- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- 1S-283-870/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- S. A.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam S. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - 1961 m. BK) 105 straipsnio 8 punktą, 18 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.
1.1. S. A. nuteistas už tai, kad 1994 m. vasario 26 d., apie 21 val., iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su G. B., tikslu užvaldyti asmeninį piliečių turtą užpuolė privatų taksi vairuotoją A. L., pavartodami fizinį smurtą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. G. B. sustabdžius automobilį ir išlipus iš jo, S. A. 3 šūviais į galvą ir į sprandą G. B. perduotu pistoletu „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. L. ir užvaldė jo automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 litų vertės ir jo turėtus pinigus 1 300 litų bei 50 JAV dolerių;
1.2. S. A. nuteistas ir už tai, kad 1994 m. kovo 9 d., apie 21 val., G. B. organizavus privataus taksi vairuotojo nužudymą, tikslu užvaldyti vairuotojo turtą, tuo tikslu pakvietus į butą A. B. ir S. A., davė kelionei į Šiaulius 10 litų, apginklavo S. A. pistoletu „Browning“, reikalavo parnešti jam pagrobtus pinigus. S. A. kartu su A. B. 1994 m. kovo 9 d., apie 21 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, užpuolė privatų taksi vairuotoją V. F. ir pavartodami fizinį smurtą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, A. B. sustabdžius automobilį, S. A. iš G. B. perduoto pistoleto „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) šovė V. F. į nugarą ir tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą, dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino nužudyti V. F. ir užvaldė jo turtą - automobilį VAZ-2106 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 litų vertės, 50 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nukentėjusiajam V. F. iš įvykio vietos pavyko pabėgti ir jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba;
1.3. S. A. nuteistas ir už tai, kad 1994 m. vasario mėn., iš G. B. be atitinkamo leidimo neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą pistoletą „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 šovinius, juos neteisėtai laikė savo bute Kuršėnų m., (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo Šiaulių mieste ir rajone iki 1994 m. kovo mėnesio vidurio.
2. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi perkvalifikuotos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 18 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio, 105 straipsnio 8 punkto į BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį bei 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą S. A. nuo bausmės atleistas. Turto konfiskavimas netaikytas.
3. Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 18 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi netenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimo. Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, padarė išvadą, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam S. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis S. A. skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį.
5.1. Skunde nurodo, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas pataisos namų teikimą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
5.2. Nuteistasis nurodo ir tai, kad perkėlus jį tęsti bausmės atlikimo į (duomenys neskelbtini) darbas jam nėra suteiktas, nors jis pageidauja dirbti. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) jis nėra atsisakęs administracijos pasiūlymų dirbti nemokamus darbus, dalyvauti socialinės reabilitacijos užsiėmimuose. Nuo 2003 m. apie 8 metus dirbo siuvykloje, vėliau dirbo staliumi. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu nedirba, o tai neleidžia daryti išvados apie teigiamą jo požiūrį į darbą. Nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu net 16 metų dirbo, išmokėjo priteistą civilinį ieškinį. Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje buvo 26 kartus skatintas. Nors padarė 7 nusižengimus, stengiasi pakartotinai nenusižengti. Vėliausias nusižengimas, susijęs su MP-5 grotuvo laikymu. Nuteistasis nurodo, jog grotuvas buvo laikomas spintelėje, o pareigūnai, atlikę kartą, nurodė, kad jis buvo ant lovos, be to, iš pradžių pareigūnai teigė jame buvus pornografinio turinio vaizdo įrašą, tačiau vėliau pranešė, jog vis tik pornografinio turinio vaizdo įrašo jie nerado, taip pat paaiškėjo, kad grotuve nebuvo ir diktofono. Grotuvas buvo konfiskuotas, nes neva jis nebuvo registruotas, nėra įrašų apie jo įsigijimą. Nuteistasis tvirtina, kad šį grotuvą pareigūnai ne kartą buvo paėmę patikrinimui. Pasikeitus pataisos įstaigos administracijai nuteistųjų turimi daiktai iš naujo buvo tikrinami, šis grotuvas buvo pateiktas pareigūnams, tačiau jis į sąrašus nebuvo įtrauktas, o senieji sąrašai neišliko. Nuteistasis teigia, jog šį grotuvą jis įsigijo prieš 8 metus, tačiau įsigijimo dokumentų neišsaugojo.
