Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1201-642/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-27Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-03Kauno apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-12-22Klaipėdos apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2022-02-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2022-03-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
e2A-1201-642/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12980-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1201-642/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12980-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3094-615/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2020 m. liepos 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Reikalavimo pagrindu ieškinyje ir dublike nurodė aplinkybes:

1.1. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. įvykusių varžytynių pagrindu iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statinius – Kultūros rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas arba Statiniai), už 800 000 Eur. Pradinis Pastato savininkas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,4930 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais, nuomojosi 2001 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastato paskirtis, registruota Nekilnojamojo turto registre, – kultūros, žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

1.2. 2018 m. spalio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), būklė bloga, būtinas remontas. Ieškovė, siekdama gauti statybos leidimą Pastato rekonstrukcijai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu sudaryti 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuomos sutartį. 2019 m. spalio 21 d. buvo gautas NŽT raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, nurodant, kad išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Žemės sklypo ir nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti negali. Ieškovė, negalėdama gauti statybos leidimo, kad būtų sutvarkyti kultūros namai, kadangi neturi sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi su prašymu sudaryti su ieškove Žemės sklypo nuomos sutartį. 2020 m. liepos 21 d. NŽT priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.

1.3. Ieškovė Statinį pirko iš viešų varžytynių ir kartu įgijo teisę nuomoti Žemės sklypą, būtiną Statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Nors Statinį iš buvusios savininkės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė įsigijo dar 2018 m. vasario mėnesį, Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Žemės sklypo nuomos su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nutraukta. Ieškovė moka valstybinės žemės nuomos mokestį pagal šią sutartį, nors negali naudotis Žemės sklypu, būtinu Statinio eksploatacijai. Aukciono metu buvo nurodyta, kad Statinys parduodamas su valstybinės žemės nuoma. T. y. susiklostė situacija, kad pirminis Statinio savininkas turėjo teisę nuomoti Žemės sklypą, o naujajam savininkui NŽT tokią teisę riboja.

1.4. Šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Ieškovė teisėtai įgijo Statinį, pradinis Statinio savininkas turėjo galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį ir įsigijo Statinį su teise tokiomis pat sąlygomis nuomotis Žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomos sutartis su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nutraukta, ją toliau vykdo ieškovė. Žemės sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais. Ieškovei priklausantis turtas praranda vertę, kadangi ieškovė, neturėdama valstybinės žemės nuomos sutarties, negali gauti statybos leidimo, kad Statinys būtų suremontuotas ir naudojamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti. T. y. dėl NŽT veiksmų ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja NŽT sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra naikintinas, kadangi priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas.

1.5. Tam, jog būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, būtinos dvi sąlygos: (i) asmuo, norintis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi teisėtai disponuoti arba naudotis nekilnojamu daiktu, kuris stovi valstybinės žemės sklype; (ii) prašomas išnuomoti žemės sklypas turi būti tokio dydžio, kiek yra reikalinga jame stovintiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovei priklausantys Pastatai, stovintys Žemės sklype, yra pastatyti teisėtai ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė Pastatus teisėtai 2018 m. vasario 1 d. per varžytynes įsigijo iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastatus eksploatuoti yra reikalinga naudotis Žemės sklypu. NŽT nuomos sutarties nesudaro ne todėl, kad ieškovė nenaudoja Pastato ar neplanuoja jo naudoti, o todėl, kad formaliai Pastato paskirtis yra kultūros, o Žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos.

Atsiliepimas

1.6. Ieškovė, siekdama gauti naudą iš jai priklausančio Pastato, siekia jį renovuoti, tačiau to atlikti negali dėl NŽT veiksmų. Tuo tarpu NŽT savo atsiliepime motyvuoja, kad nuomos sutarties sudaryti neketina, kadangi ieškovė Pastato neeksploatuoja. Ieškovės veiksmai įsigyjant Pastatą ir siekis sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį rodo aiškią ieškovės valią naudoti ir disponuoti Pastatu ateityje bei poreikį naudoti Žemės sklypą, kuris ir yra skirtas Pastato eksploatacijai. Ieškovė, turėdama nuosavybės teisę į Pastatą, tačiau negalėdama naudotis Žemės sklypu, negali teisėtai eksploatuoti Pastato. Su ieškove Žemės sklypo nuomos sutartis turi būti sudaryta ir Žemės sklypas išnuomotas, tačiau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį turi būti atsižvelgiama į Taisyklių 30.8 punktą.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė) atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė:

