Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamųjų S. A. ir V. A. turtui pratęstas trims mėnesiams nuo 2023 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), V. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

2. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 13 d. nutarimu buvo laikinai apribota S. A. nuosavybės teisė į jam ir V. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (t. 30, b. l. 1–3). Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 14 d. nutarimu buvo laikinai apribota S. A. nuosavybės teisė į kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu (t. 30, b. l. 29–31).

3. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir baudžiamąją bylą perdavus teisminiam nagrinėjimui, buvo tęsiamas, paskutinį kartą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas nurodytam S. A. priklausančiam turtui pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. spalio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjas advokatas V. Martyšius skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti.

5.1. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra formali, procesiniu teisiniu požiūriu nepagrįsta ir neteisėta. Anot gynėjo, iki šiol prokuroro A. Amparavičiaus iniciatyva taikoma procesinė prievartos priemonė (laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 74 000 Eur, kurie perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą) neatitinka galiojančios Lietuvos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės ir proporcingumo, o kaltinamojo S. A. sutuoktinės V. A. dukrai – V. U. priklausančių 20 000 Eur negrąžinimas bei V. A. motinai S. N. priklausančių 20 000 Eur negrąžinimas visų jų šeimos narių ir artimųjų yra suprantamas kaip neteisėtas teisėsaugos pareigūnų spaudimas S. A. ir kitiems šeimos nariams (sutuoktinei V. A. ir sūnui R. A.) prisipažinti dėl jų tariamai padarytų nusikaltimų. Gynėjas skunde pažymi, kad šeimos seife saugomi pinigai, kuriuos areštavo prokuroras A. Amparavičius bei skundžiama nutartimi iki 2024 m. sausio 13 d. toliau apribojo nuosavybės teisę Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, buvo asmeninės ir su šia byla niekaip nesusijusių asmenų – S. N. (20 000 Eur) ir V. U. (20 000 Eur) gyvenimo santaupos, patikėtos saugoti V. A. ,,juodai dienai“, V. A. namuose seife 2021 m. spalio 13 d. kratos metu rasti jų pinigai nebuvo V. A. nei dovanoti, nei gauti ar duoti kaip paskola.

5.2. Gynėjas skunde nurodo, kad S. A. ir V. A. pareikšti kaltinimai dėl turtinės žalos padarymo maksimaliai siekia 87 229 Eur (jeigu ir pilnai pasitvirtintų teisme), todėl niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti, beribiai ir kelis kartus pertekliniai yra S. A. nuosavybės teisės į turtą griežčiausio lygio apribojimai (areštuotas sutuoktinių namas, kurio vertė 123 378 Eur, ir areštuoti 74 000 Eur, rasti gyvenamojo namo seife, iš kurių 40 000 Eur – ne kaltinamųjų) yra neproporcingi, galintys sukelti pavojingus padarinius, todėl yra pritaikyti akivaizdžiai neteisėtai, nes atneša ne tik didelę žalą ir nuostolius, bet ir kasdieninį S. A. ir V. A. bei jų artimųjų stresą, neigiamas emocijas, dalykinės reputacijos ir socialinių ryšių pablogėjimą, nepatogumus, dvasinius pergyvenimus.

5.3. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tik formalus (aiškiai perteklinis) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 ir 6 dalių tolimesnis taikymas prieštarauja proporcingumo principui ir neatitinka baudžiamosios teisės paskirties reikalavimų, nes S. A. sutuoktinė V. A. yra V. U. mama bei S. N. dukra, tačiau tai nesudaro jokio teisinio ar faktinio pagrindo daryti išvadą dėl jų materialinio suinteresuotumo (susitarimo) kartu su kaltinamaisiais veikti bendrai ar nusikalstamai. Ilgalaikis ir nepagrįstas apribojimas naudotis savo pinigais atneša V. U. ir S. N. tik nuostolius ir žalą, V. U. ir S. N. dėl nuosavybės teisės apribojimo į joms priklausantį turtą patiria kasdieninius ir stiprius emocinius bei dvasinius išgyvenimus, stresą, depresiją, kitas rimtas sveikatos problemas, yra priverstos skolintis pinigus pragyvenimui ir vaistams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog sąžiningos pinigų savininkės – V. U. ir S. N. turi teisę valdyti (sunkiu kasdieniniu darbu įsigytą) ir joms priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundas atmetamas.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos yra nustatytos BPK 151 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Taip pat svarbu, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimui arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

8. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau tęsiamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat byloje pareikštą civilinį ieškinį, todėl pagrįsta yra apygardos teismo išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo S. A. turtui, kurio dalis (gyvenamasis namas) yra S. A. ir V. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagrindai ir sąlygos nėra išnykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti BPK 151 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą.

9. Esminis kaltinamųjų gynėjo skundo argumentas yra tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo taikymas S. A. turtui – kratos metu jo namuose, seife surastiems 74 000 Eur, yra nepagrįstas dėl to, jog yra taikomas ir tokiam turtui, kuris nei S. A., nei jo sutuoktinei V. A. nepriklauso, kadangi dalis seife buvusių pinigų priklauso kitiems asmenimis – 20 000 Eur priklauso V. A. dukrai V. U. ir 20 000 Eur priklauso V. A. motinai S. N., kurios nėra niekaip susiję su šia baudžiamąją byla ir S. A. bei V. A. pareikštais kaltinimais.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, turto įgijimo teisėtumo aplinkybių nevertina. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, bus padaryta išvada ir dėl turto, į kurį šiuo metu laikinai apribota S. A. nuosavybės teisė, gavimo ir priklausymo aplinkybių, t. y. ar skunde minimas turtas laikytinas (nelaikytinas) BK uždraustos veikos rezultatu, kaip tai nustatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje, taip pat ar jis atitinka BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Šioje baudžiamojoje byloje S. A. ir jo sutuoktinei V. A. yra pareikšti kaltinimai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnyje – neteisėto praturtėjimo, padarymo, todėl yra pagrindas manyti, kad kratos kaltinamųjų gyvenamojoje vietoje metu rasti pinigai galėjo būti gauti iš neteisėtos veiklos, dėl to gali būti konfiskuoti. Svarbu yra ir tai, kad nagrinėdamas tokio pobūdžio skundus, teismas nevertina to, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas ar (ir) išplėstinis turto konfiskavimas. Visi šie klausimai išsprendžiami bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus teismo baigiamąjį aktą. Konkretaus turto atitikimo konfiskuotino turto požymiams, numatytiems BK 72 straipsnyje, klausimas, taip pat turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą jo išplėstinį konfiskavimą, įgijimo pagrindas ir laikas, šio turto vertė, yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kadangi jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus visus joje surinktus įrodymus ir juos įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, bus galima pagrįstai spręsti, ar turtas, į kurį 2021 m. spalio 13 d. ir 2021 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimais laikinai buvo apribota kaltinamojo S. A. nuosavybės teisė, o skundžiama nutartimi pratęstas tokio ribojimo terminas, gali būti konfiskuotas BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka, ar, vis tik, šis turtas yra gautas teisėtu būdu, ką savo skunde bando įrodyti kaltinamųjų gynėjas, ir turi būti grąžintas turto savininkams.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu įgydamas šį turtą, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, kaip numato baudžiamasis įstatymas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, gali būti taikomas ir asmenims, kurie baudžiamojo proceso metu neturi kaltinamojo statuso bei nėra materialiai atsakingi už kaltinamojo veiksmus, tačiau turi turto, kuris galimai atitinka BK 72 straipsnyje nurodyto turto požymius. Gynėjo skundo argumentai, susiję su kratos metu S. A. ir V. A. gyvenamojoje vietoje rastų piniginių lėšų priklausymu kitiems asmenims, laikytini deklaratyviais, jokiais neginčytinais faktiniais duomenimis nepagrįstais gynybos argumentais, kurie nepaneigia tolimesnio procesinės prievartos priemonės taikymo šioje proceso stadijoje būtinumo ir neduoda pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad šios skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados dėl turto, į kurį laikinai apribota S. A. nuosavybės teisė, įgijimo ir priklausymo aplinkybių. Šioje proceso stadijoje prioritetiniu išlieka apriboto turto išsaugojimo užtikrinimas, kuris įmanomas tik taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas S. A. turtui, nurodytam skundžiamoje nutartyje, pratęstas pagrįstai.

12. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad kaltinamiesiems S. A. ir V. A. taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jų turtą yra neproporcinga bei nepagrįsta ir dėl to, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gerokai didesnės vertės turtui, nei byloje S. A. ir V. A. pareikštas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys (87 229 Eur). Kaip jau minėta, BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė šiuo atveju taikoma ne tik siekiant užtikrinti kaltinamiesiems S. A. ir V. A. pareikštą civilinį ieškinį, bet ir galimą turto konfiskavimą bei galimą išplėstinį turto konfiskavimą, todėl tai, kad turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertė yra didesnė, nei pareikšto civilinio ieškinio suma, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokia apimtimi taikomas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas jo taikymu keliamiems tikslams.

13. Konstitucijos 23 straipsnyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Kaip jau minėta, šios procesinės prievartos priemonės taikymu nagrinėjamu atveju yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat pareikštą civilinį ieškinį. Aukštesnysis teismas sutinka, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo S. A. turtui, kurio dalis (gyvenamasis namas) yra S. A. ir V. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taikomas gana ilgą laiką ir neabejotinai sukelia nepatogumus turto savininkams, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo turtui, kaltinamieji S. A. ir V. A. patirtų tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas.

14. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo S. A. turtui, kurio dalis (gyvenamasis namas) yra S. A. ir V. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo bei civilinio ieškinio įvykdymas, todėl kaltinamųjų gynėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, šioje baudžiamojoje byloje tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 13 d. nutarimu buvo laikinai apribota tik S. A. nuosavybės teisė į jam ir V. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, tiek Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 14 d. nutarimu buvo laikinai apribota taip pat tik S. A. nuosavybės teisė į kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur, tiek ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi, kuria paskutinį kartą iki 2023 m. spalio 13 d. buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas S. A. turtui, nurodyta, kad ši procesinė prievartos priemonė taikoma tik kaltinamojo S. A. atžvilgiu. Visuose paminėtuose procesiniuose sprendimuose V. A. minima tik kaip asmuo, kuriam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso pastatas – gyvenamasis namas, į kurį laikinai apribota tik S. A. nuosavybės teisė. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai V. A. šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta ir nėra taikoma. Tuo tarpu iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties turinio ir rezoliucinės dalies galima suprasti, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas abiejų kaltinamųjų atžvilgiu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundžiama apygardos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas ir į kaltinamosios V. A. turtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d nutarties dalį, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas trijų mėnesių laikotarpiui pratęstas ir į V. A. turtą.

Nustatyti, kad trims mėnesiams nuo 2023 m. spalio 13 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. A. turtą: gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. A. ir V. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, bei kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.