Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-51-253/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-04
Bylos Nr.: e2A-51-253/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: D. V., I. M., T. M.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriui

Kategorijos

2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-51-253/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00043-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V., I. M., T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. M., I. M. ir D. V. ieškinį atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovais T. M., I. M. ir D. V. valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (-is); 3) priteisti ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius (toliau – NŽT) 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – NŽT raštas) išnagrinėjo D. V., T. M. bei I. M. prašymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiame NŽT rašte buvo pažymėta, jog valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas 2001 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 473 (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo formuojamas, kai pastatai, esantys žemės sklype, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kyla klausimas, ar žemės sklypas buvo suprojektuotas pastatams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti. Pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra atitinkamai 36,13 kv. m ploto ir 49 kv. m ploto, o detaliuoju planu suprojektuotas 0,2994 ha žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, detaliuoju planu suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra per didelio ploto žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl išnuomojant 0,2994 ha žemės sklypą būtų pažeistas valstybės interesas bei proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principai. Ieškovai nesutiko su NŽT raštu ir jame išdėstytais atsisakymo tenkinti ieškovų prašymą išnuomoti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), motyvais, todėl pateikė ieškinį, kuriuo prašė minėtą NŽT raštą panaikinti ir įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovais valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis. Ieškovų manymu, atsakovė neteisingai vertina, kad žemės sklypas galbūt nebuvo projektuojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti. Skundžiamame NŽT rašte minima aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre pastatai įregistruoti tik 2014 m. birželio 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą pagrindu, nesudaro pagrindo vertinti, kad statiniai nebuvo pastatyti ir (ar) kad šių statinių statyba nebuvo teisėta detaliojo plano rengimo metu, nes statinių registracija viešajame registre atlieka tik jų išviešinimo, o ne įteisinimo funkciją. Iš paties Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklype esančių statinių statybos pradžios ir pabaigos metai yra nurodomi 2000 m. Kartu su ieškiniu pateiktame 2000 m. spalio 12 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro parengtame žemės sklypo plane pavaizduoti žemės sklype esantys statiniai, įvažiavimai (keliai), sodas, tvenkinys ir kt. Todėl negali kilti abejonių, jog. rengiant detalųjį planą, kuris buvo patvirtintas 2001 m. rugsėjo 28 d., ir šiame detaliajame plane nustatant žemės sklypo ribas, negalėjo nebūti atsižvelgta į šiame žemės sklype esančius statinius bei jų priklausinius ir kitus įrenginius, žemės sklypo ribos nustatytos būtent taip, kad būtų užtikrintas racionalus žemės ir jame esančių statinių, įrenginių naudojimas. Nurodė, kad atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo teisės normose keliamų reikalavimų. Paprastai rengiant detaliuosius planus yra vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinant automobilių stovėjimo vietoms reikalingus plotus, privažiavimus (kelius) prie sklypų, privalomus žaliuosius plotus ir kt. Šiuo atveju ginčo sklype yra ne tik Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai – gyvenamasis namas, šiltnamis, ūkinis pastatas, tačiau ir įrengti tvarkingi privažiavimai (keliai), betonuota lauko aikštelė, tualetas, įrengtas sodas su daugiamečiais želdiniais, vaismedžiais. Tokiu žemės sklypu, koks jis yra šiuo metu suformuotas, ieškovai ir ankstesni sklype esančių statinių savininkai faktiškai naudojosi ir jį prižiūrėjo daug metų. Šias aplinkybes patvirtina ir NŽT 2019 m. sausio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pati atsakovė 2016 m. lapkričio 23 d. išdavė 10 m. galiojantį sutikimą tiesti inžinerinius tinklus, reikalingus ieškovams priklausančiam pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), aptarnauti, tokiu būdu patvirtindama statinio savininkams teisę naudotis žemės sklypu. Todėl skundžiamame atsakovės rašte nurodomas reikalavimas performuoti detaliuoju planu suprojektuotą žemės sklypą, suformuojant žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį, kai žemės sklypu, koks jis yra suprojektuotas, buvo ir yra naudojamasi pagal paskirtį jau daug metų ir kai valstybės institucijos tokiam valstybinės žemės naudojimui pritarė, yra nepagrįstas ir turėtų būti pripažintas neteisėtu. Ieškovai siekia sudaryti faktiškai naudojamos valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kad būtų užtikrinta jų, kaip žemės sklype esančių statinių, jų priklausinių ir kitų įrenginių savininkų. teisė nepertraukiamai naudotis šiuo žemės sklypu pagal paskirtį, ieškovai turėtų pirmenybės teisę naudotis šiuo sklypu prieš trečiuosius asmenis. Ieškovų teisę reikalauti sudaryti su jais valstybinės žemės nuomos sutartį įtvirtina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnis, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti vykdyti jai priskirtas funkcijas ir kliudyti ieškovams įgyvendinti savo įstatyme įtvirtintas teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu atnaujino praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Minėtu sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas pripažino, kad terminas ieškiniui pareikšti praleistas nedaug dėl svarbių (objektyvių) priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

4. Teismas nurodė, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT rašto, kuriuo atsakant į ieškovų 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą išnuomoti žemės sklypą toks prašymas netenkintas, t. y. ginčas kilo iki nurodytos metodikos įsigaliojimo, todėl spręsdamas dėl NŽT rašto teisėtumo teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytos metodikos normomis.

5. Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovų nurodomus argumentus, kad Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu ginčo teritorijoje stovėjo statiniai, kurie nebuvo teisiškai įregistruoti, ir, atsižvelgiant į ginčo teritorijoje stovinčius statinius, medžius, buvo suformuotas 0,2994 ha žemės sklypas. Tačiau pabrėžė, jog nurodyti dokumentai patvirtina ir atsakovės bei trečiojo asmens nurodomus faktus, jog jei ir buvo ginčo teritorijoje pastatų, šie pastatai buvo pagalbiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pastatų savininkų naudojami ūkyje pastatai.

6. Teismas vertino, kad negali būti laikomi pagrįstais ieškovų nurodomi argumentai, kad toks sklypas, koks jis yra suformuotas, naudojamas daug metų tiek esamų, tiek buvusių savininkų ir tuo pagrindu su ieškovais turi būti sudaroma nuomos sutartis dėl visos 0,2994 ha teritorijos.

7. Teismas vertino ir tai, jog Detaliojo plano pagrindinio brėžinio fragmente matyti ne tik faktinių neįteisintų statinių (betoninės aikštelės ir pagalbinio ūkinio pastato) ribos, bet yra ir numatytos galimos naujų pastatų vietos taip. kad būtų užtikrinamas teritorijos vientisumas, inžinerinių komunikacijų, kelių prieinamumas.

8. Teismas nurodė, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai patvirtina, jog pastatų naudojimo paskirtis keitėsi, kaip keičiasi ir naujų savininkų naudojimo pastatais lūkesčiai, tačiau nurodytos aplinkybės bei ieškovų lūkestis nedaro atsakovės veiksmų atsisakyti išnuomoti 0,2994 ha žemės sklypo teritoriją neteisėtais. Pažymėjo, jog nors Detaliojo plano rengimo metu galėjo būti remiamasi topografiniais planais, atsižvelgiama į reljefą, esančius statinius, tačiau buvusių pastatų paskirtis, naudotojai, nebuvus pastatų teisinės registracijos, negali būti vertinami tapačiai bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai, todėl esamu metu ieškovams prašant išnuomoti visą suplanuotą žemės sklypą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į visus ieškovų gautus prašymus. atliko teritorijos vertinimą, patikrinimus, nustačiusi neatitikimų apie juos informavo ieškovus, o matydama neatitiktį galiojantiems poįstatyminiams aktams, pagrįstai atsisakydavo tenkinti ieškovų prašymus dėl nuomos sutarties sudarymo.

9. Teismas pažymėjo, kad NŽT 2019 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT aiškiai nurodė, kad tikrinama nesuformuota valstybinės žemės teritorija, ką pažymėjo ne tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo, taip pat patvirtinto ir Detaliojo plano planavimo dokumento projekto vadovas R. G., byloje esantys VĮ Registrų centro kadastro žemėlapiai, pagal kuriuos nėra duomenų apie suformuotą valstybinės žemės teritoriją prie pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

10. Teismas konstatavo, jog atsakovė pagrįstai kėlė klausimą dėl Detaliuoju planu suprojektuoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), performavimo, suformuojant žemės sklypą tokį, koks būtų būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį ir šio klausimo kėlimą perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kaip atliekančiai teritorijų planavimo bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo savarankišką funkciją, t. y. atsakovė ginčijamame NŽT rašte pateikė aiškią ir nedviprasmišką informaciją, kodėl atsisakoma sudaryti nuomos sutartį, nurodė, jog prašymo nagrinėjimo metu kilo abejonių ar žemės sklypas buvo suprojektuotas pastatams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti.

