Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė ir papildomai paaiškino, kad sūnus auga, jo poreikiai didėja, be to viskas pabrango. Sūnų reikia gražiau aprengti. Maistas mėnesiui kainuoja apie 270 Eur per mėnesį. 3 Eur jis sūnui duoda į mokyklą pietums, pusryčiai namie kainuoja apie 2 Eur, o vakarienė apie 4 Eur. Sūnų jis skiepijo nuo erkinio encifilito, tai kainavo 25 Eur. Sūnų vežė į Kauną pas stomatologą, nes sūnus pas kitą stomatologą eiti nenorėjo. Sūnui perka vitaminus, magnį, kalcį. Už elektrą moka apie 25 Eur, šiukšlių išvežimą, turi televizijos ir interneto planus, už ką moką 12 Eur. Jis turi verslo liudijimą, gamina metalo gaminius, praeitais deklaravo 16000 Eur pajamų. Jo pajamos yra apie 1500–1800 Eur per mėnesį. Turi dvi mašinas, viena iš jų skirta darbui. Nurodė, kad Už 700 Eur pirko suvirinimo aparatą, elektrodai ir viela mėnesiui kainuoja apie 80 Eur, deguonis angliarūgštė apie 50 Eur, metalas, diskeliai apie 700 Eur per mėnesį. Kitų pajamų negauna, daugiau nei šiuo metu dirba dirbti negalėtų. Nedarbingumas jam nenustatytas, tačiau jam operuotas stuburas. Papildomai turi dar vieną žemės sklypą, kuriame statosi pastatą, kuriame saugo gaminius. Sūnus yra vienintelis išlaikytinis. Jis kreditorių neturi. Alkoholio visai nevartoja, rūko, per mėnesį tam išleidžia apie 30 Eur. Už kostiumą vaikui mokėjo 50 Eur, jam reikia kelnių, kurios kainuoja 25 Eur, megztinio, kaina 30 Eur, batų, kaina 43 Eur, sportinių batelių, 50 Eur. Du kartus su sūnumi eina į baseiną, kuris kainuoja 4 Eur žmogui. Nurodė, kad V. Z. stabilių pajamų negauna, jos finansinė situacija yra prasta. Z. prekiauja Kėdainiuose ir Kaune. Pinigus, gautus iš V. Z. išlaikymo, perveda į kitą sąskaitą, kad nemokėti pinigų išgryninimo mokesčio.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad ieškovo reikalaujamos sumos vaiko išlaikymui mokėti negali. Mano kad vaikui 300 Eur suma yra pakankama. Dideliam vaikui dažnai rūbų keisti nereikia. Ji vaikui duoda papildomai pinigų. Ieškovas mėgsta taupyti. Sutinka, kad vaikas mėgsta pasipuošti, mėgsta brangius rūbus. Sutinka, kad ieškovo nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui, 575- 595 Eur suma per mėnesį, yra reikalingos vaiko išlaikymui. Ji ūkininkauja, turguje šiuo metu praktiškai neuždirba į jį nevažiuoja. Gauna 115,63 Eur netekto darbingumo pensiją, Turi 3a. šiltnamį, kuriame augina agurkus, kuriais prekiauja tik sezono pradžioje. Po to juos raugia žiemai. Kas trečią dieną priskina po 100 kg. Važiuoja savaitgaliais prekiauti į Kauno turgų, Kėdainiuose tik padeda mamai prekiauti. Per turgaus dieną gauna 50-100 Eur, tačiau turi išlaidų. Ji 50 proc. darbinga, darbus padeda nudirbti tėvai, draugas. Turi keletą nedidelių žemės sklypų, už kuriuos per metus gauna 200 Eur nuomą. Jos tėvai padeda teikti sūnui išlaikymą. Ji gyvena mobiliajame vagonėlyje, žiemą jo šildymui reikia 120 Eur. Vasarai pakanka 2 dujų balionų. Elektrai išleidžia apie 40 Eur. Niekur neišvažiuoja. Alkoholį vartoja saikingai, surūko per dieną apie 10 cigarečių. Darbo biržoje neregistruota, augina agurkus.

Liudytoja J. Z., ieškovo motina, nurodė, kad sūnumi pagrinde rūpinasi ieškovas, Ji taip pat padeda, skalbia drabužius. Su atsakove nebendrauja, žino, kad ji šiek tiek prekiauja turguose Kėdainiuose ir Kaune.

Liudytoja L. J., atsakovės motina, nurodė, kad dukrai nustatytas nedarbingumas, ji gauna pensiją. Žino, kad dukra turi mokėti 150 Eur išlaikymą vaikui. Be jos padėjimo išlaikymo sūnui sumokėti negalėtų. Dukrai reikia pinigų vaistams, kurie kainuoja 80 Eur. Anūkui kiekvieną kartą duoda kišenpinigių, perka dovanas šv. Kalėdų, gimtadienio proga. Ji dukrai vaiko išlaikymui prieš metus davė 900 Eur, neseniai davė dar 300 Eur. Vaiko tėvas turi verslo liudijimą, namą, statosi dirbtuves, parduoda pagamintas prekes parduotuvėse. Dukra augina daržoves, jas veža parduoti į Kauną, kartais į Kėdainius. Per vasarą daržovėmis dėl menkos prekybos neprekiauja. Dukra per kartą užprekiauja 30 Eur, Kaune 50 Eur.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo 3 metai, todėl yra pagrindas vaikui priteistą išlaikymą padidinti. Jų skyriui nėra žinoma, kad tėvas netinkamai rūpintųsi vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). 2016 m. birželio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu K. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu V. Z., o jo motina įsipareigojo sūnui teikti 150,00 Eur materialinį išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet pagal infliaciją; nustatyta, kad vaiko išlaikymo skirtas lėšas tvarko V. Z. (b. l. 4–5).

Ieškovas teismo prašo pakeisti minėta Kėdainių rajono apylinkės nutartimi nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko K. Z. išlaikymui 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką. Reikalavimą iš esmės motyvuoja tuo, jog po teismo sprendimo priėmimo išaugo nepilnamečio sūnaus poreikiai dėl jo amžiaus ir padidėjusių kainų, o jo turtinė padėtis pablogėjo.

Tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Be to sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismo nutartis, kuriuo buvo nustatytas atsakovės teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, iki ieškovui kreipiantis su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo, buvo priimtas beveik prieš tris metus (b. l. 1–2; 4–5). Šalys tuomet sulygo, kad ieškovė teiks 150,00 Eur materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet atsižvelgus į infliaciją. Ieškovas teismui pateikė paskaičiavimus, kad dėl infliacijos pokyčiai, susiję su vaiko išlaikymui skiriama suma (150 Eur 2016 m.), 2019 m. yra padidėję iki 162,51 Eur. Teismas pažymi, kad indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Pagal jį periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, o išmokos apvalinamos. Lietuvos statistikos departamento 2017 m. apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas buvo 101,7, 2018 m. – 103,9, 2019 m. – 101,9 (vietoje ieškovo nurodyto 2,5 proc.); vadinasi, nuo 2017 m. vasario 1 d. atsakovė vaiko išlaikymui turėjo mokėti 153 Eur per mėnesį, nuo 2018 m. vasario 1 d. – 159 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. vasario 1 d. – 162 Eur per mėnesį.

Ieškovas bylą nagrinėjant teisme nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas išlaidas (b. l. 1–2, 79) kartu su juo gyvenančiam vaikui. Tačiau ieškovė bylą nagrinėjant teisme, pradžioje nurodžiusi, kad sūnaus išlaikymui jos manymu pakanka 300 Eur per mėnesį, vėliau sutiko, kad ieškovo nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui, 575–595 Eur suma per mėnesį, yra reikalingos sūnaus išlaikymui.

