- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-218-449/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, V. B. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 206 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu, šią bausmę atliekant kalėjime.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartimi, V. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies ir 272 straipsnio 3 dalies, 271 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio 4 dalies ir 105 straipsnio 8 punkto, 278 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės, paskirtos už nurodytas perkvalifikuotas veikas, ir bausmės, paskirtos pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.
3. V. B. bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi tęsti bausmės atlikimą jis 2016 m. vasario 5 d. perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus.
4. V. B. nuteistas už tai, kad:
veikdamas kartu su I. K., A. D. (A. D.), V. P. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, siekdami užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu, 1998 m. sausio mėnesį susitarė užpulti R. M., įsibraunant į jo gyvenamąsias patalpas, ir 1998 m. sausio 17 d. apie 13.00 val. plėšimo būdu užvaldė R. M. 23 100 Lt bendros vertės turtą bei pasikėsino užvaldyti R. M. turtą stambiu mastu – bendros vidutinės 5 087 585 Lt vertės.
Veikdamas kartu su I. K., A. D., V. P. grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. gegužės mėn. susitarė įsibrauti į G. D. gyvenamąsias patalpas ir slapta pagrobti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. gegužės 16 d. vakare įsibrovus į G. D. gyvenamąsias patalpas, slapta, pakartotinai, pagrobė svetimą – G. D. turtą stambiu mastu – bendros 266 220 Lt vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Veikdamas kartu su I. K., A. D., padedant V. P., veikdami dėl savanaudiškų paskatų, grupėje iš anksto susitarusių asmenų, V. B. organizavus, 1998 m. birželio mėn. susitarė tyčia nužudyti R. M. ir pakartotinai užvaldyti jo turtą stambiu mastu, po to 1998 m. birželio 30 d. įsibrovė į R. M. gyvenamąsias patalpas ir pakartotinai užvaldė jo turtą stambiu mastu – bendros 5 064 485 Lt vertės bei 1998 m. liepos 1 d. tyčia nužudė R. M. dėl savanaudiškų paskatų.
Siekdamas sudaryti apgaulingą regimybę apie tariamai savarankišką R. M. išvykimą ir taip siekdamas nuslėpti tyčinį jo nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, 1998 m. birželio 30 d. – liepos 2 d. laikotarpiu iš R. M. gyvenamosios vietos pagrobė R. M. asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą.
Siekdamas sunaikinti daiktinius padaryto nusikaltimo – R. M. tyčinio nužudymo dėl savanaudiškų paskatų – įrodymus, 1998 m. liepos 1 d. – liepos 3 d., 1999 m. sausio 5 d. – kovo 18 d. laikotarpiu, tyčia sunaikino ir sužalojo svetimą – R. M. turtą – nenustatytose vietose sulaužė, išmetė vertybes, turinčias didelę istorinę-kultūrinę reikšmę, šiais veiksmais padarydamas didelę turtinę 61 750 Lt žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Būdamas suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-025-98 Kauno apygardos teismo 1999 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu, 1999 m. balandžio 16 d. apie 19.40–20.00 val., vežant į areštinę-daboklę, atsidarė užrakintų automobilio durelių langą ir pabėgo iš sulaikymo vietos.
5. Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 15 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkino. Įvertinęs nuteistojo V. B. asmenybės ir padarytų nusikaltimų pavojingumą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, pastangas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, padarė išvadą, kad jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankamai stabili ir besitęsianti ilgą laiką, todėl nesudaro pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
7. Nuteistasis V. B. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nuteistojo manymu, skundžiamos nutarties motyvai yra deklaratyvūs, formalūs ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) suformuotos praktikos. Pasak nuteistojo, nagrinėjamu atveju aktualus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą, kurioje vienas iš pareiškėjų buvo nuteistasis V. B.. Šiame sprendime EŽTT pažymėjo reabilitaciją kaip esminį įkalinimo tikslą, įskaitant ir nuteistųjų iki gyvos galvos atveju, ir nurodė, kad įkalinimo iki gyvos galvos bausmė yra suderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 3 straipsniu, jei asmuo yra kalinamas tik tol, kol egzistuoja teisėti penitenciniai pagrindai – tokie kaip bausmė, atgrasymas, visuomenės apsauga bei reabilitacija (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 66069/09, 130 JO, 3896/10, Didžiosios kolegijos 2013 m. liepos 9 d. sprendimas).