11. Teismas pripažino, jog atsakovė ir trečiasis asmuo pagrįstai remdamiesi galiojančiais teisės aktais, siekdami įgyvendinti žemės tvarkymo ir administravimo politiką, teisingai ginčo atveju numatė rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

12. Teismas nurodė, jog ieškovų nurodyti teiginiai, kad nusistovėjusios tvarkos pakeitimas, atsakovei atsisakant išnuomoti tokį žemės sklypą, prieštarautų teisingumo principui, yra paneigti byloje įvertintais įrodymais dėl pastatų savininkų keitimosi, pastatų paskirties keitimo, pastatų teisinės registracijos forminimo, kurie patvirtina, jog ginčo atveju ir Detaliojo plano metu teritorijos valdymas ir naudojimas pagal paskirtį skyrėsi, o Detaliojo plano rengimo metu Detaliojo plano organizatorius siekė suplanuoti naują sklypą naujiems pastatams, neatsižvelgdamas į faktiškai buvusius neįregistruotus statinius ginčo žemės sklype.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai (toliau – apeliantai) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo įrodyti faktą, kad ginčo sklypas yra per didelis ir faktą, kad žemės sklypas faktiškai gali būti suprojektuotas kitaip. Tačiau atsakovė tinkamų įrodymų nepateikė, o atsakovės atstovas į klausimą, kaip turėtų būti suprojektuotas žemės sklypas, teismo posėdžio atsakė, kad „tegul ieškovai suprojektuoja, o mes patikrinsim ir pasakysim ar tinka.“ Akivaizdu, kad tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu ir negali būti laikoma įrodyta byloje.

13.2. Ieškovai pažymi, kad atsakovė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės teiginį dėl sklypo ploto teismui nepateikė. Priešingai, atsakovai pripažino, kad ieškovai naudojasi tokiu žemės sklypu, koks yra suprojektuotas detaliuoju planu, toks sklypas faktiškai naudojamas ir ieškovų yra prižiūrimas.

13.3. Ieškovai siekdami realizuoti teisę išsinuomoti valstybinę žemę jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti į atsakovę su prašymais dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo yra kreipęsi 2018 m. liepos 12 d., lapkričio 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. lapkričio 14 d. Pažymi, jog atsakydama į 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą atsakovė nurodė, kad jos žemės sklypas per didelis, tačiau iki skundžiamo akto priėmimo ginčo dėl žemės sklypo dydžio nebuvo, t. y. atsisakant sudaryti nuomos sutartį 2018 m. liepos 12 d., lapkričio 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. priežastys buvo nurodytos kitos, jos visiškai nesusijusios su suprojektuotu žemės sklypo plotu, o tai iš esmės patvirtina faktą, kad tikroji atsisakymo priežastis nėra žemės sklypo plotas. Šių aplinkybių teismas nevertino.

13.4. Atsakovė pripažino, kad ieškovai rengdami žemės sklypo kadastrinius matavimus privalėjo vadovautis patvirtintu teritorijos planavimo dokumentu – detaliuoju planu, pripažino ir tai, kad ieškovų parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra parengti pagal detaliame plane suprojektuotus statinius ir jie su atsakove yra suderinti.

13.5. Ieškovai turėjo pareigą ir įrodinėjo: faktą, koks žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu, aplinkybes, kodėl būtent tokio dydžio ir konfigūracijos sklypas buvo suformuotas, pateikė faktinius duomenis, kaip naudojamas sklypas, pateikė duomenis, kokie statiniai, privažiuojamieji keliai, betonuota aikštelė yra žemės sklype, duomenis apie sodą ir daržą ir t. t. Ieškovai pateikė architekto R. G., kuris buvo patvirtinto Detaliojo plano planavimo dokumento projekto vadovas, rašytinius paaiškinimus, iš kurių, be kitų aplinkybių, yra akivaizdu, kad toks ginčo sklypas detaliajame plane buvo suformuotas: „<...> suformuoti sklypų ribas prie naudojamų pastatų ir <...>; Būtent šie statiniai, jų egzistavimas sąlygojo tikslingumą šioje vietoje formuoti sklypą ir tokio dydžio koks ir buvo suplanuotas detaliuoju planu. Sklypo formavimo tikslingumą, jo dydžio parametrus lėmė būtent šių objektų buvimo (priežastinis ryšys) ir visų anksčiau minėtų aplinkybių visuma. Jeigu nebūtų buvę statinių/pastatų naujas sklypas nebūtu buvęs formuojamas“.

13.6. Ginčo sklype yra ne tik Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai – gyvenamasis namas, šiltnamis, ūkinis pastatas, tačiau ir įrengti tvarkingi privažiavimai (keliai), betonuota lauko aikštelė, tualetas, įrengtas sodas su daugiamečiais želdiniais, vaismedžiais. Tokiu žemės sklypu, koks jis yra šiuo metu suformuotas, sklype esančių statinių savininkai faktiškai naudojosi bei jį prižiūrėjo daug metų, t. y. faktiškai naudojasi žemės sklypu, kuris buvo parengtas 2000 m. spalio 12 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro. Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovė. Atsakovė ne kartą atliko faktinių duomenų patikrinimą. Ieškovai mano, kad pagal teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos klausimus, jie turi teisę išsinuomoti žemės sklypą tokio dydžio, koks buvo suformuotas detaliuoju planu.

Atsiliepimas

13.7. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodė, kad remiasi 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusia žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, tačiau teismas pripažino, kad ši metodika nagrinėjamu atveju netaikytina.

13.8. Ieškovų manymu, atsakovė vilkina nuomos sutarties sudarymą, netinkamai vykdo viešojo administravimo funkcijas. Ieškovai įrodė faktus, kad jiems nuosavybės teise priklauso statiniai, augalai ir kt., kurie yra ginčo sklype, įrodė, kad sklypo dydis yra toks pats, koks yra ir suprojektuotas detaliajame plane, atsakovė neįrodė, kad žemė sklypas yra per didelis, todėl teismas privalėjo ieškinį tenkinti.

13.9. Atsakovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti įstatyme jai nustatytas funkcijas – pareigą sudaryti su ieškovais ginčo valstybinio žemės sklypo, kuriame yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys pastatai, nuomos sutartis.

13.10. Teismas sprendime pripažino, kad teismui pateiktų įrodymų visumos objektyviai ir nešališkai neįvertino, bylos objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo.

14. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantų pateiktame apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Ieškovai atkartoja ieškinyje išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas turi būti išnuomotas toks, koks yra suplanuotas ir patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2001 m. rugsėjo 28 d. Nr. 473 sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu.

14.2. Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimą neišnuomoti per didelio valstybinės žemės ploto ieškovų statiniams eksploatuoti vadovavosi valstybės interesais, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principais. Atsakovė padarė išvadą, kad 2 994 kv. m žemės sklypo plotas yra per didelis gyvenamajam namui (36,16 kv. m bendro ploto) su priklausiniais eksploatuoti. Toks vertinimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus bei bendruosius teisės principus. Kadangi iki 2020 m. vasario 1 d. nebuvo teisės aktų, reglamentuojančių, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai vadovavosi principais, kurie neprieštaravo valstybės interesams. Atlikus skaičiavimus pagal šiuo metu galiojančią Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką taip pat patvirtinama, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas vadovautis valstybės interesu ir principais buvo pagrįstas, kadangi pagal metodiką ieškovų statiniams eksploatuoti būtinas apie 250 kv. m žemės sklypo plotas.

14.3. Ieškovų pastatų apibrėžta naudojimo paskirtis atsirado 2014 metais įregistravus pastatus Nekilnojamojo turto registre. Iki tol šie statiniai buvo neregistruoti pagalbiniai statiniai, priklausantys sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijai. Pagal 1992 m. lapkričio 23 d. parengtą planą statinių vieta buvo pažymėta E3 indeksu, buvo įvardyta kaip papildomai naudojimas plotas. Šis papildomas plotas sudarė 559,3 kv. m. Ieškovų argumentai, kad buvę savininkai naudojosi Detaliajame plane suformuota teritorija, yra nepagrįsti.

15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybė prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Klaipėdos miesto savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutinka – mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos miesto savivaldybė mano, jog pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino tiek atsakovės, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepimo motyvus ir pridėtus įrodymus, todėl nekartoja minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų D. V., I. M., T. M. ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams D. V. ir sutuoktiniams T. M. bei I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, ant kurio stovi ieškovų nuosavybės teise valdomi pastatai, priklauso Valstybei. 2001 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 473 (duomenys neskelbtini) (toliau – Detalusis planas) suprojektuotas 0,2994 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

20. Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 12 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę prašydami išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo, kad dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, o vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, valstybinė žemė, patenkanti į valstybinės reikšmės miško teritoriją, negali būti nuomojama. Išaiškinta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos 105 kvartale esančių valstybinės reikšmės miškų plotų patikslinimo“ buvo patikslintos Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos girininkijos 105 kvartalo, priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, grafinės ribos, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos 105 kvartalo 7, 8 taksacinių sklypų teritoriją, kuri neatitinka miškui keliamų reikalavimų.

21. 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo nuomos, į tai reaguojant NŽT 2019 m. sausio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinta nesuformuota valstybinės žemės teritorija prie pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir šiuo aktu ir NŽT 2019 m. vasario 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nesuformuotoje valstybinėje žemėje stovi pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sublokuotas su pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įrengta cementbetonio aikštelė, stovi statinys – tualetas, kurie neturi teisinės registracijos. Pastatytas šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas įvažiavimas (kelias). Visa teritorija aptverta medine tvora. Teritorija sutvarkyta.

22. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo nuomos, pateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Reaguodami į prašymą NŽT 2019 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir priežiūros inspekciją dėl tyrimo išvados apie statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumą pateikimo.

23. 2019 m. lapkričio 14 d. ieškovai pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo, atkreipė dėmesį, kad atsakovė jau yra gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir priežiūros inspekcijos atsakymą, tačiau toliau nesiima jokių veiksmų.

24. Atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. raštu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), performavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-06-13 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 patikrinimo teisėtumo“ informavo Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, kad Deklaracija atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas buvo formuojamas, kai pastatai, esantys Žemės sklype nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kyla klausimas, ar Žemės sklypas buvo suprojektuotas pastatų, esančių Žemės sklype, eksploatavimui“. Pažymėjo, kad pastatas – gyvenamasis namas ir pastatas – ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra atitinkamai 36,13 kv. m ploto ir 49,00 kv. m. ploto, o Detaliuoju planu suprojektuotas žemės sklypas – 0,2994 ha. Atsižvelgiant į tai, kad suprojektuotas žemės sklypas yra per didelio ploto ieškovų pastatams eksploatuoti, išnuomojant minėtą sklypą būtų pažeistas valstybės interesas ir proporcingumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principai.

25. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gruodžio 16 d. raštu atsakydama į atsakovės NŽT raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) performavimo“ nurodė, jog Detaliojo plano rengimo metu (2000–2001 m.) statiniai, kuriems šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, todėl buvo suplanuotas naujas 0,2994 ha dydžio žemės sklypas naujų pastatų statybai, kuris turėjo būti parduodamas žemės sklypų aukcione. Įvertinę teisės aktų nuostatas ir tai, kad esamų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ir šiltnamio bendras plotas sudaro tik 119,13 kv. m, pritaria NŽT nuomonei, jog detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas, kurio plotas 0,2994 ha, yra per didelis esamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti. Rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą detaliuoju planu suformuotą sklypą galima padalyti į atskirus sklypus: sklypą, reikalingą esamiems statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, ir naują (neužstatytą) žemės sklypą, kurį būtų galima parduoti aukcione. Savivaldybės biudžeto lėšomis formavimo ir pertvarkymo projektas galėtų būti pradėtas rengti tik po to, kai Savivaldybės tarybos sprendimu bus patvirtintas 2020 m. biudžetas ir jame bus numatytos lėšos formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, t. y. ne anksčiau kaip 2020 m. kovo mėn. Pažymėjo, kad formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami projekto iniciatorių lėšomis.

26. Į bylą pateikti architekto R. G., kuris buvo patvirtinto Detaliojo plano planavimo dokumento projekto vadovas, 2020 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniai paaiškinimai. Minėtame paaiškinime nurodyta, jog 2001 m. rugsėjo 28 d. Detaliojo planavimo organizatorė buvo Klaipėdos miesto savivaldybė. Detalusis planas buvo rengiamas didžiulei (duomenys neskelbtini) teritorijai. Detaliojo plano vienas iš tikslų buvo revizuoti valstybinės žemės fondo žemę nagrinėjamoje detaliojo plano teritorijoje, išnagrinėti galimybę formuoti naujus sklypus atkuriant nuosavybės teises, suformuoti sklypų ribas prie naudojamų pastatų ir neturinčių suformuotų sklypų ir numatyti tiek esamų, tiek naujų sklypų inžinerinę, susisiekimo infrastruktūros galimybę, techninius koridorius jai projektuoti ir įrengti ateityje. Pagrindinis teritorijų planavimo uždavinys – suderinti Valstybės, visuomenės ir turto savininkų interesus. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centre Detaliojo plano derinimo metu buvo registruotas tik vienas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), sklypas buvo suformuotas toks, koks buvo, visų suinteresuotų pusių, derinančių institucijų bendru sutarimu.

27. Ieškovai pareiškę ieškinį, nurodė, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai valstybinės žemės sklype; norimas išsinuomoti žemės sklypas yra naudojamas nustatytai veiklai. atitinkančiai sklype esančių statinių paskirtį; suformuotas žemės sklypas atitinka teritorijų planavimo dokumente – patvirtintame detaliajame plane suformuotą žemės sklypą; atsakovė nepagrįstai vengia sudaryti nuomos sutartį, t. y. ieškovams teikiant prašymus, kiekvienu atveju nurodomos skirtingos atsisakymo priežastys ir aplinkybės, kurios ieškovų vertinimu nepagrįstos ir neteisėtos, atsakovė neįrodė savo atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad prašomo išnuomoti žemės sklypo plotas ieškovams yra per didelis įregistruotiems statiniams aptarnauti. Ieškovams priklausančių statinių pradiniai statinių kadastro duomenys buvo suformuoti tik 2014 m. gegužės 12 d., taigi tvirtinant teritorijų planavimo sprendinius 2001 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimu Nr. 473, kuriuo Detaliajame plane buvo suformuotas 2 994 kv. m. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių oficialių duomenų apie ieškovų statinius. Atsakovė teigia, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovais 2 994 kv. m valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, nes ieškovams priklausančių įregistruotų statinių bendras plotas užima tik 119 kv. m, kadangi taip būtų pažeistas valstybės interesas bei proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo principai.

29. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad tenkinti ieškovų ieškinį nėra teisinio pagrindo, atsakovės NŽT rašte pateikti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyti faktus pagrindžiantys motyvai, abejonėms išsklaidyti kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kaip instituciją, atliekančią teritorijų planavimo bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo savarankišką funkciją, todėl naikinti NŽT raštą nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatęs, jog pažeisti ieškovų teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, pripažino, kad atsakovė priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą (NŽT raštą). Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atsakovę įpareigoti sudaryti nuomos sutartį su ieškovais dėl viso 0,2994 ha žemės sklypo, todėl šis ieškovų reikalavimas atmestas.

30. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas netinkamai aiškino ir taiko materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, objektyviai ir nešališkai byloje surinktų įrodymų nevertino. Apeliantų manymu, atsakovė vilkina nuomos sutarties sudarymą, netinkamai vykdo viešojo administravimo funkcijas. Ieškovai įrodė faktus, kad jiems nuosavybės teise priklauso statiniai, augalai ir kt., kurie yra ginčo sklype, įrodė, kad sklypo dydis yra toks pats, koks yra ir suprojektuotas detaliajame plane, atsakovas neįrodė, kad žemė sklypas yra per didelis, todėl teismas privalėjo ieškinį tenkinti.

31. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.

Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)

32. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

33. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

34. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 16 ir 17 punktus).

35. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

36. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai, šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).

37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

38. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).

39. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018 26; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

40. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų prašomo nuomoti žemės sklypo ploto, ieškovams prašant išnuomoti žemės sklypą tokio dydžio, koks yra patvirtintas Detaliuoju planu, o atsakovei ir trečiajam asmeniui nesutinkant su nurodytu žemės sklypo dydžiu bei nurodant, jog žemės sklypą reikia performuoti ir išnuomoti tokio dydžio, kokio užtektų ieškovų valdomiems pastatams aptarnauti. Pažymėtina, jog šioje byloje ginčo dėl fakto, kad valstybei priklausančiame žemės sklype stovi ieškovams priklausantys pastatai, nėra.

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovai siekdami realizuoti teisę išsinuomoti valstybinę žemę jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti į atsakovę su prašymais dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo yra kreipėsi 2018 m. liepos 12 d., lapkričio 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d., lapkričio 14 d. Atsakydama į 2019 m. lapkričio 14 d. prašymą atsakovė pateikė ieškovų skundžiamą NŽT raštą. Ieškovai teigė, jog Detaliuoju planu planuojant žemės sklypą buvo atsižvelgta į sklype esančius statinius, nors jie ir nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pastatai, taip pat žemės sklype esanti betoninė aikštelė, lauko tualetas, sodas, daržas tiek iki detaliojo plano, tiek aktualaus ginčo metu buvo naudojami ankstesnių savininkų, o dabar valdomi ieškovų, todėl visa 0,2994 ha dydžio žemės sklypo teritorija turi būti išnuomota ieškovams būtent tokia, kokia suplanuota Detaliuoju planu. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog Detaliuoju planu suplanuotas naujas 0,2994 ha dydžio žemės sklypas naujų pastatų statybai yra per didelis ieškovų vėliau nei patvirtintas Detalusis planas įregistruoto nekilnojamojo turto eksploatacijai.

42. Pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas, jog ieškovų lūkestis nedaro atsakovės veiksmų atsisakyti išnuomoti 0,2994 ha žemės sklypo teritoriją neteisėtų, pažymėjo, jog nors Detaliojo plano rengimo metu galėjo būti remiamasi topografiniais planais, atsižvelgiant į reljefą, esančius statinius, buvusių pastatų paskirtis, naudotojai, nebuvus pastatų teisinės registracijos, negali būti vertinami tapačiai bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai, todėl, esamu metu ieškovams prašant išnuomoti visą suplanuotą žemės sklypą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgdama į visus ieškovų gautus prašymus, atliko teritorijos vertinimą, patikrinimus, nustačiusi neatitikimus apie juos informavo ieškovus, o matydama neatitiktį galiojantiems poįstatyminiams aktams, pagrįstai atsisakydavo tenkinti ieškovų prašymus dėl nuomos sutarties sudarymo.

43. Apeliantai, apeliaciniame skunde kvestionuodami pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, jog ginčo sklype yra ne tik Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai – gyvenamasis namas, šiltnamis, ūkinis pastatas, tačiau ir įrengti tvarkingi privažiavimai (keliai), betonuota lauko aikštelė, tualetas, įrengtas sodas su daugiamečiais želdiniais, vaismedžiais. Tokiu žemės sklypu, koks jis yra šiuo metu suformuotas, sklype esančių statinių savininkai faktiškai naudojosi ir jį prižiūrėjo daug metų, t. y. faktiškai naudojasi žemės sklypu, kuris buvo parengtas 2000 m. spalio 12 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro. Atsakovė ne kartą atliko faktinių duomenų patikrinimą. Apeliantai mano, kad pagal teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos klausimus, ieškovai turi teisę išsinuomoti žemės sklypą tokio dydžio, koks buvo suformuotas detaliuoju planu.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 1992 m. lapkričio 23 d. patvirtintą žemės naudojimo planą matyti, jog ginčo teritorijoje, pažymėtoje plane E3, pastatų nebuvo, E3 teritorija nurodoma kaip „papildomai naudojamo ploto“, nenurodant naudotojo duomenų. Pagal 2000 m. spalio 12 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Klaipėdos (duomenys neskelbtini), planą matyti, jog ginčo teritorija priklausė (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijai, ginčo plote stovi 3 statiniai, teritorija aptverta tvora, yra sodas. 2014 m. birželio 13 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą patvirtina, jog užbaigti statyti statiniai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų trijų pastatų naudojimo paskirtis nurodoma kaip pagalbinio ūkio. 2017 m. gegužės 3 d. deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, statinio paskirties keitimą pagalbinio ūkio pastato paskirtis Nr. (duomenys neskelbtini) keičiama į vienbučio gyvenamojo namo. Remiantis byloje pateiktais Detaliojo plano planavimo dokumento projekto vadovo R. G. rašytiniais paaiškinimais, matyti, jog Detalusis planas buvo rengiamas ant M. S. individualios įmonės 2000 m. rugsėjo 15 d. parengto, nustatyta tvarka suderinto ir patvirtinto topografinio pagrindo, mastelis 1:1000. Nurodyto dokumento fragmente matomi pastatai, pagrindinės medžių grupės, susiformavę pravažiuojamieji takai, zonos. Topografiniame pagrinde šių zonų paskirtis nėra įvardijama. Atkreipė dėmesį, kad Detalusis planas ir topografinis pagrindas buvo rengiami 58,5 ha teritorijai (galiojimo riba), todėl jos (topopagrindo) detalumas yra 1:1000. Būtent šie statiniai, jų egzistavimas sąlygojo tikslingumą šioje vietoje formuoti sklypą ir tokio dydžio, koks ir buvo suplanuotas detaliuoju planu. Sklypo formavimo tikslingumą, jo dydžio parametrus lėmė būtent šių objektų buvimo (priežastinis ryšys) ir visų anksčiau minėtų aplinkybių visuma. Pažymėjo, jog jeigu nebūtų buvę statinių / pastatų, naujas sklypas nebūtų buvęs formuojamas. Vadinasi, nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovų nurodomus argumentus, kad Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu ginčo teritorijoje stovėjo statiniai, kurie nebuvo teisiškai įregistruoti, ir, atsižvelgiant į ginčo teritorijoje stovinčius statinius, medžius, buvo suformuotas 0,2994 ha žemės sklypas.

45. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. S. individualios įmonės 2000 m. rugsėjo 15 d. parengto, nustatyta tvarka suderinto ir patvirtinto topografinio pagrindo fragmente matyti 2 statiniai, kurių padėtis nesutampa su šiuo metu ieškovų valdomais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais. Pažymėjo, jog, iš esmės pasikeitus valdomų pastatų paskirčiai, pozicijai ir nesant priežasčių netikėti Detaliojo planavimo organizatoriaus pateiktais duomenimis, jog sklypo teritorija buvo planuojama naujai statybai, pažymint reikalavimus (architektūrinius-urbanistinius ribojimus) būsimiems pastatams, detaliojo plano sprendinių fragmente nurodant numatomas naujų statinių užstatymo vietas žemės sklype, taip pat įvertinant faktines aplinkybes, jog iki pat 2014 m. ginčo teritorijoje stovintys pastatai nebuvo registruoti, naudojami kaip pagalbiniai ir tik 2014 m. priskirta pagalbinių pastatų nuosavybė J. J., o pagal Nekilnojamojo turto registro išplėstinį išrašą ieškovas T. M. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tik nuo 2014 m. gruodžio 18 d., t. y. jau galiojant Detaliojo plano sprendiniams, teismo vertinimu, negali būti laikomi pagrįstais ieškovų nurodomi argumentai, kad toks sklypas, koks jis yra suformuotas, naudojamas daug metų tiek esamų, tiek buvusių savininkų ir tuo pagrindu su ieškovais turi būti sudaroma nuomos sutartis dėl visos 0,2994 ha teritorijos.

46. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens nurodomus faktus, jog jei ir buvo ginčo teritorijoje pastatų, šie pastatai buvo pagalbiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pastatų savininkų naudojami ūkyje pastatai.

47. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto redakciją ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, tarnaujantys pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, yra vieni statinių, kuriems eksploatuoti valstybinė žemė nėra išnuomojama.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Priklausinys yra vienas iš antraeilių daiktų (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrosios taisyklės, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išimtį nedraudžiama susitarti, jog, pavyzdžiui, parduodant gyvenamąjį namą, prie jo esantis negyvenamasis pastatas, kuris ūkine paskirtimi jam tarnauja kaip priklausinys, nebus parduotas, o liks pardavėjui. Likęs pardavėjui jis, būdamas savarankiškas daiktas ir netekęs tarnavimo pagrindiniam daiktui požymio, gali tapti pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).

49. Taigi, savininko, valdžiusio statinius ginčo žemės sklype, valia minėti statiniai, tarnavę kitiems daiktams, buvo iš šio komplekso atskirti ir parduoti. Tai reiškia, kad ginčo teritorijoje stovėję statiniai nustojo būti daikto priklausiniais ir tapo pagrindiniais daiktais. Tokių daiktų valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. Be to, minėta, kad daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė – lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas.

50. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis įtvirtina, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog detalusis planas – tai urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

51. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-196-438/2021).

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus, parengtus teritorijų planavimo dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014).

54. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog pagal 2001 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 473 (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo plotas – 0,2994 ha. 2016 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko ginčo žemės sklypo ribų paženklinimą, 2016 m. gruodžio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) fiksavo ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. 2017 m. sausio 18 d. atsakovė nurodė, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš detaliojo plano projekto vadovo paaiškinimo matyti, kad rengiant detalųjį planą žemės sklypas buvo suformuotas atsižvelgiant į žemės sklype buvusius statinius, augalus ir kt., t. y. faktinį sklypo naudojimą, kuris buvo suderintas teisės aktų nustatyta tvarka ir patvirtintas detaliuoju planu. Pagal pateiktus duomenis apie faktinį naudojimą nustatyta, kad žemės sklype be registruotų statinių yra cementbetonio aikštelė, privažiuojamieji keliai, daržas, šiltnamis, sodas, visas sklypas aptvertas tvora, visos sklypo ribos ribojasi su kitais žemės sklypais. Nagrinėjamos bylos atveju faktinė ginčo sklype esanti situacija užfiksuota 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. vasario 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktuose. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybę, kad ieškovai siekia išsinuomoti tokį žemės sklypą, koks buvo suprojektuotas detaliuoju planu ir kokiu ginčo sklype esančių statinių savininkai faktiškai naudojosi ir jį prižiūri daug metų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovų atstovo paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės, atsisakant tenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, nurodytas aplinkybes apie tai, jog žemės sklypo teritorija nėra reikalinga sklype esantiems pastatams eksploatuoti (CPK 178, 185 straipsniai).

55. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje ištirtus įrodymus konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovų pastatams eksploatuoti yra reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas, negu suformuotas detaliuoju planu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovų prašomas išnuomoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir prašomas išnuomoti žemės sklypo plotas nėra perteklinis ieškovų poreikiams tenkinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

56. Pagal EŽTT praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopecky prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti. – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje egzistavo teisėtas ieškovų lūkestis, jog su ieškovais bus sudaryta ginčo sklypo nuomos sutartis.

57. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovai įrodė pirmiau šioje nutartyje aptartų valstybinės žemės nuomos statinių savininkams ne aukciono būdu sąlygų egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimo ir atsisakė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

58. Ieškovai taip pat prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), performavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog nurodytu raštu buvo nuspręsta atsisakyta išnuomoti ieškovų prašomo ploto valstybinės žemės sklypą, todėl yra pagrindas minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.

59. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį dėl žemės sklypo, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o įstatymas ar savanoriškas susitarimas nustato pareigą sudaryti tokią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2008).

60. Nustačius, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė neišnuomoti ginčo žemės sklypo, konstatuotina, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 0,2994 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismo vertinimu, nurodytas terminas yra pakankamas būtiniems veiksmas atlikti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

61. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bylos objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo.

62. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo, o sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

63. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, apeliantai nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjusiai teisėjai. Kita vertus, apeliantų argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo (teisėjos) šališkumo iš esmės grindžiami apeliantų nesutikimu su teismo priimtu jiems nepalankiu procesiniu sprendimu. Tačiau nepalankaus teismo sprendimo priėmimas (ieškinio atmetimas), nors jis ir gali būti panaikintas aukštesnės instancijos teismo, savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantų teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą ir nešališką teismą šiuo atveju nebuvo pažeista, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl bylos procesinės baigties

64. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

67. Atsakovė ir trečiasis asmuo teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

68. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas T. M. pirmosios instancijos teisme sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 025,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, iš viso – 3 049,00 Eur, kurių atlyginimą prašė priteisti ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 049,00 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Šalys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovais T. M., I. M., D. V. 0,2994 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ieškovui T. M. 3 049,00 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas