bylos duomenis, sutiktina su apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo P. S. skirti švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Svarstant dėl galimybės P. S. dalyvavimą procese užtikrinti jam paskyrus gynėjo skunde nurodytą užstatą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas, kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas yra asmuo ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Gynėjas skunde nurodė, kad už kaltinamąjį yra sumokėtas 10 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, kad užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo P. S. skirti ir kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad P. S. tinkamai dalyvaus procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (galimai padarytos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis) pobūdis rodo, jog nusikaltimai, susiję su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų disponavimu, gali būti atliekami ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje).
14. Nepagrįsti ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, kad kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą asmens atžvilgiu gali nulemti tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą ar kai kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, ar kai įtariamajam (kaltinamajam) inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei. BPK yra įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos. Nagrinėjamu atveju šios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam tęsiamas būtent nustačius minėtus BPK įtvirtintus pagrindus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad suėmimo taikymas P. S. atžvilgiu yra nepateisinamas.
15. Analizuojant skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo sveikata, o konkrečiai psichologine būkle, pažymėtina, iš byloje esančių, gynėjo prie skundo pateiktų Lietuvos kalėjimų tarnybos raštų matyti, kad kaltinamajam būtinoji medicininė pagalba yra teikiama (iš pateiktų dokumentų matyti, kad P. S. lankėsi pas gydytoją psichiatrę, jam buvo nustatytos diagnozės Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirtas gydymas, taip pat pažymėta, kad iškilus sveikatos problemoms, kaltinamasis gali nustatyta tvarka pakartotinai registruotis gydytojos psichiatrės konsultacijai bei kreiptis į Pirminiame asmens sveikatos priežiūros skyriuje dirbantį medicinos personalą, kuris savo kompetencijos ribose suteiks reikiamą kvalifikuotą pagalbą). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad kaltinamajam, esant suėmimo vietos įstaigoje, yra sudarytos visos sąlygos gauti reikiamą medicininę pagalbą ir nepanaikinus kardomosios priemonės – suėmimo taikymo.
16. Dėl skundo argumento, susijusio su šioje byloje esančių kitų kaltinamųjų paleidimu iš suėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad vienų kaltinamųjų teisinė padėtis ir jiems paskirtos procesinės prievartos priemonės neturi jokios tiesioginės įtakos kitų kaltinamųjų teisinei padėčiai, nes kiekvieno kaltinamojo situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytus kriterijus. Kitiems kaltinamiesiems taikoma švelnesnė kardomoji priemonė negali savaime lemti švelnesnės kardomosios priemonės taikymo P. S..
17. Gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiama nutartis motyvuojama tais pačiais argumentais, kaip ir ankstesnės teismų nutartys, kuriomis buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam, savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos bei nepagrįstos. Akivaizdu, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai bus tokie patys. Papildomai pastebėtina, kad analogiškus argumentus nurodo ir gynėjas teikiamuose skunduose dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, kas taip pat sąlygoja, jog teismo procesinis sprendimas, vertinant vis tuos pačius gynėjo skundo argumentus, grindžiamas panašiais motyvais. Vis dėlto, atkreiptinas gynėjo dėmesys, jog tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.
18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi kaltinamajam P. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.