7.2. Nuteistasis nurodo, jog yra atlikęs daugiau nei 25 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir atitinka tiek BK 51 straipsnio nuostatas, tiek ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų (yra atlikęs ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės). Nuteistojo manymu, įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, iš dalies atlygintą padarytą žalą ir įsipareigojimą ją visiškai atlyginti, yra pagrindas tenkinti (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą.
7.3. Nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal 2024 m. birželio 26 d. atliktą vertinimą sudaro 37 balus pagal OASys metodiką. Nustatyta maža pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – V. B. įkalinimo metu dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, stiprina bendruomenės vertybes ir suteikia socialinę paramą, siekia asmeninio tobulėjimo.
7.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. vasario 9 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 53 balai, nustatyta vidutinė rizika. 2019 m. gegužės 31 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 51 balas, nustatyta vidutinė rizika. 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 46 balai, nustatyta vidutinė rizika. 2021 m. lapkričio 19 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 43 balai, nustatyta vidutinė rizika. 2022 m. liepos 14 d. atliktu elgesio rizikos vertinimu nustatyta maža rizika. 2023 m. gegužės 2 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 38 balai, nustatyta maža rizika. Taigi, nuo pirminio 2016 m. vasario 9 d. elgesio rizikos vertinimo metu nustatytų 53 balų nuteistojo elgesio rizika sumažėjo iki 37 balų ir daugiau nei dvejus metus nuteistajam yra nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Tai patvirtina, kad nuteistasis nuosekliai mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
7.5. Pagal 2024 m. birželio 26 d. atliktą vertinimą, nuteistojo V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai - smurtinio elgesio istorija, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai - buvo įtakojamas asocialios grupės; turi priteistą didelį civilinį ieškinį, apsauginiai veiksniai - motyvacija užsiimti darbine veikla (tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje), aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Dalį dinaminių kriminogeninių veiksnių lėmė nuteistojo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu, kurie nuteistojo V. B. pastangomis bausmės vykdymo metu yra išnykę. Šiuo metu nuteistojo vertybės yra iš esmės pasikeitusios, dabartinės emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis deda visas įmanomas ir jam prieinamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o kitokių būdų daryti teigiamos pažangos nuteistasis neturi, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į nuteistojo padarytą pažangą per paskutinius beveik šešerius metus, kuri buvo išskirtinai teigiama.
7.6. Aiškiai apibrėžtų kriterijų, kuriais remiantis gali būti mažinama nusikalstamo elgesio rizika, nėra nustatyta, kiekvienas atvejis yra individualus, didžiąja dalimi priklausantis nuo nuteistojo vidinės motyvacijos ir elgesio pokyčių, kurie, šiuo atveju, yra akivaizdūs. Teigiamus nuteistojo V. B. pokyčius patvirtina ir aplinkybė, jog po 2023 m. gegužės 2 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo išnyko dinaminis kriminogeninis veiksnys – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.
7.7. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Nors šie pažeidimai ir drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau padaryti pažeidimai nebuvo smurtiniai ar šiurkštūs. Paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2018 m. spalio 31 d. dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo, vėliau nuteistasis dalyvavo „Motyvacinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos“ užsiėmimuose, todėl šis veiksnys nebėra aktualus. Jau beveik šešerius metus V. B. nėra padaręs naujų pažeidimų.
7.8. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nuteistasis paskutinį kartą baustas 2024 m. gegužės 9 d., ir nors už paskutinį pažeidimą nuobauda nuteistajam nebuvo paskirta, tai neleido teismui nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šis 2024 m. gegužės 9 d. pažeidimas nėra nurodomas nei (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikime, nei 2024 m. birželio 26 d. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išvadoje. Jam nebuvo paskirta jokia nuobauda. Nuteistasis nurodo, jog jis 2024 m. gegužės 6 d. dėl įvykio pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jis buvo iškviestas pas resocializacijos specialistę, prie paaiškinimo pridėjo resocializacijos specialistės kvietimą. Todėl laikytina, kad nuteistasis šio pažeidimo nepadarė.