2.1. 1998 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypas prie turimų pastatų (duomenys neskelbtini), išnuomotas ne aukciono tvarka 99 metams AB „(duomenys neskelbtini)“. 1999 m. sausio 7 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2001 m. rugsėjo 17 d. Kauno apskrities viršininko administracijoje gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“, kuriuo prašoma sudaryti naują nuomos sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta reorganizuoti į dvi bendroves AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduojama. 2001 m. rugsėjo 28 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno apskrities viršininkas pasirašė susitarimą dėl 1999 m. sausio 17 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. 2001 m. spalio 4 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Kauno apskrities viršininko ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 4390 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos 99 metų laikotarpiui. 2006 m. birželio 30 d. Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“, kuriuo sutiko, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ perleistų nuomos teisę prie naujajam savininkui perleidžiamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), įsigijusi statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), statinių pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu valstybės įmonėje Registrų centre įsiregistravo bendrovę ir kaip anksčiau nurodyto žemės sklypo nuomininkę, tačiau į Kauno apskrities viršininko administraciją ar vėliau į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 2001 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo nesikreipė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

2.2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuriuo nustatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) būdo ir pobūdžio pakeitimo ((duomenys neskelbtini))“ pakeitė žemės sklypo žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į gyvenamąsias teritorijas.

2.3. 2018 m. vasario 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, nes ieškovė įsigijo iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su statiniais pirkėjui yra perleidžiama žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisė. 2018 m. kovo 19 d. ieškovė informuota, kad Žemės sklypo rinkos vertė pagal vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 366 000 Eur.

2.4. 2019 m. spalio 1 d. Kauno miesto skyriuje gautas ieškovės prašymas dėl Žemės sklypo nuomos. 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovei atsakyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, statinių registre įregistruotas pastatas – kultūros rūmai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis nurodyta „kultūros“, o Žemės sklypui naudojimo būdas nurodytas „gyvenamosios teritorijos“. Išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti Skyrius negali, pateikus dokumentus, kur Žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka statinių paskirtį ir įregistravus statinius Žemės sklypo registre, Kauno miesto skyrius galės nuspręsti dėl Žemės sklypo nuomos. 2020 m. birželio 19 d. Kauno miesto skyriuje gautas prašymas sudaryti valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartį. 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakyta, kad ankstesnis prašymas dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo prie nuosavybės teise valdomo pastato jau buvo išnagrinėtas, į jį buvo išsamiai ir argumentuotai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir šis iš esmės tapatus 2020 m. birželio 19 d. prašymas negali būti tenkinamas dėl analogiškų priežasčių, kurios jau buvo nurodytos anksčiau minėtame rašte. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 21 d. raštas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus, t. y. skundžiamas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, rašte nurodyta apskundimo tvarka, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį ginčijamą raštą.

2.5. Asmuo be aukciono gali įsigyti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Valstybinės žemės sklypas nurodytu būdu gali būti įgyjamas tik esant konkrečioms sąlygoms, t. y., kai valstybinės žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams, kurie nėra laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, eksploatuoti. Tam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę įsigyti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar konkretus valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam (-iems) statiniui (-iams) eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas valstybinės žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y., ar valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su jame esančio statinio naudojimu pagal jo tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teigti, kad formaliai Pastato paskirtis – kultūros, o Žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos, negalima, nes tai šie nekilnojamuosius daiktus identifikuojantys duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir yra teisingi ir išsamūs, kol nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2.6. Kauno miesto skyrius 2017 m. birželio 13 d. atliko žemės naudojimo patikrinimą (akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad „<...> šalia praėjimo esanti pastato siena yra avarinės būklės, sienų kampuose matyti įtrūkimai, iš sienos krenta plytų dalys, ant sienos uždėti įspėjamieji ženklai <...>“. Taigi galbūt statinio būklė atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Žemės sklypas prie tokios būklės statinio net ir apskritai negali būti išnuomotas. Žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai ją savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o sunykę, apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai šalintini ir išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro.