5.3. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), jis neatsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, atlikti šį tyrimą jam nebuvo pasiūlyta. S. A. teigia, jog atlikdamas bausmę dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo programose, jose ketina dalyvauti ir ateityje. Nors ryšiai su motina yra nutrūkę, tačiau tai įvyko dėl to, kad jis nenori skaudinti motinos, kuri labai sunkiai išgyvena tai, jog sūnus atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nuteistasis tvirtina, jog atsiradus vilčiai išeiti į laisvę, jis atnaujintų ryšius su motina.
5.4. S. A. skunde nurodo ir tai, kad dėl padarytų labai sunkių nusikaltimų gailisi, tvirtina, jog ateityje nusikaltimų nedarys. Atkreipia dėmesį, jog po įvykdytų nusikaltimų jis pats nuvyko į policijos skyrių ir prisipažino. Nukentėjusysis V. F. jam atleido. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prokurorė pasiūlė skirti jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis teigia, kad jei laisvės atėmimo iki gyvos galvos jam būtų pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paleistas į laisvę jis gyventų dorai ir sąžiningai, dirbtų, sukurtų šeimą, nedarytų naujų nusikaltimų.
6. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis S. A. prašė skundą patenkinti, atsakė į teisėjų kolegijos klausimus, išdėstė poziciją dėl savo ateities. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas A. Palamarčukas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. A. skundas tenkinamas
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pataisos namų pateiktą medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo S. A. skundo argumentais, išklausiusi patį nuteistąjį, sprendžia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl S. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir netenkino (duomenys neskelbtini) teikimo.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo redakcija) numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.
9. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
10. Įstatymas įtvirtina galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka aukščiau nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis. Sprendžiant pateiktą klausimą teisėjų kolegija įvertina visas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis S. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo (25 metus ir 5 mėnesius) iki gyvos galvos bausmės, bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo (duomenys neskelbtini), tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
12. Iš teikimo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis S. A. iki bausmės atlikimo buvo įgijęs devynių klasių išsilavinimą. Atlikdamas bausmę įgijo specialųjį vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu S. A. nuo 2003 m. rugsėjo 19 d. (t. 1, b. l. 80) dirbo (duomenys neskelbtini) įstaigos gamybos bare VĮ prie (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į skunde išdėstytus argumentus dėl nuteistojo požiūrio į darbą, pastebi, kad nėra teisinga Apygardos teismo išvada, jog dėl to, kad nuteistasis šiuo metu pataisos namuose nedirba, negalima daryti išvados apie jo teigiamą požiūrį į darbą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nuo 2003 m. rugsėjo 19 d. iki pat atvykimo į (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 27 d., dirbo siuvykloje darbininku, vėliau staliumi. Jis buvo sistemingai skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, sąžiningą mokymąsi (t. 1, b. l. 63, 65, 71, 85). Šiuo metu nuteistasis nedirba, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kol kas neįdarbintas, nes dar tik atvyko į įstaigą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. A. išreiškė norą dirbti pataisos namuose. Teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad dirbti nori ir tikisi, kad galės dirbti (bus suteiktas darbas norintiems).
13. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakoma dėl socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, jog nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Pokalbio metu palaiko akių kontaktą, bendrauja gana atvirai, geba vystyti pokalbį, mintis dėsto logiškai ir nuosekliai, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Nuteistasis sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas, tačiau nusikaltimo metu pasielgė impulsyviai, neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių. Šiuo metu asmuo jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Teigia, kad nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Socialines situacijas nuteistasis vertina gana teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. S. A., bausmės atlikimo metu, baigė vidurinę mokyklą, du kartus baigė Meno terapiją (R.A.K.T.A.S), buvo pradėjęs mokytis ekonomikos specialybę. Nuolatos dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima savišvieta. Suvokia, jog reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Nuteistasis nesusijęs su kriminaline subkultūra, diskriminacinių nuostatų neišreiškia (t. 2, b. l. 19-20). Aukštesniojo teismo nuomone šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant apie paties nuteistojo charakterį, jo suvokimą apie padarytą nusikaltimą ir dedamas pastangas pasikeisti.
14. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su teta (bausmės atlikimo metu ryšiai su motina ir seserimi nutrūko, kaip teigia pats nuteistasis, ateityje tikisi šiuos ryšius atkurti), dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo dvidešimt šešis kartus skatintas už gerą darbą, elgesį bei aktyvų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Tai rodo teigiamus nuteistojo S. A. elgesio pokyčius. Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Nors byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, tačiau pats nuteistasis tvirtina, jog priteistą civilinį ieškinį atlygino iš darbo užmokesčio gauto nuo 2003 m. dirbant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuteistojo S. A. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gauta.
15. Nuteistasis S. A. per bausmės atlikimo laiką septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis). Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis buvo baustas 1) 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (atlikus kratą kameroje buvo rasta įvairių spalvų audinio) (t. 1, b. l. 119), 2) 2015 m. liepos 22 d. nutarimu dėl draudžiamų daiktų laikymo (pas nuteistąjį rastas į lipnią juostą įvyniotas iš kito nuteistojo paimtas raštelis) (t. 1, b. l. 161), 3) 2016 m. spalio 31 d. nutarimu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (kratos metu pas nuteistąjį rastas nešiojamojo kompiuterio 160 Gb talpos kietasis diskas) (t. 1, b. l. 169), 4) 2018 m. liepos 19 d. nutarimu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (rūkė neleistinoje vietoje) (t. 1, b. l. 182), 5) 2019 m. birželio 27 d. nutarimu dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo (kratos metu rastas neregistruotas MP-5 grotuvas) (t. 2, b. l. 3). Fiksuotas 2005 m. drausmės pažeidimas: apžiūros metu rasta skylė kameros lango tinkle. S. A. paaiškinus aplinkybes, apsiribota auklėjamojo charakterio pokalbiu. (t. 1, b. l. 96). Taip pat nuteistasis turėjo auklėjamojo pobūdžio pokalbį, nes skundėsi prasta sveikata (galvos skausmas, kaulų sukinėjimas) ir neišėjo 2005 m. sausio 14 d. į darbą (t. 1, b. l. 90). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. birželio 27 d. nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nurodytos aplinkybės, o būtent, kad kratos metu pas nuteistąjį buvo rastas neregistruotas MP-5 grotuvas, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nebuvo nustatytos aplinkybės dėl jame integruoto diktofono bei pornografinių įrašų. Nors daugiau nei dvidešimt penkerius metus kalintis S. A. nusižengė kalėjimo, pataisos namų taisyklėms, tačiau sprendžiant apie nuteistojo palengvinimo padėtį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidimų turiniui. Užfiksuoti pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi. Nuteistasis teismo posėdžio metu prisiminė savo padarytus pažeidimus, savęs neteisino, reiškė norą taisytis.
