Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-59-618/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-02-26
Bylos Nr.: e2A-59-618/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08685-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Larisa Šimanskienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saldita“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-59-618/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08685-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Saldita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ 5 133,85 Eur žalos atlyginimo už patalpų remontą, 150 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą, 150 Eur prarastų pajamų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

1.1. Ieškovė nuosavybės teise valdo 150,68 kv. m patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė.

1.2. 2023 m. spalio 31 d. ieškovei priklausančio turto dalyje, kurioje įsikūrę nakvynės namai, pradėjo skverbtis vanduo, šlapti lubos bei sienos. Per keletą dienų visos patalpos sienos pasidengė pelėsiu.

1.3. Dėl susidariusios situacijos, ieškovė turėjo ne tik sustabdyti veiklą, tačiau patyrė ir kitų tiesioginių nuostolių, t. y. siekdama neprarasti nuomininkų bent kuriam laikui, ji sutarė sumažinti nuomos sumą. Vienam nuomininkui sutikus, tai buvo padaryta, kitas nuomininkas įvertinęs patalpų būklę, nesutiko jose pasilikti. Atitinkamai daugiau nei pusę metų įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir gauti lėšų nuomodama patalpas dėl kenksmingos ir netinkamos patalpų būklės.

1.4. 2024 m. sausio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė su ieškovės reikalavimais atlyginti patirtą žalą dėl vidaus apdailos atnaujinimo, pelėsio panaikinimo ir stabdomo verslo nesutiko.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepimą grindė aplinkybėmis:

2.1. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su kilusia žala, priešingai, ji atliko visas teisės aktais keliamas funkcijas, todėl iš jos negali būti priteistas ieškovės nurodytas žalos atlyginimas.

2.2. Atsakovės įgaliotiems asmenims atlikus apžiūrą nustatyta, kad yra pralaidus priestato stogas, vietomis pralaidus parapetas, užsinešusi įlaja. Atsakovė nedelsiant likvidavo vandens pratekėjimo priežastis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad priestato stogas suremontuotas 2017 m., tokių pažeidimų neturėtų būti.

2.3. 2016 m. birželio 8 d. atsakovės atstovams atlikus priestato stogo apžiūrą buvo nustatyta, kad ant priestato sutapdinto stogo, ant kurio nėra numatytas vaikščiojimas, sandėliuojami įvairūs daiktai. Vietomis stogo danga pažeista, bituminė danga atšokusi nuo sienos.

2.4. Ieškovė jai priklausiančiame bute 2017 metais atliko remonto darbus, tačiau atsakovei nebuvo pateikta jokia su remonto darbais susijusi dokumentacija, statybos užbaigimo dokumentas, t. y. atsakovė negalėjo įvertinti atliktų darbų tinkamumo ir kokybės. Kadangi atsakovė nevykdė nei kapitalinio remonto darbų, nei atliekamų darbų priežiūros, ji negali būti atsakinga už atliktų darbų kokybę.

2.5. Atsakovė jau nuo 2009 m. siūlo keisti namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogą, inicijuoti fasado tvarkybos darbus, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai su tokiais siūlymais nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 5 283,85 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 983,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žalos atsiradimo priežastis yra susijusi su statinio trūkumu – priestato sutapdinto stogo nesandarumu. Nėra ginčo, kad pastato stogas, kaip laikančioji statinio konstrukcija, yra bendrojo naudojimo objektas. Tačiau žala padaryta paties pastato patalpų savininkei (ieškovei), o ne tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, remdamasis kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad griežtoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą atsakovei netaikytina. Tokiu atveju už žalą atsakovė atsako bendrais pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turi du stogus: 1) šlaitinį stogą, dengtą asbestcemenčio šiferio lakštų danga; 2) namo priestato, kuriame yra dalis ieškovei priklausančių patalpų, plokščią stogą, dengtą bitumine danga. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (statinio techninės priežiūros žurnalą bei statinio kasmetinių apžiūrų aktus) pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tikėtinai nuo 2016 m. birželio 8 d. ir neabejotinai nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė nevykdė savo pareigos atlikti administruojamo namo (duomenys neskelbtini), priestato plokščio stogo su bitumine danga nuolatines bei periodines apžiūras, t. y. neteisėtai neveikė.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos žalos faktą (aplietos ieškovei priklausančios patalpos) įrodo: 1) pačios atsakovės surašytas 2023 m. lapkričio 6 d. statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyti stogo defektai: pralaidus priestato stogas, vietomis pralaidus parapetas, užsinešusi įlaja; 2) nuotraukos, kuriose matoma patalpų būklė prieš ir po apliejimo; 3) trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pateikta medžiaga 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata Nr. 20240612-48, kurioje, be kita ko, nurodomi pelėsių valymo nuo paviršių darbai; 5) atsakovės 2025 m. vasario 28 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta sutapdinto stogo remonto ir valymo, prieglaudų montavimo ir hermetizavimo darbų kaina; 6) 2025 m. sausio 21 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties duomenimis, nuo 2023 m. spalio 28 d. iki 2023 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuojami krituliai. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog ieškovei priklausančios patalpos 2023 m. spalio 31 d. ar panašiu laiku buvo aplietos iš viršaus per nesandarias priestato stogo konstrukcijas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės argumentai, jog fotofiksacijose matomi žalos padariniai negalėjo atsirasti per tris dienas, jog atsiradęs pelėsis yra ilgalaikio proceso ar poveikio pasekmė dėl galbūt netinkamos patalpų ventiliacijos ar netolygaus patalpų šildymo, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomos priteisti 5 133,85 Eur žalos dydį patvirtina pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata. Teismas nenustatė, kad minėtoje lokalinėje sąmatoje būtų nurodyti atsakovės akcentuojami koeficientai. Nepaisant to, kad lokalinėje sąmatoje nėra nurodytas detalus skaičiavimų pagrindimas, patalpų nusidėvėjimo įvertinimas, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitokią pinigų sumą, reikalingą žalai pašalinti, šalys teismui nepateikė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė dėl jai priklausančių patalpų apliejimo patyrė žalos – patalpų būklė po apliejimo neabejotinai pablogėjo, ieškovė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei būtų buvusi tuo atveju, jeigu apliejimo nebūtų buvę. Pirmosios instancijos teismo nuomone, su šių nustatytų defektų ištaisymu susiję būsimi, konkretiems darbams atlikti reikalingi ieškovės kaštai atitinka jos prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį. Todėl privalo būti atlyginama tokio dydžio žala, kuri leistų ieškovei atsidurti iki žalos atsiradimo buvusioje padėtyje. Be to, CK neįtvirtinta nuostatos, įpareigojančios nukentėjusiąją šalį pirma atlikti pastato ar patalpų remontą, o tik po to kreiptis į žalą padariusį asmenį dėl nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, toks reikalavimas nebūtų protingas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė byloje įrodė tiek žalos faktą, tiek jos dydį – 5 133,85 Eur.

10. Pasisakydamas dėl nuostolių už lokalinės sąmatos sudarymą atlyginimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra ir 2024 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ieškovė patyrė 150 Eur išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu.

11. Spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų atlyginimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, teismo vertinimu, pateikti įrodymai neįrodo ieškovės nurodomų aplinkybių, jog „po įvykio nuomos mokestis buvo sumažintas iki 100 Eur, tad susidarė 150 Eur dydžio nuostoliai, tiesiogiai sąlygoti pasikeitusios patalpos būklės“, nes tokios aplinkybės ieškovės pateiktuose įrodymuose nenurodytos. Vien sąskaitos faktūros 100 Eur sumos išrašymas nuomininkei savaime nepatvirtina to, kad ieškovė negavo pajamų, jų negavo dėl patalpų apliejimo, jas būtų gavusi, jei nebūtų buvę apliejimo. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys pateiktos kambario nuomos sutarties sąlygų pakeitimą, jos nutraukimą prieš terminą, jo datą ir priežastį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų fakto ir dydžio.

12. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė CK 6.248 straipsnyje įtvirtintos kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ieškovė reiškia reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino.

14. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro bendra 1 019,83 Eur suma. Tenkinama ieškinio reikalavimų dalis sudaro 97,24 procento (5 283,85 / 5 433,85 x 100). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 991,68 Eur (1 019,83 x 0,9724), o iš ieškovės atsakovei – 8,02 Eur (290,40 x 0,0276) bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 983,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (991,68 – 8,02).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 5 283,85 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 983,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tikėtina, kad nuo 2016 m. birželio 8 d. ir neabejotinai nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė nevykdė savo pareigos atlikti administruojamo namo priestato plokščio stogo su bitumine danga nuolatines bei periodines apžiūras, t. y. neteisėtai neveikė. Mano, jog tokią nepagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai vertindamas 2016 m. gegužės 18 d., 2017 m. birželio 12 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2019 m. spalio 10 d., 2020 m. spalio 16 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. namo apžiūros aktus.

15.2. Apeliantės (atsakovės) nuomone, teismo vertinimas yra formalus ir neatitinka protingumo bei teisingumo principų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino defektų nefiksavimą su pačios apžiūros neatlikimu. Priešingai, tai, kad plokščias bituminės dangos stogas atsakovės buvo prižiūrimas ir stebimas, surašant atitinkamus priežiūros aktus, patvirtina 2016 m. birželio 8 d. apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtos „priestato sutapdinto stogo“ konstrukcijos, „bituminė danga“, kuri yra „atšokusi nuo sienos“. Taip pat 2017 m. birželio 12 d. statinio apžiūros akto priede užfiksuotas priestato vaizdas, 2020 m. gegužės 14 d. statinio apžiūros akto priede užfiksuotas priestato stogo fragmentas su apskardintu parapetu, 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akto priede užfiksuotas priestato stogo fragmentas su apskardintu parapetu. Todėl akivaizdu, kad tiek namo šlaitinį stogą, dengtą asbestcemenčio šiferio lakštų danga, tiek namo priestato bituminės dangos stogą atsakovė nuolat stebėjo, vertino jo būklę.

15.3. Mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva buvo atliktas pastato priestato stogo (bituminės dangos stogo, esančio virš ieškovei priklausančių patalpų dalies) remontas, kuris buvo atliktas 2016 metais. Ši aplinkybė yra esminė, kadangi po atlikto remonto atsakovė, vykdydama periodines apžiūras, pagrįstai galėjo nenustatyti jokių defektų, jei jų objektyviai ir nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad defektų neįrašymas į aktą prilygsta apžiūros neatlikimui, yra logiškai nepagrįsta.

15.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė organizavo namo techninės priežiūros vykdymą STR 1.07.03:2017 nustatyta tvarka ir periodiškumu, statinio apžiūros aktus pildė laikantis STR 1.07.03:2017 priedo Nr. 3 nustatytos pavyzdinės Statinio apžiūros akto formos. Atsakovė veikė tiksliai pagal teisės aktų reikalavimus ir fiksavo tik esminius esamus defektus. Reikalavimas, kad atsakovė kiekviename akte įrašytų, jog priestato stogas defektų neturi, yra perteklinis ir nenumatytas jokiame teisės akte.

15.5. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdė namo priestato stogo priežiūrą tiek iki priestato stogo remonto atlikimo (iki 2017 m.), tiek po stogo remonto atlikimo, ir byloje pateikti įrodymai visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė nevykdė savo pareigos atlikti administruojamo namo priestato plokščio stogo su bitumine danga nuolatines bei periodines apžiūras, t. y. neteisėtai neveikė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Nenustačius neteisėtų veiksmų negalimas ir atsakovės kaltės nustatymas. Kadangi atsakovė įrodė, kad savo pareigas vykdė tinkamai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, todėl ir visas sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra neteisėtas ir naikintinas.