2.7. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Ieškovas prašo išnuomoti Žemės sklypą jame esančiam pastatui – Kultūros rūmams ir kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams eksploatuoti. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 18 punktą kultūros ir mokslo paskirties pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas visuomeninės paskirties teritorijos. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius galės išnuomoti Žemės sklypą, kai Žemės sklypo naudojimo būdas atitiks jame esančio pastato naudojimo būdą (kultūros). Ieškovei ne kartą yra siūlyta kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano sprendinių patikslinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino. Teismas nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

4. Teismas nurodė, kad ginčo atveju ieškovė nurodytą statinį pirko viešose varžytynėse ir kartu įgijo teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Kadangi paminėta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo nuomos su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nutraukta, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas valstybinės žemės sklypo nuomos teises įgijusi ieškovė moka valstybinės žemės nuomos mokestį pagal šią sutartį.

5. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilusio konkretaus ginčo situacija iš esmės atitinka situaciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punkte, pagal kurį išnuomojant valstybinės žemės sklypą būtina laikytis reikalavimo, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas.

6. Teismas priėjo prie išvados, kad sprendimas nesudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties prieštarauja anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, o tai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą naikinti.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad tarp šalių kilusį ginčą išsprendus ieškovės ieškinį atmetant, susidarytų teisinė situacija, kai teisėtai pastatus įgijusi ir teisėtai juos nuosavybės teise valdanti ieškovė iš esmės turėtų stebėti, kai dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra sunaikinamas (sunyksta), kadangi, atsakovei nesudarius nurodyto valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė negalėtų teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą šio blogos būklės nykstančio pastato rekonstrukcijai. O tai neatitiktų sprendime anksčiau nurodyto konstitucinio teisinės valstybės principo. Be to, tai galėtų sąlygoti ir faktinę situaciją, kai ieškovės teisėtai įgytas ir teisėtai nuosavybės teise valdomas pastatas, kurio techninė būklė šiuo metu yra bloga, dėl negalimumo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimo rekonstrukcijai, toliau nyktų ir nykdamas dėl savo būklės pradėtų kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Todėl tarp šalių kilusio ginčo išsprendimas ieškovės ieškinį atmetant, prieštarautų ir viešajam interesui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3094-615/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

8.1. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Buvo pažeista įrodymų pakankamumo taisyklė, nes nebuvo vertinamas 2017 m. birželio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo (akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriame nustatyta, kad „<...> šalia praėjimo esanti pastato siena yra avarinės būklės, sienų kampuose matyti įtrūkimai, iš sienos krenta plytų dalys, ant sienos uždėti įspėjamieji ženklai <...>“.

8.2. Atsakovė pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės be aukciono nuomotis (pirkti) valstybinės žemės sklypus, kurie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais laikinaisiais statiniais, inžineriniais tinklais bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai jų savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o sunykę, apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai šalintini ir išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro.

8.3. Pažymima, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą naudoti statinius, esančius Žemės sklype, pagal jų paskirtį ir ateityje, tai buvo tiesiog deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

8.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 27 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi ir pagrindo teigti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis nėra nutraukta, nėra, nes, vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 3 dalimi, žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Tai, kad sutartis šią dieną nėra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, nereiškia, kad ji tebegalioja.

8.5. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

8.6. Nurodoma, kad tais atvejais, kai nuomojamam / išnuomotam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas įtrauktas į bendrajame plane teritorijai nustatytų leidžiamų naudojimui būdų sąrašą, laikoma, jog, vadovaujantis Žemės nuomos taisyklių 30.8 papunkčiu, valstybinės žemės sklype esančio statinio paskirtis atitinka bendrojo plano sprendinius, nustatytus tai teritorijai. Todėl tokiais atvejais valstybinės žemės nuomos sutartyse negali būti numatyta galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdo. Sprendžiant klausimą dėl žemės nuomos ar pardavimo sutarties sudarymo, tais atvejais, kai žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka pastatų, statinių paskirties, turėtų būti tikslinamas žemės sklypo suformavimo dokumentas ir atitinkamai žemės sklypo kadastro duomenys.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovė nurodo, kad Statinius įsigijo, turėdama tikslą juos naudoti, tačiau tam kad būtų galima Statiniais naudotis, jiems yra būtinas remontas, kuris negalimas, kol nėra gautas NŽT sutikimas naudotis Žemės sklypu. Ieškovė, siekdama gauti naudą iš jai priklausančio Pastato, siekia jį renovuoti, tačiau to atlikti negali dėl NŽT veiksmų. Tuo tarpu NŽT savo apeliaciniame skunde motyvuoja, kad nuomos sutarties sudaryti neketina, kadangi ieškovė Pastato neeksploatuoja ir Pastato dalis yra apleista.

