Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. 2023 m. vasario 14 d. teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. S. atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi R. S. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

2. Įkalinimo įstaigos atstovas teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi šis teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3.2. 2015 m. liepos 24 d. padarytas vidaus tvarkos pažeidimas – norėdamas sutaupyti už pašto paslaugas ir norėdamas, kad kitas nuteistasis greičiau gautų jo laišką, jį padavė per kitą nuteistąjį. Tai buvo mažareikšmis pažeidimas, kurį iš karto pripažino ir atsiprašė, todėl nebuvo nubaustas drausmine nuobauda. Mano, kad nėra teisinga vertinti asmens elgesį prieš 8 ar 10 metų kaip vienareikšmį ir nekintamą. Toks vertinimas reikštų, kad asmuo, padaręs pažeidimą atliekant bausmę bent vieną ar du kartus, negali pasikeisti. Teismų praktikoje pažymėta, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ir pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020).

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

7. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką paprastai yra remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Paskutinio vertinimo metu atlikto 2023 m. sausio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-51 (toliau – socialinio tyrimo išvada) nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri įvertinta viso 29 balais. Analizuojant nuteistojo elgesio pokytį, atsižvelgtina į tai, jog nuo pirmojo vertinimo 2019 m. birželio 7 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo. Minėto vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri įvertinta 42 balais, 2020 m. vasario 25 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinta 33 balais, 2020 gruodžio 15 d. vertinimas atitiko 33 balus, 2021 m. gruodžio 6 d. vertinimas atitiko 29 balus. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, nuo 2019 m. sumažėjo 13 balų (nuo vidutinės iki žemos), ir šiuo metu išlieka stabili. Iš paskutinio 2023 m. sausio 6 d. vertinimo matyti, jog 5 balus kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro statiniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus, kurių nuteistasis negali pakeisti. Dinaminius veiksnius sudaro – gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), mąstymas ir elgesys (8 balai), nuostatos (5 balai). Vis tik analizuojant socialinio tyrimo išvadą matyti, kad didžiąją dalį dinaminių veiksnių vertinimo lėmė nuteistojo veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu. Vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus aprašoma tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, pasirinko netinkamus draugus bei situacijas, dėl ko ir buvo padaryta nusikalstama veika, piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat išimtinai susijęs su padaryta nusikalstama veika, kadangi jos metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nors viso bausmės vykdymo laikotarpiu nėra nustatyta, jog nuteistasis piktnaudžiavo alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Taigi, šių aplinkybių vertinimo nuteistasis iš esmės taip pat negali pakeisti, todėl teisėjų kolegija nuteistojo elgesio pokyčius vertina ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

8. Vertindamas galimybę nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad negalima daryti išvados, jog nuteistasis deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, šią išvadą grindė nuteistojo bausmės atlikimo metu gautomis drausminėmis nuobaudomis, jo charakteristikomis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka (du kartus dėl fizinio smurto naudojimo kitų atžvilgiu ir vieną kartą dėl disponavimo uždraustais daiktais). Vis tik pirmasis pažeidimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis nustatytas 2003 m. balandžio 24 d., kitas tapatus pažeidimas – 2013 m. liepos 31 d. Pastarasis buvo paskutinis, dėl kurio nuteistajam drausminė nuobauda. Dėl 2015 m. liepos 24 d. įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo nuteistajam nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Taigi, paskutinis smurtinis pažeidimas padarytas prieš daugiau nei 9 metus, o įstaigos tvarkos nesilaikymo pažeidimas nustatytas prieš daugiau nei 7 metus.

9. Nuo paskutinio pažeidimo 2015 m., nuteistasis už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, pavyzdingą elgesį ir gerą, sąžiningą darbą valstybės įmonėje buvo skatintas 16 kartų, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 28 d. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu nuteistasis prieš elgdamasis stengiasi apgalvoti veiksmų planą, pasverti būsimas pasekmes, geba numatyti problemų sprendimo strategijas. Be to, siekdamas koreguoti savo elgesį, nuteistasis vykdo 2016 m. spalio 20 d. sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą – laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko individualias konsultacijas, kuriose aiškinamos bausmių vykdymo kodekso, pataisos įstaigų tvarkos taisyklių, dienotvarkės reikalavimai, bausmės atlikimo metu lankė bei sėkmingai baigė Meno terapijos programą, kuri buvo skirta savęs pažinimui, bendravimo įgūdžių lavinimui, taip pat dalyvavo „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ programos grupiniuose užsiėmimuose, su nuteistuoju kalbėta apie savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietose prevenciją. Taigi, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, jog nuo individualaus socialinio plano sudarymo nuteistasis nuobaudų daugiau nėra gavęs, spręstina, jog nuteistojo veiksmai dalyvaujant įvairiose programose turi reikšmingą, teigiamą poveikį jo elgesiui.