15.6. Pažymėjo, kad gavusi ieškovės pranešimą apie galimą problemą, atsakovė veikė kaip rūpestingas ir atidus administratorius: nedelsiant, 2023 m. lapkričio 6 d., atliko statinio apžiūrą, nustatė galimus trūkumus ir ėmėsi veiksmų jiems pašalinti. Toks atsakovės elgesys tik patvirtina, kad ji tinkamai vykdo savo pareigas ir reaguoja į gyventojų pranešimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį pareigingumo įrodymą interpretavo kaip kaltės pripažinimą, nors tai tėra įprasta profesionalaus administratoriaus veiksmų seka.

15.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog dėl neva pralaidaus stogo buvo aplietos ieškovės patalpos ir jog 2023 m. lapkričio 6 d. surašyto statinio apžiūros akte užfiksuoti duomenys patvirtina ieškovės patalpų apliejimą ir pelėsio ieškovės patalpose atsiradimą. Šiame akte užfiksuoti tik pralaidūs parapetai (jų dalis) ir nustatytas čerpinės parapeto dalies keitimo ir nesandarių parapeto vietų sandarinimo poreikis. Pabrėžė, kad akte konstatuotas tik lokalus parapetų pralaidumas, tačiau nėra jokių duomenų, kad būtent dėl šio defekto vanduo pateko į ieškovės patalpas. Pirmosios instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad parapeto nesandarumas automatiškai reiškia patalpų užpylimą, nors tam nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų.

15.8. Atkreipia dėmesį į esminį neatitikimą tarp ieškovės nurodomos žalos priežasties ir pačios žalos pobūdžio. Staigus vandens patekimas per stogo konstrukcijas paprastai palieka aiškias lokalizuotas pasekmes – vandens nubėgimo žymes, lubų ir sienų medžiagų brinkimą, dažų atsilupimą konkrečioje vietoje. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas plačiai ir santykinai tolygiai ant paviršių išplitęs pelėsis, kuris yra būdingas ilgalaikio kondensato ir nepakankamos ventiliacijos pasekmei, o ne vienkartiniam vandens prasiskverbimui. Pati ieškovė pateikė bylai informaciją, jog pelėsis galėjo atsirasti ne tik dėl pralaidaus stogo parapeto, bet ir nuo blogo patalpų vėdinimo, nepakankamo šildymo ir nuolatos aukšto oro drėgnio lygio (valgio gaminimas, prausimasis, oro drėkintuvai ir augalai). Šią informaciją pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, nors ji yra esminė nustatant tikrąją žalos priežastį.

15.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog fotofiksacijose matomi žalos padariniai negalėjo atsirasti per tris dienas, o atsiradęs pelėsis yra ilgalaikio proceso ar poveikio pasekmė dėl galbūt netinkamos patalpų ventiliacijos ar netolygaus patalpų šildymo, kaip nepagrįstus įrodymais.

Atsiliepimas

15.10. Atsakovė mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą. Šioje byloje pelėsio patalpose atsiradimo priežastį turėjo įrodyti ieškovė, įrodinėjimo našta šioje byloje negali būti perkeliama atsakovei. Ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, privalėjo įrodyti ne tik žalos faktą ir dydį, bet ir būtinąjį priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų (stogo nepriežiūros) ir atsiradusios žalos (pelėsio). Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šį ryšį.

15.11. Pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą, atleisdamas ieškovę nuo pareigos įrodyti priežastinį ryšį ir perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovei. Teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais, ir neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, susijusias su galima netinkama pačios ieškovės patalpų eksploatacija.

16. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

16.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji atliko priestato stogo priežiūros darbus, netgi atvirkščiai. Be pirmosios instancijos teismo paminėtų dokumentinių įrodymų byloje, t. y. statinio apžiūros aktų, pažymėtina ir tai, kad, net teikdama atsiliepimą, atsakovė teismui pateikė ne to stogo fotonuotraukas, t. y., net ir esant ginčui teisme, atsakovė negebėjo atvykti į vietą ir atskirti savo administruojamo pastato nuo greta esančio (sujungto) pastato.