9.2. Priešingai nei teigia apeliantė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punkte esamas teisinis reglamentavimas nedraudžia išnuomoti Žemės sklypą Ieškovei esamoje situacijoje, tačiau numato, kad tokiu atveju, jeigu skiriasi statinio, esančio žemės sklype, ir žemės sklypo naudojimo paskirtis, tokiu atveju nuomos sutartyje turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo paskirtį.

9.3. Ieškovės nuomone, būtent minėtų Taisyklių 30.8 punktas ir yra numatytas tokioms situacijoms, kada jau stovintis statinys ir priklausantis privačiam subjektui yra kitos paskirties nei tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis. Nesant tokio punkto ir galimybės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą bei pakeisti jo paskirtį pagal faktinę statinio naudojimo paskirtį bei detaliajame plane nurodytą galimą žemės sklypo naudojimo būdą būtų sukuriamos neišsprendžiamos situacijos, kada statinių savininkas negalėtų naudotis statiniu bei išsinuomoti žemės sklypo, esančio po juo.

9.4. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas (CK ir Žemės įstatymas) numato teisėtai įgyto nekilnojamojo turto, stovinčio ant valstybinės žemės, savininko teisę ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinę žemę, kuri yra reikalinga jam priklausančių statinių naudojimui, todėl akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieškovė, turėdama pagrįstą lūkestį, tikėjosi, jog su ja bus sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis.

9.5. Ieškovė akcentuoja, kad ji neatliko jokių teisės aktus pažeidžiančių veiksmų, dėl kurių būtų galima atsisakyti su ieškove sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Netgi neturėdama galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovė kasmet moka žemės mokestį, kurį valstybė priima ir įtraukia į apskaitą. Kitaip tariant, mokesčiai už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme yra surenkami, tačiau naudotis valstybei priklausančia žeme neleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

17. Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. įvykusių varžytynių pagrindu iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo statinius – kultūros rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pradinis pastatų savininkas (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) 0,4930 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais, nuomojosi 2001 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastato paskirtis, registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, – kultūros, žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas 2018 m. spalio 21 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad pastato (duomenys neskelbtini), būklė bloga, yra būtinas remontas. Ieškovė, siekdama gauti statybos leidimą nurodyto pastato rekonstrukcijai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama sudaryti 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi nurodytas pastatas, nuomos sutartį. Ieškovė 2019 m. spalio 21 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, nurodant, kad „išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirčiai arba ūkinės veiklos pobūdžiui ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Jūsų atveju Žemės sklypo ir Jūsų nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti negalime“. Ieškovė 2020 m. sausio 24 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, prašydama organizuoti susitikimą iš išspręsti susidariusią situaciją. 2020 m. vasario 21 d. įvyko susitikimas, kurio metu buvo aptarta susiklosčiusi situacija, tačiau problema dėl valstybinės žemės nuomos nebuvo išspręsta. Ieškovė 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių, prašydama atsakyti į 2020 m. sausio 24 d. rašte iškeltus klausimus. Ieškovė, negalėdama gauti statybos leidimo tam, jog būtų sutvarkyti kultūros rūmai (nes nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis), 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi, prašydama sudaryti su ja (ieškove) nurodyto žemės sklypo nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. liepos 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. liepos 27 d. taip pat pateikė ieškovei atsakymą į 2020 m. gegužės 14 d. ieškovės raštą, kuriame nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo žemės sklypą išnuomoti ieškovei.

Dėl įrodymų vertinimo

18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y., atsakovės nuomone, buvo pažeista pakankamumo taisyklė, nes nebuvo vertinamas 2017 m. birželio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriame nustatyta, kad „<...> šalia praėjimo esanti pastato siena yra avarinės būklės, sienų kampuose matyti įtrūkimai, iš sienos krenta plytų dalys, ant sienos uždėti įspėjamieji ženklai <...>“.

19. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

20. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino arba išvis nevertino 2017 m. birželio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas 2018 m. spalio 31 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad pastato (duomenys neskelbtini), būklė bloga, yra būtinas remontas. Pažymėtina, kad nors teismas detaliau nepasisakė dėl 2017 m. birželio 13 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, tačiau, kaip matyti, šiame dokumente konstatuota iš esmės bloga pastato padėtis: avarinės būklės pastato siena, įtrūkimai sienų kampuose, iš sienos krenta plytų dalys, tai būtent teismas ir pažymėjo, įvertinęs Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo 2018 m. spalio 31 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, vertindamas įrodymų visumą, atsižvelgdamas į byloje nustatytą pastato būklę, dėl to ginčo tarp šalių net nebuvo, priėjo prie išvados, jog, atsakovei nesudarius nurodyto valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė negalėtų teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą šio blogos būklės nykstančio Pastato rekonstrukcijai, be to, Pastatas toliau nyktų ir nykdamas dėl savo būklės pradėtų kelti pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei.

22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 27 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi ir pagrindo teigti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis nėra nutraukta (kaip nurodoma skundžiamo teismo sprendimo 10 punkte), nėra, nes, vadovaujantis CK 6.562 straipsnio 3 dalimi, žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 27 d. yra išregistruota, tačiau, tai nekeičia fakto, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog ginčo Pastato pardavimo metu su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, o aukciono metu buvo nurodyta, kad statinys yra parduodamas su valstybinės žemės nuomos teise. Be to, nepaisant to, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtas valstybinės žemės sklypo nuomos teises įgijusi ieškovė, netgi neturėdama galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties, sąžiningai moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kurį valstybė priima ir įtraukia į apskaitą.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad teismas apskritai nevertino ar netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus ir padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos (CPK 185, 218 straipsniai).

Dėl valstybinės žemės nuomos

24. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

25. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 16–17 punktus).

26. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

28. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

29. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė Pastatus, esančius žemės sklype, įsigijo 2018 m. vasario 1 d. įvykusių varžytynių pagrindu iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė pastatus įsigijo teisėtai, ji turi teisę šiais Pastatais naudotis. Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad patys pastatai Žemės sklype yra teisėtai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pradinis pastatų savininkas (BUAB „(duomenys neskelbtini)“) 0,4930 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais, nuomojosi nuo 2001 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodyto Pastato pardavimo metu su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo, o aukciono metu buvo nurodyta, kad statinys yra parduodamas su valstybinės žemės nuomos teise. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, Pastatus nusipirkusi viešose varžytynėse, kartu įgijo ir teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Ši teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, visų pirma kyla iš įstatymo. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

30. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą turi būti grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Apeliantė pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą naudoti statinius, esančius Žemės sklype pagal jų paskirtį ir ateityje, tai buvo tiesiog deklaratyvūs teiginiai, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus vertina kritiškai.

31. Sutiktina su ieškovės teiginiais, kad ieškovės veiksmai įsigyjant Pastatą ir siekis sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį rodo aiškią ieškovės valią naudoti ir disponuoti Pastatu ateityje bei poreikį naudoti Žemės sklypą, kuris ir yra skirtas Pastato eksploatacijai. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad ieškovė, įsigijusi Pastatą ir siekdama juo naudotis, gauti iš jo naudą, turi atlikti būtiną remontą. Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastato padėtis yra bloga. Tačiau, siekdama renovuoti pastatą, kad galėtų juo tinkamai naudotis, ieškovė jokių būtinų remonto (renovacijos) darbų atlikti negali, kol nėra gautas NŽT sutikimas naudotis Žemės sklypu. T. y. be Žemės sklypo nuomos ir NŽT leidimo ieškovė negali teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimo ir sutvarkyti Pastatą – jį suremontuoti. Taigi ieškovė, turėdama nuosavybės teisę į Pastatą, tačiau negalėdama naudotis Žemės sklypu, negali teisėtai Pastato eksploatuoti. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė šiuo metu negali pateikti įrodymų apie realų faktinį ginčo Pastato naudojimą, nes, kaip minėta, ieškovė, neturėdama NŽT sutikimo naudotis Žemės sklypu, negali Pastato, kuriam būtinas remontas jo tinkamam naudojimui, renovuoti.

32. Be to, kaip matyti iš ieškinio reikalavimu prašomo panaikinti 2020 m. liepos 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT sudaryti su ieškovė 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuomos sutartį atsisakė ne todėl, kad Ieškovė nenaudoja Pastato ar neplanuoja jo naudoti, o motyvuodama tuo, kad suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas neatitinka Pastato paskirties, t. y. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, statinių registre įregistruotas Pastatas – kultūros rūmai, kurio paskirtis nurodyta „kultūros“, o Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas „gyvenamosios teritorijos“.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių kilusio konkretaus ginčo situacija iš esmės atitinka situaciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punkte, pagal kurį, išnuomojant valstybinės žemės sklypą, būtina laikytis reikalavimo, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas.

34. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nurodo, jog, remiantis šiuo punktu, nustatoma, ar yra pagrindas valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyti žemės sklypo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo galimybę. Tačiau, vadovaujantis šiuo punktu leidžiama keisti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą tik vienu atveju – kai žemės sklypui nustatyti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nenumatyti savivaldybės ar jos dalies teritorijos bendrajame plane, t. y. tarp bendrajame plane teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, numatytų leidžiamų paskirčių ir naudojimo būdų nėra žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, kurie nustatyti išnuomotam / nuomojamam žemės sklypui. Apeliantės vertinimu, tais atvejais, kai nuomojamam / išnuomotam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas įtrauktas į bendrajame plane teritorijai nustatytų leidžiamų naudojimui būdų sąrašą, laikoma, jog, vadovaujantis Žemės nuomos taisyklių 30.8 papunkčiu, valstybinės žemės sklype esančio statinio paskirtis atitinka bendrojo plano sprendinius, nustatytus tai teritorijai.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT, aiškindama Taisyklių 30.8 punktą, daro klaidingas išvadas. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog būtent Taisyklių 30.8 punkte įtvirtinta nagrinėjamoje situacijoje aktuali taisyklė, kad tuo atveju, jeigu ant žemės sklypo, kurį planuojama išnuomoti, jau stovintis statinys yra kitos paskirties nei žemės sklypo paskirtis, įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre, ir pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą numatoma plėtoti veiklą, kuri neatitinka statinio paskirties, nuomos sutartis sudaroma numatant galimybę keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane. Būtent Taisyklių 30.8 punktas ir yra numatytas tokioms situacijoms, kada jau stovintis statinys ir priklausantis privačiam subjektui yra kitos paskirties nei tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 30.8 punktas suteikia galimybę išspręsti situaciją, kai teisėtai Pastatą įgijusi ir teisėtai juos nuosavybės teise valdanti Pastato savininkė negali naudotis Pastatu bei išsinuomoti žemės sklypo, esančio po juo. Nagrinėjamu atveju atsakovei nesudarius nurodyto valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė negalėtų teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą blogos būklės nykstančio pastato rekonstrukcijai ir tokiu būdu dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų paliekamas toliau griūti.

37. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia situacija neatitiktų konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį asmenų teises ir laisves galima riboti tiktai tais atvejais, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai).

38. Be to, nagrinėjamoje byloje aktualus ir teisėtų lūkesčių principas. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03).

39. Teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad, spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje R. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.).

40. Ieškovė, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, teisėtai įgijusi nekilnojamąjį turtą, stovintį ant valstybinės žemės, turėjo pagrįstą lūkestį išsinuomoti valstybinę žemę, kuri yra reikalinga jai priklausančių statinių naudojimui. Siekdama, kad blogos būklės įsigyti Statiniai nenugriūtų, būtų renovuoti ir ieškovė galėtų naudoti juos pagal paskirtį, ieškovė, turėdama teisėtą lūkestį gauti statybą leidžiantį dokumentą Pastatui rekonstruoti, kreipėsi į NŽT, kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atsisakydama sudaryti su ieškove 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuomos sutartį, iš esmės pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą ir neproporcingai apribojo ieškovės teisę rekonstruoti blogos būklės Pastatą, ieškovei siekiant toliau jį naudoti ir eksploatuoti.

41. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip neproporcingai ribojantis ieškovės nuosavybės teisę į teisėtai įsigytą Pastatą. Ir nors sudarant sandorius dėl valstybinės žemės nuomos vyrauja viešasis interesas, tačiau šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant teisėtus ieškovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017).

42. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą ir sprendime anksčiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus (CK 6.394 straipsnio 3 dalis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 6 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

43. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Šalys nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė