- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-292-654/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Adolfas Remeika
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 1996 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 dalies 8 punktą mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė A. Š. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą turtą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1995 m. gruodžio 12 d.
1.1. A. Š. nuteistas už tai, kad 1995 m. gruodžio 11 d., apie 17 val., atėjo prie J. ir A. N. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemyje, Pasvalio rajone. Pamatęs, kad A. N. nuėjo į tvartą, A. Š. įėjo į namo virtuvę ir iš J. N. pareikalavo pinigų. J. N. pabandžius pabėgti, A. Š. ją sugavo, parvertė virtuvėje ant grindų čiupo šalia gulėjusį kirvelį ir smogė jai 2-3 kartus į galvą. Lūžus kirvelio kotui, jis paėmė kitą šalia buvusį didelį kirvį ir tris kartus smogė juo J. N. į galvą, dešinį šoną, sprandą, nuo ko J. N. mirė. Po to A. Š. atėjo į tvartą, nuvertė ant žemės ant suoliuko sėdėjusią A. N., paėmė tą suoliuką ir smogė juo apie 10 kartų jai į galvą, liemenį, rankas. Manydamas, kad A. N. jau negyva, grįžo į butą, iš kurio pavogė turto už 176,5 Lt. A. N. dėl šių sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 20 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
3. 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismas netenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimo. Teismas įvertino tai, kad A. Š. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, anksčiau buvo teistas už vagystę, plėšimą ir tyčinį nesunkų kūno sužalojimą, ir padarė išvadą, kad nuteistasis, siekdamas finansinės naudos, daro vis sunkesnius nusikaltimus. Teismas taip pat įvertino nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys metodiką sudaro 51 balą yra vidutinė; nuteistasis bausmės atlikimo metu trisdešimt tris kartus skatintas, penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, kartą baustas drausmine nuobauda; nustatyti nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų siekiant materialinės gerovės). Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą tenkinti.
4.1. Skunde nurodė, jog apygardos teismas įvertino aplinkybę, kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, tuo pačiu nurodė, kad tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 51 straipsnio nuostatos nenumato, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, dar kartą vertintų padarytą nusikaltimą. Nuteistasis nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir labai gailisi, suvokia, kad turi save keisti. Teigia, kad yra religingas, bendrauja su Bernardinų bažnyčios vienuoliais bei kitomis religinėmis bendruomenėmis. Tikėjimas jį pakeitė. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nepakankamai įvertinti jo elgesio pokyčiai.
4.2. Skunde nurodyta ir tai, kad teismas įvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto pagal OASys metodiką, rezultatus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši vertinimo metodika taikoma tik nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Be to, psichologė per laikotarpį iki pataisos namų teikimo teismui su juo bendravo tik vieną kartą. Jei jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas būtų atliekamas nuo 1996 m., dinaminių balų skaičius būtų mažesnis ar būtų lygus nuliui.
4.3. Nuteistojo nuomone, teismas nepakankamai įvertino jo pažangą bausmės atlikimo metu, lygindamas jam paskirtas nuobaudas ir paskatinimus. A. Š. teigia, kad jo elgesio pažanga per visus 24 bausmės atlikimo metus yra akivaizdi. Jis nuolat siekė pasikeisti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis sugeba save kontroliuoti, atskiria sritis, kurios yra probleminės, o tai, pasak nuteistojo, rodo, kad jis šiuo metu nėra pavojingas visuomenei ir sugebės savo tikslų siekti nedarydamas nusikaltimų. A. Š. nurodė, kad turi planų įkurti staliaus dirbtuves. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog net sušvelninus paskirtą bausmę, jam būtų paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.
4.4. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog bausmę atlieka jau 24 metus, todėl bausmės tikslai jau pasiekti. Tvirtina, kad sušvelninus jam paskirtą bausmę, ateityje nenusikalstų. Nuteistasis nurodo ir tai, kad dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra atlyginęs padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje nuteistasis ir advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
6. Nuteistasis skundžia materialiuosius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme kriterijus, kurie pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas netenkinti teikimo, teigdamas, kad teismas neteisingai juos įvertino.