Visiems žinomos aplinkybės, jog vaikui augant, kartu didėja ir jo poreikiai. Be to dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaikų išlaikymo išlaidos tik didėja (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tačiau vaiko išlaikymui priteista suma yra indeksuojama, kas apsaugo nuo infliacijos poveikio, t. y. vaikui realiai mokama tokia suma, kuri atsižvelgus į besikeičiantį vartotojų kainų indeksą atitinka priteistą (ar taikos sutartimi patvirtintą sumą). Nors ieškovas ir neturėjo pareigos perskaičiuoti ir atitinkamai reikalauti indeksuotos sumos – kaip minėta nuo 2019 m. vasario mėn. 162 Eur, tačiau šios nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad ieškovas su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi nedelsiant po to, kai V. Z. kreipėsi į antstolį dėl V. Z. nesumokėto išlaikymo K. Z., 13449,63 Eur sumos išieškojimo. Tai, kad šis ieškinys be kita ko yra susijęs su V. Z. kreipimusi į antstolį, patvirtina tiek ieškinio turinys, tiek ir jo priedai (b. l. 1–2, 8–11).

Nustatyta, kad šalių sūnus N. V., teismo nutarties 2016 m. priėmimo metu buvo 13 metų amžiaus, taigi taip pat mokyklinio amžiaus. Ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl padidėjusio sūnaus amžiaus atsirado papildomų išlaidų, susijusiu su jo ugdymu –jis kaip lankė, taip pat lanko mokyklą, jam, kaip ir prieš tris metus reikalinga uniforma, pratybų sąsiuviniai ir kanceliarinės priemonės, taip pat kitos ugdymo procesui reikalingos priemonės (pvz. skirtos technologijų pamokoms, sportinė apranga ir pan.). Akivaizdu, kad šalių nepilnametis vaikas dėl savo amžiaus taip pat turi ir kitų poreikių – konkrečiai mobiliam telefonui, internetui, pramogoms, gimtadieniams ir pan., tačiau visi šie šalių vaiko poreikiai egzistavo ir 2016 metais. Visgi teismo manymu, ieškovo nurodytos išlaidos (b. l. 79) – kitos išlaidos (klasės fondas, gimtadieniai) yra aiškiai per didelės, ir ieškovas gali jas susimažinti. Išlaidos stomatologui, medicininės paslaugos iš vis nėra būtinos – valstybė nepilnamečiams garantuojamą nemokamą medicininę pagalbą, įskaitant ir būtiną odontologinę pagalbą. Atsakovas manydamas, kad sūnų reikia vežti pas stomatologą į Kauną (nes kitur jis vykti nenori), asmeniškai turi prisiimti iš to kylančias pasekmes (finansines išlaidas). Teismas pažymi, kad jokių kompetentingų specialistų (medikų ir pan.) išvadų apie būtinybę šalių vaikui naudoti med. preparatus – magnį, kalcį ir pan., byloje nėra. Sumos nurodytos maitinimui (ieškovas nurodė, kad pvz. sūnaus vakarienei reikia keturių eurų) teismo vertinimu taip pat yra per didelės ir jas galima sumažinti – už 4 Eur galima įsigyti bent keturis litrus pieno arba daugiau nei kilogramą varškės, arba beveik kilogramą mėsos, arba apie 8 kg. bulvių ir pan. Atsižvelgus į tai ieškovo paskaičiavime (b. l. 79) nurodyta suma, 575-595 Eur, yra per aiškiai per didelė. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs 400 Eur sumą, kuri reikalinga vaiko išlaikymui, ir kuri, teismo vertinimu, yra artimesnė šalių nepilnamečio vaiko pakankamam poreikių patenkinimui.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi po vieną išlaikytinį – sūnų K. Z.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,1490 ha, 0,6535 ha, 0,2440 ha, 0,3480, 0,3000 ha, 0,3600 ha ploto (b. l. 58 – 69) ir transporto priemonė mikroautobusas Citroen Jumper (b. l. 51). Atsakovė epizodiškai, iki 2019 m. gegužės mėnesio dirbo rinkimų komisijoje (b. 94–95), jai už tai 2019 m. vasario – birželio mėnesiais išmokėtas 606,35 Eur darbo užmokestis (b. l. 94- 95). 2018 m. metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad atsakovė 2018 m. deklaravo 719,05 Eur neapmokestinamų pajamų, taip pat perleido turto už 260 Eur sumą (b. l. 96–98). Atsakovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 33), jai mokama netekta darbingumo pensija (priskaičiuota išmokos suma 144,54 Eur, po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus išmokama 115,63 Eur suma, b. l. 34). Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyti apribojimai atsakovei V. Z., kuriems esant ji negali dirbti (b. l. 37). Atsakovė nurodė, ginčo dėl to nekilo, kad ji gyvena mobiliajame vagonėlyje, ūkininkauja – turi 3 a. šiltnamį, kuriame augina agurkus ir juos, taip pat ir raugintus, realizuoja.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, 0,0618 ha ir 0,0650 ha ploto (b. l. 54–57) ir dvi transporto priemonės – mikroautobusai VW Multivan ir Opel Movano (b. l. 52–53). Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovas 2017–2018 m., buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 14–21). Jis patvirtino, kad jo veiklos sritis – metalo dirbinių gamyba, tai patvirtina ir bylos medžiaga (b. l. 32, 38, 39). 2018 m. ieškovo metinė pajamų deklaracija patvirtina, kad jis 2018 m. deklaravo 16800 Eur pajamų iš veikos pagal verslo liudijimą (b. l. 86–89). Ginčo, kad ieškovas su sūnumi gyvena viename iš jam priklausančių žemės sklypų esančiame gyvenamajame name, o netoliese esančiame žemės sklype statosi pastatą, kuriame šiuo metu saugo gaminius, nekilo.

Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos tėvų turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Atsakovas už 2018 metus deklaravo 16800 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, gi atsakovė tik 719,05 Eur (369,05 Eur tiesioginės išmokos, 260 Eur turo pardavimo pajamos ir 350 Eur individualios veiklos pajamos). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savaitgaliais prekiaudama turguje papildomai uždirba 50-100 Eur/mėn., o vasarą turguje neprekiaujanti. Taigi ieškovės uždarbis (atskaičius išlaidas) per 9 mėnesius sudarytų 450–900 Eur sumą ir yra didesnės nei 2018 m. deklaruota 350 Eur suma. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovas taip pat patvirtino kad jis per mėnesį gauna nuo 1500-1800 Eur pajamų, kas per metus sudaro 18000–21600 Eur sumą ir taip pat yra daugiau nei 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje nurodyta suma. Ieškovas jokių rašytinių įrodymų, kuriomis pagrįstų savo išlaidas, susijusias su metalo gaminių gamyba, nepateikė. Liudytoja apklausta atsakovės motina L. J. patvirtino, kad jos dukra per kartą turguje užprekiauja 30 Eur, Kaune 50 Eur ir esant tokiai turtinei padėčiai net negalėtų sumokėti prašomo 150 Eur išlaikymo, todėl jai kartais turinti padėti. Tai kad V. Z. stabilių pajamų negauna, o jos finansinė situacija yra prasta, patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso šeši žemės sklypai, tačiau jų bendras plotas yra tik 2,05 ha, kurių dalį ji naudoja ūkininko veiklai (augina agurkus), o už nuomojamus žemės sklypus, jos žodžiais gauna 200 Eur nuomą. Nustatyta, kad ieškovo turimų žemės sklypų plotas nėra didelis, tačiau vieną iš žemės sklypų jis įsigijo 2018 m., bei statosi pastatą, kurį naudoja savo verslo poreikiams, kas priešingai nei nurodoma ieškinyje, neleidžia spręsti apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Anksčiau aptartų, byloje sutrinktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo V. Z. turtinė padėtis, lyginant šalių gaunamas pajamas ir turimą turtą yra ženkliai (esmingai) geresnė nei V. Z.

Šiame ginče vertintina ir šalių sveikata. Nustatyta, kad atsakovė yra iš dalies darbinga, jai iki 2039 m. spalio 5 d. nustatytas 50 proc. darbingumas (b. l. 33), mokama netekta darbingumo pensija (priskaičiuota išmokos suma 144,54 Eur, po atskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus išmokama 115,63 Eur suma. b. l. 34). Taigi atsakovės galimybės dirbti yra ribotos (b. l. 91). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė epizodiškai, iki 2019 m. gegužės mėnesio dirbo rinkimų komisijoje (b. 94–95), jai 2019 m. vasario – birželio mėnesiais išmokėtas 606,35 Eur darbo užmokestis (b. l. 94- 95). Ieškovė taip pat ūkininkauja, augina agurkus ir juos realizuoja (gauna pajamas). Tai patvirtina, kad atsakovė siekia dirbti ir iš savo darbo gauti pajamas, skirtas vaikui išlaikyti, tačiau dėl savo sveikatos būklės turi ribotas galimybes. Gi nors ieškovas ir nurodė, kad turi problemų su stuburu, tačiau nedarbingumas dėl to jam nenustatytas (tai patvirtino teismo posėdžio metu).

Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės šioje byloje yra pagrindas pripažinti, kad egzistuoja būtinybė nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant paramą pilnamečiui vaikui principo. Teismas sprendžia, kad atsakovės šiuo metu turimas mokėti išlaikymas, toks kaip nustatytas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi (150 Eur), jį papildomai indeksuojant, geriausiai atitinka atsakovės turtinę padėtį, jos sveikatos būklę, realias galimybes prisidėti prie išlaikymo sūnui, todėl ieškinys atmestinas. Kitokios, didesnės sumos priteisimas neproporcingą naštą materialinės paramos prievolėje perkeltų atsakovei, kurios tiek turtinė padėtis, tiek ir sveikatos būklė yra ženkliai blogesnė nei ieškovo. Teismas nesutinka su ieškovo atstovo pozicija, kad ieškovė, atsisakiusi rūkymo (kam skiriama apie 2 Eur per dieną), galėtų iš esmės patenkinti ieškovo keliamus reikalavimus, nes ieškovas taip pat rūko (rūkalams išleidžia apie 1 Eur per dieną), taigi atsisakęs žalingų įpročių, atsižvelgus į indeksuotą išlaikymo sumą (162 Eur), vaiko išlaikymui galėtų skirti 192 Eur, t. y. iš esmės reikalaujamą priteisti sumą.

Ieškovas prašo jam pavesti uzufrukto teise tvarkyti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui. Kadangi šis buvo klausimas išspręstas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi (b. l. 4-5), jis yra paskirtas vaikui skirtų lėšų tvarkytoju, šis ieškovo prašymas atmestinas.

Teismas pažymi, kad aplinkybės, ar atsakovė ar kiti asmenys tiesiogiai teikia vaikui papildomą materialinį išlaikymą pinigais (ar daiktais), neatleidžia atsakovės nuo pareigos priteistą išlaikymo sumą mokėti būtent ieškovui, nes jis yra paskirtas sūnui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, jam geriausiai žinomi vaiko poreikiai. Tik ieškovas turi teisę spręsti, kaip ir kokiomis sumomis paskirstyti iš atsakovės gaunamą išlaikymą vaikui. Atsakovė, taip pat bet kurie kiti asmenys turi teisę savo iniciatyva tiesiogiai skirti lėšas ar perduoti daiktus vaikui, tačiau tai nėra įskaitoma į teikiamą išlaikymą.

Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.

Atsakovė šioje byloje turėjo 350,00 Eur išlaidų advokatai pagalbai (už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme; b. l. 46, 90). Ieškinį atmestus visiškai, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti– CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis.

Ieškinį atmetus iš atsakovo priteistinos 3,58 Eur pašto išlaidos valstybei – CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.