- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-324-1020/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistojo A. S. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria tenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundų nagrinėjimui pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. S. Kauno apygardos teismo 1999 m sausio 21 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už kelias nusikalstamas veikas subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. A. S. nuteistas už tai, kad tyčia iš savanaudiškų paskatų nužudė D. L., t. y., jis 1997 m. gruodžio 11 d. apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas užvaldyti D. L. priklausantį turtą – butelį naminės degtinės, tai yra D. L. atsisakius nemokamai duoti butelį degtinės, tyčia D. L. sudavė du smūgius buitiniu peiliu į kaklo kairę pusę ir krūtinę, dėl durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su pasieninės krūtinplėvės, širdplėvės, širdies kairės vainikinės arterijos ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienelės raumens sužalojimo, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į širdplėvės ertmę, D. L. mirė.
1.2. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu iš savanaudiškų paskaitų, tyčia itin žiauriai nužudė A. G., t.y. jis 1997 m. gruodžio 13 d., apie 22.00 val. „D.“ kolektyvinių sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) esančiame sodo namelyje, (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, kilusio tarpusavio ginčo su A. G. metu, dėl to, kad jis pagrasino A. S. įduoti policijai, sėdinčiam A. G. tyčia durdamas buitiniu peiliu į pasmakrę ir neištraukdamas peilio iš žaizdos, o juo pjaudamas pasmakrę, taip pat peiliu suduodamas keturis smūgius į priekinę krūtinės dalį, tris kartus į dešinę nugaros pusę, keturis kartus į dešinę kaklo pusę bei pjaudamas kaklą pjūkleliu, A. G. padarė daugybinius kūno sužalojimus ir sukeldamas dideles kančias dėl pjautinės pasmakrės žaizdos, sužalojusios abi miego arterijas, kas komplikavosi ūmiu arteriniu kraujavimu, itin žiauriai nužudė A. G..
1.3. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis, būdamas girtas, 1997 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.45 val. prie (duomenys neskelbtini), tyčia, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elgdamasis ypatingai įžūliai ir nepaprastai ciniškai, be jokios priežasties prikibo prie B. J., sudavė jam du smūgius į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam B. J. padarė lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusio trumpalaikio sveikatos sutrikimo dėl poodinių kraujosruvų veide, abiejų alkūnių sąnarių išoriniuose paviršiuose.
1.4. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis, N. P. ir S. D. veikdami bendrai, būdami girti, 1997 m. lapkričio 7 d., tarp 23.00 ir 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį J. J.. A. S. kumščiais ir alkūnėmis sudavė smūgius nukentėjusiajam J. J. į galvos ir veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus, spardė į galvą ir įvairias kūno vietas, N. P. spardė į įvairias kūno vietas, S. D. keletą kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą. Tokiais veiksmais dėl trauminės galvos ligos, ūmaus periodo, nukentėjusiajam J. J. padarė apysunkį kūno sužalojimą, tai yra kraujo lengvos formos išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir užvaldė J. J. priklausančią piniginę – 10 Lt vertės, šešis vienetus raktų – 18 Lt vertės, iš viso užvaldė turto už 28 Lt.
1.5. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis ir N. P. veikdami bendrai, 1997 m. gruodžio 10 d., 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusįjį J. M.. A. S. kumščiu suduodamas smūgius nukentėjusiajam J. M. į galvą ir veidą, po to namo laiptinėje spardydamas į įvairias kūno vietas, daužydamas nukentėjusiojo galvą į duris ir sieną, N. P. spardydamas nukentėjusįjį ir kumščiu mušdamas į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam J. M. padarė lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą dėl muštinių žaizdų galvoje ir užvaldė J. M. priklausančią piniginę – 1 Lt vertės, veidrodėlį neturintį vertės, metalines šukas – 50 cnt vertės, cigarečių „Asta“ pakelį – 90 cnt vertės, žiebtuvėlį 80 cnt vertės, raktą neturintį vertės, iš viso užvaldė turto už 3,20 Lt.
1.6. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis 1997 m. gruodžio 11 d., tarp 1.30 val. ir 2.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, V. B. priklausančiame bute, pakartotinai, slapta pagrobė V. B. priklausantį turtą: buteliuką vyriškų kvepalų „Rič Man“ – 20 Lt vertės, vyrišką megztinį – 50 Lt vertės, elektroninį laikrodį „Lagūna“ – 40 Lt vertės, megztą kepurę – 10 Lt vertės, termosą – 30 Lt vertės ir 70 Lt, iš viso pavogė turto už 220 Lt.
1.7. A. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis žinodamas, jog S. D., gimęs (duomenys neskelbtini) ir N. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai, įtraukė juos į nusikalstamą veiką, tai yra S. D. ir N. P. įtraukė padarant plėšimą 1997 m. lapkričio 7 d., prie (duomenys neskelbtini) ir N. P. įtraukė padarant plėšimą 1997 m. gruodžio 10 d., prie (duomenys neskelbtini).
2. Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 105 straipsnio 8 punktą, 271 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 5 ir 12 punktus, 241 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 1 d., tai yra įsigaliojus naujam ir šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui (toliau – BK), Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi A. S. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą, iš 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikintas turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista, veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 12 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kita nutarties dalis nepakeista.
3. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino Pataisos namų teikimą ir A. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į dešimties metų laisvės atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria nuteistajam A. S. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į dešimties metų laisvės atėmimą ir Pataisos namų teikimo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Prokurorės teigimu, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apygardos teismas, vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nurodė, kad iš pagal OASys metodiką atlikto nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 73 balų (vidutinė rizika) net 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) balai, kurių nuteistasis negali sumažinti. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad nuo pirmojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, kuris buvo atliktas 2017 m. kovo 6 d., nuteistasis sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką net 5 balais. Pasak prokurorės, tokie apygardos teismo motyvai nėra pakankami, kad nuteistajam A. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu.
4.2. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad iš tiesų pagal taikomą skaičiavimo metodiką, nuteistajam A. S. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 45 balai yra statiniai (nekintantys), tačiau nustatyti 28 balai yra kintantys ir juos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Prokurorė pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir neatkreipė dėmesio į tai, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, kurio metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta – 74 balai, nuteistasis nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik vienu balu, tai yra minimaliai. Prokurorės teigimu, toks nuteistojo elgesio progresas per vienerius metus nėra reikšmingas.
4.3. Prokurorė teigia, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, būtina įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Teismas nuteistojo A. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu vertino kaip rodantį akivaizdžius teigiamus pokyčius. Prokurorė sutinka, kad nuteistasis eilę kartų buvo skatintas, tačiau nuteistasis ne visą laiką elgėsi tinkamai – jis keturiolika kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka.
4.4. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes galima teigti, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai dar nėra pasiekti – išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Atsižvelgiant į atliktos bausmės dalį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygį, šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvados, jog pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu, bus pasiekti bausmės tikslai, taip pat bus užtikrintas teisingumo įgyvendinimas, net ir nustačius maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę, jeigu nuteistasis iki gyvos galvos dar kelia pavojų visuomenei. Pasak prokurorės, šiuo atveju nuteistasis A. S. dar kelia pavojų visuomenei.
5. Nuteistasis A. S. skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir sušvelninti jam nustatytą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir labai gailisi. Nusikalstamų veikų padarymo metu jam buvo tik devyniolika metų, dar buvo jaunas ir nesubrendęs, todėl nekreipė dėmesio į įstatymus ir darė nusikaltimus. Tuo tarpu būdamas įkalinimo įstaigoje ir jau 22 metus atlikdamas jam paskirtą bausmę yra visiškai pasikeitęs. Pasikeitė jo požiūris į gyvenimą, jis suvokė, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę nori sukurti šeimą, padėti artimiesiems ir dirbti. Nuteistasis nurodo, kad jis daugiau nenusikals taip pat prideda prie skundo savo mamos prašymą sušvelninti jam nustatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos sutikimą suteikti gyvenamąjį būstą ir visokeriopą pagalbą integruojantis į visuomenę, charakteristiką iš darbo vietos ir kt. jį charakterizuojančius dokumentus.
6. Nuteistasis A. S. atsiliepimu į prokurorės skundą prašo prokurorės skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį visas aplinkybes įvertino teisingai. Nuteistasis sutinka su tuo, kad jis net keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau paskutinį drausmės pažeidimą yra padaręs maždaug prieš keturiolika metų. Pripažįsta, kad anksčiau elgėsi netinkamai ir gailisi dėl bausmės vykdymo metu padarytų elgesio pažeidimų, taip pat gailisi ir dėl padarytų nusikaltimų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos pakeista į dešimties metų laisvės atėmimo bausmę ir per šiuos metus jis dar gali sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis pažymi, kad jis atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje pasikeitė ir norėtų turėti viltį, kad galės išeiti į laisvę, galės dirbti ir sukurti šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. prašė prokurorės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo nutartį palikti galioti. Nuteistojo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistojo skundą tenkinti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Prokurorės skundas tenkinamas, o nuteistojo skundas atmetamas
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, prokurorės ir nuteistojo skundų bei nuteistojo atsiliepimo į prokurorės skundą argumentus, proceso dalyvių paaiškinimus ir pozicijas teismo posėdyje, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus ir vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (73 balai), šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
9. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.
10. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodyta, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).
11. Pagal EŽTT jurisprudenciją, įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra nuteistojo reabilitacija, tai yra nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiškia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei. Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymą ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipą).
12. Pagal BK 51 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Įstatyme įtvirtinta galimybė sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.
13. Nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, tai yra jau nuo 1997 m. gruodžio 16 d. Visgi vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, tai yra ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti (BK 51 straipsnio 2 dalis).
14. Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis iki įkalinimo buvo baigęs aštuonias klases. Bausmės atlikimo metu A. S. 2008 m. Vilniaus suaugusiųjų ir jaunimo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Atlikdamas bausmę tuometiniame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2006 m. sausio 11 d. ir 2006 m. balandžio 25 d. nuteistasis išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo (asmens bylos t. 1, b. l. 167, 171); perkeltas į Pataisos namus 2009 m. sausio 12 d. ir 2013 m. rugpjūčio 1 d. taip pat išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo (asmens bylos t. 2, b. l. 44, 83, 84). Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. A. S. pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ staklininku. 2020 m. rugpjūčio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nuostata į darbą išlieka teigiama, yra motyvuotas tęsti darbinę veiklą (asmens bylos t. 3, b. l. 83–88). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos skyriaus specialisčių organizuojamose viktorinose, sportuoja, dalyvavo „Vilties“ bėgimo maratone, buvo dvidešimt keturis kartus skatintas už pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir/ar dalyvavimą visuomeninėje veikloje, padengė priteistą civilinį ieškinį. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamojoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka išvadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimą.
15. Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad didelę reikšmę nuteistojo elgesio pokyčių vertinimui turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. skatintas net dvidešimt kartų (pagal byloje pateiktus duomenis buvo skatintas dvidešimt keturis kartus) bei keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų drausmine tvarka buvo baustas devynis kartus. Visgi, aukštesnysis teismas sutinka su prokurorės pozicija, jog apygardos teismas netinkamai vertino duomenis apie nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, kuris, anot prokurorės, ne visada buvo tinkamas. Teisėjų kolegija dar kartą peržiūrėjusi nuteistojo asmens bylą bei visų padarytų pažeidimų pobūdį padarė išvadą, kad apygardos teismo atliktas nuteistojo elgesio vertinimas buvo pakankamai paviršutiniškas ir lakoniškas, šiuo atveju iš esmės buvo vertinama tik padarytų pažeidimų kiekinė išraiška, bei netinkamai įvertintas nuteistojo padarytų vidaus tvarkos pažeidimų pobūdis bei pavojingumas. Iš nuteistojo A. S. asmens bylos matyti, kad:
15.1. 1998 m. sausio 14 d. – nuteistajam atimta teisė gauti eilinį siuntinį, perdavimą ar piniginę perlaidą už tai, kad jis, kameroje, sukūręs ugnį, arbatos puodelyje, virino vandenį. Paėmus puodelį, budintįjį išvadino necenzūriniais žodžiais ir garsino susidoroti (asmens bylos t. 1, b. l. 6, 8–10);
15.2. 1998 m. balandžio 6 d. – nuteistajam pareikštas papeikimas už tai, kad kameroje garsiai rėkavo ir bendravo su kitoje kameroje esančiais asmenimis (asmens bylos t. 1, b. l. 16–18);
15.3. 1998 m. balandžio 22 d. – nuteistajam atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir gauti siuntinius ar perdavimus už tai, kad kameroje lošė kortomis, nereagavo į budinčiojo pastabas, elgėsi įžūliai (asmens bylos t. 1, b. l. 19–21);
15.4. 1998 m. rugsėjo 22 d. – nuteistajam paskirtas papeikimas už tai, kad lange suplėšė apsauginį tinklelį (asmens bylos t. 1, b. l. 43–45);
15.5. 1998 m. spalio 14 d. – nuteistajam atimta teisė vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir gauti siuntinius ar perdavimus, nes kameroje sukėlė konfliktinę situaciją, tai yra iš kameroje buvusio asmens atėmė asmeninius daiktus (asmens bylos t. 1, b. l. 46–48);
15.6. 2000 m. sausio 10 d. – nuteistasis išeidamas pasivaikščioti bandė į kitą kamerą perduoti arbatą ir cigaretes, o tai pastebėjus, kėlė neteisėtus reikalavimus, grasino susidoroti, keikėsi (asmens bylos t. 1, b. l. 69–71);
15.7. 2001 m. lapkričio 25 d. – nuteistasis triukšmavo kameroje dėl to, kad buvo išjungta kabelinė televizija (asmens bylos t. 1, b. l. 78–81);
15.8. 2002 m. gegužės 19 d. – nuteistasis kalbėjo per tualeto angą su aukščiau esančios kameros nuteistuoju (asmens bylos t. 1, b. l. 86–91);
15.9. 2002 m. gruodžio 19 d. – nuteistajam pareikštas papeikimas, nes pastato prižiūrėtoją išvadino necenzūriniais žodžiais dėl to, kad pareigūnas iš jo nepaėmė pareiškimo. Pareigūnų atžvilgiu elgėsi agresyviai. 2002 m. gruodžio 19 d. direktoriaus pažymoje nurodyta, kad nuteistasis iš anksčiau pravestų auklėjamųjų pokalbių išvadų nepadarė (asmens bylos t. 1, b. l. 92–98);
15.10. 2003 m. gegužės 26 d. – nuteistasis paskelbė bado akciją po to kai prižiūrėtoja, atsisakė paimti pareiškimą dėl apsipirkimo kalėjimo parduotuvėje (asmens bylos t. 1, b. l. 113–116);
15.11. 2003 m. liepos 23 d. – nutarta nuteistąjį uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį dešimčiai parų, nes atsisakė nulipti nuo palangės, prižiūrėtojus išvadino necenzūriniais žodžiais, į pastabas nereagavo. Nuvedus į vyresniojo kabinetą, elgėsi iššaukiamai ir įžūliai (asmens bylos t. 1, b. l. 121–127);
15.12. 2004 m. kovo 2 d. – nutarta nuteistąjį uždaryti į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį penkiolikai parų, nes suplėšęs paklodę užkimšo unitazo nuleidimo vamzdį (asmens bylos t. 1, b. l. 132–140);
15.13. 2004 m. lapkričio 27 d. – atliekant kameroje kratą, rasti savo gamybos elektros vandens šildytuvas ir laidas (asmens bylos t. 1, b. l. 146–149);
15.14. 2006 m. balandžio 26 d. – nuteistajam paskirtas papeikimas, nes atliekant kameroje kratą, rasti draudžiami daiktai: apie 25 cm. ilgio užgaląstas metalinis strypas, 2 metaliniai langų užraktai. Po atliktos kratos nuteistasis reiškė nepasitenkinimą pareigūnų veiksmais, keikėsi necenzūriniais žodžiais (asmens bylos t. 1, b. l. 176–189).
16. Teisėjų kolegija, įvertindama teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pastebi, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir niekaip nerodantys asmens pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Visgi nagrinėjamu atveju tokios išvados aukštesnysis teismas daryti negali, nes dalis pažeidimų yra pakankamai rimti ir aiškiai rodo apie asmens pavojingumą. Iš pirmiau aptartų nuteistojo padarytų pažeidimų matyti, kad su nuteistuoju ne kartą buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis, tačiau ir po tokių pokalbių nuteistasis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, pažeidimai buvo vis grubesni ir pavojingesni, nes nuteistasis įkalinimo įstaigoje nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, kėlė konfliktines situacijas, laikė draudžiamus ir pavojų tiek kitiems nuteistiesiems, tiek įkalinimo įstaigos darbuotojams galinčius sukelti daiktus (14.14 p.). Tokių daiktų turėjimas, turint omenyje padarytų itin pavojingų smurtinių nusikaltimų pobūdį – atimant net kelių žmonių gyvybes, taip pat per trumpą laiką smurtaujant dar kelių asmenų atžvilgiu, taip pat įkalinimo įstaigoje išreikštus garsinimus pareigūnams, rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik dešimt bausmės atlikimo metų) iš esmės nekito ir rodo iš esmės panašų A. S. pavojingumą kaip ir iki jo įkalinimo.
17. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamoje nutartyje ir nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad minėti pažeidimai buvo padaryti pakankamai seniai, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, pagal asmens bylos duomenis negali daryti išvados, jog A. S. elgesys yra stabilus ir kinta išimtinai tik pozityvia linkme. Nuteistojo asmens byloje esančiose charakteristikose jo elgesys vertinamas skirtingai. Antai 2001 ir 2010 metų nuteistojo charakteristikose nurodyta, jog įkalinimo įstaigos administracija nuteistąjį charakterizuoja teigiamai (asmens bylos t. 1, b. l. 75; t. 2, b. l. 51). 2011 metų A. S. charakteristikoje nurodyta, jog nuteistojo resocializacijos dinamika gera (asmens bylos t. 2, b. l. 58). 2002 – 2004, 2006 – 2008, 2012 – 2016 ir 2018 – 2019 metų charakteristikose nurodyta, jog pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja patenkinamai (asmens bylos t. 1, b. l. 82, 42, 145, 170, 200; t. 2, b. l. 21, 26, 64, 71, 78, 146, 152, 178; t. 3, b. l. 12, 44), o 2004 metų charakteristikoje nurodyta, kad nuteistojo elgesys vertinamas neigiamai (asmens bylos t. 1, b. l. 145). Ypatingai svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo 2003 – 2004, 2006 – 2008, 2012 – 2016 ir net 2018 metų charakteristikose apibūdinant jo elgesį, be teigiamai charakterizuojančių aplinkybių taip pat nurodyta ir tai, kad nuteistasis dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ar reiškinius, kurie jam yra nepalankūs ir nepriimtini. Nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, gali pasielgti impulsyviai. Nejaučia atsakomybės už savo poelgius. Lengvai pasiduoda neigiamai įtakai. Dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas, trokšta dėmesio (asmens bylos t. 1, b. l. 112, 145, 170, 200; t. 2, b. l. 64, 78, 136, 152, 178; t. 3, b. l. 12). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog tiek 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktose charakteristikose, tiek pakankamai neseniai, tai yra 2018 m. liepos 20 d. nuteistojo A. S. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis vis dar ne visada sugeba atsiriboti nuo neigiamos socialinės įtakos savo priimamiems sprendimams ir veiksmams, kartais pasiduoda kriminalinės subkultūros pagrindu egzistuojančioms neteisėto elgesio normoms ir taisyklėms (asmens bylos t. 2, b. l. 136, 152, 178; t. 3, b. l. 12).
18. Taigi išanalizavus A. S. metines charakteristikas negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jo elgesys atliekant bausmę iš esmės sistemingai taisėsi ir visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo vertinamas išskirtinai teigiamai. Priešingai, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį dažniausiai buvo vertinamas tik patenkinamai, o visai neseniai, tai yra 2018 m. pateiktoje charakteristikoje, nurodyta, kad nuteistasis vis dar nesugeba atsiriboti nuo neigiamos socialinės įtakos savo priimamiems sprendimas ir veiksmams bei pasiduota kriminalinės subkultūros taisyklėms. Tokių duomenų kontekste teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės argumentais apie vis dar egzistuojančią pakankamai aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nepakankamas tokios rizikos mažėjimo tendencijas atliekant paskutinius jo elgesio vertinimus.
19. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų apie 2020 m. liepos 23 d. atliktą pakartotinio A. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą matyti, kad pagal OASys metodiką ši rizika yra vidutinė ir vertinama 73 balais. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. atlikto A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vienu balu, o nuo 2017 m. kovo 6 d. atlikto vertinimo – penkiais balais. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo teiginiais, kad toks nusikalstamo elgesio sumažėjimas, negali būti vertinamas pakankamu. Itin svarbu pastebėti, kad paskutinio vertinimo metu iš nustatytų 73 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, 28 balus sudaro dinaminiai veiksniai apie gyvenimo būdą ir draugus, nuteistojo mąstymą ir elgesį, kas iš esmės atitinka jau aptartus duomenis apie jo charakteristikas ir anksčiau darytus pažeidimus. Specialistas atlikdamas vertinimą, įžvelgė tam tikras problemas šiose srityse – laisvalaikio praleidimo būdai (pvz. lošimas kalėjime), impulsyvumas, agresyvumas, savitvarda, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimas, tikslų siekimas. Tokie nuteistojo elgesio aspektai, padarytų itin pavojingų nusikaltimų kontekste, gali ir turi būti koreguojami ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio, bei įsiklausymo į specialistų rekomendacijas.
20. Tokių duomenų kontekste pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių balų skaičių vertinant tokią riziką dar gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.
22. Įvertinęs visų išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme šioje bausmės vykdymo stadijoje tenkino nepagrįstai, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. S. skundą atmesti, o Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundą tenkinti:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atmesti.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.