7. BK 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kadangi asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs labai sunkų nusikaltimą pačioms svarbiausioms, labiausiai visuomenei rūpimoms ir saugomoms vertybėms, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas tokias bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Tokią ateities prognozę teismas gali padaryti tik gerai išstudijavęs ir objektyviai įvertinęs visą nuteistojo elgesį iki teikimo svarstymo bei įtikinamai tai motyvavęs. Visų pirma teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, nes jie parodo tiek ar pasiekti bausmės tikslai, tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Taip pat reikia nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada ją motyvuojant padaryto nusikaltimo sunkumu ir ankstesniais teistumais, elgesio rizikos nesumažėjimu ir nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių buvimu, vidaus tvarkos pažeidimais ir nubaudimais už drausmės pažeidimus, teisingumo interesu bei galimai per švelnia bausme, siekiu, kad jis atliktų didesnę bausmės dalį, nėra objektyvi. Visi šie motyvai yra svarbūs išvadai ir jie turi būti įvertinti, tačiau šioje byloje jie nenusveria nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios rodo sumažėjusį A. Š. pavojingumo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje neskyrė jokio dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir nesuteikė joms jokios reikšmės, o pasirėmė tik jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, todėl ir priėmė sprendimą teikimą netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip minėta, labai svarbūs nuteistojo elgesį pataisos namuose apibūdinantys duomenis – nustatytos tvarkos laikymasis, mokymasis, darbas, užsiėmimų lankymas, santykiai su kitais nuteistaisiais, kriminalinės subkultūros laikymasis. Nustatant BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių yra elgesys bausmės atlikimo metu, tame tarpe vidaus tvarkos ir drausmės pažeidimai, tačiau svarbi ne jų statistika, o turinys: už ką nuteistasis buvo baustas, turint omenyje tai, kad pataisos namuose pažeidimų darymas yra apribotas ir atlikdamas bausmę nuteistasis iš viso neturi daryti pažeidimų; kiek jo padaryti pažeidimai yra šiukštūs, pavojingi kitiems nuteistiesiems ir pataisos namų administracijai, susiję su smurtu (tai svarbu, nes asmuo yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą ir rodo, kiek išlikusių smurtinio elgesio įpročių jis turi atlikęs didelę dalį bausmės) alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu; kiek jie yra pasikartojantys, sisteminiai, ar tai yra vienetiniai ar labiau atsitiktiniai atvejai; prieš kiek laiko ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti; kokias nubaudimo ir prevencijos priemones taikė pataisos namų administracija ir kaip jos paveikė nuteistojo elgesį; kokias išvadas padarė nuteistasis ir ar jo elgesys kartojasi. Vertinant pažeidimus reikia turėti omenyje, kad paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir jos atlikimas pataisos namuose yra psichologiškai gniuždantis procesas, o psichologo paslaugos nėra plačiai prieinamos, todėl kartais pažeidimai gali būti padaromi neatlaikius psichologinės įtampos.