16.2. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad ji nuo 2006 metų teikė siūlymus keisti stogą, tačiau jokių duomenų savo teiginiams pagrįsti nepateikia. Taip yra dėl to, kad atsakovė teikė siūlymus šlaitinio stogo dalies keitimui, o ne priestato stogo daliai. Pirmi darbai, kurie buvo atlikti, susiję su priestato stogu, atsirado po įvykio, lėmusio žalos atsiradimą, ir buvo įtraukti į sąskaitą atskira eilute.

16.3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji prižiūrėjo stogą ir tą įrodo 2017 metų techninės apžiūros aktas – kuris buvo užsakytas ieškovės ir 2020 m. gegužės 14 d. statinio apžiūros akto priede užfiksuotas priestato stogo fragmentas su apskardintu parapetu, 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akto priede užfiksuotas priestato stogo fragmentas su apskardintu parapetu. Atsakovė klaidina teismą. 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros akte nurodoma, kad asbestcementiniai šiferio lakštai vietomis suskilinėję ir nesandarūs, pro atsiradusias nesandarias vietas drėksta medinės stogą laikančios konstrukcijos. Kaip ir prie kitų apžiūros aktų pateiktos nuotraukos, kuriose matomi fiksuoti objektai. Iš visų apžiūros aktų matyti tas pats aprašymas ir tos pačios nuotraukos, prie kurių nurodyta ,,Stogas“. Tačiau nurodytas ,,Stogas“ ir pateiktos fotonuotraukos yra tik vieno stogo ir nė vienoje nuotraukoje nėra fiksuotas priestato stogas. Pažymėjo, kad iš statinio apžiūros aktų matyti, kad, jei pažeidimai nėra fiksuoti, tas pažymima akte.

16.4. Akivaizdu, kad atsakovė nė karto nuo 2017 metų iki užpylimo neprižiūrėjo priestato stogo, kadangi nelaikė jo pastato stogo dalimi ir visa laiką žiūrėjo tik pagrindinį pastato stogą.

16.5. Pačios atsakovės darbuotojai užfiksavo, kad stogo parapetas yra pralaidus, nustatyta užsikišusi laja. Akivaizdu, kad stogo pažeidimas negalėjo atsirasti per vieną dieną. Tai yra tęstinis dėvėjimosi procesas, kurį stebėti ir privalo atsakovė. Atsakovė nepateikė bylai duomenų apie kažkokias ekstremalias aplinkybes, kurios galėjo lemti itin staigų stogo konstrukcijos pralaidumą. Atitinkamai, tai tik pagrindžia, kad atsakovė nevykdė savo pareigos prižiūrėti priestato stogą, tai lėmė vėliau įvykusį ieškovės patalpų užliejimą.

16.6. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė patalpų užliejimo fakto. Kitaip tariant, atsakovė teigia, kad, net esant kiauram stogui ir lyjant, patalpa turėjo išlikti sausa. Nurodo, jog faktą, kad stogas pralaidus ir pralaidus stogo parapetas, patvirtino atsakovės darbuotojo aktas. Faktą, kad tuo metu, kai įvyko užliejimas, lijo – patvirtino Hidrometereologijos tarnybos pažyma. Faktą apie užliejimą patvirtino tiek ieškovės teikiamos fotonuotraukos (patalpos prieš ir po), tačiau ir trečiojo asmens pateiktas patalpos fiksavimas, kuriame aiškiai matyti sienomis bėgusio vandens kontūrai. Atitinkamai, ginčo apie tai, kad patalpos buvo aplietos, iš esmės negali būti.

16.7. Atsakovė teigia, kad pati ieškovė yra kalta dėl kilusios žalos, tačiau jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti nepateikia. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi patalpų vėdinimą ir kad yra kalta, jog po užpylimo užkrėtė patalpas pelėsiu. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė bylai duomenis, kad pelėsis gali susiformuoti labai greitai, per 48 valandas. Taip pat neginčijamai nustatytas užliejimo faktas bei tai, kad stogo danga buvo pralaidi. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sienų įtrūkimai taip pat atsirado dėl netinkamo ieškovės elgesio, netinkamo patalpų vėdinimo. Tačiau šią aplinkybę paneigia atsakovės 2025 m. birželio 10 d. apžiūros aktas. Kitaip tariant, visi atsakovės argumentai yra paneigiami pačios atsakovės darbuotojų. Apeliaciniu skundu iš esmės atsakovė ginčija savo darbuotojų pateiktus defektinius aktus ir juose nurodytas priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija nenustatė.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis.

