- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- T-24-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko funkcijas, M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 150 straipsnio 8 punktą, 35 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 105 straipsnio 5 punktą, 12 punktą, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą, iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikintas turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista, veika iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kita nutarties dalis nepakeista. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. gruodžio 16 d.
Institucija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Teismo posėdyje Institucijos atstovė nurodė, kad nuteistasis šiuo metu dirba, darbinę veiklą pradėjo 2014 metais, pagal įstaigos buhalterinius duomenis yra padengęs civilinį ieškinį ir vykdomųjų dokumentų jo vardu nėra gauta. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos mąstymo ir elgesio srityje, kadangi nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo teikimo pateikimo dienos yra vieną kartą papildomai skatintas vasario mėnesį.
Nuteistasis ir jo gynėja palaikė Institucijos teikimą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė teikimo netenkinti.
Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko funkcijas, M. Ž. teikimas tenkinamas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (minėta, kad bausmės pradžia - 1997 m. gruodžio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuo paskutiniojo atlikto vertinimo, nustatytos tam tikros rizikos valdymo pastangos ,,mąstymas ir elgesys“ srityje, kadangi nuteistasis, kaip teisingai pažymėjo Institucijos atstovė, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: dalyvavo ir baigė teisinio švietimo ir socialinio švietimo užsiėmimus, baigė elgesio keitimo terapiją, savanoriškai lankėsi pakartotinėse, palaikomosiose konsultacijose pas psichologus. Be to, nuteistasis A. S. teismui pateikė pažymėjimą sėkmingai baigus 8 užsiėmimų Bendravimo įgūdžių lavinimo grupę, padėkos raštus už kruopštų ir atsakingą darbą, dalyvavimą įvairiuose konkursuose (teikimo medžiagos 20-28 b. l.).
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis A. S. suprato, kad veika, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau šį faktą ignoruodavo. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, stengiasi atskirti socialinius veiksnius, kurie ateityje galėtų įtakoti nusikalstamą elgesį. Šiuo metu stebimas nuteistojo teigiamas elgesys, t. y. užsiima pozityvia veikla, dirba, dalyvauja renginiuose. Nuo 2007 m. stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, paskutinysis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas padarytas tik 2006 m. Nuo tada nuteistasis gavo vien paskatinimus ir vidaus tvarkos taisyklių daugiau nebepažeidė. Nuteistasis suvokia, kad alkoholis turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, šiuo metu požiūris į jo vartojimą yra neigiamas. Bausmės atlikimo metu nėra baustas už alkoholio vartojimą, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, todėl šis veiksnys nebėra aktualus. A. S. suvokia savo atsakomybę, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, teigia, kad kitaip pasielgtų. Šiuo metu nuteistasis geba save kontroliuoti, atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Asmens impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis yra gera. Visos šios nurodytos aplinkybės kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas, neabejotinai mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę, juo labiau, kad nustatytas jo pakartotinį nusikalstamumą mažinantis veiksnys – turima gyvenamoji vieta, išėjus į laisvę.
Nors šiuo metu išskiriami 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, tačiau akcentuotina, šie veiksniai išimtinai susiję tik su nuteistojo praeitimi, kurios nuteistasis, net ir demonstruodamas išskirtinai pozityvų elgesį, negali pakeisti. Be to, šiuo atveju nustatyti kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, jie vertintini kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. A. S. suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, požiūris į priežiūrą yra teigiamas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis ir laisvėje tęs savo išimtinai teigiamą elgesį, jau yra pasimokęs iš savo praeities klaidų ir daugiau nebenusikals.
Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, t. y. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu, didelę reikšmę turi jo elgesys pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. S. 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų drausmine tvarka buvo baustas 9 kartus, tačiau jam buvo skirta net 33 paskatinimų už gerą elgesį ir stropų darbą. Be to, akcentuotina tai, kad nuteistasis paskutinįjį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą padarė 2006 m. balandžio 26 d., t. y. jau beveik 17 metų nepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, o priešingai – jų laikosi, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, galiojančių nuobaudų neturi, o tai liudija skirta paskatinimų gausa. Įvertintinos ir kitos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kad A. S. bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014 m. sausio 28 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl galimybės įgyti specialybę, tačiau nebuvo priimtas. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 11 d. išreiškė norą dirbti, tačiau taip pat nebuvo įdarbintas. Atvykęs į Instituciją, išreiškė norą dirbti ir nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini) pareigose. A. S. nuostata į darbą išlieka teigiama, yra motyvuotas darbinę veiklą tęsti. Šios aplinkybės mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo galimybę ir sudaro pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis ir toliau lėšų pragyvenimui sieks teisėtais būdais, bus motyvuotas dirbti. Be to, teigiamai nuteistąjį apibūdina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis itin aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas rodo, kad nuteistasis tinkamai išnaudoja nelaisvėje leidžiamą laiką, renkasi tinkamas, naudingas užimtumo priemones ir rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Įvertintinos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo pastangomis atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Minėta, kad nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,M. A.“ (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turėjo priteistą civilinį ieškinį, kurį pilnai padengė. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) nuteistojo A. S. vardu daugiau vykdomųjų dokumentų nėra gauta. Šios ir aukščiau įvardintos aplinkybės liudija, kad nuteistasis pasižymi teigiama darbine motyvacija, nėra abejingas ir nežiūri atsainiai į savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems, dėjo pastangas ją atlyginti.
Pažymėtina, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 19 metų, tad jis dar buvo jaunas ir nesubrendęs, nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su bendrininkais, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė du nužudymus. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat reikšminga, tačiau būtina atsižvelgti ir į šiandienos vykdomą bausmių politiką už panašius ar analogiškus nusikaltimus ir į nusikaltimų padarymo laikmečio socialinę aplinką.
Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas taip pat privalo atsižvelgti į bausmės tikslus bei atliktos bausmės poveikį nuteistajam. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, įvertinant visą bausmės atlikimo laiką, nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamą požiūrį į darbą, jo užimtumą, darbinę patirtį ir sukauptus įgūdžius, kriminalinės subkultūros netoleravimą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stebimi išimtinai tik teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2006 m., o tai sudaro pagrindą spręsti, jog, pakeitus A. S. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Byloje yra pateikti O. S., L. K., D. S. prašymai, kuriuose nurodoma, kad sūnus/brolis būtų priimtas gyventi pas juos namuose, artimieji pasižada padėti nuteistajam integruotis į visuomenę, susirasti darbą. Šios aplinkybės rodo nuteistojo artimųjų suinteresuotumą jam padėti, užtikrinti dorą gyvenimą laisvėje. Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo termino, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat į A. S. atliktą bausmės dalį (daugiau, nei 25 metai), į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti paskirta terminuota maksimali laisvės atėmimo bausmė, todėl nustato 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės terminą. Apygardos teismo vertinimu, 35 metų atlikta bausmė nuteistajam A. S. būtų adekvati padarytų nusikalstamų veikų pasekmėms. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, A. S. nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutarė:
Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) viršininko funkcijas, M. Ž. teikimą tenkinti.
Pakeisti A. S. Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimis, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.