10. Žemesnysis teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog 2019 m. spalio 22 d. charakteristikoje nuteistasis charakterizuojamas tik patenkinamai, nurodoma, kad jis ne visada elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai. Vis tik iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. vasario 17 d. pažymoje dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus Resocializacijos skyriaus psichologė apibūdindama nuteistąjį nurodo, jog nuteistasis yra santūraus būdo, pastovus, turintis tvirtą vertybių sistemą, su kitais nuteistaisiais konfliktinių situacijų neturi, nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusiais problemas socialiai priimtinais būdais. Be kita ko, kaip jau nurodyta, nuo 2019 m. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtinais būdais ir priemonėmis, įkalinimo metu asmuo geba neįsivelti į neigiamas pasekmes galinčias turėti situacijas, nuteistojo emocinis fonas ramus. Taigi, šių aplinkybių kontekste matyti žymus nuteistojo elgesio pokytis, didėjantis jį teigiamai charakterizuojančių savybių kiekis. Teigiama nuteistojo elgesio pokyčių tendencija yra pagrindas nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Teisėjų kolegijos išvadą stiprina ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyti apsauginiai kriminogeninio elgesio veiksniai. Nustatyta, jog išėjimo į laisvę atveju nuteistasis būtų priimtas gyventi kartu su tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 11 d. gautas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno patvirtintas nuteistojo tėvo sutikimas priimti gyventi nuteistąjį paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to nurodoma, jog šios aplinkybės palengvintų nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Pastebima, jo nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios palaiko glaudžius ryšius su šeima – dažnai teikia prašymus susitikti su tėvais, taip pat sūnumi ir esama sutuoktine, kuri šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Taigi, nuteistasis sulaukia artimųjų palaikymo.

12. R. S. įkalinimo įstaigoje dirba, taip pat bausmės atlikimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete socialinės komunikacijos fakultete ir ten baigė 3 kursus (studijų programos nebaigė dėl nutrūkusio finansavimo). Nuo 2008 m. vasario 13 d. nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche. 2013 m. birželį iš darbo dėl su kitu nuteistuoju kilusio konflikto buvo atleistas, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo vėl buvo priimtas dirbti VĮ „Mūsu amatai“ į medienos ir gamybos cechą. Medienos gamybos baro viršininko 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuteistasis apibūdintas teigiamai, kaip atsakingas motyvuotas darbuotojas. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Be to, 2023 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje išreikštas sutikimas priimti nuteistąjį dirbti pardavėju-konsultantu jo paleidimo į laisvę atveju. Šių veiksnių pagrindu stebima aukšta nuteistojo motyvacija tobulėti ir įgyti naujas kvalifikacijas, įsitraukti į darbinę veiklą tiek pataisos namuose, tiek laisvėje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis geba tinkamai paskirstyti gaunamas lėšas. Dėl nusikalstamos veikos padaryta civiliniais ieškiniais priteista žala jau yra atlyginta. Nors vidutinis darbo užmokestis siekia 150–200 eurų, tačiau jo pakanka jam pačiam bei materialiai padėti artimiesiems, taip pat aukoti nepelno siekiančioms organizacijoms. Šie veiksniai taip pat rodo galimą lengvesnę nuteistojo integraciją į visuomenę po bausmės atlikimo.

13. Nuteistasis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme kreipiasi jau ketvirtą kartą. Paskutinį kartą nuteistojo teikimas atmestas 2022 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nurodant, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuo nurodytos nutarties priėmimo nuteistasis naujų nuobaudų nėra gavęs, 3 kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. 2023 kovo 7 d. nuteistasis Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos apibūdintas kaip draugiškas ir dėmesingas asmuo, 2022 m. rugpjūčio 11 d. gauta darbovietės viršininko teigiamai nuteistąjį apibūdinanti charakteristika. Taigi, nuteistasis išlieka motyvuotas, kryptingai keičia savo elgesį teigiama linkme.

14. Spręsdama dėl bausmės pakeitimo, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes. R. S. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotą trijų asmenų nužudymą, įvykdytą veikiant bendrininkų grupėje. Vienas asmuo nužudytas, siekiant nuslėpti jau įvykdytą dviejų žmonių nužudymą. Šios aplinkybės atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę nuteistajam, tačiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu nuteistasis neteisina savo elgesio nusikaltimų metu, kaltę pripažįsta ir gailisi. Iki nurodytų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nusikalstamą nuteistojo elgesį galėjo lemti netinkama vertybių sistema, pasirinkti draugai, alkoholio vartojimas, nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys. Tačiau šiuo metu stebima, jog nuteistasis glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, nevartoja alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vertybinėje sistemoje dominuoja šeima bei sveikatos svarba, asmens savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, supranta savo nusikalstamų veiksmų pasekmes plačiajai visuomenei, šiuo metu geba numatyti kitas savo problemų sprendimo strategijas. Taigi, nors teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir jos padarymo aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo pavojingumą, tačiau aptarti kintantys nuteistojo elgesio veiksniai rodo, jog nuteistasis keičia savo mąstymą, požiūrį į aplinką, nuostatas ir vertybes, o tai suponuoja jo teigiamą pokytį, kuris leidžia manyti, kad nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas ir jam skirta bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. Nuteistojo teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis, sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, žymus teigiamas elgesio pokytis nuo bausmės atlikimo pradžios, leidžia daryti išvadą esant sąlygas R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgdama į R. S. padarytų nusikalstamų veikų intensyvumą, taip pat į atliktą bausmės dalį (26 metai), ankstesnį elgesį bausmės vykdymo metu, teisėjų kolegija vertina, kad R. S. turi būti paskirta terminuota maksimali laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Patenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo viršininko funkcijas, M. Ž. 2023 m. vasario 14 d. teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme ir pakeisti R. S. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.