Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Institucijos teikimu prašoma E. B. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Kolegija konstatuoja, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis E. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1995 m. liepos 10 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 50 balų pagal OASys metodiką, o tai rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra gana artima žemai, OASys metodikos rezultatas 10 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą. Nekintančių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, kitą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 30 balų sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo paskutinio (2016 m. rugsėjo 19 d.) pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, vertinimas sumažėjo net 28 balais, kadangi nuteistasis pateikė dokumentus, kad turės galimybę įsidarbinti, pataisos namuose mokosi, taip pat yra stebimi teigiami elgesio pokyčiai (atsiribojo nuo kriminalinio pasaulio atstovų).

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kadangi kriminogeniniai veiksniai labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios šis net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas, pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neišsako ir diskriminacinių nuostatų. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra išskiriami net keturi nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: išsilavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti (turi specialybę bei galimybę paleistas įsidarbinti); socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais (socialiniai ryšiai tvirti su artimaisiais); problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nebuvimas; gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą).

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Nustatyta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu (nuo bausmės atlikimo pradžios iki šiol šis terminas gan ilgas) nuteistasis E. B. 5 (penkis) kartus buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už tai buvo 2 (du) kartus nubaustas nuobaudomis, tačiau jam buvo skirti net 36 (trisdešimt šeši) paskatinimai už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Tai rodo, kad jo elgesys buvo labiau teigiamas, nei neigiamas, jis buvo daug kartų (36) skatintas ir tik du kartus baustas. Taigi, suabsoliutinti vien tik asmeniui skirtas drausmines nuobaudas ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi, o paskutinė paskirta nuobauda nustojo galioti 2016 m. spalio 17 d. Šiuo atveju, teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja tiek privalomose, tiek ir laisvai pasirenkamose pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima kita jo elgesį teigiamai įtakojančia veikla – dalyvauja visuomeniniuose užsiėmimuose, individualiose ir grupinėse psichologinėse konsultacijose, „Žo“ programoje. Iki įkalinimo E. B. buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą bei staliaus-baldžiaus profesiją. Įvertintina ir tai, kad E. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, mokėsi bei įgijo vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu mokosi dailidės profesijos Kaišiadorių profesinio rengimo centre. Perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją sutiko dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo, kreipėsi raštu į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau taip pat nebuvo įdarbintas dėl laisvų darbo vietų stokos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis E. B. yra pateikęs MB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį raštą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jeigu būtų paleistas į laisvę, bus priimtas į vadybininko pareigas. Šių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ir į nuteistojo savęs realizavimo per veiklą (rankdarbius) pastangas, stebima aukšta nuteistojo darbinė motyvacija, neabejotinai mažinanti pakartotinio E. B. nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis mėgsta skaityti knygas, ypatingai psichologines bei apie vaikų auklėjimą, mokosi groti gitara, pianinu, dirbti kompiuteriu bei savarankiškai studijuoja anglų kalbą. Nors daugiau nei dvidešimt penkerius metus kalintis E. B. nusižengė kalėjimo, pataisos namų taisyklėms, tačiau sprendžiant apie nuteistojo palengvinimo padėtį ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pažeidimų turiniui. Užfiksuoti pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi.

Pažymėtina, kad riziką nusikalsti mažina ir nuteistojo santykis su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvu, broliais, seserimi bei seneliais susirašinėdamas laiškais, ir telefoninių pokalbių metu. Priklausančių pasimatymų metu nuteistasis iki karantino buvo reguliariai lankomas. Atlikdamas bausmę, nuteistasis jaučia artimųjų palaikymą, jie padeda jam finansiškai. Be to, nuteistasis netoleruoja ir nesilaiko kriminalinės subkultūros apraiškų. Kas itin aktualu, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, E. B. teisme savo kaltę pripažino visiškai, šiuo metu prisiima visą atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukoms ir aplinkai. Buityje nuteistasis yra itin tvarkingas.

Kauno apygardos teisme buvo gauta papildoma medžiaga iš Kauno arkivyskupijos Caritas vadovo, nuteistojo sportinio parengimo trenerių, nuteistojo artimųjų (tėvas, sesuo, brolis, pusseserės, jų sutuoktiniai ir vaikas, močiutė, teta, buvusi sutuoktinė ir jos tėvas), kurią teismas taip pat įvertina.

Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus (prašoma asmens duomenų neviešinti) rašte nurodyta, kad Kauno arkivyskupijos Caritas darbuotojai teikė nuteistiesiems psichologinę pagalbą, juos konsultavo, vedė grupinius užsiėmimus, koreguojant vertybines nuostatas, teikė socialines konsultacijas integracijos procese ir kt. Nuo 2016 m. teko bendrauti su nuteistuoju E. B., nes jis dalyvavo kursuose, reguliariai lankėsi susitikimuose. Kauno arkivyskupijos Caritas direktoriaus rašte E. B. charakterizuojamas teigiamai. Rašte nurodyta, kad E. B. pasižymi dėmesingumu, paslaugumu, aktyvumu, komunikabilumu, priėmimu, reflektyvumu, atvirumu, brandumu. Nuteistojo elgesyje nepastebėta kriminalinio mąstymo, nes jis objektyviai kalba apie savo nusikaltimą, pripažįsta kaltę, apgailestauja dėl atliktų veiksmų, sukelto skausmo artimiesiems. Turi ateities planų ir nusiteikimo, jei kada nors išeis į laisvę, savanoriauti ir dalintis savo patirtimi, kad kiti prevenciškai būtų įspėti/apsaugoti nuo panašių klaidų. Supranta nepataisomas veiksmų pasekmes. Per bendravimo su E. B. laiką nuo 2016 m. pastebėtas nuoseklumas ir vis atviresnis santykis, pagrįstas pasitikėjimu. Per visą bendravimo laiką iš E. B. nebuvo pastebėta manipuliacijų, melo ar bandymo pasinaudoti esama situacija, kas rodo, kad susitikimuose jis nesiekė pasipelnymo, tačiau buvo atviras santykiui ir pasidalinimui.

Charakteristikoje futbolo treneris ir fizinio ugdymo mokytojas (prašoma asmens duomenų neviešinti) nurodo, kad E. B. buvo jo auklėtinis. Jis pasižymėjo užsispyrimu, drausmingumu, tikslingumu, neturėjo žalingų įpročių, orientavosi į aukštai iškeltus tikslus, buvo perspektyvus sportininkas, nepraleisdavo nė vienos treniruotės, buvo mandagus, taktiškas, puikiai sutarė su visais sportininkais. Treneris nurodo, kad jie nuolat palaiko socialinius ryšius, pasikalba įvairiomis temomis, jam pataria, nuteistasis nenustojo sportuoti, todėl jis (treneris) tiki, kad nuteistasis E. B. pasimokė iš klaidų, laisvėje nesunkiai integruosis į normalų gyvenimą, ir jis (treneris) jam pasiruošęs padėti.

Charakteristikoje sportinio parengimo treneris (prašoma asmens duomenų neviešinti) nurodo, kad su E. B. susipažino įkalinimo įstaigoje nuvykęs su kaliniams skirta fizinio aktyvumo skatinimo programa. E. B. yra vienas iš labiausiai susikoncentravusių į sportą ir sveiką gyvenimo būdą tokiomis sąlygomis gyvenančių žmonių. Jis nuolat domisi sporto naujienomis, entuziastingai dalyvauja įvairiose sporto varžybose, prisideda prie sporto įrangos remonto darbų, seka trenerių rekomendacijų ir yra pasiekęs labai gerų rezultatų. Jis disciplinuotas, pozityvus, komunikabilus, paprastas žmogus. Sportinio parengimo treneris nurodo, kad E. B. išėjus į laisvę, jis pasiruošęs padėti jam (nuteistajam) integruotis į visuomenę, prisidėti įgyvendinant jo svajonę, pasiruošti sporto varžyboms.

Nuteistojo E. B. tėvas, sesuo, brolis, pusseserės, jų sutuoktiniai ir vaikas, močiutė, teta, buvusi sutuoktinė ir jos tėvas (prašoma asmens duomenų neviešinti) pateikė raštus, kuriuose nurodė, kad su E. B. palaiko glaudų ryšį, nuteistasis turi jų ir giminaičių palaikymą, E. B. charakterizuoja teigiamai. Pokalbių metu nuteistasis kaltę pripažįsta, gailisi, siekia išeiti į laisvę ir gyventi dorai, atlyginti žalą nukentėjusiesiems. E. B. yra jautrus, dėmesingas, mandagus, atsakingas žmogus, domisi artimųjų gyvenimu ir sveikata. Jis yra mylimas visų artimųjų, todėl būdamas laisvėje E. B. gaus visokeriopą visos šeimos ir giminės paramą bei pagalbą.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikime, Kauno arkivyskupijos Caritas vadovo, sportinio parengimo trenerių, nuteistojo ir jo artimųjų (giminaičių) pateikti duomenys patvirtina aplinkybes apie tai, kad nuteistasis, stengdamasis pasikeisti, įvertinti savo ankstesnį neteisėtą elgesį ir atrasti tikrąsias gyvenimo vertybes, elgiasi tinkamai, glaudžiai bendrauja su artimaisiais (giminėmis), Kauno arkivyskupijos Caritas darbuotojais, atsiradus galimybei siekia įsidarbinti ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems.

Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas įvairiose programose, sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu, leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos E. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad E. B. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas. Būdamas laisvėje E. B. gaus visokeriopą visos šeimos, giminaičių, kitų asmenų paramą bei pagalbą.

Kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam E. B. paskirtos bausmės tikslai, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, tai yra paskyrus jam švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, E. B. nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktą bausmės dalį, teisėjų kolegija mano, kad E. B. turi būti paskirta terminuota artima vidurkiui - 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą tenkinti.

Kauno apygardos teismo 1996 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 11 d. nutartimi E. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.