Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą gauti neteisėtų pajamų, vykdė įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą ir organizavo jų platinimą įvairiais kiekiais, taip pat kaltinamas tuo, kad, vadovaudamas organizuotai grupei, siekdamas įgyti didesnį autoritetą, kartu užtikrinant grupės narių paklusnumą duodamiems nurodymams, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo iš viso tris „B“ ir „C“ kategorijoms priskiriamus šaunamuosius ginklus, kuriuos neteisėtai laikė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2021 m. liepos 23 d. P. S. laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 6 mėnesiams, įpareigojant įtariamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose, bei asmens dokumentų paėmimas. To paties teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi P. S. taikomos intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 25 d., bei pakeistos 2021 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytos sąlygos, ir įtariamasis įpareigotas būti nuo 12 val. iki 8 val. ryto savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus susijusius su darbu, dalyvavimu ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. S. 2022 m. vasario 12 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 13 d. nutartimi P. S. taikyta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu trims mėnesiams, kurio terminas šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 10 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus pagrindus. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo P. S. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir paskirti P. S. švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismo nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 ir 3 dalyje, nėra pakankami išvadai pratęsti ilgai taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Kardomųjų priemonių termino pratęsimo pagrindai negali būti tapatinami su jų skyrimo pagrindais. Visais atvejais teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, savo sprendimą turi motyvuoti ne jau buvusiais, o naujais argumentais, sustiprinančiais teismo manymą apie minėtų pagrindų egzistavimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Smirnova prieš Rusiją, peticijos Nr. 46133/99 pažymėjo, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išimtinėmis bylos aplinkybėmis. EŽTT taip pat pažymėjo, kad suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai. Suėmimo paskyrimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes, ir galėtų būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Skundžiamoje nutartyje šių išaiškinimų nesilaikyta.

4.2. Apygardos teismas nepagrįstai nepripažino, kad kaltinamasis turi glaudžius socialinius ryšius, taip pat nenurodė, kokia turimų šių ryšių dalis kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir patvirtina jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. P. S. vedęs ir augina mažametį vaiką, kurio sveikata ir gerovė nukenčia jo tėvui ilgą laiką taikant suėmimą. Teismas neįvertino, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2013–2019 metais ir visas paskirtas bausmes atlikęs, bei nenurodė konkrečių P. S. ryšių užsienyje, kurie būtų glaudesni už jo turimus ryšius su Lietuvoje gyvenančia šeima ir artimaisiais.

4.3. Galimybė kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo lengvai gali būti užkardoma kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, dokumentų paėmimu, registravimusi policijos įstaigoje, užstatu), kurių skyrimo galimybės P. S. Kauno apygardos teismas nesvarstė bei nepasisakė, kodėl jos būtų nepakankamos ar neefektyvios. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio suimto asmens atžvilgiu, teismas privalo ieškoti galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kurios užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kitiems kaltinamiesiems šioje byloje yra paskirtos už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės.

4.4. Pagal Lietuvos teismų ir EŽTT praktiką, kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Nagrinėjamu atveju vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta bausmė nėra pakankami pagrindai konstatuoti, jog P. S., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Minėtus suėmimo skyrimo pagrindus teismas nustatė, vadovaudamasis vien prielaidomis ir manymu.

4.5. Vertinant nagrinėjamos baudžiamosios bylos stadiją, kaltinamajam taikomo suėmimo trukmę, kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis (turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra vedęs, augina mažametį vaiką, paleistas iš suėmimo turėtų galimybę dirbti), aplinkybę, kad Lietuvoje gyvena kaltinamojo šeimos nariai, su kuriais jis turi tvirtus socialinius ryšius, kardomųjų priemonių taikymo tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti, paskyrus P. S. švelnesnes kardomąsias priemones. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ypatingo P. S. pavojingumo, kuris nulemtų būtinybę laikyti jį suimtą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas P. S. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, EŽTK 5 straipsnio, BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms, yra neadekvatus ir pernelyg suvaržo kaltinamojo teises bei pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Paleistas iš suėmimo P. S. turėtų galimybę rūpintis savo šeima, dirbti, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas – skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo P. S. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo P. S. gynėjo skundą ir įvertinusi pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam taikomo suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietų ir objektų apžiūrų, kratų, slaptų veiksmų atlikimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje tyrimo medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti P. S. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Suėmimas gali būti skiriamas, o taip pat, priešingai nei nurodyta skunde, ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju P. S. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus; už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam P. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

10. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. P. S., kuris ankščiau teistas 5 kartus, kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną sunkų (BK 253 straipsnio 2 dalis) ir vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Už šių nusikaltimų padarymą kaltinamajam didžiausia gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų. Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo P. S. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

11. Kaip nurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde, P. S. yra vedęs, turi mažametį vaiką, ir tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais. Tačiau nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jie buvo ir yra tiek tvirti, jog paneigtų tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Atsakant į skundo argumentus apie tokio pobūdžio ryšių stiprumą, pažymėtina, kad nors būdamas suėmime kaltinamasis sudarė santuoką, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki tol jis būtų gyvenęs su sugyventine ir jų bendru mažamečiu vaiku ar, kad savo vaiku kaltinamasis realiai rūpinasi. Iš paties P. S. parodymų, užfiksuotų Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. posėdžio protokole, yra žinoma, kad jis vedęs ne savo vaiko motiną, vaikas iki suėmimo jam paskyrimo gyveno su savo motina, o pas kaltinamąjį tik atvažiuodavo. Tikimybės, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nepaneigia ir skunde nurodoma aplinkybė, jog laisvėje P. S. galėtų dirbti. P. S., būdamas darbingo amžiaus (jis gimęs X m.), iki suėmimo jam paskyrimo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iš kaltinamojo parodymų yra žinoma, kad darbo santykių jis nesukūrė dėl vykusio ikiteisminio tyrimo, o priežasčių, kodėl jis nedirbo iki ikiteisminio tyrimo pradžios - nenurodė („Iki suėmimo nedirbau. Neturėjau galimybės tada dirbti. Keturis mėnesius skambinau tyrėjai, niekas nekėlė ragelio. Po keturių mėnesių ji tik atsirado. Skambinėdavo į biržą, mane kviesdavo. Negalėdavau net į biržą nuvažiuoti. Siųsdavau tas pažymas, kad negaliu atvažiuoti į biržą. Man neleido ten nuvykti. Nebuvo galimybės dirbti“). Tačiau iš bylos medžiagos yra žinoma, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu P. S. iš pradžių buvo paskirta už suėmimą švelnesnė kardomoji priemonė, tačiau kaltinamasis toliau galimai darė nusikalstamas veikas, iš kurių galimai siekė gauti neteisėtų pajamų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad legalaus pragyvenimo šaltinio P. S. neturėjo ne dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, o todėl, kad pragyvenimo lėšų jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Įvertinus šiuos duomenis, patvirtinančius, kad, būdamas laisvėje, P. S. nesiekė sukurti darbo santykių, taip pat inkriminuojamos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybes, kad šią nusikalstamą veiką P. S. galimai padarė turėdamas tikslą gauti neteisėtų pajamų, nėra pagrindo išvadai, jog paleistas į laisvę P. S. pradės dirbti ir turės legalų pragyvenimo šaltinį. Šios nustatytos aplinkybės taip pat nesumažina tikimybės, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėps) nuo teismo. Nors byloje nenustatyti konkretūs P. S. ryšiai užsienyje, tačiau tai nepaneigia tikimybės, kad jis, suprasdamas galimos griežtos bausmės riziką, gali išvykti iš Lietuvos ir neturėdamas tokių ryšių, be to, jis gali slapstytis ir Lietuvoje.

12. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis P. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad egzistuoja tikimybė, jog, būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Taigi, priešingai nei nurodyta skunde, įstatymas nedraudžia įvertinti ankstesnius asmens teistumus, pasisakant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, ir tai, be kita ko, apibūdina kaltinamojo asmenybę.

14. Kaltinamasis P. S. anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus. Nagrinėjamoje byloje P. S. kaltinamas vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymu. Nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėjas, P. S. yra atlikęs jam paskirtas bausmes, vis dėlto, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia spręsti dėl taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad P. S. vaidmuo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padaryme galimai buvo aktyvus, t. y., būtent jis galimai subūrė organizuotą grupę, jai vadovavo, skirstė vaidmenis ir užduotis jos nariams, taip pat galimai pats narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo, gabeno, laikė ir platino, o kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo kruopščiai suplanuotos, galimai padarytos veikiant organizuota grupe, kas reiškia, kad toks asmens elgesys nebuvo atsitiktinis. Be to, pagal kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, aplinkybes, P. S. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, siekdamas įgyti didesnį autoritetą bei užtikrinti grupės narių paklusnumą duodamiems nurodymams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis P. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų galimai buvo padaryti P. S. šiame ikiteisminiame tyrime taikant švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą. Taigi, visi šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje P. S. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Tokia išvada padaryta ne tik įvertinus inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, bet ir anksčiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kurių šioje proceso stadijoje pakanka nustatant, jog P. S. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

15. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad P. S. suėmimas taikomas daugiau nei metus (nuo 2022 m. vasario 13 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas.

16. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas nepažeidžia proporcingumo principo. Pažymėtina, jog tęsiamas suėmimas gali būti pateisinamas tam tikru atveju, jei yra viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Jau minėta, kad, remiantis bylos duomenimis, P. S. yra pavojingas visuomenei ir galimai linkęs pažeidinėti nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytas pavojingas nusikalstamas veikas. Todėl, šiuo atveju, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

17. Priešingai nei nurodyta skunde, apygardos teismas svarstė galimybę P. S. taikyti ir švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo galimą vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, gresiančios bausmės dydį, ankstesnius teistumus, kaltinamojo elgesį, šioje byloje jam taikant ir švelnesnes kardomąsias priemones, bei kitus bylos duomenimis, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo P. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems yra taikomos už suėmimą švelnesnės kardomosios priemonės. Kaip jau minėta, dalį kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodų P. S. galimai padarė jam taikant intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą, tačiau šios švelnesnės kardomosios priemonės galimai buvo neefektyvios ir nesulaikė kaltinamojo nuo galimai nusikalstamo elgesio. Visa tai rodo, kad pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati P. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, EŽTK ar BPK reikalavimų. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skundo teiginį dėl pasikartojančių, lyginant su ankstesnėmis nutartimis, kuriomis buvo tęsiamas taikomo suėmimo terminas, argumentų, nes, nepaisant to, iš teismo sprendimo matyti, jog teismas vis tik įvertino besikeičiančią situaciją ir ilgėjančią suėmimo trukmę, bei priėmė teisingą sprendimą įvertinęs bei išanalizavęs šio klausimo nagrinėjimui svarbius aspektus.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam P. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi kaltinamajam P. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.