20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą už patalpų apliejimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

21. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2025 m. birželio 10 d. UAB ,,Mano Būstas Kaunas“ apžiūros defektinį aktą. Nurodo, jog minėto įrodymo negalėjo pateikti anksčiau, kadangi jis buvo gautas po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymi, jog šio įrodymo pridėjimas svarbus, kadangi paneigia apeliacinio skundo argumentus, be to, atsakovė pati surašė šį aktą, vadinasi, šie duomenys jai yra žinomi ir įrodymų pridėjimas neužvilkins teismo proceso, o tik patvirtins, kad atsakingi atsakovės darbuotojai patvirtina ieškovės argumentus, o atsakovė apeliaciniu skundu bando paneigti savo darbuotojų teikiamą oficialią informaciją.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tai, kad pateiktais įrodymais ieškovė siekia paneigti apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentus, šiuo įrodymu grindžiami atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, taip pat tai, kad pateiktą 2025 m. birželio 10 d. defektinį aktą parengė atsakovės darbuotojai, todėl šio dokumento turinys apeliantei žinomas, prieštaravimų dėl įrodymų pridėjimo byloje nėra gauta, mano, jog įrodymo pateikimas šiuo atveju neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl siekiant teisingai nustatyti ir įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes tikslinga šį įrodymą priimti. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą priima ir prideda prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis, 314 straipsnis), kad jį, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

25. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei UAB ,,Saldita“ nuosavybės teise priklauso 150,68 kv. m bendro ploto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore yra paskirta atsakovė.

26. Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. parengė statinio apžiūros aktą, jame, be kita ko, nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 6 d. ,,buvo atlikta pastato stogo apžiūra dėl prabėgimo į vidines patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pastebėta, jog yra pralaidus priestato stogas, vietomis pralaidus parapetas, užsinešusi įlaja. Stogas apsinešęs purvu, lapais“.

27. Dėl įvykusio patalpų apliejimo patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į AB ,,Lietuvos draudimas“ (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. sausio 3 d. raštu draudimo bendrovė patirtą žalą atlyginti atsisakė pripažinusi įvykį nedraudžiamuoju, kadangi patalpos aplietos per netvarkingą išorinę atitvarinę konstrukciją (stogą ir parapetus).

28. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą už patalpų remontą, išlaidas už lokalinės sąmatos parengimą ir negautas pajamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

29. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neteisėtai neveikė, šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė netinkamai vertindamas namo apžiūros aktus, pirmosios instancijos teismo vertinimas yra formalus ir neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino defektų nefiksavimą su pačios apžiūros neatlikimu. Laikosi pozicijos, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žalos atsiradimo priežastis yra susijusi su statinio trūkumu – priestato sutapdinto stogo nesandarumu.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

30. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (ieškovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu), atsakovė buvo gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.

31. Apeliantė teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė organizavo namo techninės priežiūros vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka ir periodiškumu, statinio apžiūros aktus pildė laikydamasi pavyzdinės statinio apžiūros akto formos, veikė tiksliai pagal teisės aktų reikalavimus ir fiksavo tik esminius esamus defektus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikėtinai nuo 2016 m. birželio 8 d. ir neabejotinai nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė nevykdė savo pareigos atlikti administruojamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priestato plokščio stogo su bitumine danga nuolatines ir periodines apžiūras, t. y. neteisėtai neveikė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

33. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų administratoriaus nepasirenka, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

34. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

35. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1331), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus ir nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatų kontekste, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

37. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurių apeliantė neginčija, matyti, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), turi du stogus: 1) šlaitinį stogą, dengtą asbestcemenčio šiferio lakštų danga; ir 2) namo priestato, kuriame yra dalis ieškovei priklausančių patalpų, plokščią stogą, dengtą bitumine danga. Iš atsakovės bylai pateiktų statinio techninės priežiūros žurnalo, statinio apžiūros aktų matyti, jog periodines gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apžiūras atsakovė vykdė. Tačiau iš byloje esančių statinio apžiūros aktų turinio matyti ir tai, kad atlikdama statinio apžiūrą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovė aktuose nurodė, kad apžiūrimos pagrindinės statinio konstrukcijos yra stogai (daugiskaita), nors aprašomi tik šlaitinio stogo vizualiai matomi defektai (išskyrus 2016 m. birželio 8 d. apžiūros aktą, kuriuo nustatyti priestato sutapdinto stogo pažeidimai; 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. spalio 16 d. statinio apžiūros aktų priedus, kuriuose, be kita ko, nuotraukoje matomi plokščio stogo fragmentai). Atlikdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. vienu iš apžiūros objektų atsakovė įvardija pagrindinę statinio konstrukciją – stogą (vienaskaita) – ir nurodo vizualiai matomus šlaitinio stogo defektus. Įrašų apie atsakovės atlikto priestato stogo apžiūros rezultatus, matomus defektus ar jų nebuvimą atsakovės bylai pateiktuose aktuose nėra. Taigi šiuo atveju byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė po 2021 m. rugsėjo 16 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato plokščio stogo su bitumine danga nuolatinių ir periodinių apžiūrų nevykdė.

38. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino defektų nefiksavimą su pačios apžiūros neatlikimu. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys išvadų, kad defektų nefiksavimą teismas sutapatino su pačios apžiūros neatlikimu, nesuponuoja. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, atlikdama gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų apžiūras ir nenustačiusi esminių apžiūrimos konstrukcijos ar kito bendrojo naudojimo objekto defektų, tai pažymėdavo aktuose atitinkamoje skiltyje, į tai pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus. Antai visuose atsakovės teismui teiktuose statinio apžiūros aktuose apžiūrėdama pagrindines konstrukcijas prie apžiūros objekto ,,pamatai, cokolis, nuogrinda“ atsakovė (jos darbuotojas) atliko įrašą apie tai, kad esminių šio objekto defektų ar vizualių defektų nepastebėta. Tokio paties turinio įrašai atlikti ir atsakovės pateiktų aktų dalyje, kurioje fiksuojama bendros inžinerinės įrangos (pvz.: prie objekto ,,elektros apšvietimo ir jėgos tinklai“ arba ,,elektros sistema“) būklė ar kitų bendrojo naudojimo objektų (bendrojo naudojimo patalpų) būklė (statinio apžiūros aktai 2016 m. gegužės 18 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2020 m. gegužės 14 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2022 m. spalio 20 d. ir kt.). Tačiau įrašų apie gyvenamojo namo priestato plokščio stogo su bitumine danga būklę, šio stogo apžiūros rezultatus atsakovės aktuose nėra. Tik 2023 m. lapkričio 6 d. statinio apžiūros akte apžiūrėjus priestato stogą pastebėta, kad priestato stogas yra pralaidus, vietomis pralaidus parapetas, užsinešusi įlaja, o stogas apsinešęs purvu, lapais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog tuo atveju, kai apžiūrimi bendrojo naudojimo objektai trūkumų neturėjo, atsakovė savo apžiūros aktuose tai pažymėdavo. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, reikalavimo tokius veiksmus atlikti tiesiogiai teisės aktuose, reglamentuojančiose bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, nėra įtvirtinta, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog ir įrašais apie defektų nebuvimą atsakovė fiksavo atliktų apžiūrų rezultatus.

39. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai leidžia manyti, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto – priestato plokščio stogo – apžiūras. Nevykdydama šios savo pareigos laiku nenustatė priestato stogo pralaidumo ir kitų defektų ir neužtikrino šių defektų pašalinimo siekiant maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę. Taigi apeliantė neužtikrino, kad viena iš daugiabučio gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų – priestato stogas – būtų tinkamos būklės ir nebūtų padaryta žala daugiabučiame name esančioms patalpoms. Nors apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad namo priestato bituminės dangos stogą nuolat stebėjo, vertino jo būklę, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų bylai apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), o byloje esantys duomenys šių teiginių nepatvirtina. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė vykdė namo priestato stogo priežiūrą, t. y. tinkamai atliko daugiabučio namo administratorės funkcijas, atmestinas.

40. Apeliantė, be kita ko, nurodo, jog byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad ieškovės iniciatyva buvo atliktas priestato stogo remontas 2016 m., teigia, jog ši aplinkybė yra esminė, kadangi po atlikto remonto atsakovė, vykdydama periodines apžiūras, pagrįstai galėjo nenustatyti jokių defektų, jei jų objektyviai ir nebuvo.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės akcentuojamos aplinkybės dėl 2016 m. atlikto priestato stogo remonto darbų nekeičia pirmosios instancijos teismo išdėstyto nustatytų aplinkybių įvertinimo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Aplinkybė, jog buvo atliktas priestato stogo remontas, pati savaime nepaneigia namo administratorės pareigos tinkamai atlikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros ir tinkamai šiuos veiksmus (atliktas apžiūras) užfiksuoti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, 44.1 punktas, 44.2 punktas, 46 punktas, 84 punktas, 91 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, verslininkai privalo administruojamą pastatą maksimaliai atsakingai prižiūrėti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi apeliantė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Dėl to pirmosios instancijos išvada, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtai neveikė), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįsta.

42. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žalos atsiradimo priežastis yra susijusi su statinio trūkumu – sutapdinto stogo nesandarumu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, jog parapeto nesandarumas automatiškai reiškia ir patalpų užpylimą, nors tam nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų. Taigi apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

43. Pasisakydamas dėl šių apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 107 punktą).

44. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių įrodinėtas aplinkybes dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo), dėl jų pasisakė, vertino šalių pateiktus duomenis ir įvertinęs pateiktų įrodymų visumą padarė pagrįstas išvadas, kurios viena kitai neprieštarauja. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas) ir savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas (jo dalis) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė šioje byloje įrodė jai padarytos žalos faktą, atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliantė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą prielaidą, jog parapeto nesandarumas automatiškai reiškia ir patalpų užpylimą, nors tam nebuvo pateikta jokių tiesioginių įrodymų, ignoruoja savo pačios darbuotojų 2023 m. lapkričio 6 d. akte nurodytas aplinkybes, jog pralaidus yra ne tik parapetas, bet ir pats priestato stogas.

45. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė jos argumentus, jog fotofiksacijose matomi žalos padariniai negalėjo atsirasti per tris dienas, o atsiradęs pelėsis yra ilgalaikio proceso ar poveikio pasekmė dėl galbūt netinkamos patalpų ventiliacijos ar netolygaus patalpų šildymo, kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 20 punktas). Taigi remiantis bendrosiomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu (CPK 12 straipsnis), būtent atsakovė, norėdama paneigti argumentus apie patalpoms padarytos žalos pobūdį, pelėsio atsiradimo priežastis, ir pagrįsti argumentus dėl netinkamo patalpų naudojimo ar per didelės drėgmės patalpose, turėjo pateikti atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius ir (ar) paneigiančius įrodymus, tačiau to byloje nepadarė. Šiuo atveju ieškovė byloje teikė duomenis, kuriais įrodinėjo pelėsio patalpose atsiradimo priežastis, savo ruožtu atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės įrodinėtas pelėsio atsiradimo priežastis patalpose, nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės argumentus atmetė kaip neįrodytus ir tai darydamas civilinio proceso nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, nepažeidė.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė turtinės žalos atlyginimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

50. Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

52. Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.).

53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai), daro išvadą, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Saldita“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Erika MisiūnienėGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė