- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-42-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00912-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- V. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. (toliau – ieškovas) prašė teismo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1521-336/2016 iš atsakovės V. Z. (toliau – atsakovė) priteistą išlaikymo sūnui K. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, padidinant jį iki 200 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus K. Z. pilnametystės, indeksuoti priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti ieškovui, priteisti ieškovui ši atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, atsakovė įsipareigojo šalių nepilnamečiam sūnui kiekvieną mėnesį teikti 150 Eur dydžio išlaikymą. Per trejus metus išaugo vaiko poreikiai, ieškovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo. Atsakovė teikia išlaikymą, tačiau nepakankamo dydžio, nereguliariai ir yra skolinga už sūnaus išlaikymą. Be to, atsakovė ieškovui padarė piniginių nuostolių kreipdamasi į antstolį dėl neva nesumokėto 13 449,63 Eur išlaikymo sūnui. Ieškovas nėra skolingas atsakovei, tačiau antstolis pradėjo vykdyti atskaitymus iš ieškovo pajamų. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia vidutiniškai 400 Eur, vien sūnaus maitinimui ieškovas išleidžia apie 270 Eur, rūbams ir avalynei – 70–80 Eur, mokymosi reikmėms – 20–30 Eur, pramogoms, ryšio priemonėms – 30 Eur per mėnesį, ieškovas turi ir kitų išlaidų, tačiau jos nėra pastovios.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog vaiko poreikiai žymiai padidėjo, taip pat duomenų, kad po 2016 metų ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Ieškovas daro įvairius (duomenys neskelbtini), jais prekiauja. Ieškovo pajamos yra žymiai didesnės nei jis deklaruoja. Ieškovas turi gyvenamąjį namą, statosi dar vieną pastatą verslo plėtrai. Ieškovas į teismą kreipėsi tik todėl, kad atsakovė pateikė antstoliui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovė yra neįgali, jai nustatytas 50 procentų darbingumas, atsakovės pajamos – 115,63 Eur netekto darbingumo pensija, taip pat per metus gauna 200 Eur nuomos mokestį už turimus žemės sklypus. Atsakovė turi ūkininko pažymėjimą, savaitgaliais prekiauja turguje užaugintomis daržovėmis, prie pensijos papildomai uždirba 50–100 Eur/mėn.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovei 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas išlaidas kartu su juo gyvenančiam vaikui, tačiau atsakovė, pradžioje nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui jos manymu pakanka 300 Eur per mėnesį sumos, vėliau sutiko, kad ieškovo nurodytos 575–595 Eur išlaidos per mėnesį yra reikalingos sūnaus išlaikymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, jog dėl padidėjusio sūnaus amžiaus atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo ugdymu – jis tebelanko mokyklą, jam, kaip ir prieš trejus metus, reikalinga uniforma, pratybų sąsiuviniai ir kanceliarinės priemonės, kitos ugdymo procesui reikalingos priemonės. Teismas sprendė, kad šalių nepilnametis vaikas dėl savo amžiaus taip pat turi ir kitų poreikių – mobiliam telefonui, internetui, pramogoms, gimtadieniams ir pan., tačiau visi šie šalių vaiko poreikiai egzistavo ir 2016 metais. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos išlaidos – kitos išlaidos (klasės fondas, gimtadieniai) yra aiškiai per didelės, ieškovas gali jas susimažinti, išlaidos stomatologui, medicininėms paslaugoms iš viso nėra būtinos – valstybė nepilnamečiams vaikams garantuoja nemokamą medicininę pagalbą, įskaitant ir būtiną odontologinę pagalbą, ieškovas, manydamas, kad sūnų reikia vežti pas stomatologą į Kauną (nes kitur jis nenori vykti), asmeniškai turi prisiimti iš to kylančias pasekmes (finansines išlaidas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kompetentingų specialistų (medikų ir pan.) išvadų apie būtinybę šalių vaikui naudoti medicininius preparatus – magnį, kalcį ir pan. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos sumos maitinimui (ieškovas nurodė, kad sūnaus vakarienei reikia 4 Eur) taip pat yra per didelės ir jas galima sumažinti. Teismas konstatavo, kad ieškovo paskaičiavime nurodyta 575–595 Eur suma yra aiškiai per didelė, ieškovo ieškinyje nurodyta 400 Eur suma, kuri reikalinga vaiko išlaikymui, yra artimesnė šalių nepilnamečio vaiko pakankamam poreikių patenkinimui.