9.1. Nors teikime nurodyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 5 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau kolegija byloje rado informaciją apie 3 pažeidimus: 2000 m. spalio 4 d. jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nes naktį uždengė kameros naktinį apšvietimą, (t. 1, b. l. 35), 2005 m. gruodžio 4 d. kameroje garsiai klausėsi muzikos, į reikalavimus pritildyti muziką nereagavo arba pritildydavo trumpam (t. 1, b. l. 93), 2006 m. birželio 1 d. atsisakė dirbti gamybos bare, nes iškilo problemų su sektoriaus nuteistaisiais, prieš tai raštu apie atsisakymą informavęs baro viršininką (t. 1, b. l. 105). Vertinant pažeidimus matyti, kad jie nėra piktybiški ar sisteminiai, nesusiję su smurto naudojimu, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Nors byloje nėra daug aplinkybių apie atsisakymo dirbti priežastis, tačiau kolegija abejoja, ar esant savanoriškam darbui, atsisakymą dirbti galima vertinti kaip tvarkos pažeidimą, tuo labiau, kad nuteistasis turėjo tam priežasčių ir prieš nedirbdamas apie tai raštu pranešė. A. Š. 1 kartą yra baustas drausmine tvarka – 2002 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo skirtas papeikimas už draudžiamų daiktų turėjimą. 2002 m. rugpjūčio 14 d. atlikus kratą pas jį kameroje buvo rasti du savo gamybos atsuktuvai, pjūklas metalui, vinys, metalinis kablys, metalinis lango užraktas, metalinės juostos, medžio pjūklo gabaliukas (t. 1, b. l. 52). 2003 m. balandžio 18 d. ši nuobauda buvo panaikinta prieš terminą (t. 1, b. l. 60). Taigi, paskutinis vidaus tvarkos pažeidimas buvo padarytos 2006 metais ir per paskutinius 13 bausmės atlikimo metų A. Š. baustas nebuvo. Jo padaryti pažeidimai kolegijos nevertinami kaip šiurkštūs ar sistemingi.
9.2. Bausmės vykdymo laikotarpiu A. Š. buvo skatintas 33 kartus. 2008 m. atvykęs į Pravieniškių PN jis iš karto paprašė jį įdarbinti, bet nesant galimybių buvo įdarbintas tik 2014 metais ir didelė dalis jam skirtų paskatinimų yra susiję su stropiu darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pakankamai didelę dalį bausmės atlikimo laiko nuteistasis dirbo ir tai jį charakterizuoja labai teigiamai. Jis yra sukūręs dirbinių iš medžio ir dalyvavęs parodose. Apklaustas teisme nuteistasis nurodė, kad staliaus darbas jam labai patinka, jis jį labai vertina. Nors šios profesijos jis nesimokė, tačiau darbinė patirtis leidžia jam tikėtis išėjus į laisvę sėkmingai dirbti staliumi. Darbas ir profesiniai įgūdžiai yra labai stiprus motyvas tikėtis, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus užimtas, naudingas visuomenei, turės savo pajamų ir tai mažina pakartotino nusikalstamumo riziką.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nutarimuose dėl nuteistojo paskatinimo nurodyta, kad jis skatinamas ir už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, kai elgesys ir aktyvumas socialinėse programose ir yra pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys pataisos namuose esantį nuteistąjį, nes jis neturi didelių galimybių kitokiai pozityviai veiklai. Apklaustas teisme nuteistasis paaiškino, kad bausmės atlikimo metu jis baigė vidurinę mokyklą, o paklaustas apie priežastis paaiškino, kad baigė mokyklą galvodamas apie ateitį. Jis paaiškino, kad aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, kasmetinėse charakteristikose nurodyta, kad dalyvavo šachmatų, šaškių, krepšinio turnyruose. Iš asmens bylos matosi, kad nuteistasis nuo 2000 metų buvo įsitraukęs į „tikėjimo žodžio“ veiklą, nuo 2004 m. gegužės pradėjo susitikinėti su kapelionu, o paskutiniu metu su bendraminčiais studijuoja bibliją.
9.4. Kasmetinėse charakteristikose nuteistasis apibūdinamas iš esmės teigiamai, nuo 2008 m. pažymima, kad resocializacijos dinamika yra gera, su administracijos atstovais mandagus, vengia konfliktų, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs.
9.5. Apklaustas teisme nuteistasis paaiškino, kad turi dvi seseris ir brolį, su kuriuo palaiko ryšius. Su kitais giminaičiais nebendrauja. J., kur gyvena ir jo brolis, nuteistajam priklauso pusė tėvų palikto namo, kuriame jis apsigyventų išėjęs į laisvę. Nuteistasis turi kur gyventi išėjęs į laisvę ir tai irgi mažina jo nusikalstamo elgesio riziką.
9.6. Įvertinus šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo labai geras, jis rodo labai mažą jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką.
10. Nuteistajam atliekant bausmę pataisos namuose buvo įvertinta jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sistemą ir nustatyta 51 balo rizika. Ankstesnė jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta 2016 metais ir buvo 55 balai. Per 3 metus rizika A. Š. nusikalsti pakartotinai sumažėjo 4 balais ir tai yra nedidelis sumažėjimas. Tačiau toks vertinimas nėra atliekamas nuo pat bausmės atlikimo pradžios ir nėra žinoma, kiek A. Š. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi per visą bausmės atlikimo laiką. Iš nustatytų 51 balo 26 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo pastangomis sumažinti. Iš ties, A. Š. pakartotino nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, tačiau įstatymas ir nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį ji būtų žema, įstatymas reikalauja įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, ar pateikiamos nusikalstamo elgesio rizikos prielaidos rodo, kad pakartotinas nusikalstamas elgesys yra tikėtinas. Be to, kaip teisingai nurodė nutartyje Kauno apygardos teismas, remtis vien OASys metodika nereikalaujama, svarbūs ir kiti kriterijai.
11. Kaip nurodyta teikime, atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių); mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės) ir šios aplinkybės Kauno apygardos teismui taip pat neleido daryti išvados, kad nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą, tačiau teismas į jas pažiūrėjo formaliai, neatskleisdamas jų turinio ir, kas ypač svarbu, įtakos galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Kolegija iš dalies nesutinka su teismo išvada dėl ankstesnių teistumų reikšmės, nes po A. Š. padarytų nusikaltimų praėjo jau beveik 24 metai, ankstesni teistumai neišnyks visą likusį nuteistojo bausmės atlikimo laiką ir įstatyme nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Todėl informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus, ypač nuteistajam bausmės atlikimo vietoje laikantis vidaus tvarkos taisyklių, neturėtų būti svari priežastis nekeisti bausmės.
11.1. OASys vertinimo 7 dalyje „gyvenimo stilius ir draugai“ yra nurodyta, kad nuteistasis anksčiau teistas, laisvėje periodiškai užsiiminėdavo veikla, kuri skatina nusikalstamumą. Nuteistasis pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, tinkamai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais. Šiuo metu atpažįsta veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą. Pokalbio metu nuteistasis savo kaltės neminimalizuoja, nurodė socialinius veiksnius, kurie skatino neapykantą, nusikalstamą elgesį. Iš tokio aprašymo kolegija sprendžia, kad anksčiau, iki bausmės atlikimo, nuteistasis buvo lengvai įtakojamas aplinkinių, tačiau šiuo metu destruktyvių grupių vengia, stengiasi neišsiskirti, tinkamai bendrauja su įstaigos administracija ir kitais nuteistaisiais. Panašiai nuteistasis yra apibūdinamas ir byloje esančiose jo charakteristikose. Toliau vertinime yra išvada, kad dėl gyvenimo stiliaus ir draugų problemų negalima rimtos žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos, ir tai yra teigiamas aspektas sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, tačiau gyvenimo stiliaus ir draugų problemos yra susijusios su nusikalstamu elgesiu ir tai yra neigiamas aspektas. Esant tokioms OASys vertinimo išvadoms Kauno apygardos teismo išvada dėl šios aplinkės įtakos sprendimui nėra visiškai teisinga.
11.2. OASys vertinimo 11 dalyje „mąstymas ir elgesys“ yra nurodyta, kad įvertinimo metu stebimi geri nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai: bendrauja noriai, gana atvirai, palaiko akių kontaktą, geba vystyti pokalbį, argumentuoti savo nuomonę, elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Teisės pažeidėjas linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimus neįvertina ankstesnio patyrimo. A. Š. teigia, kad sugeba kontroliuoti save ir nėra linkęs greitai supykti. Nuteistasis sugeba atskirti tas sritis, kurios yra probleminės, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamą problemų sprendimo būdą. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. A. Š. turi susiformavęs realius tikslus, kuriuos įgyvendina pataisos namuose, tikisi įgyvendinti ir laisvėje. Nuteistasis geba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį. Jis turi savo nuomonę, galėtų ją keisti. Toliau esančioje išvadoje nurodyta, kad dėl mąstymo ir elgesio problemų negalima rimtos žalos rizika, rizika individui ir kita rizika ir mąstymo bei elgesio problemos nesusijusios su nusikalstamu elgesiu, ir tai yra teigiamas aspektas sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą. Taigi, dėl šios aplinkybės įtakos sprendimui Kauno apygardos teismo išvada nėra teisinga. Vertinant šių dviejų dalių reikšmę kolegija mano, kad aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, pačios savaime nusikalstamo elgesio rizikos nedidina, o visų šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir motyvų kontekste jos neleidžia pagrįsti, kad yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika.
12. Priimdama sprendimą netenkinti teikimo pirmosios instancijos teismo kolegija rėmėsi ir teisingumo interesu bei visuomenės interesu būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, bausmės tikslais. Kolegija sutinka, kad padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir atliktos bausmės dydis turi būti įvertinami sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, tačiau nesutinka su pateiktais formaliais motyvais ir jiems suteikta svarba. Įstatymų leidėjas, nusprendęs sudaryti galimybę pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nustatė 20 metų atliktos bausmės terminą, kurį atlikus gali būti sprendžiamas šis klausimas ir tai yra viena iš formaliųjų įstatyme nustatytų sąlygų. Taip įstatymų leidėjas nusprendė, kad atlikta 20 metų laisvės atėmimo bausmė yra pakankama, kad klausimas būtų apsvarstytas ir tokiais atvejais neturėtų būti remiamasi formaliais argumentais, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuluoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tokie pirmosios instancijos teismo panaudoti argumentai gali būti naudojami visą likusį bausmės atlikimo laiką ir BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos asmeniui gali būti niekada netaikomos, todėl juos naudojant būti sukonkretinti, kokios aplinkybės rodo, kad atliktas bausmės laikas dar yra per mažas.
13. BK 51 straipsnio 2 dalis liepia teismui atsižvelgti į bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam. Bausmės tikslai yra nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje ir jie yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje nutartyje pateikti motyvai rodo, kad A. Š. yra sulaikytas nuo nusikaltimų darymo ir jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad bausmė padarė jam pakankamą poveikį, kad jis ir ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, jis yra nubaustas už nusikaltimo padarytą nusikaltimą, jam buvo atimta galimybė daryti naujus nusikaltimus ir jis nėra padaręs naujų nusikaltimų, taip pat buvo užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
14. BK 51 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad nuteistasis atlygintų ar pašalintų reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigotų ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš A. Š. buvo priteistos sumos valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) rajono skyriui, kurios bylos duomenimis yra sumokėtos.
15. Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija daro išvadą, kad esant mažai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, pavyzdingam nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, pasiektus bausmės tikslus ir pasiekus pozityvų atliktos bausmės poveikį nuteistajam, jam atlyginus visą žalą yra visos sąlygos taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir A. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
16. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgus į pasiektus bausmės tikslus ir nuteistojo elgesį, taip pat į jo amžių kolegija mano, kad A. Š. turi būti paskirta minimali įstatyme nustatyta likusi atlikti laisvės atėmimo bausmė – 5 metai. Kolegija mano, kad be kitų priemonių, kurių būtina imtis bausmę vykdančios institucijos nuomone, A. Š. turėtų atkurti santykius su šeimos nariais, su kuriais nebendravo arba mažai bendravo, sustiprinti su tais, su kuriais bendravo, kad jam išėjus į laisvę šeimos nariai ir artimi giminaičiai padėtų sėkmingai adaptuotis, bendravimas su jais teigiamai veiktų nuteistąjį, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų ir pateisintų jam parodytą pasitikėjimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. skundą tenkinti, panaikinti 2019 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. birželio 14 d. teikimą tenkinti. Pakeisti A. Š. 1996 m. balandžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
Nustatyti 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.