7.9. Nuteistojo vidinę motyvaciją, teigiamą elgesio pokytį ir resocializaciją, norą grįžti į visuomenę ir būti jos pilnaverčiu nariu rodo jam paskirtų paskatinimų kiekis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis V. B. buvo skatintas 29 kartus, paskutinį kartą 2024 m. balandžio 25 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą. 2024 m. birželio 17 d. resocializacijos skyriaus specialistės pažymoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Nuo 2023 m. balandžio mėn. nuteistasis dalyvavo 260 pozityvaus užimtumo veiklų bei užsiėmimų, lankė kognityvinę - bihevioristinę korekcinę programą, skirtą nusikalstamo elgesio prevencijai, lankė ir baigė 6 grupinių užsiėmimų ciklą tema „Bendravimo įgūdžių principai“, dalyvavo pozityvios tėvystės paskaitose. Be to, nuteistasis yra gavęs padėkas ir diplomus už dalyvavimą renginiuose, prisidėjimą rengiant įvairias veiklas, atliekant užduotis, už nuoširdų ir stropų darbą. Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas 2024 m. birželio 17 d. charakteristikoje nurodė, jog nuteistasis V. B. dalyvauja organizuojamuose alfa kurso užsiėmimuose, Švento Rašto studijose, šventose mišiose, padeda kapelionui organizuoti veiklą, taip pat rūpinasi koplyčios vidinės tvarkos užtikrinimu. Nuteistasis siekia dvasinių tiesų pažinimo, supranta ir pripažįsta savo padarytą nusikaltimą, dėl jo gailisi. Su entuziazmu padeda organizuoti Kalėdų, verbų pynimo ir kitus dvasinius užsiėmimus, kurie padeda keistis jam pačiam bei aplink esantiems nuteistiesiems. Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas 2024 m. birželio 27 d. charakteristikoje nurodė, jog nuteistasis V. B. domisi dvasinėmis vertybėmis, daug prisideda prie dvasinio koplyčios gyvenimo, siekia pozityvaus mąstymo, lankosi įvairioje kalėjimo socialinėje veikloje. Aktyviai dalyvauja kalėjimo taryboje atstovaujant nuteistuosius. Bendraujant nuteistasis visada elgiasi pagarbiai, yra rimtas, draugiškas, sąmoningas, atsakingas, jis nekelia jokios grėsmės aplinkiniams. Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. lapkričio 26 d. raštuose nurodė, jog Šventasis Tėvas V. B. siunčia savo Apaštalinį palaiminimą, palydi malda ir dėkoja už pasitikėjimą rašant laiškus Šventajam Tėvui.
7.10. Nors nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką vienuolika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų penkis kartus baustas nuobauda, tačiau esminė aplinkybė, rodanti nuteistojo pasikeitusį požiūrį į savo veiksmus, siekį grįžti į visuomenę yra naujų pažeidimų nebuvimas, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas. Nuteistojo veiksmai, aktyviai dalyvaujant pozityvaus užimtumo veiklose, padarė reikšmingą teigiamą poveikį jo elgesiui, todėl yra pagrindas nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7.11. Byloje pateiktas 2024 m. gegužės 20 d. nuteistojo sesers pareiškimas priimti V. B. gyventi. Sesuo rūpintųsi ir nuteistojo sveikata, kadangi nuteistasis yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), be to, jam yra diagnozuotos kelios ligos, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistasis palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, t. y. seserimis, broliu, pažįstamais. Nuteistojo socialiniai ryšiai yra tvirti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo, prekių žinovo specialybes. Nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo darbininku skalbykloje, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Nors yra sulaukęs pensinio amžiaus, tačiau nori dirbti, yra motyvuotas tobulėti. UAB „K.“ galėtų V. B. įdarbinti vadybininku. Šių aplinkybių visuma rodo lengvesnį nuteistojo integracijos į visuomenę procesą.
7.12. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. pažymoje nurodyta, jog nuteistojo V. B. vardu vykdomieji dokumentai negauti. Nepaisant to, nuteistasis yra įsipareigojęs ir deda pastangas atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Tai patvirtina nuteistojo V. B. 2023 m. lapkričio 14 d., 2024 m. sausio 8 d., sausio 30 d. prašymai leisti išsiųsti pinigus nukentėjusiesiems, tačiau be nukentėjusiųjų bendradarbiavimo nuteistajam yra apribotos galimybės faktiškai atlyginti žalą. Nukentėjusiųjų nenorą bendradarbiauti patvirtina ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2024 m. kovo 4 d. pranešimas dėl baigtos mediacijos, kuriame nurodyta, jog mediacija dėl žalos atlyginimo ir kitų susijusių klausimų tarp V. B. ir A. K. pasibaigė, nukentėjusiai šaliai atsisakius bendrauti.
7.13. Nuteistojo manymu, jau šeštą kartą atmetamas laisvės atėmimo įstaigos teikimas pažeidžia EŽTT sprendimuose suformuotas nuostatas dėl vilties suteikimo nuteistiesiems. Nuteistasis V. B. daugelį metų deda maksimalias pastangas vykdydamas resocializacijos plane numatytus tikslus, dalyvauja iš esmės visose pozityvaus užimtumo veiklose, aktyviai ieško galimybių atlyginti priteistą civilinį ieškinį, dirba, mažina nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo manymu, pasiekta reabilitacija yra pakankama, kad būtų tenkintas laisvės atėmimo vietos įstaigos teikimą. Po ankstesnio teikimo atmetimo nuteistasis nepadarė pažeidimų, buvo 6 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, 2024 m. birželio 26 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro 37 balai. Taigi, nuteistasis savo elgesį keičia išskirtinai teigiama linkme. Nuteistojo teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, teigiama charakteristika, netolerancija kriminalinei subkultūrai ir jos taisyklių nesilaikymas, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, dedamos pastangos atlyginti civilinį ieškinį ir žalą nukentėjusiųjų artimiesiems, žymus teigiamas elgesio pokytis nuo bausmės atlikimo pradžios, patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. T-22-238/2021, T-24-383/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-252-870/2019, 1S-283-870/2019, 1S-292-654/2019, 1S-317-1076/2019, 1S-369-387/2020, 1S-3-616/2021, 1S-303- 626/2021, 1S-86-843/2023). Nuteistojo manymu, atsižvelgiant į jo padarytą nusikalstamą veiką, elgesį bausmės vykdymo metu, jam turi būti paskirta terminuota minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
7.14. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė principą, draudžiantį bausti du kartus už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai vertino nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. Atsisakydamas tenkinti laisvės atėmimo vietos teikimą teismas pakartojo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendyje išdėstytas aplinkybes. BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos gaivos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą. Teismas tokio pobūdžio bylose vertina tik keturis kriterijus: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, taip pat, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Aptardamas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės atkartojo jau pasibaigusį baudžiamąjį procesą iš naujo. Be to, tokiu būdu teismas pažeidė ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nes sudarė prielaidą manyti, kad skundžiama nutartis buvo priimta šališko teismo, nes iš esmės iš naujo buvo nagrinėjamas jau pasibaigęs baudžiamasis procesas.
8. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.
10. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, daro išvadą, kad paduotame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį. Apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo administracijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu nėra pagrindo.
11. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
12. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Šiuo metu nuteistasis V. B. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmę atlieka nuo 1999 m. kovo 18 d.) ir atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
14. Viena iš aplinkybių, numatytų BK 51 straipsnio 2 dalyje kaip vertintina sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu V. B. buvo 28 kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, galiojančių nuobaudų neturi (bausmės atlikimo metu buvo baustas 5 kartus), dirba, palaiko socialinius ryšius, paleistas iš bausmės atlikimo vietos įsidarbintų UAB „K.“, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios puoselėja socialinę atsakomybę, siekia asmeninio tobulėjimo, taip pat nuteistasis siekia atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Tokios aplinkybės patvirtina nuteistojo skundo teiginius apie teigiamus V. B. elgesio pokyčius. Vis tik šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atsietai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.
15. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. V. B. atlieka bausmę už nusikaltimus nuosavybei (vagystė, plėšimas, turto sunaikinimas) ir žmogaus gyvybei – jis buvo pripažintas kaltu dėl savanaudiškų paskatų organizavęs labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė, priešingai, nei nurodo nuteistasis, taip pat vertintina kitų, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam atskleidžiančių aplinkybių kontekste.
17. Skundžiamoje nutartyje, sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Pagal 2024 m. birželio 26 d. atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertimą (OASys metodika), nustatyta žema nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika (37 balai). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2023 m. gegužės 2 d. atlikto vertinimo metu taip pat buvo nustatyta kaip žema (38 balai). 2022 m. liepos 14 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2016 m. vasario 9 d., 2019 m. gegužės 31 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d. atliktų vertinimų, taikant „OASys“ metodiką, metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis per paskutiniuosius kelerius metus. 2024 m. birželio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad stebima nuteistojo V. B. motyvacija tobulėti ir įsitraukti į darbinės veiklos procesą, nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, ne kartą skatintas už pavyzdingą elgesį. Tačiau nustatyti kriminogeniniai, t. y. didinantys riziką nusikalsti, veiksniai: statinis –smurtinio elgesio istorija; dinaminiai – buvo įtakojamas asocialios grupės, turi priteistą didelį civilinį ieškinį. Taigi iš nustatytų kriminogeninių veiksnių vienas yra statinis, tai yra nekintantis, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą. Nuteistajam dedant pastangas ir atitinkamai koreguojant savo elgesį, paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti pakoreguoti ir taip iki minimumo sumažinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis per paskutiniuosius kelerius metus, ši aplinkybė savaime nepaneigia būtinybės V. B. ir toliau taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Įvertinusi nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, teisėjų kolegija šiuo metu negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
18. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai įvertino aplinkybes, jog V. B. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
19. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo įstaigos skalbykloje darbininku, tačiau padaręs šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą darbo neteko. Atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam buvo pasiūlytas valytojo darbas, tačiau šis darbo atsisakė, nes jau buvo pensinio amžiaus. Vėliau, 2020 m. balandžio 2 d., nuteistasis pats kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti ir nuo 2020 m. gruodžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini). Taigi bausmės atlikimo metu V. B. pozicija dėl galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje nebuvo nuosekli.
20. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas matyti, kad V. B. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 11 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl to 5 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, galiojančių nuobaudų neturi, 28 kartų buvo skatintas. Jis baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, uždraustų daiktų (mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių) laikymą. Paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2018 m. spalio 31 d. Nors nuteistasis už gerą elgesį ir darbą iš viso yra skatintas 28 kartus, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2015 m. V. B. buvo skatintas tik 5 kartus. 1999-2011 m. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija V. B. elgesį vertino patenkinamai, teigiamai V. B. charakterizuotas 2012–2015 m., tačiau 2017 m. (duomenys neskelbtini) administracijos V. B. vėl buvo charakterizuojamas tik patenkinamai. Tokie duomenys rodo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį V. B. elgesys nebuvo nepriekaištingas, didelę dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Teigiami V. B. pokyčiai iš esmės stebimi nuo to momento, kai jis jau atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
21. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į aplinkybes, susijusias su nuteistojo pastangomis atlyginti priteistą žalą. Bausmės atlikimo įstaigos duomenimis nuteistojo vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų. Skunde nurodoma, kad pats nuteistasis ėmėsi iniciatyvos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau skundžiamoje nutartyje atsižvelgta į tai, kad 2021 m. gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje buvo nurodyta, kad nuteistasis viso bausmės atlikimo metu realios žalos atlyginimui visiškai neskyrė jokio dėmesio ir tai netiesiogiai patvirtina, kad V. B. yra suinteresuotas tik savo asmenine gerove, o siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus ir stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai stengiantis atlyginti (sumažinti) turimus įsiskolinimus. Taigi siekis atlyginti padarytą žalą teigiamai apibūdina nuteistąjį, vis tik, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad jo pastangas atlyginti padarytą žalą ir civilinį ieškinį apsunkina ir pačių nukentėjusiųjų veiksmai, nukentėjusiajai šaliai atsisakius su juo bendrauti. Atsakant į šį nuteistojo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų atsisakymą gauti iš nuteistojo pervedamas nedideles žalos atlyginimo sumas bent iš dalies irgi galima paaiškinti. Nukentėjusieji suinteresuoti pirmiausia pagrobtų meno vertybių susigrąžinimu, o dalies tų vertybių buvimo vieta iki šiol nenustatyta. Pažymėtina, kad dėl to nuteistasis V. B. jokių paaiškinimų nepateikia.
22. Sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertintinas ir nuteistojo požiūris į padarytus nusikaltimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis V. B. savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad planavo pagrobti svetimą turtą, tačiau neigė organizavęs nužudymą, tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir bausmės atlikimo metu. Tik 2019 m. gegužės 31 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau vengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimo situaciją, ją sąlygojusias aplinkybes bei savo nusikalstamo elgesio pasekmes kitiems. Vėlesnėse 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2021 gruodžio 31 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad šiuo metu V. B. pripažįsta įvykdęs nusikaltimus, nebevengia kalbėti ir analizuoti nusikaltimą sąlygojusias aplinkybes, savo elgesio pasekmes. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesio korekcija įvyko tuomet, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepaisant to, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam V. B. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo skunde nurodytais argumentais naikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.