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas už 2018 metus deklaravo 16 800 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, atsakovė – tik 719,05 Eur (369,05 Eur tiesioginės išmokos, 260 Eur turto pardavimo pajamos, 350 Eur individualios veiklos pajamos), atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, savaitgaliais prekiaudama turguje, papildomai uždirba 50–100 Eur/mėn., vasarą turguje neprekiaujanti. Teismas konstatavo, kad atsakovės uždarbis (atskaičius išlaidas) per 9 mėnesius sudarytų 450–900 Eur sumą ir yra didesnės nei 2018 metais deklaruota 350 Eur suma, tačiau ieškovas taip pat patvirtino, kad jis per mėnesį gauna 1 500–1 800 Eur pajamų, per metus tai sudaro 18 000–21 600 Eur sumą ir taip pat yra daugiau nei 2018 metais metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta suma. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kuriomis pagrįstų savo išlaidas, susijusias su (duomenys neskelbtini) gamyba. Aplinkybę, kad atsakovė negauna stabilių pajamų, o jos finansinė situacija yra prasta, patvirtino pats ieškovas teismo posėdžio metu. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, tačiau jų bendras plotas yra tik 2,05 ha, jų dalį atsakovė naudoja ūkininko veiklai (augina agurkus), o už nuomojamus žemės sklypus, atsakovės teigimu, ji gauna 200 Eur sumą. Teismas nustatė, kad ieškovo turimų žemės sklypų plotas nėra didelis, tačiau vieną iš žemės sklypų jis įsigijo 2018 metais, statosi pastatą, kurį naudoja savo verslo poreikiams, o tai neleidžia spręsti apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą, yra žymiai geresnė nei atsakovės.
7. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, jai iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 50 procentų darbingumas, mokama netekto darbingumo pensija (priskaičiuota išmokos suma – 144,54 Eur, po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus išmokama 115,63 Eur suma), konstatavo, kad atsakovės galimybės dirbti yra ribotos. Teismas nustatė, kad atsakovė epizodiškai iki 2019 m. gegužės mėnesio dirbo rinkimų komisijoje, jai 2019 m. vasario–birželio mėnesiais išmokėtas 606,35 Eur darbo užmokestis, atsakovė taip pat ūkininkauja, augina agurkus ir juos realizuoja. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė siekia dirbti ir iš savo darbo gauti pajamas, skirtas vaikui išlaikyti, tačiau dėl sveikatos būklės tam turi ribotas galimybes. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas nurodė, jog turi problemų su stuburu, tačiau jam dėl to nenustatytas nedarbingumas.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės šiuo metu turimas mokėti 2016 m. birželio 1 d. nutartimi nustatytas išlaikymas (150 Eur), jį papildomai indeksuojant, geriausiai atitinka atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, realias galimybes prisidėti prie išlaikymo sūnui, didesnės sumos priteisimas neproporcingą naštą materialinės paramos prievolėje perkeltų atsakovei, kurios turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra žymiai blogesnė nei ieškovo. Teismas nesutiko su ieškovo atstovo pozicija, kad atsakovė, atsisakiusi rūkymo (tam skiriama apie 2 Eur per dieną), galėtų iš esmės patenkinti ieškovo keliamus reikalavimus, nes ieškovas taip pat rūko (rūkalams išleidžia apie 1 Eur per dieną), taigi, atsisakęs žalingų įpročių, atsižvelgus į indeksuotą išlaikymo sumą (162 Eur), vaiko išlaikymui galėtų skirti 192 Eur, t. y. iš esmės reikalaujamą priteisti sumą. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovė ar kiti asmenys tiesiogiai teikia vaikui papildomą materialinį išlaikymą pinigais (ar daiktais), neatleidžia atsakovės nuo pareigos priteistą išlaikymo sumą mokėti būtent ieškovui, nes jis yra paskirtas sūnui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, jam geriausiai žinomi vaiko poreikiai, atsakovė, taip pat bet kurie kiti asmenys turi teisę savo iniciatyva tiesiogiai skirti lėšas ar perduoti daiktus vaikui, tačiau tai nėra įskaitoma į teikiamą išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepaisant šalių pripažinto fakto, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti išleidžiama 575–595 Eur suma, teismas atmetė šalių bendrą poziciją, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 400 Eur suma, kuri, teismo vertinimu, yra artimesnė pakankamam poreikių patenkinimui. Ši teismo išvada prieštarauja teismų praktikai, nes pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Vien minimalių poreikių tenkinimas neužtikrins pilnavertės asmenybės formavimo. Sprendimas priimtas remiantis tik vidiniu teisėjo įsitikinimu, ignoruojant šalių pripažintas aplinkybes, o tai prieštarauja teisingumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis), dispozityvumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnis) principams.
1.2. Šalims nekilo abejonių dėl išlaidų, nenurodytų ieškinyje, tačiau paminėtų vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje, buvimo, todėl nėra teisinga teismo pozicija, kad turi būti padengiama tik dalis išlaidų (iš viso 400 Eur). Šalims sutikus, kad vaikui skiriama 270 Eur suma mėnesinėms maisto išlaidoms padengti yra teisinga, teismo atlikta vakarienės išlaidų analizė (4 Eur vaikui yra per daug) prieštarauja vaiko interesų užtikrinimui, nes tokiu atveju pusryčiams, priešpiečiams, pietums ir pavakariams liktų 5 Eur, o tai neabejotinai labai maža suma. Ieškovas nedetalizavo išlaidų maistui, todėl nėra pagrindo išskirti jo apibendrinimą, kad vakarienė gali kainuoti ir 4 Eur. 9 Eur išlaidos maistui per dieną atitinka vaiko interesus. Taip pat nėra teisinga teismo išvada, kad ieškovas turėtų taupyti vaiko sąskaita (nepirkti magnio, kalcio papildų, nesirinkti mokamų stomatologų, o kantriai laukti, kol valstybinis stomatologas vaiką priims po kelių mėnesių, net jeigu dėl to nukentėtų vaiko interesai, neleisti vaiko į baseiną).
1.3. Šalys turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Kadangi sūnus gyvena su ieškovu, jam tenka visa atsakomybė, rūpestis ir vaiko priežiūra. Atsakovė pagal profesiją yra siuvėja, epizodiškai dirba rinkimų komisijoje, ūkininkauja, prekiauja turguje. Siuvėjos profesija yra paklausi, darbą susirasti nėra sunku, jis nėra susijęs su ribojimais, nurodytais išvadoje dėl darbo pobūdžio. Teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį, pasisakė, kad jos uždarbis dirbant turguje 50–100 Eur per mėnesį, tačiau ši išvada neatitinka bylos medžiagos. 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose atsakovė teigė, kad dienos pajamos turguje yra 50–100 Eur. Teismas negali remtis byloje nesančiais duomenimis. Atsakovės parodymai apie gaunamas pajamas buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, iš jų galima daryti išvadą, kad atsakovės pateikta pajamų deklaracija, kurioje deklaruota, kad 2018 metais atsakovė gavo iš viso 719 Eur pajamų, atskaičius išlaidas, jos pajamos sudarė 369,05 Eur, yra neteisinga. Atsakovės išlaidos neatitinka gaunamų pajamų. Nors atsakovė yra darbinga su tam tikrais jos kvalifikacijai ir darbiniams įgūdžiams netrukdančiais ribojimais, ji vengia oficialaus darbo, pasirinko darbą, kuriame yra didelė nelegalių pajamų tikimybė. Atsakovė byloje nurodė, kad vien rūkymui kas dieną išleidžianti apie 2 Eur. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad atsakovė turi pakankamai neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų, kurios leidžia jai gyventi neieškant ir nedirbant darbo pagal įgytą kvalifikaciją. Atsakovė nededa pastangų šalių vaiko poreikiams užtikrinti.
1.4. Teismas, pripažinęs, kad atsakovė teikia papildomą išlaikymą sūnui ir nurodęs, kad jis turi būti teikiamas ne vaikui tiesiogiai, o tėvui, tuo pačiu sprendime pripažino, kad atsakovei nėra galimybės teikti didesnį nei 2016 metais priteistas išlaikymas. Tai reiškia, kad teismo sprendimo išvados yra prieštaringos.
1.5. Teismas nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma, prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, abejonių nevertino vaiko naudai, priėmė sprendimą, prieštaraujantį teismų praktikai ir įstatymo normoms.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikiai yra žymiai padidėję, o ieškovo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo.
2.2. Prieštaraudamas savo pateiktiems įrodymams, ieškovas nurodo, kad vaikui skiria iki 445 Eur (595–150). Akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su atsakovės, yra geresnė. Ieškovas turi pakankamai lėšų ir verslo plėtrai, todėl jo turtinė padėtis po 2016 metų ne pablogėjo, o gerėja.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovas neteisingai traktuoja atsakovės paaiškinimus teisme dėl jos gaunamų pajamų, pardavus savo pačios užaugintas daržoves. Tai yra sezoninės pajamos, be to, gaunamos atitinkamos pajamos nereiškia pelno. Jeigu rudens metu turguje pavyksta gauti 50 ar 100 Eur per dieną, pajamos, lyginant su išlaidomis, yra labai nedidelės.
2.4. Ieškovas nepanaudoja net jau priteistų lėšų vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
2.5. Atsakovės turtinė padėtis per ieškovo nurodomą laikotarpį nepagerėjo.
2.6. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių vaikas nuolat gauna kišenpinigių, todėl ieškovo teiginys, kad kiekvieną dieną vaiko maistui išleidžia po 9 Eur, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl šalių nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi nustatyta su tėvu, motina įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur.
14. 2019 m. gegužės 7 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl priteisto vaikui išlaikymo padidinimo iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas.
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo
15. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažino, jog sūnaus išlaikymui reikalinga 575–595 Eur suma, priteistas išlaikymas neatitinka būtinų vaiko poreikių ir negali užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, gali užtikrinti tik minimalius poreikius; atsakovė gali teikti didesnį išlaikymą, susirasti darbą; teismas vertino įrodymus netinkamai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis).
17. Minėta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovė įsipareigojo mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
18. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
19. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
20. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvas 2019 m. gegužės 7 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio (150 Eur) padidinimo iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovo, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), pagrįstai sprendė, kad per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. (procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovės. Nors teismas pripažino, kad, vaikui augant, poreikiai didėjo, kad iškilo kainos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad priteista išlaikymo suma indeksuojama atsižvelgiant į besikeičiantį kainų indeksą ir sprendimo priėmimo metu sudarė 162 Eur.
21. Apeliantas nurodo, kad atsakovė sutiko su jo nurodyta vaiko poreikiams reikalinga suma (575–595 Eur), teismas šį faktą turėjo pripažinti įrodytu, tačiau teismas padarė išvadą, kad vaiko poreikiams pakankama 400 Eur suma netgi nenurodydamas, kodėl vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 400 Eur suma, t. y. mažesnė suma nei 1 MMA.
22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo, dėl atsakovės ieškovo nurodytų faktų pripažinimo vertinimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu. Apylinkės teismas ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog atsakovė vėliau sutiko su ieškovo nurodyta šalių sūnus poreikiams tenkinti reikalinga suma, tačiau išklausius teismo posėdžio garso įrašą, pripažintina, kad atsakovė abejojo dėl išlaidų rūbams, avalynei, vėliau sutiko su ieškovo nurodytomis išlaidomis, sutiko su išlaidomis maistui, higienos priemonėms, tačiau pagal kiekvieną ieškovo nurodytą eilutę nebuvo aiškinamasi, atsakovė į teisėjo klausimą atsakė iš esmės pritarianti išlaidoms.
24. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
25. Pažymėtina, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra tik orientacinis kriterijus. Todėl jį taikyti nėra teismo pareiga. Be to pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyse išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.).
27. Atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (tokių kaip apelianto minimi baldai, apmokamos odontologo paslaugos ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
29. Apelianto teigimu, atsakovė gali teikti didesnį išlaikymą, ji nebando ieškoti būdų papildomoms išlaidoms uždirbti.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, į šalių sveikatą, įvertino tai, kad atsakovei nustatytas 50 procentų darbingumas, kas reiškia ribotas galimybes susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas.
31. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
32. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; ir kt.).
33. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jos turėtas išlaidas (200 Eur) apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), pateikus tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.