16. (duomenys neskelbtini) pateiktose nuteistojo S. A. 1997, 2001, 2006, 2011 m. metinėse charakteristikose buvo nurodomas patenkinamas nuteistojo elgesys (asmens bylos, t. 1, b. l. 49, 73, 117, 152). Jis apibūdintas kaip silpnavalis, galintis pasiduoti svetimai įtakai, tame tarpe ir neigiamai, nekomunikabilus, tačiau nekonfliktiškas, mandagus, autoriteto nuteistųjų tarpe neturintis, buityje pakankamai tvarkingas. 1998 - 2000, 2002 - 2005 m. metinėse charakteristikose nurodomas teigiamas nuteistojo elgesys (t. 1, b. l. 54, 62, 68, 76, 83, 88, 110). Jis apibūdinamas kaip asmuo, kuris rūpinasi asmenybės tobulinimu, tolimesniu savo likimu, domisi visuomenėje vykstančiais procesais, lanksčiai prisitaiko prie esamų sąlygų, ramus, kantrus. 2010 m. metinėje charakteristikoje nurodytas geras nuteistojo elgesys: dirba, priekaištų jo darbui nėra, dalyvauja organizuojamose krepšinio varžybose, vengia konfliktų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (t.1, b. l. 154). Teisėjų kolegija pastebi, kad charakteristikos dalinai prieštarauja viena kitai, neretai jose apibūdinamas ne nuteistojo elgesys, o būdo ar charakterio savybės, kurios iš esmės mažai kinta: uždaras, nebendraujantis, santūrus, linkęs į intraversiją, dominuoja flegmatiko temperamento tipas (t. 1, b. l. 68), visgi toje pačioje charakteristikoje – pažymoje nurodyta, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja organizuotuose šachmatų ir krepšinio čempionatuose, jų metu komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo.
17. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tačiau privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad teisme kaltę S. A. pripažino iš dalies, o šiuo metu pilnai kaltę pripažįsta, tačiau susipažinus su nuosprendžiu matyti, kad bylos nagrinėjimo metu S. A. kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo (A. L. nužudymo) pripažino. Jis nurodė, kad nužudė (nušovė) ne dėl savanaudiškų paskatų, o norėdamas padėti G. B.. Dėl pasikėsinimo nužudyti V. F. kaltę pripažino pilnai (nuosprendžio, kuriuo nuteistas S. A. 23, 25 lapai). Šiuo metu kaltę pripažįsta, gailisi ir neieško save pateisinančių aplinkybių (socialinio tyrimo išvados 4.9. punktas). Iki šio nuosprendžio priėmimo S. A. nebuvo teistas, jam veikos padarymo metu buvo tik 19 metų, taigi dar buvo jaunas ir nesubrendęs. Jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais (vienas iš bendrininkų 10 metų vyresnis), tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė nužudymą bei pasikėsino įvykdyti nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai rodo didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga, tačiau būtina atsižvelgti ir į šiandienos vykdomą bausmių politiką už panašius ar analogiškus nusikaltimus ir į nusikaltimų padarymo laikmečio socialinę aplinką.
18. Nuteistojo S. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 59 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 19 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma -5 balai, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį-54 balus sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo sąlygos, socialiniai ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai. Šioje išvadoje nurodomi ir riziką mažinantys veiksniai – kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, išsilavinimas, lėšų tvarkymas bei pajamos (padengęs civilinius ieškinius, turi santaupų.).
19. Susipažinusi su įvykdytų nusikaltimų aplinkybėmis, įvertinusi nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo vėlesnę asmenybės raidą kolegija vertina, jog garantuoti, kad ateityje S. A. nenusikals ir gebės adaptuotis nuo 1994 m. (nuo tada jis atlieka bausmę) kardinaliai pasikeitusioje aplinkoje, įsilies į darbo rinkos santykius, nepriekaištingai laikysis visuomenėje nustatytų elgesio standartų, nėra įmanoma, kaip ir apskritai neįmanoma „garantuoti“ tam tikro asmens elgesio ateityje, tačiau įstatymo leidėjo pozicija dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą įpareigoja teismą įvertinti, ar nuteistasis, jo elgesys, charakterizuojantys duomenys ir kitos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, S. A. nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, įvertinant visą bausmės atlikimo laiką, iš esmės stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog, pakeitus S. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo termino, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat į S. A. atliktą bausmės dalį (25 metai ir 5 mėnesiai), į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. A. turi būti paskirta terminuota maksimali laisvės atėmimo bausmė, todėl nustato 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. A. skundą tenkinti.
panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
patenkinti (duomenys neskelbtini) teikimą ir pakeisti S. A. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.